{"id":745,"date":"2010-10-13T12:52:09","date_gmt":"2010-10-13T19:52:09","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=745"},"modified":"2010-10-13T12:52:22","modified_gmt":"2010-10-13T19:52:22","slug":"aaron-t-beck-kognityvne-terapija-ir-emociniai-sutrikimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/10\/13\/aaron-t-beck-kognityvne-terapija-ir-emociniai-sutrikimai\/","title":{"rendered":"Aaron T. Beck. Kognityvn\u0117 terapija ir emociniai sutrikimai"},"content":{"rendered":"<p><em>Kotryna  Ma\u017eikyt\u0117 ir Jolanta Jakutonyt\u0117<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Aaron Temkin Beck \u2013 \u017eymus Amerikos psichiatras. Gim\u0117 1921 m. liepos 18 d. Rod Ailende, Amerikoje. Buvo jauniausias vaikas \u0161eimoje. Vaikyst\u0117je Beck jaut\u0117si es\u0105s kvailas ir nekompetentingas, ta\u010diau b\u016btent tada jis \u0117m\u0117 mokytis, kaip \u012fveikti savo baimes ir problemas kognityviai, kas ir tapo v\u0117liau jo sukurtos teorijos ir terapijos pagrindu. Baig\u0119s mokykl\u0105, mok\u0117si Brown\u2018o universitete, v\u0117liau &#8211; Yale medicinos mokykloje. 89-ri\u0173 met\u0173 sulauk\u0119s Beck \u0161iuo metu yra Savi\u017eudybi\u0173 Prevencijos ir Gydymo Centro direktorius. Jis \u017einomas kaip pla\u010diai naudojam\u0173 Beck&#8217;o depresijos bei nerimo inventori\u0173, Beck&#8217;o bevilti\u0161kumo skal\u0117s sudarytojas. Karjeros prad\u017eioje buv\u0119s psichoanalitiku, Beck yra kognityvin\u0117s terapijos, u\u017e kuri\u0105 2006 m. gavo Lasker&#8217;o apdovanojim\u0105, k\u016br\u0117jas (Famous psychologists, 2010).<!--more--><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Filosofinis kognityvin\u0117s terapijos pamatas da\u017enai siejamas su Stoik\u0173 laikais ir id\u0117ja, kad \u017emogaus \u012fvyki\u0173 suvokimas labiau u\u017e pa\u010dius \u012fvykius lemia emocin\u0119 sumai\u0161t\u012f. Kadangi pagrindin\u0117 problema ir psichologinis vaistas susij\u0119 su paciento m\u0105stymu (arba pa\u017einimu), \u0161i\u0105 pagalbos r\u016b\u0161\u012f Beck pavadino kognityvine terapija.  \u0160iai terapijai atsirasti stimulas buvo su trenksmu nuskamb\u0117jusi H.J. Eysenck meta-analiz\u0117 (1952), stipriai sukritikavusi tuometin\u0117s psichoanaliz\u0117s rezultatus (Eysenck po\u017ei\u016briu &#8211; t\u0173 rezultat\u0173 nebuvim\u0105) ir paskatinusi transformuoti tuometin\u0119 elgesio psichologij\u0105 \u012f psichoterapin\u0119 sistem\u0105 (Lees, 2008). \u0160ios mokyklos pionieriai Aaron Beck ir Albert Ellis patys tur\u0117jo psichoanaliz\u0117s patirties ir su u\u017esidegimu \u0117m\u0117si kurti savo modelius, kuriuos labai tik\u0117jo b\u016bsiant racionalesniais, efektyvesniais ir moksli\u0161kesniais. \u0160ios trys charakteristikos ir \u0161iandien teb\u0117ra labai svarb\u016bs (tarsi reklaminiai) pastarosios mokyklos akcentai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Knygoje \u201eKognityvin\u0117 terapija ir emociniai sutrikimai\u201c Beck mini savo nusivylim\u0105 tuometine psichoterapija:<\/p>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201ePrasm\u0117 praturtina gyvenim\u0105: ji paver\u010dia paprast\u0105 \u012fvyk\u012f patirtimi. Ta\u010diau \u0161iuolaikin\u0117s psichologijos ir psichiatrijos sistemos arba visai neatsi\u017evelgia \u012f prasm\u0119, arba nukrypsta \u012f kra\u0161tutinumus ir ie\u0161ko ezoterini\u0173 prasmi\u0173\u201c.<\/p>\n<\/blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kognityvin\u0117 terapija vis\u0173 pirma buvo sukurta depresijai gydyti, bet v\u0117liau jos principai pritaikyti ir kitiems sutrikimams. \u0160iuo metu kognityvin\u0117s terapijos metodai da\u017enai taikomi kartu su elgesio terapijos metodais (kognityvin\u0117 elgesio terapija).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagrindinius kognityvin\u0117s terapijos teorinius principus, ant kuri\u0173 laikosi dauguma psichoterapijoje naudojam\u0173 metod\u0173, galima suformuluoti \u0161iais punktais: (1) kliento gyvenimo \u012fvykius visuomet lydi specifin\u0117s mintys, emocijos, poj\u016b\u010diai k\u016bne, kurie visi savo ruo\u017etu nukreipia tolesnius veiksmus; (2) gyvenimo \u012fvykiai n\u0117ra lemiama, svarbiausia grandis \u0161ioje sekoje, daugiausia lemian\u010dios &#8211; tai mintys, \u012fvyki\u0173 interpretacijos; (3) daugelis gyvenimo \u012fvyki\u0173 nuo m\u016bs\u0173 nepriklauso, ta\u010diau mes esame laisvi racionaliai interpretuoti, k\u0105 \u0161ie \u012fvykiai mums rei\u0161kia; (4) daugelis automatini\u0173, veik nepastebim\u0173 m\u016bs\u0173 interpretacij\u0173 gali b\u016bti klaidingos; (5) klaidingai, perd\u0117tai negatyviai interpretuotus gyvenimo \u012fvykius lydi sunkios neigiamos emocijos, nemalon\u016bs poj\u016b\u010diai k\u016bne, o da\u017enai &#8211; ir neadekvat\u016bs sprendimai d\u0117l tolesnio elgesio (Beck 2005).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">A. T. Beck knygoje \u201eKognityvin\u0117 terapija ir emociniai sutrikimai\u201c emociniai sutrikimai yra suprantami, kaip sutrikimai, atsirandantys d\u0117l kognityvini\u0173 problem\u0173, kai realyb\u0117s neatitinkan\u010dios mintys ar fantazijos apie svarbius \u017emogaus gyvenimo aspektus taip u\u017evaldo \u017emog\u0173, kad ima kontroliuoti jo emocijas. Tad emociniai sutrikimai kyla d\u0117l s\u0105mon\u0117je vyraujan\u010di\u0173 min\u010di\u0173, vedan\u010di\u0173 \u012f li\u016bdes\u012f, nerim\u0105, pykt\u012f ar perd\u0117tai pakili\u0105 nuotaik\u0105. Emocinius sutrikimus lydin\u010dio i\u0161kreipto m\u0105stymo atsiradimo prielaida yra ilgalaikis klaidingas realyb\u0117s interpretavimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Emocinius sutrikimus lemian\u010diam iracionaliam m\u0105stymui yra b\u016bdingas personalizavimas (\u012fvyki\u0173 interpretavimas, remiantis asmenin\u0117mis prasm\u0117mis), poliarizavimas (realyb\u0117s vertinimo suabsoliutinimas), selektyvus abstrahavimas (\u012fvyki\u0173 vertinimas, neatsi\u017evelgiant \u012f kontekst\u0105), \u0161ali\u0161k\u0173 i\u0161vad\u0173 darymas (jos padaromos, nepaisant informacijos tr\u016bkumo). Vyraujant i\u0161kreiptam m\u0105stymui, emocinis atsakas \u012f objektyvi\u0105 realyb\u0119 atitinka ne j\u0105, bet i\u0161kreipim\u0105. Pa\u010di\u0173 emocij\u0173 skirtumus atskirais emocini\u0173 sutrikim\u0173 atvejais galima paai\u0161kinti b\u016btent min\u010di\u0173 ir asmenini\u0173 interpretacij\u0173 skirtumais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Emocini\u0173 sutrikim\u0173 gydymas, taikant kognityvin\u0119 terapij\u0105 yra susij\u0119s su m\u0105stymo korekcija. I\u0161kreiptas m\u0105stymas yra taisomas, mokantis \u012fsis\u0105moninti savo mintis, atpa\u017einti j\u0173 klaidingum\u0105, tuomet keisti jas tikslesn\u0117mis ir galiausiai patikrinti nauj\u0173 min\u010di\u0173 teisingum\u0105. Siekiant suprasti emocini\u0173 sunkum\u0173 prigimt\u012f, taip pat yra svarbus ry\u0161io tarp min\u010di\u0173 ir emocij\u0173 suvokimas, kadangi perd\u0117tos emocijos atsiranda d\u0117l i\u0161kreipt\u0173 min\u010di\u0173 vyravimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kognityvini\u0173 i\u0161kraipym\u0173 koregavimui bei neadaptyvi\u0173 nuostat\u0173 keitimui yra taikomi \u012fvair\u016bs metodai, padedantys tikrovi\u0161kiau vertinti save ir pasaul\u012f. Tai:<\/p>\n<ul>\n<li>Eksperimentinis metodas \u2013 mokymasis kelti ir tikrinti hipotezes apie realyb\u0119, atskiriant i\u0161orin\u0119 tikrov\u0119 nuo vidin\u0117s;<\/li>\n<li>Neadaptyvi\u0173 min\u010di\u0173 atpa\u017einimas \u2013 susitelkimas \u012f bereikaling\u0105 diskomfort\u0105 kelian\u010dias mintis ar vaizdinius;<\/li>\n<li>Blanko u\u017epildymas \u2013 mokymasis steb\u0117ti i\u0161or\u0117s \u012fvykius (A) ir savo emocines reakcijas (C) \u012f juos bei \u012fsis\u0105moninti tarp j\u0173 \u012fsiterpian\u010dias mintis (B).<\/li>\n<li>Atsitraukimas ir decentracija \u2013 mokymasis objektyviai \u012fvertinti savo mintis ir atsisakyti  laikyti save vis\u0173 \u012fvyki\u0173 centru.<\/li>\n<li>I\u0161vad\u0173 pagrindimas \u2013 i\u0161vad\u0173 tyrin\u0117jimas ir j\u0173 tikrinimas;<\/li>\n<li>Taisykli\u0173 keitimas \u2013 nerealisti\u0161k\u0173 taisykli\u0173 apie gyvenim\u0105 keitimas realisti\u0161komis.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi, emocinius sutrikimus galima koreguoti, taisant m\u0105stymo klaidas, kei\u010diant iracionalias mintis realyb\u0119 atitinkan\u010diomis, ugdant geresn\u012f prisitaikym\u0105 lemian\u010dias nuostatas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i Beck knyga turi nema\u017eai privalum\u0173. Ji supa\u017eindina ne tik su emocini\u0173 sutrikim\u0173 teorija, bet ir bendrais j\u0173 gydymo principais, taikytinais terapiniais metodais. Pati kognityvin\u0117 terapija yra palyginama su psichoanaliz\u0117s ir elgesio terapijomis, atskleid\u017eiami j\u0173 pana\u0161umai bei skirtumai. Analizuojant emocinius sutrikimus, trumpai pristatomos kit\u0173 teorini\u0173 kryp\u010di\u0173 (psichoanaliz\u0117s, biheviorizmo, humanizmo) id\u0117jos, jos lyginamos su kognityvine teorija. Aptariami sutrikimai yra atskiriami vienas nuo kito, nurodomi juos lemian\u010di\u0173 min\u010di\u0173 skirtumai. Gausiai pateikiami analizuojam\u0173 sutrikim\u0173 pavyzd\u017eiai: atskirus sutrikimus iliustruojantys atvejai, b\u016bdingos mintys, psichoterapeuto ir kliento pokalbi\u0173 i\u0161traukos, bei \u0161i\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 komentarai: paai\u0161kinama, kaip mintys sukelia perd\u0117tas emocijas, akcentuojami svarbesni sutrikimo i\u0161sivystymo momentai. I\u0161keliama s\u0105moningo patyrimo reik\u0161m\u0117; s\u0105mon\u0117s turiniui pasi\u017eymint pakankamai lengvu prieinamumu, pateikiami pagalbos principai gali b\u016bti nesunkiai pritaikomi prakti\u0161kai. Remiamasi kit\u0173 autori\u0173 darbais ir tyrimais, pagrind\u017eian\u010diais kognityvin\u0117s teorijos ir terapijos princip\u0173 realum\u0105, terapijos veiksmingum\u0105. Patys emociniai sutrikimai, j\u0173 gydymo principai yra pristatomi paprasta kalba, i\u0161vengta neai\u0161ki\u0173 termin\u0173 naudojimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atsi\u017evelgiant \u012f \u0161iuos privalumus, teigtina, kad knyga gali b\u016bti suprantama ir naudinga visiems, kas jau\u010dia poreik\u012f ir nori geriau save pa\u017einti. Knyga skatina labiau \u012fsiklausyti \u012f save, atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f savo mintis bei \u012fvertinti j\u0173 pagr\u012fstum\u0105, tad ir geriau suprasti kartais ne visi\u0161kai racionalias savo emocijas bei poelgius. Tokiu b\u016bdu skaitytojas yra mokomas koreguoti neigiam\u0173 emocij\u0173 \u0161altin\u012f ir atsikratyti jam nemaloni\u0173 emocij\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis d\u0117lto knyga turi ir kelet\u0105 trukum\u0173. Kognityvin\u0117 teorija ir terapija knygoje yra pristatomos orientuojantis tik \u012f stipri\u0105sias j\u0173 puses bei naud\u0105. Kognityvin\u0117s terapijos privalumai yra lyginami su kit\u0173 terapij\u0173 tr\u016bkumais. Tokiu b\u016bdu n\u0117ra atskleid\u017eiami pa\u010dios kognityvin\u0117s teorijos ir terapijos tr\u016bkumai. Taip pat n\u0117ra nurodoma, kaip reik\u0117t\u0173 gydyti, kokius terapijos metodus taikyti \u017emon\u0117ms menkai sugebantiems steb\u0117ti ir apm\u0105styti savo mintis. Tai yra svarbu, kadangi kognityvin\u0117s technikos labiausiai tinka tik tai galintiems padaryti \u017emon\u0117ms. Galiausiai, knygoje yra pristatomos tik ankstyvosios kognityvin\u0117s teorijos ir terapijos id\u0117jos, joje atsispindi tuometinis kontekstas. Dabar visa tai yra pasikeit\u0119; \u0161iuo metu da\u017eniau sutinkama kognityvin\u0117 \u2013 elgesio terapija nei grynai kognityvin\u0117. Tad skaitytojas, perskait\u0119 \u0161i\u0105 knyg\u0105, \u012fgis nepiln\u0105 ir tam tikrais at\u017evilgiais senesn\u012f supratim\u0105, lyginant su egzistuojan\u010diu \u0161iomis dienomis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>LITERAT\u016aRA<\/strong><\/p>\n<ol>\n<li>Beck, A.T. (2005). Kognityvin\u0117 terapija ir emociniai sutrikimai. Vilnius: VIA RECTA<\/li>\n<li> Eysenck, H. (1952). The effects of psychotherapy: an evaluation. Journal of Consulting\u00a0Psychology, 16, 319\u2013324<\/li>\n<li>Lees, J. (2008). Cognitive-behavioural therapy and evidence based practice: past, presentand future. European Journal of Psychotherapy, Counselling &amp; Health, 10(3), 187-196<\/li>\n<li>Famous Psychologists: Aaron Beck. Prieiga per Internet\u0105: http:\/\/www.psychologistanywhereanytime.com\/famous_psychologist_and_psychologists\/psychologist_famous_aaron_beck.htm. [\u017di\u016br\u0117ta: 2010 10  09].<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kotryna Ma\u017eikyt\u0117 ir Jolanta Jakutonyt\u0117 Aaron Temkin Beck \u2013 \u017eymus Amerikos psichiatras. Gim\u0117 1921 m. liepos 18 d. Rod Ailende, Amerikoje. Buvo jauniausias vaikas \u0161eimoje. Vaikyst\u0117je Beck jaut\u0117si es\u0105s kvailas ir nekompetentingas, ta\u010diau b\u016btent tada jis \u0117m\u0117 mokytis, kaip \u012fveikti savo baimes ir problemas kognityviai, kas ir tapo v\u0117liau jo sukurtos teorijos ir terapijos pagrindu. [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/745"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=745"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/745\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":748,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/745\/revisions\/748"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=745"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=745"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=745"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}