{"id":754,"date":"2010-10-25T01:19:23","date_gmt":"2010-10-25T08:19:23","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=754"},"modified":"2010-10-25T01:21:10","modified_gmt":"2010-10-25T08:21:10","slug":"v-e-frankl-zmogus-iesko-prasmes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/10\/25\/v-e-frankl-zmogus-iesko-prasmes\/","title":{"rendered":"Viktor E. Frankl. \u017dmogus ie\u0161ko prasm\u0117s"},"content":{"rendered":"

Ieva Bilyt\u0117, Julija Ladigait\u0117, Kristina Kraskauskait\u0117<\/em><\/span><\/p>\n

Apie autori\u0173<\/strong><\/span><\/p>\n

Viktoras Emilis Franklis \u2013 tai \u017emogus, padar\u0119s did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 psichologijos mokslui. Ta\u010diau niekada negalima atsieti jo darb\u0173, mokslini\u0173 pasiekim\u0173 nuo praktikos \u2013 \u017emoni\u0173 gyvenimo keitimo. V. E. Franklis (1905-1997), gim\u0119s \u017eyd\u0173 \u0161eimoje, jau nuo vaikyst\u0117s nor\u0117jo b\u016bti gydytoju. B\u016bdamas paaugliu, jis dom\u0117josi filosofija ir psichologija, analizavo Z. Freudo ir A. Adlerio darbus. Penkiolikmetis jau skait\u0117 paskaitas Vienos jaunimo klubuose, po met\u0173 jo pirmas straipsnis buvo paskelbtas \u201cTarptautiniame psichoanaliz\u0117s \u017eurnale\u201d (Ko\u010di\u016bnas R., 1998). B\u016bdamas 25 met\u0173 V. E. Franklis gavo medicinos daktaro laipsn\u012f ir prad\u0117jo savo profesin\u0119 karjer\u0105. Ta\u010diau ji buvo trejiems metams sustabdyta, nes naciai u\u017edar\u0117 \u017eyd\u0173 kilm\u0117s gydytoj\u0105 \u012f koncentracijos stovykl\u0105. \u0160i baisi patirtis nesutrukd\u0117 V. E. Frankliui sukurti logoterapijos teorijos, gr\u012f\u017eus t\u0119sti mokslin\u0117s bei praktin\u0117s veiklos. Kaip teigiama oficialiame V. E. Franklio Vienos instituto tinklapyje, pasaulis gali d\u017eiaugtis 39-iomis neurologo ir psichiatro knygomis. Jis aplank\u0117 209 universitetus ir ten skait\u0117 paskaitas, 29 i\u0161 j\u0173 suteik\u0117 profesoriui garb\u0117s daktaro laipsn\u012f. V. E. Franklis gavo \u012fvairi\u0173 apdovanojim\u0173, jo vardu dabar yra vadinamos psichologijos mokyklos, kaln\u0173 takai, gatv\u0117s.<\/p>\n

Logoterapija<\/strong><\/p>\n

\u017dodis logoterapija apjungia du \u017eod\u017eius \u2013 \u201elogos\u201c (i\u0161vertus i\u0161 graik\u0173 kalbos rei\u0161kia \u201eprasm\u0117\u201c) ir terapija. K\u0105 gi tai tiksliai rei\u0161kia? V. E. Franklis su vienu amerikie\u010diu gydytoju, kuris buvo psichoanaliz\u0117s atstovas, pa\u0161maik\u0161taudami vienu sakiniu band\u0117 atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105. Pastarasis paklaus\u0117 Franklio, ar \u0161is gal\u0117t\u0173 savo teorij\u0105 apib\u016bdinti vienu sakiniu, bet pats buvo papra\u0161ytas pirmas t\u0105 padaryti su sav\u0105j\u0105 terapijos kryptimi. Apie psichoanaliz\u0119 jis pasak\u0117 taip: \u201ePsichoanaliz\u0117s metu pacientas turi atsigulti ant ku\u0161et\u0117s ir pasakoti tau dalykus, kuriuos kartais labai nemalonu sakyti.\u201c Franklis jam atkirto: \u201eNa, logoterapija leid\u017eia pacientui stov\u0117ti, bet jis turi i\u0161klausyti dalykus, kuriuos kartais labai nemalonu gird\u0117ti.\u201c \u0160iame pajuokavime atsiskleid\u017eia tai, jog logoterapija yra ma\u017eiau retrospektyvi ir introspektyvi u\u017e psichoanaliz\u0119. Bendrai apib\u016bdinant terapijos esm\u0119 galima pasakyti, jog ji vis\u0105 d\u0117mes\u012f sutelkia \u012f prasm\u0119, kuri\u0105 \u017emogus turi atrasti gyvenime ir vadovautis tuo \u017evelgdamas \u012f ateit\u012f.<\/p>\n

\n

\u201eSiekimas rasti gyvenimo prasm\u0119 \u2013 svarbiausia \u017emogaus varomoji j\u0117ga\u201c (Franklis, 2008).<\/p>\n<\/blockquote>\n

Logoterapijos tikslas yra teikti pagalb\u0105 pacientui, ie\u0161kan\u010diam gyvenimo prasm\u0117s. Stengiamasi, jog pacientui pavykt\u0173 \u012fsis\u0105moninti tai, ko jis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 trok\u0161ta savo esyb\u0117s gelm\u0117se. Anot V.E. Franklio, prasm\u0117s paie\u0161ka yra labiausiai \u017emog\u0173 gyvenime motyvuojantis dalykas.<\/p>\n

\n

\u201e\u0160i prasm\u0117 yra unikali ir ypatinga tuo, kad j\u0105 privalo ir gali rasti jis pats; tik tada ji taps tokia reik\u0161minga, kad patenkins jo paties prasm\u0117s siekim\u0105\u201c (Franklis, 2008).<\/p>\n<\/blockquote>\n

Prasm\u0117s ie\u0161kojimo terapija atskleid\u017eia tai, jog \u017emogus turi ne vien\u0105 ir ne dvi ni\u0161as, kuriose galima \u012f\u017evelgti prasm\u0119. Nors tai i\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali pasirodyti nelabai \u012fmanoma. \u017dmog\u0173 gali kankinti tokie rei\u0161kiniai, kaip noogenin\u0117s neuroz\u0117s (kyla i\u0161 kovos tarp potrauki\u0173 ir instinkt\u0173, egzistencini\u0173 problem\u0173), egzistencinis vakuumas (daugiausiai pasirei\u0161kia nuoboduliu), egzistencijos prasm\u0117s klausimas, gyvenimo laikinumas ir kt. Tokiais atvejais logoterapijos metu \u017emogus yra skatinamas ie\u0161koti, kartais naudinga jam sukelti normal\u0173 kiek\u012f \u012ftampos, kad b\u016bt\u0173 pakreipiamas gyvenimo prasm\u0117s link. Logoterapija pacientui i\u0161siai\u0161kinti egzistencijos prasm\u0119 padeda skatindama j\u012f visi\u0161kai suvokti savo atsakomyb\u0119, jam paliekama galimyb\u0117 pasirinkti ir nuspr\u0119sti, u\u017e k\u0105 jis atsakingas ir kuriam tikslui. Gyvenimo laikinumas logoterapijoje suprantamas kaip tikrov\u0117s tur\u0117jimas savo praeityje. Pacientas skatinamas did\u017eiuotis ir d\u017eiaugtis savo patirtimi, i\u0161gyventais jausmais, o ne galvoti apie egzistencijos trumpalaiki\u0161kum\u0105. Egzistuoja dar kelios \u201evietos\u201c, kuriose \u017emogui taip pat svarbu rasti prasm\u0119. Tai meil\u0117s prasm\u0117, kan\u010dios prasm\u0117 ir auk\u0161\u010diausia prasm\u0117. \u017dmogus mokomas suprasti, jog prasm\u0117s atradimas \u0161iuose dalykuose pad\u0117s jam u\u017etikrintai \u017evelgti \u012f pasaul\u012f, \u012f savo ateit\u012f. Radus prasm\u0119 meil\u0117je, pacientas atskleid\u017eia ne tik savo, bet ir kit\u0173 galimybes, \u012fsis\u0105monina tai, kas slypi \u017emogaus asmenyb\u0117s branduolyje. Kan\u010dioje svarbu asmens tragedij\u0105 paversti triumfu, sunki\u0105 pad\u0117t\u012f \u2013 laim\u0117jimu.<\/p>\n

\n

\u201e\u017dmogaus svarbiausias r\u016bpestis yra ne sulaukti malonumo ir i\u0161vengti skausmo, bet veikiau pamatyti savo gyvenimo prasm\u0119.\u201c (Franklis, 2008).<\/p>\n<\/blockquote>\n

Logoterapijoje auk\u0161\u010diausios prasm\u0117s kontekste mes kalbame apie reikalavim\u0105 \u017emogui ne i\u0161tverti gyvenimo beprasmyb\u0119, kaip kad moko kai kurie egzistencialistai, bet veikiau pak\u0119sti savo nesugeb\u0117jim\u0105 racionaliai suvokti jo bes\u0105lygi\u0161k\u0105 prasmingum\u0105.<\/p>\n

<\/strong>V. E. Franklio knyga \u201e\u017dmogus ie\u0161ko prasm\u0117s\u201c<\/strong><\/span><\/p>\n

V. E. Franklio knyga \u201e\u017dmogus ie\u0161ko prasm\u0117s\u201c susideda i\u0161 dviej\u0173 dali\u0173. Pirmojoje knygos dalyje pavadinimu \u201e…vis vien sakyti gyvenimui TAIP\u201c autorius pasakoja apie savo asmeninius i\u0161gyvenimus fa\u0161istin\u0117se koncentracijos stovyklose. Jis vaizdingai apra\u0161o stovyklos kasdienin\u012f gyvenim\u0105, \u017eiaur\u0173 pri\u017ei\u016br\u0117toj\u0173 elges\u012f su kaliniais, sud\u0117tingas gyvenimo s\u0105lygas bei savo ir savo likimo draug\u0173 m\u0117ginimus neprarasti vilties ir suteikti \u0161ioms kan\u010dioms prasm\u0119, kuri pad\u0117t\u0173 sulaukti i\u0161laisvinimo dienos. V. E. Franklis steb\u0117damas ir analizuodamas savo ir kit\u0173 kalini\u0173 i\u0161gyvenimus pasteb\u0117jo, kad prarad\u0119s gyvenimo prasm\u0119 \u017emogus tiesiog atsiduoda mir\u010diai \u012f rankas. Knygoje gausu \u012fvairi\u0173 istorij\u0173, kaip \u017emon\u0117s palaiko save tokiomis ekstremaliomis gyvenimo situacijomis, kas jiems padeda i\u0161likti ir neprarasti gyvenimo prasm\u0117s.<\/p>\n

Antrojoje knygos dalyje pavadinimu \u201eLogoterapijos santrauka\u201c autorius glaustai ap\u017evelgia savo paties sukurt\u0105 psichoterapijos metod\u0105. Kaip ir pirmoje dalyje \u010dia gausu gyvenimi\u0161k\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, tik \u0161\u012f kart\u0105 jie paimti ne tik i\u0161 koncentracijos stovykl\u0173 gyvenimo, bet i\u0161 tikr\u0173 V. E. Franklio klient\u0173 pasakojim\u0173. Pati teorija v\u0117lgi remiasi nuolatiniu gyvenimo prasm\u0117s ie\u0161kojimu ir b\u016bdais, kurie gali pad\u0117ti t\u0105 prasm\u0119 surasti.<\/p>\n

\u0160i knyga tur\u0117t\u0173 patikti tiems skaitytojams, kurie domisi istorija, \u017emoni\u0173 tr\u0117mimais \u012f koncentracijos stovyklas, bei tiems, kuriems kartas nuo karto kyla klausim\u0173, susijusi\u0173 su gyvenimo prasm\u0117s paie\u0161komis.<\/p>\n

Knygos privalumai:<\/strong><\/p>\n

    \n
  • Knyga para\u0161yta ai\u0161kiai ir suprantamai ne tik specialistams, bet ir paprastam skaitytojui.<\/span><\/li>\n
  • Knygoje gausu vaizding\u0173 pavyzd\u017ei\u0173.<\/span><\/li>\n
  • Knyga leid\u017eia did\u017eiuotis ir d\u017eiaugtis, jog esu \u017emogus. Ji parodo, jog \u017emogus yra begaliniai stiprus.<\/span><\/li>\n<\/ul>\n

    Knygos tr\u016bkumai:<\/strong><\/p>\n

      \n
    • Per daug i\u0161auk\u0161tinama logoterapija ir menkinami kiti psichoterapijos b\u016bdai.<\/span><\/li>\n
    • I\u0161 gana trumpos logoterapijos santraukos sunku suprasti, kaip b\u016btent \u0161iuos metodus b\u016bt\u0173 galima taikyti, kaip tai panaudoti praktikoje.<\/span><\/li>\n<\/ul>\n

      \u012esimintinos citatos:<\/strong><\/p>\n

      \n

      \u201eNenormaliai reaguoti \u012f nenormali\u0105 pad\u0117t\u012f yra normalu.\u201c (28psl.)<\/p>\n

      \u201e… meil\u0117 yra galutin\u0117 ir did\u017eiausia auk\u0161tuma, kurion pakilti geba \u017emogaus b\u016btis.\u201c (47psl.)<\/p>\n

      \u201e Humoras \u2013 irgi sielos ginklas kovojant d\u0117l gyvyb\u0117s.\u201c (53psl.)<\/p>\n

      \u201e Meil\u0117 yra vienintelis b\u016bdas suprasti slap\u010diausi\u0105 kito \u017emogaus esm\u0119.\u201c (120psl.)<\/p>\n<\/blockquote>\n

      Naudota literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n

        \n
      1. Frankl V. E. (1998). \u017dmogus ie\u0161ko prasm\u0117s. Vilnius: Katalik\u0173 pasaulis.<\/span><\/li>\n
      2. Frankl V. E. (2008). \u017dmogus ie\u0161ko prasm\u0117s. Vilnius: Katalik\u0173 pasaulio leidiniai.<\/span><\/li>\n
      3. The Official Website of the Viktor Frankl Institute Vienna. (2010). Viktor Frankl, Life and Work. Aplankyta 2010-10-19, http:\/\/www.viktorfrankl.org\/e\/lifeandwork.html<\/span><\/li>\n
      4. http:\/\/www.giornalesentire.it\/resize\/rectangle\/?\/files\/\/2009\/03_Marzo\/frankl01.jpg<\/span><\/li>\n
      5. http:\/\/dalfar.files.wordpress.com\/2010\/03\/frankl2.jpg<\/span><\/li>\n
      6. http:\/\/www.aidai.us\/index.php?option=com_content&view=article&id=2725:is&catid=201:5-rugpjtis&Itemid=231<\/span><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

        Ieva Bilyt\u0117, Julija Ladigait\u0117, Kristina Kraskauskait\u0117 Apie autori\u0173 Viktoras Emilis Franklis \u2013 tai \u017emogus, padar\u0119s did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 psichologijos mokslui. Ta\u010diau niekada negalima atsieti jo darb\u0173, mokslini\u0173 pasiekim\u0173 nuo praktikos \u2013 \u017emoni\u0173 gyvenimo keitimo.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/754"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=754"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/754\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":756,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/754\/revisions\/756"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=754"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=754"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=754"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}