{"id":757,"date":"2010-10-25T01:35:25","date_gmt":"2010-10-25T08:35:25","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=757"},"modified":"2010-10-25T01:35:25","modified_gmt":"2010-10-25T08:35:25","slug":"alfred-adler-zmogaus-pazinimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/10\/25\/alfred-adler-zmogaus-pazinimas\/","title":{"rendered":"Alfred Adler. \u017dmogaus pa\u017einimas"},"content":{"rendered":"

Laura Petkevi\u010di\u016bt\u0117, Egl\u0117 Kupryt\u0117 ir Sandra Mazilevskyt\u0117<\/em><\/p>\n

Alfredas Adleris (1870-1937) buvo austr\u0173 medicinos daktaras ir psichologas. Jis geriausiai \u017einomas kaip Individualiosios psichologijos pradininkas.Adleris buvo gerai pa\u017e\u012fstamas su S. Freud\u2019u. Psichoanaliz\u0117s t\u0117vas 1902 metais pakviet\u0117 Adler\u012f prisijungti prie neformali\u0173 diskusij\u0173 grupeli\u0173, vadinam\u0173 \u201ctre\u010diadienio susirinkimais\u201d, kurios buvo prad\u017eia psichoanalitiniam jud\u0117jimui. Po a\u0161tuoneri\u0173 met\u0173 Adleris tapo Vienos Psichoanalitik\u0173 Asociacijos prezidentu, ta\u010diau juo buvo neilgai. Po met\u0173 d\u0117l nesutarim\u0173 su Freud\u2019u (sav\u0173 \u012fd\u0117j\u0173, neatitinkan\u010di\u0173 Freud\u2019o po\u017ei\u016br\u012f, si\u016blymu; kai kuri\u0173 psichoanaliz\u0117s id\u0117j\u0173 neigimu) jis tur\u0117jo palikti organizacij\u0105. Atsiskyrimas nuo psichoanaliz\u0117s jud\u0117jimo paskatino j\u012f \u012fkurti savo Individualiosios Psichologijos draugij\u0105. 1937 metais Alfredas Adleris mir\u0117 Aberdyne skaitydamas paskait\u0105.<\/span><\/p>\n

Adleris labiausiai prie\u0161taravo Freud\u2019o id\u0117jai apie psichoseksualin\u012f vystym\u0105si. Pasak Adlerio, galios ir kompensacijos poreikis kur kas gilesnis nei vien d\u0117l libido kylantys poreikiai. Jis pabr\u0117\u017e\u0117 socialin\u0117s aplinkos reik\u0161m\u0119 individui. Jau gimus\u012f k\u016bdik\u012f sieja bendryst\u0117s jausmas su \u0161eima. Socialinis interesas rei\u0161kia dom\u0117jim\u0105si kitais, siek\u012f jiems pad\u0117ti. Vis d\u0117lto d\u0117l \u012fvairi\u0173 gyvenimo aplinkybi\u0173, aplinkini\u0173 elgesio sutrinka santykis su kitais, atsiranda menkaverti\u0161kumo jausmas, kuris dar atsiranda d\u0117l fizini\u0173 defekt\u0173, lepinimo, atst\u016bmimo.<\/p>\n

<\/span>Menkaverti\u0161kum\u0105, pasak Adlerio, jau\u010dia kiekvienas. \u0160is jausmas skatina mus jud\u0117ti pirmyn, siekti prana\u0161umo, tod\u0117l tai n\u0117ra vien neigiama<\/span>s rei\u0161kinys. \u017dmogaus bandymas pademonstruoti gali\u0105 dar atsiranda d\u0117l jo garb\u0117tro\u0161kos, t.y. jautimosi svarbesniu u\u017e kitus. Ypatingai svarbus galios demonstravimas, nes taip \u017emogus jau\u010diasi saugus, ma\u017eiau pa\u017eeid\u017eiamas.<\/p>\n

<\/span>Vaikyst\u0117 svarbi psichikos raidoje. \u017dmogus iki 5 met\u0173 susikuria savo asmenin\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f pasaul\u012f ir aplinkinius, kuris skatina tikslo atsiradim\u0105 (gyvenimo stili\u0173). \u0160is tikslas yra nes\u0105moningas, ta\u010diau daro \u012ftak\u0105 visam individo elgesiui.<\/p>\n

Pasak Adlerio, asmens psichikos raidai svarbu gimimo eili\u0161k<\/span>umas. Pirmagimiai b\u016bna laukiami, ta\u010diau gimus antrajam vaikui, \u0161ie patiria atst\u016bmim\u0105 ir ken\u010dia neb\u016bdami d\u0117mesio centre. Antrasis vaikas netur\u0117damas patirti nei atst\u016bmimo, nei i\u0161auk\u0161tinimo, tampa s\u0117kmingiausiu \u0161eimos vaiku. Jauniausias vaikas b\u016bna daugiausiai lepinamas, mylimiausias, tod\u0117l yra egocentri\u0161kas, ma\u017eai jau\u010diantis kitus.<\/p>\n

Pagrindinis tikslas terapijoje yra terapeuto bandymas suprasti kliento psichik\u0105, pasl\u0117ptas simptom\u0173 prie\u017eastis. Terapeutas bando pad\u0117ti klientui \u012fveikti garb\u0117tro\u0161kum\u0105, nevisaverti\u0161kum\u0105, skatina socialin\u012f kontakt\u0105, elgesio s\u0105moningum\u0105. Kadangi psichikos raidai svarbiausia vaikyst\u0117, Adleris pabr\u0117\u017eia t\u0117v\u0173 aukl\u0117jimo svarb\u0105. Reikia vaik\u0105 laikyti lygiaver\u010diu, skatinti jo bendravim\u0105 su aplink\u0105, vengti lepinimo ir atst\u016bmimo.<\/p>\n

<\/em><\/p>\n

Pagrindin\u0117s id\u0117jos nagrin\u0117jamos knygoje \u201e\u017dmogaus pa\u017einimas\u201c yra \u017emogaus psichika, socialin\u0117 aplinka, vaiko pad\u0117tis visuomen\u0117je, nevisaverti\u0161kumo jautimas ir pripa\u017einimo siekis, ly\u010di\u0173 santykiai, \u017emoni\u0173 b\u016bdo bruo\u017eai bei \u012fvair\u016bs afektai. Knygoje individas nagrin\u0117jamas pabr\u0117\u017eiant aplink\u0105 bei vaikyst\u0117s pirmuosius patyrimus. Pagal Adler\u012f, \u017emones b\u016bt\u0173 galima suskirstyti \u012f tu\u0161\u010diagarbius \u2013 siekian\u010dius galios bei \u012f bendruomeni\u0161kus. Tai tarsi du kontinuumo poliai, tod\u0117l pas kiekvien\u0105 \u017emog\u0173 yra tam tikro bruo\u017eo daugiau. Knygoje daugiau nagrin\u0117jamas tu\u0161\u010diagarbi\u0161kumas\/garb\u0117tro\u0161kimo, galios aspektas, kadangi b\u016btent \u0161ie po\u017eymiai trukdo \u017emon\u0117ms gyventi santarv\u0117je ir bendryst\u0117je.<\/p>\n

Gar<\/span>b\u0117tro\u0161kos nesugeba efektyviai spr\u0119sti konflikt\u0173, kadangi jie nejau\u010dia u\u017euojautos kitiems \u017emon\u0117ms, yra link\u0119 susitelkti tik \u012f save ir savo poreikius, o aplinkinius laiko tik \u012frankiais j\u0173 tikslams pasiekti. Taip pat tokie asmenys nuolat siekia prana\u0161umo prie\u0161 kitus, jiems svarbu pareik\u0161ti savo nuomon\u0119, nors jos niekas neklausia, m\u0117gsta \u012fsivelti \u012f konfliktus vien tod\u0117l, kad \u012frodyt\u0173 savo teisum\u0105. Garb\u0117tro\u0161kos lengvai patiria nes\u0117km\u0119, nes aplinkiniai nem\u0117gsta toki\u0173 \u017emoni\u0173, tod\u0117l jie tampa atstumti arba i\u0161juokti. Susid\u016br\u0119 su tokia krizine situacija, dauguma tokio tipo \u017emoni\u0173 atsitraukia ir gyvena kaip atsiskyr\u0117liai:<\/p>\n

\n

\u201eT\u016bnodami namie, neprival\u0117dami niekam pateikti ataskaitos jie gali puosel\u0117ti iliuzijas ir net paremti savo samprotavimus, ko b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119 pasiekti, jei ka\u017ekas b\u016bt\u0173 buv\u0119 kitaip\u201c<\/em> <\/em>(Adler, 2008, 170 psl.).<\/em><\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n

<\/em><\/span>Taip pat krizi\u0173 metu tokie asmenys link\u0119 \u012f somatinius sutrikimus. Pavyzd\u017eiui, jei savo tikslo, t.y. galios jiems nepavyksta pasiekti senai<\/span>s b\u016bdais, tokie asmenys pasitelkia lig\u0105, patologi\u0161kas baim\u0117s b\u016bsenas,\u00a0 taip priversdami aplinkinius pasilikti greta, juos globoti ir jais r\u016bpintis. Dar vienas b\u016bdas, kuriuo sprend\u017eia krizines situacijas \u2013 tai vengimas, kuris da\u017enai pasirei\u0161kia taip pat per lig\u0105. Pavyzd\u017eiui, vaikinas prie\u0161 egzaminus prad\u0117jo \u0161nek\u0117ti, jog viskas nustojo j\u012f dominti taip pat priekai\u0161tavo t\u0117vams, jog jie sugriov\u0117 jo gyvenim\u0105. Tai buvo dingstis i\u0161sisukti nuo egzamino, nes garb\u0117tro\u0161kai yra be galo svarbu \u012frodyti savo gali\u0105, ir jeigu jau\u010dia, jog gali nepasisekti, pasirenka pasitraukim\u0105. \u0160iuo atveju, kaltindamas aplinkinius bei dingus\u012f susidom\u0117jim\u0105 viskuo, jis i\u0161vengia savigarbos sugriovimo, nes gali pasiteisinti, jog jei ne tokios aplinkyb\u0117s, jis b\u016bt\u0173 i\u0161laik\u0119s egzamin\u0105. \u012evair\u016bs b\u016bdo bruo\u017eai, tokie kaip: pavyduliavimas, godumas, neapykanta, u\u017esisklendimas, baik\u0161tumas, nery\u017etingumas ar net kuklumas taip pat priskiriami prie galios siekimo bei tu\u0161\u010diagarbyst\u0117s.<\/p>\n

Knygoje savi\u017eudyb\u0117 minima retai, ta\u010diau ai\u0161kinama, jog savi\u017eudybe, kaip ir vienatv\u0117s baime ar\u00a0 kitomis ligomis siekiama galios bei reikalaujama aplinkini\u0173 d\u0117mesio, tarsi teigiama, jog man reikia nuolatin\u0117s prie\u017ei\u016bros. Taip pat autorius savi\u017eudyb\u0119 sugretina su pyk\u010dio priepuoliu, kadangi esant pyk\u010dio priepuoliui, vyrauja pl\u016bdimasis ir smurtiniai veiksmai, kuomet pykstantysis save susi\u017ealoja, teigiama, jog ir savi\u017eudyb\u0117 gali b\u016bti siekis \u012fskaudinti giminai\u010dius ar atker\u0161yti u\u017e patirt\u0105 skriaud\u0105.<\/p>\n

Taigi, tu\u0161\u010diagarbi\u0161kumas ir galios siekis neigiamai paveikia asmens galimybes tinkamai i\u0161spr\u0119sti krizes, tod\u0117l svarbu skatinti bendruomeni\u0161kum\u0105. Autorius teigia, jog svarbiausia \u2013 tinkamas aukl\u0117jimas \u0161eimoje bei mokykloje. Tur\u0117t\u0173 vyrauti \u201eMaloni prie\u017ei\u016bra\u201c, kuri pad\u0117t\u0173 vaikui noriai ir lengvai priimti \u0161\u012f pasaul\u012f, kadangi vaikai susiduria su daugyb\u0119 sunkum\u0173.\u00a0 Garb\u0117tro\u0161kas skatinama ne kritikuoti ir teisti, bet i\u0161sikelti sau klausim\u0105: k\u0105 pats padarei, kad pad\u0117tis pager\u0117t\u0173. Taip pat teigiama, jog tokius asmenis reikt\u0173 nukreipti bendram labui, kad tapt\u0173 naudingi visuomenei, pavyzd\u017eiui: parodyti kokiais b\u016bdais gal\u0117t\u0173 realizuoti savo j\u0117gas ir pad\u0117ti jiems tai padaryti.<\/p>\n

<\/em><\/p>\n

\n

\u201eNegalima pernelyg did\u017eiuotis ir puikuotis, kai kalbama apie \u017emogaus pa\u017einimo pagrindus. Prie\u0161ingai, tikrasis <\/em><\/span>\u017emogaus pa\u017einimas ver\u010dia mus tapti kuklesnius, nes suvokiame, prie kokios mil\u017eini\u0161kos u\u017eduoties \u017emonija tri\u016bsia nuo savo kult\u016bros i\u0161tak\u0173\u201c<\/em> (Adler, 2008, 13 psl.)<\/em><\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n

Kartu \u017eavi ir erzina autoriaus pirmieji pasisakymai, kad <\/span>n\u0117ra asmens, kuris pa\u017einot\u0173 \u017emog\u0173 ir prakti\u0161kai \u0161iuolaikiniame pasauly<\/span>je to padaryti beveik ne\u012fmanoma, nes dar niekada <\/span>\u017emon\u0117s negyveno taip izoliuotai kaip dabar.\u00a0 Jau pirmieji knygos \u017eod\u017eiai pasitinka su savoti\u0161ku<\/span> grasinimu ir persp\u0117jimu:<\/span><\/span><\/p>\n

\n

<\/span> \u201eGal pam\u0105styk, neskub\u0117k pa\u017einti \u017emogaus, nes tai, beveik, ne\u012fmanomas dalykas\u201c.<\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n

B\u016btent ties \u0161ia mintimi skaitytojas \u201eu\u017esikabina\u201c ir i\u0161sikelia tiksl\u0105 \u2013 pabandyti <\/span>tapti Tuo, kuris suprato \u0161\u012f sunk\u0173 pa\u017einimo proces\u0105. Knyga \u201e\u017dmogaus pa\u017einimas\u201c – <\/span>i\u0161\u0161\u016bkis ne tik eiliniam skaitytojui ar psichologijos studentui, bet ir profesionalui, kuris ne visada pats pripa\u017eint\u0173 \u017ein\u0105s \u017emog\u0173. Puslapis po puslapio,<\/span> tarsi pakilimai ir nuopuoliai, vienur supranti kur link suka autoriaus mintis, kitur pagauni save pasiklydus\u012f tarp klausim\u0173, kuriuos sukelia \u012fvairiausi neai\u0161kumai. Automati\u0161kai i\u0161kyla pasteb\u0117jimas, kad autorius \u012f 249 puslapius band\u0117 sutalpinti vis\u0105 informacij\u0105, kuri nagrin\u0117t\u0173 ir ai\u0161kint\u0173 \u0161\u012f sunk\u0173 proces\u0105. I\u0161 vienos pus\u0117s, tai galimyb\u0117 \u012frodyti skaitytojui, kad autorius yra teisus sakydamas, kad \u017emogaus pa\u017einimas yra ne kiekvienam, kad norint tai suprasti, turi gilintis \u012f \u017emogaus vaikyst\u0119, to meto jausmus, veiksmus, kurie lemiami dar <\/span>daugyb\u0117s kitoki\u0173 veiksni\u0173. I\u0161 kitos pus\u0117s mes susipa\u017e\u012fstame su tiek daug rei\u0161kini\u0173, lemian\u010di\u0173 \u0161\u012f unikal\u0173 proces\u0105, kad tampa sunku atsirinkti kuris i\u0161 j\u0173 yra svarbiausias? Vietomis tr\u016bko i\u0161baigtumo, tem\u0105 keisdavo kit\u0105, dar nesp\u0117jus \u201esuvir\u0161kinti\u201c pirmosios. Daugiausiai d\u0117mesio skiriama neigiamiems b\u016bdo bruo\u017eams, kai teigiamiems skiriami vos keli puslapiai. Apsvarstant \u0161\u012f fakt\u0105 pagauni save m\u0105stant: \u201eAr \u0161iuolaikiniame pasaulyje egzistuoja sveikas \u017emogus?\u201c. Nepaisant informacijos g<\/span>ausos, tarpais sutinkam\u0173 nei\u0161baigtum\u0173 bei neai\u0161kum\u0173, u\u017evertus paskutin\u012f knygos puslap\u012f visgi <\/span>supranti \u201edalyvav\u0119s\u201c \u017emogaus pa\u017einimo procese, kur\u012f vertini<\/span> kaip did\u017eiausi\u0105 privalum\u0105, o kiek tai mums vertinga, nuspr\u0119s m\u016bs\u0173 garb\u0117tro\u0161ka.<\/span><\/p>\n

\n

\u201eKartais \u017emon\u0117s gelbstisi, tu\u0161\u010diagarbyst\u0119, puikyb\u0119 pavadindami gra\u017eesniu \u017eod\u017eiu, ambicija; atrasime nema\u017eai \u017emoni\u0173, besidid\u017eiuojan\u010di\u0173, kokie jie ambicingi. <..> Ta\u010diau da\u017eniausiai visais \u0161iais \u017eod\u017eiais tedangstoma ypatinga tu\u0161\u010diagarbyst\u0117\u201c (Adler, 2008, 166psl.)<\/em><\/p>\n<\/blockquote>\n

<\/em><\/p>\n

\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Laura Petkevi\u010di\u016bt\u0117, Egl\u0117 Kupryt\u0117 ir Sandra Mazilevskyt\u0117 Alfredas Adleris (1870-1937) buvo austr\u0173 medicinos daktaras ir psichologas. Jis geriausiai \u017einomas kaip Individualiosios psichologijos pradininkas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/757"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=757"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/757\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":758,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/757\/revisions\/758"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=757"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=757"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=757"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}