{"id":761,"date":"2010-11-03T00:07:43","date_gmt":"2010-11-03T07:07:43","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=761"},"modified":"2010-11-03T00:09:12","modified_gmt":"2010-11-03T07:09:12","slug":"claude-m-steiner-scenarijai-kuriais-gyvena-zmones-transakcine-scenariju-analize","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/11\/03\/claude-m-steiner-scenarijai-kuriais-gyvena-zmones-transakcine-scenariju-analize\/","title":{"rendered":"Claude M. Steiner. Scenarijai, kuriais gyvena \u017emon\u0117s. Transakcin\u0117 scenarij\u0173 analiz\u0117"},"content":{"rendered":"

Au\u0161ra Kalnikait\u0117, Mindaugas Naud\u017ei\u016bnas<\/em><\/span><\/p>\n

Apie autori\u0173<\/strong><\/span><\/p>\n

Claude M. Steiner gim\u0117 1935 metais Pranc\u016bzijoje, vaikyst\u0119 praleido Meksikoje, 1952 metais atvyko studijuoti in\u017einerij\u0105 \u012f Kalifornij\u0105, ta\u010diau po penkeri\u0173 met\u0173 sutiko transakcin\u0117s analiz\u0117s teorijos suk\u016br\u0117j\u0105 Eric Berne ir tapo jo mokiniu. 1965 metais, Steiner tapo klinikin\u0117s psichologijos daktaru, ilgainiui ir Berne kolega, bendradarbiu, draugu bei Tarptautin\u0117s transakcin\u0117s analiz\u0117s asociacijos vienu i\u0161 \u012fk\u016br\u0117j\u0173 (1969). Nuo 1970 iki \u0161iol u\u017esiima priva\u010dia praktika. 1971 ir 1980 metais gavo Eric Berne mokslo premijas.<\/p>\n

<\/p>\n

Steiner praktikuoja vadinam\u0105j\u0105 radikali\u0105j\u0105 psichiatrij\u0105, kurios pagrindas \u2013 ne medicininis, o socialinis po\u017ei\u016bris \u012f individ\u0105.\u00a0Did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f mokslininkas skiria kasdieniam \u017emogaus gyvenimui ir jo scenarijams, alkoholizmo problemai, \u201eemociniam nera\u0161tingumui\u201c. Labai domisi emocij\u0173, ypa\u010d meil\u0117s svarba \u017emoni\u0173 gyvenime, ra\u0161o ir skaito paskaitas \u0161ia tema. Autoriaus asmenin\u012f tinklap\u012f su gausiu jo darb\u0173 s\u0105ra\u0161u rasite \u010dia.<\/a><\/span><\/p>\n

Transakcin\u0117 analiz\u0117<\/strong><\/p>\n

Transakcin\u0117s analiz\u0117s (TA) t\u0117vas yra Eric Berne (JAV), kur\u012f psichoanaliz\u0117s mok\u0117 pats S. Freud, tod\u0117l TA buvo sukurta kaip psichoanaliz\u0117s at\u0161aka, kuri tiesiog skyr\u0117 daugiau d\u0117mesio ne psichikos analizei, bet santykiams. Kuo toliau, tu labiau Berne po\u017ei\u016bris nuo froidizmo skyr\u0117si. TA specialistai mano, jog b\u016btent poky\u010diai tarpusavio santykiuose kei\u010dia ir m\u016bs\u0173 savijaut\u0105.<\/p>\n

TA skiriasi nuo kit\u0173 psichoterapijos r\u016b\u0161i\u0173 ai\u0161kia tvarka, sistema ir schemomis. \u0160i terapijos r\u016b\u0161is yra tikra atgaiva analitinio m\u0105stymo \u017emon\u0117ms, kuriems reikia ai\u0161ki\u0173 apibr\u0117\u017eim\u0173, paai\u0161kinim\u0173 ir sistemos. Kartu \u0161i terapijos r\u016b\u0161is labai intriguojanti – juk norime pa\u017einti savo gyvenimo d\u0117sningumus, i\u0161siai\u0161kinti, \u012f kokius \u017eaidimus esame \u012fsiv\u0117l\u0119 su kitais. O toks \u017eaidimo \u012fsis\u0105moninimas atveria keli\u0105 kitokiam santykiui – intymiam, atviram bendravimui. Giliai viduje to siekiame visi.<\/p>\n

Berne daugel\u012f savo radikali\u0173 id\u0117j\u0173 pristat\u0117 aforizm\u0173 forma, tik\u0117damasis su\u0161velninti j\u0173 keliam\u0105 nuostab\u0105 ar \u0161ok\u0105.<\/p>\n

Viena i\u0161 pirm\u0173j\u0173, ir, ko gero, svarbiausia Berne id\u0117ja (aforizmas) bei TA koncepcija, kad “\u017dmon\u0117s gimsta princais ir princes\u0117mis, ta\u010diau t\u0117vai paver\u010dia juos varl\u0117mis\u201c (Steiner, 2009) . Remiantis \u0161ia id\u0117ja, galima teigti, kad psichiatras, nor\u0117damas rezultat\u0173, turi remtis \u012fsitikinimu, kad psichiniais “pacientais” \u017emon\u0117s tampa ne d\u0117l vidini\u0173 silpnybi\u0173, bet d\u0117l i\u0161orini\u0173 aplinkybi\u0173. I\u0161 \u010dia ir egzistencin\u0117 pozicija, kad \u017emon\u0117s pilnai i\u0161naudoja savo potencial\u0105, kai laikosi nuostatos \u201eA\u0161 sveikas, tu sveikas\u201c. Tod\u0117l ir psichiatras, nor\u0117damas gauti teigiam\u0173 rezultat\u0173, turi laikytis \u0161ios nuostatos ir bandyti j\u0105 \u012fteikti klientui, kad sveikas yra ir jis, ir j\u012f supantys \u017emon\u0117s. Tik tada pager\u0117s jo po\u017ei\u016bris \u012f save ir kitus, juk da\u017eniausiai ir kreipiamasi d\u0117l nes\u0117kmingo bendravimo, o tok\u012f bendravim\u0105 sukelia b\u016btent netinkamas po\u017ei\u016bris.<\/p>\n

Kitas radikalus po\u017ei\u016bris – naudoti suprantam\u0105 kalb\u0105 bei nesl\u0117pti informacijos nuo klient\u0173, kai iki tol buvo \u012fprasta, kad \u017emon\u0117s neprivalo b\u016bti informuojami apie j\u0173 sutrikimus arba informacija b\u016bdavo pateikiama nesuprantamai, nepaai\u0161kinant, kas jiems yra ir k\u0105 jie tur\u0117t\u0173 daryti. Taip pat prad\u0117ta labiau bendradarbiauti su klientais, sudarant kontrakt\u0105, jog klientas duoda visi\u0161k\u0105 sutikim\u0105 ir pasi\u017eada bendradarbiauti terapijos metu. B\u016btent d\u0117l \u0161io po\u017ei\u016brio \u0161i teorin\u0117 kryptis yra gana nesunkiai perprantama, nes stengiamasi vartoti kuo paprastesnes ir lengviau suprantamas s\u0105vokas. Ir d\u0117l to tarp jo ir kit\u0173 specialist\u0173 kilo konfliktas, nes tai buvo absoliu\u010diai nauja ir ne\u012fprasta.<\/p>\n

Tre\u010diasis, radikaliausias, po\u017ei\u016bris \u2013 visus psichini\u0173 sutrikim\u0173 turin\u010dius \u017emones galima pagydyti. N\u0117ra nepagydom\u0173 lig\u0173, tiesiog neatrasti b\u016bdai joms i\u0161gydyti. Reikia \u012f psichiatrij\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti paprastai ir stengtis klient\u0105 i\u0161gydyti per kuo trumpesn\u012f laik\u0105. Kaip pavyzd\u012f Berne pateikia \u017emog\u0173, kuris \u012fsivaro rak\u0161t\u012f ir jam d\u0117l to pasirei\u0161kia \u012fvair\u016bs sutrikimai, pradedant nuo \u0161lub\u010diojimo, iki galvos skausmo. Paprastas psichiatras prilyginamas chirurgui, kuris ap\u017ei\u016bri t\u0105 \u017emog\u0173, pradeda vardinti, kiek jis turi negalavim\u0173, ir pasakoti, kaip sunku juos visus i\u0161gydyti, kad tai truks por\u0105 met\u0173, klientas tur\u0117s irgi tur\u0117s d\u0117ti labai daug pastang\u0173, ta\u010diau vis tiek n\u0117ra joki\u0173 garantij\u0173, kad klientas i\u0161gis. O Berne save prilygina chirurgui, kuris t\u0105 rak\u0161t\u012f tiesiog i\u0161traukia, ir klientas per por\u0105 dien\u0173 visi\u0161kai i\u0161gyja. Taigi pagrindinis darbas turi b\u016bti i\u0161gydyti klient\u0105 ir stengtis tai padaryti kuo paprastesniu keliu.<\/p>\n

Apie knyg\u0105<\/strong><\/p>\n

Knygoje daugiausia analizuojamos priklausomyb\u0117s, j\u0173 gydymas, taip pat gyvenimo scenarij\u0173 tipai bei j\u0173 susidarymas, poziciniai \u017eaidimai, kurie \u017eaid\u017eiami galios principu. Pateikiama TA samprata ir ego schemos (t\u0117vo, suaugusiojo, vaiko). Autorius remiasi kolegos E. Berne jau prad\u0117tu darbu. Knygoje pateikiama daug reali\u0173 ir nebanali\u0173 pavyzd\u017ei\u0173. Atsi\u017evelgiant \u012f knygos para\u0161ymo dat\u0105 \u2013 intriguoja tai, jog problemos, buvusios aktualios tada, i\u0161lieka tokios ir dabartin\u0117je visuomen\u0117je.<\/p>\n

D\u0117mesys da\u017enai atkreipiamas \u012f spontani\u0161kum\u0105, intymum\u0105 ir supratim\u0105. \u0160i\u0173 savybi\u0173 slopinimas i\u0161provokuoja banaliuosius arba tragi\u0161kuosius gyvenimo scenarijus: be d\u017eiaugsmo, be meil\u0117s, be proto. Autorius atkreipia d\u0117mes\u012f, jog did\u017eioji dalis populiacijos gyvena pagal scenarijus (tik kai kurie j\u0173 b\u016bna unikal\u016bs), ta\u010diau pasitaiko i\u0161im\u010di\u0173 \u2013 \u017emoni\u0173, kurie tiesiog neturi scenarijaus.<\/p>\n

Pateikiama daug situacij\u0173, kuriose \u017eaid\u017eiamas \u201eGelb\u0117tojo \u2013 aukos \u2013 persekiotojo\u201c \u017eaidimas. \u017daidimas \u012fdomus tuo, jog vaidmenys tarp dalyvi\u0173 kinta. Claude Steiner pateikia patarim\u0173, kaip ne\u012fsivelti \u012f \u0161\u012f \u017eaidim\u0105 ir kod\u0117l der\u0117t\u0173 jo vengti bei kaip terapijos dalyviams pad\u0117ti atsikratyti \u012fpro\u010dio j\u012f \u017eaisti.<\/p>\n

Autorius daug d\u0117mesio skiria grupinei terapijai, pabr\u0117\u017eia jos privalumus, ta\u010diau nenuvertina ir individualiosios. Grupin\u0117 terapija tarsi atspindi realaus gyvenimo situacijas, \u010dia \u017emogus gali mokytis suprasti interakcijas tarp nari\u0173. Dar vienas TA skirtumas nuo paprastos grup\u0117s terapijos yra tas, jog TA sudaromas kontraktas su klientu \u2013 abipus\u0117 sutartis – koki\u0173 tiksl\u0173 terapijos metu bus siekiama. O individualioji psichoterapija orientuojasi daugiau \u012f vidinius \u017emogaus i\u0161gyvenimus, o ne s\u0105veik\u0105 su i\u0161oriniu pasauliu.<\/p>\n

Kritika<\/strong><\/p>\n

<\/strong>Knyga paliko \u012fsp\u016bd\u012f tod\u0117l, jog kalbama apie daugel\u012f rei\u0161kini\u0173, kurie b\u016bdingi \u0161iuolaikinei visuomenei. D\u0117stoma glaustai ir ai\u0161kiai \u2013 nuo problemos atsiradimo, iki jos panaikinimo priemoni\u0173 ir orientavimo kitokiam elgesiui. Tiesa, kai kurie \u017eaidimai pateikiami gan sud\u0117tingoje formoje. Suprasti visus ego ir j\u0173 pasirei\u0161kimo aplinkybes taip pat buvo gana keblu. Patiko reali\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 gausumas ir j\u0173 ai\u0161kinimas, o ne tik \u201esausos\u201c teorijos perteikimas. Knyga gana sud\u0117tinga, ypa\u010d kai tikim\u0105si lengvo, paprasto turinio pasidom\u0117jus Berne id\u0117jomis, ta\u010diau paai\u0161kinim\u0173 gausa padeda visk\u0105 suprasti ir skaityti b\u016bna \u012fdomu.<\/span><\/p>\n

Sudomina ir tai, kad autorius kupinas gan novatori\u0161k\u0173 id\u0117j\u0173. Viena i\u0161 j\u0173 \u2013 klientui, prie\u0161 pradedant lankytis pas terapeut\u0105, rekomenduojama su juo pasikalb\u0117ti ir patyrin\u0117ti j\u012f (ar jis atitiks jo l\u016bkes\u010dius) \u2013 u\u017e tai netur\u0117t\u0173 b\u016bti imami pinigai.<\/p>\n

\u012estrigusios mintys<\/strong><\/p>\n

\u0160i i\u0161trauka patiko tod\u0117l, kad parodo, apie k\u0105 \u0161i knyga ir \u012f k\u0105 orientuota:<\/p>\n

\n

\u201e\u0160i knyga orientuota \u012f vidutin\u012f amerikiet\u012f \u2013 individ\u0105, turint\u012f nuosaik\u0173 maisto, pastog\u0117s, (galb\u016bt) erdv\u0117s, saugumo, vandens ir (tik \u0161iek tiek) gryno oro atsarg\u0173, tod\u0117l \u010dia kalbu apie \u012f dirbtinio prisilietim\u0173 tr\u016bkumo sukelt\u0105 depresij\u0105 nukreipt\u0105 terapij\u0105 (\u0161io tipo depresija \u0161ioje visuomen\u0117s grup\u0117je da\u017eniausia).\u201c<\/p>\n<\/blockquote>\n

Labai patrauk\u0117 ir autoriaus pateiktas pavyzdys bei nuomon\u0117, kad i\u0161gydyti klient\u0105 galima taip pat lengvai, kaip i\u0161traukti rak\u0161t\u012f.<\/span><\/p>\n

Naudota literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n

    \n
  • Claude. M. Steiner (2009). Scenarijai, kuriais gyvena \u017emon\u0117s. Transakcin\u0117 gyvenimo scenarij\u0173 analiz\u0117. Vilnius: Vaga.<\/span><\/li>\n
  • http:\/\/www.emotional-literacy.com\/index.htm (\u017ei\u016br\u0117ta 2010-10-20).<\/span><\/li>\n<\/ul>\n

    \n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Au\u0161ra Kalnikait\u0117, Mindaugas Naud\u017ei\u016bnas Apie autori\u0173 Claude M. Steiner gim\u0117 1935 metais Pranc\u016bzijoje, vaikyst\u0119 praleido Meksikoje, 1952 metais atvyko studijuoti in\u017einerij\u0105 \u012f Kalifornij\u0105, ta\u010diau po penkeri\u0173 met\u0173 sutiko transakcin\u0117s analiz\u0117s teorijos suk\u016br\u0117j\u0105 Eric Berne ir tapo jo mokiniu. 1965 metais, Steiner tapo klinikin\u0117s psichologijos daktaru, ilgainiui ir Berne kolega, bendradarbiu, draugu bei Tarptautin\u0117s transakcin\u0117s analiz\u0117s […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/761"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=761"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/761\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":764,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/761\/revisions\/764"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=761"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=761"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=761"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}