{"id":765,"date":"2010-11-03T00:33:37","date_gmt":"2010-11-03T07:33:37","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=765"},"modified":"2010-11-03T00:34:32","modified_gmt":"2010-11-03T07:34:32","slug":"eric-berne-zaidimai-kuriuos-zaidzia-zmones-zmogiskuju-santykiu-psichologija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/11\/03\/eric-berne-zaidimai-kuriuos-zaidzia-zmones-zmogiskuju-santykiu-psichologija\/","title":{"rendered":"Eric Berne. \u017daidimai, kuriuos \u017eaid\u017eia \u017emon\u0117s: \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 santyki\u0173 psichologija"},"content":{"rendered":"<p><span style=\"font-size: 13.3333px; \"><em>Baranauskait\u0117 Egl\u0117, Kairyt\u0117 Laura, Matonyt\u0117 Monika<\/em><\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \"><span style=\"font-size: 13.3333px; \">Eric Berne \u2013 transakcin\u0117s analiz\u0117s pradininkas, gim\u0119s 1910 met\u0173 gegu\u017e\u0119 Monrealyje, Kanadoje kaip Eric Leonard Bernstein, bendrosios praktikos gydytojo Davido Hiller Bernstein ir profesionalios ra\u0161ytojos ir redaktor\u0117s Saros Gordon Bernstein \u0161eimoje, kurie emigravo \u012f Kanad\u0105 i\u0161 Lenkijos ir Rusijos. <!--more-->Eric t\u0117v\u0173 meil\u0119 dalijosi su vienintele sesute &#8211; penkeriais metais jaunesne Greise. T\u0117vo pavyzd\u012f \u0161eimoje Eric Berne mat\u0117 neilgai, nes 1921 metais sulauk\u0119s vos 38 met\u0173 t\u0117vas mir\u0117 nuo tuberkulioz\u0117s ir \u0161eimos r\u016bpes\u010diai gul\u0117 ant motinos ir jo kaip vyresnio s\u016bnaus pe\u010di\u0173. T\u0117vas ir s\u016bnus buvo labai artimi, Eric visur lyd\u0117davo t\u0117v\u0105 ir \u017eav\u0117josi medicina. Manoma, kad t\u0117v\u0105 at\u0117musi liga paskatino E.Berne sekti t\u0117vo p\u0117domis ir studijuoti medicin\u0105. Taigi 1935 metais jis s\u0117kmingai pabaig\u0117 chirurgijos studijas McGill universitete, kuriame studijavo ir abu Berne t\u0117vai. 1936 metais E.Berne prad\u0117jo psichiatrijos (psichoanaliz\u0117s) rezident\u016br\u0105 Jeilio (Yale) medicinos universitete.<\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \">Apie 1938 \u2013 1939 metus Eric Leonard Bernstein gavo Amerikos pilietyb\u0119 ir tapo Eric Berne, kaip j\u012f \u017eino pla\u010dioji visuomen\u0117 \u0161iandien. 1940 metais E.Berne Norwalk, Konektikute \u012frod\u0117, jog gali u\u017esiimti priva\u010dia praktika. Kaip tik ten jis sutiko savo pirm\u0105j\u0105 \u017emon\u0105 Elinor\u0105, su kuria greitai susituok\u0117 ir susilauk\u0117 dviej\u0173 vaik\u0173: Ellen ir Dovydo. 1946 metais po karin\u0117s tarnybos Eric Berne i\u0161siskyr\u0117 su \u017emona. Nusprend\u017eia, kad produktyviam tolimesniam darbui reikia ramios aplinkos, tod\u0117l persikelia \u012f Carmel, Kalifornija. \u010cia Eric Berne sutiko jaun\u0105, i\u0161siskyrusi\u0105 moter\u012f Dorothy de Mass Way. 1949 metais E.Berne ir Dorothy antr\u0105 kart\u0105 dav\u0117 \u012f\u017eadus. Pastaroji jo santuoka su Dorothy netruko ilgai ir j\u0173 keliai draugi\u0161kai i\u0161siskyr\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \">Eric Berne buvo labai ambicingas ir pasitikintis savimi, tod\u0117l man\u0117, kad gali \u012fne\u0161ti \u012f psichoanaliz\u0119 ka\u017ek\u0105 naujo. Jis atsid\u0117jo darbui, nes grie\u017etai nutar\u0117 i\u0161vystyti nauj\u0105 psichoterapijos metod\u0105 vienas. Kurdamas transakcin\u0119 analiz\u0119 jis nor\u0117jo daugiau d\u0117mesio skirti ne psichikos analizei, kaip tai dar\u0117 jo mokytojas Z.Freud, ta\u010diau gilintis \u012f santykius. Ta\u010diau \u0161i analiz\u0117 kaip ir psichoanaliz\u0117, didel\u0119 reik\u0161m\u0119 teikia vaikystei. Teigiama, jog vaikyst\u0117je patirti t\u0117v\u0173 draudimai ar leidimai suformuoja m\u016bs\u0173 sprendimus, po\u017ei\u016br\u012f \u012f gyvenim\u0105. Eric Berne, kurdamas savo teorij\u0105, daugiausia d\u0117mesio skyr\u0117 i\u0161oriniams santykiams ir j\u0173 dinamikai.<\/p>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify; \">\u201eDaugeliu aspekt\u0173 Vaikas yra vertingiausia asmenyb\u0117s dalis, individo gyvenimui jis gali suteikti tai, k\u0105 tikras vaikas suteikia \u0161eimai \u2013 \u017eavesio, malonumo ir k\u016brybingumo\u201c (E.Berne, 2008, p.28).<\/p>\n<\/blockquote>\n<p style=\"text-align: justify; \">1964 metais Berne ir jo kolegos nusprend\u0117 \u012fkurti asociacij\u0105, atsi\u017evelgdami \u012f did\u0117jant\u012f nari\u0173 \u2013 profesional\u0173 skai\u010di\u0173 ir u\u017e JAV rib\u0173 pavadino j\u0105 Tarptautine transakcin\u0117s analiz\u0117s asociacija,. Tai pa\u010diais metais E. Berne pristat\u0117 knyg\u0105 \u201e\u017daidimai, kuriuos \u017eaid\u017eia \u017emon\u0117s\u201c. Ji tapo did\u017eiuliu bestseleriu. Po \u0161io pasisekimo profesin\u0117je srityje 1967 metais dar kart\u0105 ved\u0117, nauj\u0105ja \u017emona tapo Torre Peterson. Santuoka truko tik 3 metus. I\u0161 karto po skyryb\u0173 1970 m. bir\u017eelio m\u0117nes\u012f  Berne i\u0161gyveno pirmuosius du \u0161irdies priepuolius. Paradoksalu, ta\u010diau kelias savaites prie\u0161 pirm\u0105 \u0161irdies priepuol\u012f, savo 60-ojo gimimo dien\u0105, Berne savo draugams d\u017eiaug\u0117si, kaip gerai jis jau\u010diasi. Jis buvo hospitalizuotas, ta\u010diau ir gul\u0117damas lovoje nepaliov\u0117 dirbti, po trij\u0173 savai\u010di\u0173 jis i\u0161kent\u0117 kit\u0105 \u0161irdies priepuol\u012f, \u0161\u012f kart\u0105 masin\u012f. Eric Bern\u0117 \u0161irdis sustojo 1970 m. liepos 15-\u0105j\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \">\u017dmogaus kuriam\u0173 santyki\u0173 analiz\u0119 autorius pavadino \u2013 transakcine analize. \u017dodis \u201etransakcija\u201c rei\u0161kia \u2013 socialinio bendravimo vienet\u0105. Socialin\u0117 aplinka, kurioje gyvena \u017emogus, suteikia puikias s\u0105lygas jam patenkinti bendravimo poreik\u012f. Asmenys kurdami santykius naudoja \u017eaidimus. Transakcin\u0117 analiz\u0117 naudojama \u0161iems \u017eaidimams analizuoti ir atskleisti j\u0173 reik\u0161m\u0119 \u017eaid\u017eiantiems asmenims.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \">Norint suprasti transakcin\u0117s analiz\u0117s teorij\u0105, reikia suprasti ego b\u016bsenas \u2013 nuoseklias jausm\u0173 sistemas, veiksm\u0173 po\u017ei\u016briu, kurios skirstomos \u012f kategorijas: a) ego b\u016bsenos, primenan\u010dios t\u0117vus; b) ego b\u016bsenos, autonomi\u0161kai nukreiptos objektyviai vertinti realyb\u0119; c) archaji\u0161k\u0173 liekan\u0173 turin\u010dios ir ankstyvojoje vaikyst\u0117je \u012fsitvirtinusios, ego b\u016bsenos. Transakcin\u0117s analiz\u0117s autoriaus \u0161ios trys ego b\u016bsenos vadinamos: T\u0117vu, Suaugusiuoju ir Vaiku. Tolimesn\u0117 santyki\u0173 analiz\u0117 atskleid\u017eiama per \u0161ias tris ego b\u016bsenas. Pasak autoriaus vykstant bendravimui, \u017emogus bendrauja b\u016bdamas ka\u017ekurioje i\u0161 ego b\u016bsen\u0173, kurios ir nulemia santyki\u0173 ar vienkartinio bendravimo susiklostym\u0105.<\/p>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify; \">\u201dKiekvienas viduje turime ma\u017e\u0105 berniuk\u0105 arba mergait\u0119\u201c (E.Berne, 2008, p.27 ).<\/p>\n<\/blockquote>\n<p style=\"text-align: justify; \">Paprasta transakcin\u0117 analiz\u0117 siekia nustatyti, i\u0161 kuriuos ego b\u016bsenos kilo transakcinis stimulas, o kuri suteik\u0117 transakcin\u012f atsak\u0105. Transakcinis stimulas \u2013 tai asmuo prad\u0117j\u0119s pokalb\u012f, transakcinis atsakas \u2013 asmuo vienaip ar kitaip atsak\u0119s \u012f si\u0173st\u0105 stimul\u0105. Teisingiausias ir papras\u010diausias bendravimas yra tas, kuriame dalyvauja Suaugusiojo b\u016bsenos. Antra pagal paprastum\u0105 transakcija \u2013 tai Vaiko ir T\u0117vo b\u016bsen\u0173. Autorius teigia, kad teisingas komunikavimas turi b\u016bti papildantis vienas kit\u0105, tai rei\u0161kia atsakas yra toks, kokio tikimasi, i\u0161plaukiantis nat\u016braliai. Papildan\u010dios transakcijos trukm\u0117 yra neribota.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \">Labiausiai analizuojamas bendravimas \u0161ioje knygoje yra \u2013 susikertan\u010dioji transakcija, kai atsakas \u012f stimul\u0105 i\u0161 tik\u0117tosiosios Suaugusiojo pozicijos pereina \u012f Vaiko arba T\u0117vo pozicij\u0105. Tada i\u0161\u0161aukiamas konfliktas. Tipi\u0161kas pavyzdys psichoanaliz\u0117je \u2013 klasikin\u0117 perk\u0117limo reakcija. \u012e \u0161iuos vadinamus \u017eaidimus gali b\u016bti \u012ftraukti neb\u016btinai du asmenys. Autorius teigia, kad geriausias sprendimas, kuris gali nutraukti santykius ardant\u012f arba prie pyk\u010di\u0173 vedant\u012f \u017eaidim\u0105 \u2013 tai asmen\u0173 per\u0117jimas i Suaugusiojo b\u016bsen\u0105, kuri leid\u017eia protingai ir adekva\u010diai reaguoti \u012f situacij\u0105 arba atsisakymas \u017eaisti \u017eaidim\u0105. \u017daidim\u0173 gausa yra labai \u012fvairi, kiekvienas j\u0173 atskleid\u017eia dalyvi\u0173 pozicijas, u\u017emojus ir tikslus. \u017daisdami \u017emon\u0117s da\u017enai m\u0117gaujasi neigiamais i\u0161 \u017eaidimo gautais jausmais, skaudindami ir nusimesdami nuo sav\u0119s atsakomyb\u0119. \u017dinojimas, kad vyksta \u017eaidimas, kurio baigtis n\u0117ra gera, padeda pasukti \u017eaidimo t\u0117km\u0119 kita vaga arba jo visai neprad\u0117ti, ta\u010diau tai reikalauja savianaliz\u0117s ir pastabumo bei nema\u017eai pastang\u0173, kad \u017eaidimas b\u016bt\u0173 sukontroliuotas ir nukreiptas kita linkme. Da\u017enai net psichoterapeutai b\u016bna \u012ftraukiami \u012f asmen\u0173 ar por\u0173 \u017eaidimus, kada situacija arba b\u016bna suvaldyta profesionalo arba dar labiau \u012fsisi\u016bbuoja.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \">Kiekvienas suprasdamas savo vidin\u012f T\u0117v\u0105, leisdamas pasireik\u0161ti vidiniam Suaugusiam ir kontroliuodamas savo vidin\u012f Vaik\u0105, galime \u017eaisti \u017eaidimus, kurie suteikia mums malonumo ir ugdo teisingus santykius.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \"><span style=\"font-size: 13.3333px; \">Knyga \u201e\u017daidimai, kuriuos \u017eaid\u017eia \u017emon\u0117s\u201c pla\u010diajam skaitytoj\u0173 ratui pristato bendrus transakcin\u0117s analiz\u0117s principus, atskleid\u017eia ydingus \u201e\u017eaidimus\u201c, kuriais \u017emon\u0117s traumuoja ir emoci\u0161kai i\u0161naudoja vienas kit\u0105. Pasak E. Berne, \u0161ie \u017eaidimai yra ritualin\u0117s transakcijos arba tarpasmeninio elgesio modeliai, kurie gali rodyti pasl\u0117ptus jausmus ar emocijas. Knygoje apra\u0161omi ne tik patys \u017eaidimai, bet ir kuo tuos \u017eaidimus galima pakeisti bei reguliuoti.<\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \">Knygoje atskleid\u017eiama, kad transakcin\u0117 analiz\u0117 svarbi kalbant apie priklausomybes. Nepasiekus trok\u0161tamo malonumo jau\u010diama frustracija, kuri daugel\u012f priveda prie alkoholio ar kit\u0173 narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo. L. Bulotait\u0117 (2009) kalb\u0117dama apie tok\u012f malonumo patenkinim\u0105 ir taip besivystan\u010di\u0105 priklausomyb\u0119, teigia, kad tai gali b\u016bti paai\u0161kinama transakcin\u0117s analiz\u0117s modeliu. Konkre\u010diai aptariami E.Berne \u017eaidimai, vadinami \u201e\u017daidimais visam gyvenimui\u201c, kurie palie\u010dia beveik visus aplinkinius ir tampa svarbiausia \u017emogaus gyvenimo dalimi. Jiems priskiriami \u017eaidimai \u201eAlkoholikas\u201c, \u201eNarkomanas\u201c. Kadangi n\u0117ra galutinai \u012frodytos piknaud\u017eiavimo prie\u017eastys, kaip biologiniai ir fiziologiniai sutrikimai, priklausomyb\u0117 analizuojama kaip socialin\u0117 transakcija, kai \u017emogus perlenkia lazd\u0105. \u017daidimai, kurie siejasi su priklausomyb\u0117mis \u012fvardinami, kaip labai rimti ir j\u0173 atsisakyti yra labai sunku.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \">Pradiniuose \u201eAlkoholiko\u201c \u017eaidimo etapuose \u017emona gali vaidinti tris antraplanius vaidmenis: vidurnakt\u012f \u2013 Kvailel\u0119, kuri girtuokl\u012f nurengia, i\u0161verda jam kavos, leid\u017eia jam save mu\u0161ti; ryte \u2013 Persekiotojos, kuri pl\u016bsta Alkoholik\u0105 u\u017e jo \u012fpro\u010dius; vakare \u2013 Gelb\u0117toja, maldaujan\u010dia atsisakyti savo \u012fpro\u010di\u0173.\u201c (E. Berne, 2008, p. 74)<\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \">Transakcin\u0117s analiz\u0117s terapijos tikslas &#8211; \u017emogui pad\u0117ti tapti autenti\u0161kam, i\u0161mokti kurti santykius, kurie b\u016bt\u0173 pagr\u012fsti intymumu, tikra meile, atvirumu. Tod\u0117l transakcin\u0117s analiz\u0117s grupin\u0117s sesijos metu stengiamasi analizuoti savo \u017eaidimus, padedama suprasti, kok\u012f vaidmen\u012f atlieka klientas, kokie yra jo poreikiai, kaip jis gauna pasitenkinim\u0105. Siekiama parodyti, kaip \u012fmanoma poreikius patenkinti ne \u017eaid\u017eiant \u017eaidimus, o sukuriant tikr\u0105 ir atvir\u0105 santyk\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \">\u201c\u017daidimai, kuriuos \u017eaid\u017eia \u017emon\u0117s\u201d tai knyga, kuri naudinga, ne tik psichologams ar psichoterapeutams, bet ir paprastiems \u017emon\u0117ms, kurie domisi \u017emoni\u0173 santykiais. Ji padeda pamatyti, kaip \u017emon\u0117s elgiasi, kai bijo artumo. Tai knyga, kuri pasi\u017eymi ai\u0161kia tvarka, sistema ir schemomis. Knygoje apra\u0161oma terapijos r\u016b\u0161is tur\u0117t\u0173 patikti analitinio m\u0105stymo \u017emon\u0117ms, kuriems reikia ai\u0161ki\u0173 apibr\u0117\u017eim\u0173, paai\u0161kinim\u0173 ir sistemos. Taip pat galima b\u016bt\u0173 pavadinti \u0161i\u0105 knyg\u0105 intriguojan\u010dia, nes suteikiama galimyb\u0117 pa\u017einti savo gyvenimo d\u0117sningumus, i\u0161siai\u0161kinti, \u012f kokius \u017eaidimus su kitais \u017emon\u0117mis esame \u012fsiv\u0117l\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \">Asmeni\u0161kai mums pati knyga d\u0117l savo sistemi\u0161kumo ir daug schem\u0173 nelabai patiko ir laisvalaikiu pasirinktum\u0117me skaityti ka\u017ek\u0105 kito. Tai l\u0117m\u0117, jog knyga sunkai skaitoma, esti nema\u017eai termin\u0173 ir reikalauja susitelkimo b\u016btent ties tuo, k\u0105 skaitai. Knygos didelis minusas, jog skaitant \u0161i\u0105 knyg\u0105 lieka neai\u0161kum\u0173, sri\u010di\u0173, kurios yra aptariamos per siaurai, ta\u010diau anot autoriaus, visa tai yra aptariama kitose jo knygose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \">Knygos privalumams priskirtume gaus\u0173 teorijos iliustravim\u0105 pavyzd\u017eiais. Apra\u0161yti \u017eaidimai, beveik visada tur\u0117davo bent po vien\u0105 gyvenimi\u0161k\u0105 pavyzd\u012f, tai padeda ai\u0161kiau suprasti pat\u012f \u017eaidim\u0105. Taip pat knygoje yra pabr\u0117\u017eiama, kad ne visi \u017emon\u0117s \u017eaid\u017eia. Net ir tie kurie \u017eaid\u017eia, gali i\u0161silaisvinti nuo \u017eaidim\u0173. Akcentuojama ir sveika asmenyb\u0117, o ne tik patologi\u0161ka.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \">Ta\u010diau, knygoje pateikt\u0173 \u017eaidim\u0173 gausa kelia pasimetim\u0105, nes jie visi pana\u0161\u016bs. Ypa\u010d didelis tr\u016bkumas yra \u017eaidim\u0173 pavadim\u0173 sutrumpinimas trimis raid\u0117mis. \u201eNegal\u0117dama \u017eaisti JNPM ir KJ\u012e, kuriais u\u017epildydavo terapijai skirt\u0105 laik\u0105, moteris \u0117m\u0117 atid\u017eiau nagrin\u0117ti savo elges\u012f &lt;&#8230;&gt;\u201c (psl.164). Beskaitant, turi vartyti vis\u0105 knyg\u0105, kad prisimintum k\u0105 rei\u0161kia sutrumpinimas. Nors yra pateikiama \u017eaidim\u0173 analiz\u0117, ji n\u0117ra pateikiama prie kiekvieno. Pati \u017eaidim\u0173 analiz\u0117 yra i\u0161d\u0117stoma tik punktais, kas nesuteikia analizei ai\u0161kumo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \"><span style=\"font-size: 13.3333px; \">\u012esimintinos citatos:<\/span><\/p>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify; \">\u201eS\u0105moningumas rei\u0161kia sugeb\u0117jim\u0105 savo akimis pamatyti kavinuk\u0105 ir savo ausimis i\u0161girsti pauk\u0161\u010di\u0173 \u010diulb\u0117jim\u0105, o ne taip, kaip \u017emogus i\u0161mokytas\u201c. (E. Berne, 2008, p. 188)<\/p>\n<\/blockquote>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify; \">\u201eDabart\u012f suvokiantis \u017emogus yra gyvas, nes jis \u017eino, k\u0105 jau\u010dia, kur yra, jis junta laiko t\u0117km\u0119. Jis \u017eino, kad kai mirs, tie med\u017eiai ir toliau \u017ealiuos, ta\u010diau jo jau \u010dia nebebus, ir jis negal\u0117s \u012f juos pa\u017evelgti, tad nori i\u0161vysti juos dabar taip ai\u0161kiai, kaip tik \u012fmanoma\u201c. (E. Berne, 2008, p. 190)<\/p>\n<p style=\"text-align: justify; \">\n<\/blockquote>\n<p style=\"text-align: justify; \"><strong>Naudota literat\u016bra<\/strong><\/p>\n<ul>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Berne E. (2008) \u201e\u017daidimai, kuriuos \u017eaid\u017eia \u017emon\u0117s: \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 santyki\u0173 psichologija\u201c. Vilnius: Vaga.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Bulotait\u0117 L. (2009) \u201ePriklausomybi\u0173 anatomija\u201c Vilnius: Tyto Alba.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Stewart I. (1994) \u201eEric Berne \u2013 Key figures in counselling &amp; Psychotherapy series\u201c. London.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Transactional analysis. Aplankyta 2010-10-14, http:\/\/www.businessballs.com\/transactionalanalysis.htm<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Games People Play: The Psychology of Human Relationships (2006). Aplankyta 2010-10-06, http:\/\/www.ericberne.com\/Games_People_Play.htm<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">The International Transactional Analysis Association. Aplankyta 2010-10-20, http:\/\/webcache.googleusercontent.com\/search?q=cache:uh-Ir84XUKsJ:www.itaa-net.org\/ta\/bernehist.htm+who+is+eric+berne&amp;cd=5&amp;hl=lt&amp;ct=clnk&amp;gl=lt<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify; \">\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Baranauskait\u0117 Egl\u0117, Kairyt\u0117 Laura, Matonyt\u0117 Monika Eric Berne \u2013 transakcin\u0117s analiz\u0117s pradininkas, gim\u0119s 1910 met\u0173 gegu\u017e\u0119 Monrealyje, Kanadoje kaip Eric Leonard Bernstein, bendrosios praktikos gydytojo Davido Hiller Bernstein ir profesionalios ra\u0161ytojos ir redaktor\u0117s Saros Gordon Bernstein \u0161eimoje, kurie emigravo \u012f Kanad\u0105 i\u0161 Lenkijos ir Rusijos.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/765"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=765"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/765\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":768,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/765\/revisions\/768"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=765"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=765"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=765"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}