{"id":769,"date":"2010-11-09T04:43:51","date_gmt":"2010-11-09T11:43:51","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=769"},"modified":"2010-11-09T04:48:28","modified_gmt":"2010-11-09T11:48:28","slug":"s-freud-psichoanalizes-ivadas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/11\/09\/s-freud-psichoanalizes-ivadas\/","title":{"rendered":"S.Freud. Psichoanaliz\u0117s \u012fvadas"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>Enrika Sinkevi\u010di\u016bt\u0117 ir \u017divil\u0117 \u010ciupkevi\u010di\u016bt\u0117<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Biografija<\/strong><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Sigmundas Freudas \u2013 austr\u0173 psichiatras, neuropatologas, psichoanaliz\u0117s pradininkas &#8211; gim\u0117 1856 m. gegu\u017e\u0117s 6 d. Pra\u0161ybore (buvusiame Fraiberge), Moravijoje, \u017eyd\u0173 \u0161eimoje.<!--more--><\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Jis buvo pirmas vaikas i\u0161 8 vaik\u0173 \u0161eimoje.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">1860 m. Su \u0161eima persik\u0117l\u0117 \u012f Vien\u0105, kurioje praleido did\u017ei\u0105j\u0105 gyvenimo dal\u012f.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">1873 m. \u012estojo \u012f medicinos fakultet\u0105 Vienos universitete.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">1881 m. Jam buvo suteiktas Vienos universiteto nerv\u0173 lig\u0173 docento laipsnis.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">1886 m. i\u0161vyko \u012f Pary\u017ei\u0173, kur mok\u0117si i\u0161 garsiausio to meto Europos neurologo J. M. Charcot\u2019o. \u010cia jis galutinai \u012fsitikino, jog Pary\u017eiuje neurologijos mokslas pripa\u017e\u012fsta ne tik grynai k\u016bni\u0161kas, bet taip pat psichines ir net metafizines nedaiktines \u0161i\u0173 lig\u0173 prie\u017eastis.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">1886 m. ved\u0117 Marta Bernais ir su ja susilauk\u0117 6 vaik\u0173.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">V\u0117liau gr\u012f\u017eo \u012f Vien\u0105. Svarbiausiu akstinu S. Freudo mokslin\u0117s minties raidai tapo tuo metu \u017einomas Vienos gydytojas J. Breuris, atskleid\u0119s, kad neurotiniai pacient\u0173 simptomai turi prasm\u0119 \u2013 j\u0173 prie\u017eastis \u2013 \u201cu\u017espausti\u201d nes\u0105moningi i\u0161gyvenimai (Me\u0161kauskien\u0117, 2006). Ta\u010diau Freudas nusivyl\u0117 J. Breurio gydymui naudojama hipnoze ir suk\u016br\u0117 nauj\u0105 laisv\u0173j\u0173 asociacij\u0173 metod\u0105.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">1902-1938 m. profesoriavo Vienos universitete, tyrin\u0117damas neuropatologij\u0105, pagrindin\u012f d\u0117mes\u012f skyr\u0117 psichoterapijai ir neurozi\u0173 tyrin\u0117jimams.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">1915 \u2013 1917 m. skait\u0117 paskaitas apie psichoanaliz\u0119.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">1939 m. rugs\u0117jo 23 d mir\u0117 Londone, sirgdamas v\u0117\u017eiu.<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Psichoanaliz\u0117<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Psichoanaliz\u0117 yra pirmoji visapusi\u0161ka asmenyb\u0117s teorija, kurios pagrindas \u2013 ne\u012fsis\u0105moninti seksualiniai bei agresyv\u016bs instinktai. Pagal \u0161i\u0105 teorij\u0105, psichik\u0105 sudaro id, ego ir superego (stukt\u016brinis modelis) bei s\u0105mon\u0117, prie\u0161s\u0105mon\u0117 ir pas\u0105mon\u0117 (topografinis modelis). S. Freudas savo teorijoje teigia, kad kiekvienas \u017emogus pereina psichoseksualinio vystymosi stadijas (oralin\u0117, analin\u0117, falin\u0117, latentin\u0117, genitalin\u0117), kurios yra biologi\u0161kai determinuotos ir b\u016bdingos visiems \u017emon\u0117ms nepriklausomai nuo kult\u016brin\u0117s aplinkos, kurioje jie gyvena. S. Freudas i\u0161skyr\u0117 gynybinius mechanizmus (i\u0161st\u016bmimas, projekcija, perk\u0117limas, racionalizacija, reakcijos dariniai, regresija, sublimacija, neigimas). Tai yra neracional\u016bs metodai, kuriuos ego pradeda naudoti tuomet, kai nesugeba su nerimu susitvarkyti racionaliai. \u012evair\u016bs vaikyst\u0117s trauminiai potyriai sukelia neurozes, tad psichoanalitin\u0117s terapijos tikslas \u2013 neurozinio konflikto i\u0161sprendimas. Naudojami metodai \u2013 laisvosios asociacijos, pasiprie\u0161inimo interpretacija, perk\u0117limo analiz\u0117, sapn\u0173 analiz\u0117, emocinis peraukl\u0117jimas (Perminas, Go\u0161tautas, Endriulaitien\u0117, 2004).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Psichoanaliz\u0117s \u012fvadas. Paskaitos<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Knygoje tiksliai atkurtos paskaitos, kurias du \u017eiemos semestrus (1915 \u2013 1916; 1916 \u2013 1917) S. Freudas skait\u0117 mi\u0161riai abiej\u0173 ly\u010di\u0173 gydytoj\u0173 ir m\u0117g\u0117j\u0173 auditorijai. Pasitelkdamas palyginim\u0173, ligos istorij\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, S. Freudas atskleid\u017eia pagrindinius psichini\u0173 \u2013 ypa\u010d nes\u0105moning\u0173 \u2013 rei\u0161kini\u0173 d\u0117sningumus, remdamasis trimis pagrindin\u0117mis psichoanalitinio tyrin\u0117jimo sritimis: riktais, sapnais ir neuroziniais simptomais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmoji knygos dalis \u2013 \u201eRiktai\u201c. Anot S. Freudo, \u017emogus gali apsirikti, kai: yra pavarg\u0119s ar nesveikuoja; yra susijaudin\u0119s; kai jo d\u0117mes\u012f prikausto kiti dalykai (Freud, 2009). Ta\u010diau knygoje nagrin\u0117jami riktai, pasitaikantys \u017emon\u0117ms, kurie n\u0117ra nei pavarg\u0119, nei i\u0161sibla\u0161k\u0119 ar susijaudin\u0119, o yra normalios b\u016bsenos. Tokiu atveju riktai i\u0161rei\u0161kia konflikt\u0105 tarp skirting\u0173 s\u0105mon\u0117s ir pas\u0105mon\u0117s ketinim\u0173. Vien\u0105 ketinim\u0105 stengiamasi slopinti, ta\u010diau apsirikimo metu jis nei galutinai nuslopinamas, nei visi\u0161kai atsiskleid\u017eia. Taigi riktas \u2013 tai kompromiso padarinys, kiekvieno i\u0161 dviej\u0173 ketinim\u0173 pusiau s\u0117km\u0117, pusiau nes\u0117km\u0117 (Freud, 2009).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Rikt\u0173 gali b\u016bti \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173: \u0161nekos riktas, kai pvz., nor\u0117damas pasakyti vien\u0105 \u017eod\u012f i\u0161tariamas kitas; ra\u0161ymo riktas, kai vietoj vieno \u017eod\u017eio para\u0161omas kitas; skaitymo riktas, kai perskaitoma ne tai, kas atspausdinta ar para\u0161yta; klausos riktas, kai i\u0161girstama ne tai, kas sakoma ir kai tai n\u0117ra susij\u0119 su organiniais klausos sutrikimais; mar\u0161a (laikina), kai pvz., nepavyksta atsiminti gerai \u017einomo vardo, kuris prisimenamas vos j\u012f i\u0161girdus; nuki\u0161imai bei daikt\u0173 pasisavinimai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Antroji knygos dalis \u2013 \u201eSapnai\u201c. S. Freudo teigimu, sapnai yra b\u016bdingi visiems sveikiems \u017emon\u0117ms. Sapnas yra b\u016bdas, kuriuo psichika reaguoja \u012f miegant veikian\u010dius dirgiklius. Da\u017eniausiai tai vizual\u016bs vaizdai, bet gali pasitaikyti ir jausm\u0173, min\u010di\u0173 ar kit\u0173 jusli\u0173 pasirei\u0161kim\u0173. Sapnai gali b\u016bti patys \u012fvairiausi: trumpi ar ilgi, ry\u0161k\u016bs ar migloti, prasmingi ar absurdi\u0161ki. Pagrindin\u0117 sapno ypatyb\u0117 yra ta, kad j\u012f sukelia noras, o jo turin\u012f sudaro \u0161io noro patenkinimas. Antra nuolatin\u0117 ypatyb\u0117: sapnas ne tiesiog i\u0161rei\u0161kia mint\u012f, bet kaip haliucinainis i\u0161gyvenimas vaizduoja, jog noras i\u0161sipild\u0117. \u0160ioje knygos dalyje S. Freudas bando ai\u0161kinti sapn\u0173 prasm\u0119, pasitelkdamas laisv\u0173j\u0173 asociacij\u0173 metod\u0105. Kartais sapno galime nesuprasti d\u0117l i\u0161kraipymo, kuris yra cenz\u016bros padarinys &#8211; cenz\u016bros, kuri\u0105 tam tikros Ego priimtinos tendencijos nukreipia prie\u0161 nepadorius norus, kurie prabyla miegant. Knygoje taip pat apra\u0161omi archaji\u0161ki sapno bruo\u017eai: individuali prie\u0161istor\u0117, vaikyst\u0117 arba visos \u017emonijos raida bei simboli\u0173 reik\u0161m\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tre\u010diojoje knygos dalyje pavadinimu \u201eBendroji neurozi\u0173 teorija\u201c ra\u0161oma apie neurozes, j\u0173 kilm\u0119, terapinius principus, dirbant su neuroz\u0117mis sergan\u010diais \u017emon\u0117mis. Neuroz\u0117 \u2013 trauminis negalavimas, atsirandantis pernelyg sustipr\u0117jus afektiniam i\u0161gyvenimui, kurio ligonis ne\u012fstengia \u012fveikti. Neurozi\u0173 prigimtis \u2013 da\u017eniausiai seksualin\u0117 (kyla d\u0117l nepriimtin\u0173 seksualini\u0173 nor\u0173 atsi\u017ead\u0117jimo ar patirt\u0173 seksualini\u0173 traum\u0173). B\u016btina simptomo egzistavimo s\u0105lyga yra ta, kad ka\u017ekoks psichinis procesas nesibaig\u0117 normaliai. Tod\u0117l \u017emogus labai prie\u0161inosi tam, kad tas psichinis procesas neprasiskverbt\u0173 iki s\u0105mon\u0117s (j\u012f i\u0161stum\u0117 \u012f pas\u0105mon\u0119). B\u016bdamas nes\u0105moningas, jis buvo pakankamai galingas, kad sukurt\u0173 simptom\u0105. Tokiu b\u016bdu neurozinis simptomas tapo daliniu u\u017emaskuotu pas\u0105moninio konflikto patenkinimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160ioje knygos dalyje pristatomi ir analizuojami tokie asmenyb\u0117s sutrikimo tipai, kaip \u012fkyri\u0173j\u0173 b\u016bsen\u0173 neuroz\u0117 (pagal DSM-IV: obsesinis \u2013 kompulsinis sutrikimas), isterin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikimas, narcistinis asmenyb\u0117s sutrikimas. Taip pat pristatoma analitin\u0117 terapija, kurios tikslas \u2013 atgaivinti simptomus suk\u0117lus\u012f konflikt\u0105 ir i\u0161spr\u0119sti j\u012f kitaip, pasitelkus tas varom\u0105sias j\u0117gas, kuri\u0173 anuomet stigo pacientui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Knygos kritika<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip knygos privalumus galima i\u0161skirti tai, jog joje:<\/p>\n<ul>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Nuosekliai argumentuojama;<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Pateikiama kontrargument\u0173 jau egzistuojan\u010diai bei galimai kritikai;<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Pripa\u017e\u012fstami pristatomos teorijos tr\u016bkumai;<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Paskait\u0173 formatas suteikia knygai gyvumo;<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Gausu pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161 praktikos.<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Knygos tr\u016bkumai<\/strong><\/p>\n<ul>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Reikia b\u016bti i\u0161 anksto bent \u0161iek tiek susipa\u017einus su psichoanalitine teorija tam, kad visi\u0161kai suprastum d\u0117stomas mintis.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Pateikiami teoriniai samprotavimai reikalauja ir i\u0161 skaitytojo geb\u0117jimo giliai analiti\u0161kai m\u0105styti (o tai susiaurina potenciali\u0173 susidom\u0117jusi\u0173 knyga skaitytoj\u0173 skai\u010di\u0173).<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Subjektyvus \u012fsp\u016bdis apie knyg\u0105<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nustebino autoriaus pateikiamos gilios \u012f\u017evalgos, geb\u0117jimas argumentuotai d\u0117styti sud\u0117tingus teorinius samprotavimus.\u00a0<span style=\"font-size: 13.3333px;\">Knyga naudinga tuo, jog gana i\u0161samiai supa\u017eindina su psichoanaliz\u0117s principais, pateikiami real\u016bs pavyzd\u017eiai i\u0161 praktikos, palyginimai, argumentai padeda \u012fvertinti psichoanaliz\u0117s pagr\u012fstum\u0105.<\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012esp\u016bd\u012f palikusi citata:<\/p>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eAm\u017eiams b\u0117gant naiviai \u017emonijos savimeilei mokslas sudav\u0117 du sunkius sm\u016bgius. Pirm\u0105j\u012f \u2013 paskelb\u0119s, kad m\u016bs\u0173 \u017eem\u0117 n\u0117ra Visatos centras, kad ji t\u0117ra ma\u017eyt\u0117 ne\u012fsivaizduojamo dyd\u017eio pasaulin\u0117s sistemos dalel\u0117 &lt;\u2026&gt;. Antr\u0105j\u012f sm\u016bg\u012f \u017emonija patyr\u0117 tada, kai biologiniai tyrin\u0117jimai paneig\u0117 privilegijuot\u0105j\u012f \u017emogaus tv\u0117rim\u0105, parod\u0117, kad \u017emogus kil\u0119s i\u0161 gyv\u016bn\u0173 pasaulio ir negali atsikratyti savo gyv\u016bni\u0161kos prigimties &lt;\u2026&gt;. Bet tre\u010di\u0105, pat\u012f skaud\u017eiausi\u0105 sm\u016bg\u012f \u017emogaus didyb\u0117s manijai suduos \u0161iandieniniai pasichologiniai tyrin\u0117jimai, liudijantys, kad Ego n\u0117ra net savojo b\u016bsto \u0161eimininkas, kad jis turi pasitenkinti apgail\u0117tinomis \u017einiomis apie nes\u0105moningus savo psichikos gyvenimo vyksmus\u201d (Freud, 2009, p. 295-296).<\/p>\n<\/blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><span style=\"font-size: 13.3333px;\">\u0160ia citata autorius i\u0161rei\u0161kia id\u0117j\u0105, kad, jo manymu, taip prie\u0161inamasi pas\u0105mon\u0117s srities sureik\u0161minimui (kas akivaizdu buvo i\u0161 to meto psichoanaliz\u0117s kritik\u0173) ne tod\u0117l, kad \u0161i sritis sunkiai suvokiama ar kad sunku gauti jos egzistavim\u0105 patvirtinan\u010di\u0173 \u012frodym\u0173, bet tod\u0117l, kad \u017emogui i\u0161 esm\u0117s sunku pripa\u017einti, kad jis valdomas savo nekontroliuojam\u0173 nes\u0105moning\u0173 impuls\u0173.<\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\"> <span style=\"font-size: 11.1111px;\">Perminas A., Go\u0161tautas A., Endriulaitin\u0117 A. (2004). Asmenyb\u0117 ir sveikata: teorij\u0173 s\u0105vadas. Kaunas: VDU.<\/span><\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Me\u0161kauskien\u0117 S. (2006). Sukaktys: S. Freudui \u2013150. S. Freudas ir savianaliz\u0117. Psichologija, 33, 101-107. Vilnius: VU.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Freud S. (2009). Psichoanaliz\u0117s \u012fvadas. Paskaitos. Vilnius: Vaga.<\/span><\/li>\n<p style=\"text-align: justify;\">\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Enrika Sinkevi\u010di\u016bt\u0117 ir \u017divil\u0117 \u010ciupkevi\u010di\u016bt\u0117 Biografija Sigmundas Freudas \u2013 austr\u0173 psichiatras, neuropatologas, psichoanaliz\u0117s pradininkas &#8211; gim\u0117 1856 m. gegu\u017e\u0117s 6 d. Pra\u0161ybore (buvusiame Fraiberge), Moravijoje, \u017eyd\u0173 \u0161eimoje.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/769"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=769"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/769\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":771,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/769\/revisions\/771"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=769"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=769"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=769"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}