{"id":772,"date":"2010-11-09T04:55:50","date_gmt":"2010-11-09T11:55:50","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=772"},"modified":"2010-11-09T04:56:37","modified_gmt":"2010-11-09T11:56:37","slug":"yves-dalpe-neistikimybe-nera-banali","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/11\/09\/yves-dalpe-neistikimybe-nera-banali\/","title":{"rendered":"Yves Dalp\u00e9. Nei\u0161tikimyb\u0117 n\u0117ra banali"},"content":{"rendered":"

B\u016bdait\u0117 Raminta,\u00a0Greibut\u0117 Agn\u0117, <\/span>Kasparaityt\u0117 Neringa<\/span><\/em><\/p>\n

Yves Dalp\u00e9 \u2013 Kvebeke (Kanada) dirbantis psichologas ir klinikinis seksologas. Jis yra Kvebeko psicholog\u0173 asociacijos (KPA), Amerikos psichoterapijos asociacijos (American Group Psychotherapy Association) ir Seksualumo mokslini\u0173 tyrim\u0173 draugijos (Society for the Scientific Study of Sexuality) narys. 1984 metais San Francisko \u201e\u017dmoni\u0173 seksualumo tyrim\u0173 institute\u201c, Kalifornijoje, \u012fgij\u0119s seksologijos daktaro laipsn\u012f prad\u0117jo aktyvi\u0105 darbo praktik\u0105. Y. Dalp\u00e9 pastaruosius 30 met\u0173 veda vie\u0161as paskaitas, konferencijas ir ra\u0161o \u012f profesinius \u017eurnalus apie poros tarpusavio santykius ir meil\u0119. Savo darbe taiko santuokos terapij\u0105, kuri yra veiksmingas vaistas nuo li\u016bdesio, kur\u012f sukelia kriz\u0117 d\u0117l nei\u0161tikimyb\u0117s.Seksologas-terapeutas padeda ne tik i\u0161saugoti santykius, bet ir i\u0161moko kiekvien\u0105 poros nar\u012f geriau sutarti su pa\u010diu savimi ir aplinkiniais. Susid\u016brus su nei\u0161tikimybe vien\u0105 ar abu partnerius apima depresija. Santuokos terapija \u2013 geriausias b\u016bdas kovoti su depresija, kylan\u010dia d\u0117l santuokos problem\u0173. Konsultuodamas por\u0105 ar vien\u0105 \u017emog\u0173, kaip sako pats Yves Dalp\u00e9, tikisi, kad jo \u201epadedamas kiekvienas klientas sugeb\u0117s \u012fveikti savo u\u017etvaras, baimes, gynybinius mechanizmus, poreik\u012f laikytis atstumo, iliuzijas, nesugeb\u0117jim\u0105 \u012fsipareigoti nor\u0105 gundyti visus i\u0161 eil\u0117s ir t.t.\u201c (Yves Dalp\u00e9 , 2006, p. 252). J\u012f labiau domina ne dabartin\u0117s problemos sprendimas, o \u017emogaus vidinio pasaulio atskleidimas, kad gal\u0117t\u0173 j\u012f paveikti taip, jog \u017emogus i\u0161mokt\u0173 myl\u0117ti.<\/p>\n

Yves Dalp\u00e9 knygoje \u201eNei\u0161tikimyb\u0117 n\u0117ra banali\u201c akcentuojama kiekvieno poros nario atsakomyb\u0117 santyki\u0173 k\u016brime. Nei\u0161tikimyb\u0117 yra frustracijos pasekm\u0117 ir nevedybini\u0173 santyki\u0173 funkcijos labai \u012fvairios. Kartais nevedybiniai santykiai padeda \u012fgyvendinti fantazijas, patenkinti smalsum\u0105, pernelyg auk\u0161t\u0105 savivert\u0117s poreik\u012f, patirti nuotyki\u0173. Kai kurie nevedybini\u0173 santyki\u0173 griebiasi lyg vaist\u0173 nuo nerimo, depresijos ar prisl\u0117gtos nuotaikos. Nei\u0161tikimyb\u0117s prie\u017eastimi gali b\u016bti ir s\u0105moningas ar nes\u0105moningas noras i\u0161reik\u0161ti nepasitenkinim\u0105 sutuoktiniu ar kompensuoti santuokos tr\u016bkumus, pvz., nepatenkinam\u0105 lytin\u012f gyvenim\u0105 ar tiesiog patikrinti, o galb\u016bt ka\u017ekur yra daug geriau.<\/p>\n

Daugelis por\u0173 konflikt\u0173, kurie past\u016bm\u0117ja \u012f nei\u0161tikimyb\u0119, yra s\u0105lygoti baim\u0117s myl\u0117ti. Tai b\u016bdas nutolti nuo partnerio, bijant, kad v\u0117l neb\u016bt\u0173 i\u0161gyvenamas ka\u017ekada patirtas meil\u0117s tr\u016bkumas ir nuoskaudos. Keista tai, jog \u201ejuo labiau \u017emogui tr\u016bko meil\u0117s, tuo labiau jis link\u0119s pats sukurti pad\u0117t\u012f, kurios baiminasi. Jis pats primeta sutuoktiniui neken\u010diam\u0105 vaidmen\u012f, bet b\u016bna \u012fsitikin\u0119s, kad situacij\u0105 suvokia teisingai\u201c (Yves Dalp\u00e9, p. 164). Knygos \u201eNei\u0161tikimyb\u0117 n\u0117ra banali\u201c autorius suk\u016br\u0117 baim\u0117s myl\u0117ti teorij\u0105, apiman\u010di\u0105 \u012fvairias baim\u0117s r\u016b\u0161is: baim\u0117 b\u016bti kito \u017emogaus kontroliuojamam, baim\u0117 i\u0161gyventi g\u0117d\u0105, baim\u0117 b\u016bti atstumtam ir paliktam, baim\u0117 b\u016bti nemylimam ir skriaud\u017eiamam. \u0160iomis baim\u0117mis ai\u0161kinamos daugelis meil\u0117s abejoni\u0173, santuokos frustracij\u0173, kurios gali i\u0161provokuoti nei\u0161tikimyb\u0119. O da\u017enai nei\u0161tikimyb\u0117 yra asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 pasekm\u0117, d\u0117l kuri\u0173 poros santykiai tampa disfunkciniais.<\/p>\n

Ry\u0161kesni\u0173 ar ma\u017eiau pastebim\u0173 bruo\u017e\u0173, kuriais pasi\u017eymi viena ar kelios i\u0161 dvylikos DSM i\u0161vardyt\u0173 disfunkcini\u0173 asmenybi\u0173, turime kiekvienas. Ta\u010diau yra asmen\u0173, kuri\u0173 sutrikimas yra stiprus ir s\u0105lygoja nekokybi\u0161kus poros santykius.<\/p>\n

Narcizi\u0161ku sutrikimu pasi\u017eymintys asmenys perd\u0117tai sureik\u0161mina save, stokoja empatijos ir nesugeba \u012fsijausti \u012f kit\u0173 \u017emoni\u0173 poriekius bei jausmus. Dirbant su narcizi\u0161ku \u017emogumi, psichoterapeutas tur\u0117t\u0173 jam suteikti galimyb\u0119 pajusti savo giliai \u012fsi\u0161aknijus\u012f menkaverti\u0161kum\u0105, saviapgaul\u0119 ir nevilt\u012f. Taip pat takti\u0161kai paai\u0161kinti, kad jo nesantuokinio nuotykio prie\u017eastis \u2013 klaidingas savo paties ir parnerio suvokimas.<\/p>\n

Priklausoma asmenyb\u0117 yra paklusni, klausia patarim\u0173, pra\u0161osi nuraminama, vengia atsakomyb\u0117s, kuri\u0105 tur\u0117t\u0173 prisiimti suaug\u0119s \u017emogus. Nei\u0161tikimi priklausomi \u017emon\u0117s itin link\u0119 nepaliaujamai bla\u0161kytis tarp sutuoktinio ir meilu\u017eio, ir nesugeba nutraukti santuokos. Priklausoma asmenyb\u0117 turi greitai i\u0161mokti pati pasir\u016bpinti savimi ir palaikyti lygiaverti\u0161kus artimus santykius, antraip ji nuolat bus apgaudin\u0117jama.<\/p>\n

Ribin\u0117s asmenyb\u0117s asmeniniai santykiai gali svyruoti nuo perd\u0117to mylimojo idealizavimo iki jo nuvertinimo. Jos nuotaika b\u016bna labai nepastovi, su depresijos, susierzinimo ar nerimo epizodais. Ribin\u0117s asmenyb\u0117s nevedybinius santykius u\u017emezga daugiausia i\u0161 ker\u0161to. Santuokos terapeutas privalo nuolat kontroliuoti ribin\u0119 asmenyb\u0119, nes \u0161i nesugeba valdyti savo emocij\u0173 ir yra linkusi \u012fsiver\u017eti \u012f kito asmenin\u0119 erdv\u0119. Reikia i\u0161likti tvirtam, bet sykiu neatstumti ribin\u0117s asmenyb\u0117s.<\/p>\n

Schizoidin\u0117 asmenyb\u0117 \u2013 artim\u0173 santyki\u0173 besikratantis vieni\u0161ius. Dirbant su schizoidas svarbiausia juos i\u0161mokyti ramiai i\u0161sakyti savo jausmus, savo emocijas susieti su k\u016bno reakcijomis bei mokyti juos elementari\u0173 socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, t.y. nevenkti aki\u0173 kontakto, rodyti emocijas vie\u0161umoje.<\/p>\n

Schizotipin\u0117s asmenyb\u0117s dar labiau stokoja socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, yra labai susikaust\u0119 ir beveik nemoka bendrauti. Jie i\u0161siskiria keista i\u0161vaizda, ekscentri\u0161ku elgesiu ir kognityviniais sutrikimais. Santuoka jiems netinka, bet jie turb\u016bt niekada ir nesvetimauja. Schizotipinias asmenybes taip pat reikia mokyti socialini\u0173 ir bendravimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173.<\/p>\n

Nerimastingi \u017emon\u0117s paprastai santuokoje b\u016bna i\u0161tikimi, ta\u010diau artimus santykius su kitu \u017emogumi u\u017emezga tik \u012fsitikin\u0119, kad bus mylimi. Norint pad\u0117ti nerimastingiems \u017emon\u0117ms reikia juos mokyti \u017eod\u017eiais i\u0161reik\u0161ti savo sunkumus bei pad\u0117ti suprasti ry\u0161\u012f tarp j\u0173 noro pasprukti ir baim\u0117s b\u016bti i\u0161juoktam.<\/p>\n

Depresin\u0117s asmenyb\u0117s, kaip teigiama DSM-IV, paprastai b\u016bna nery\u017etingi, melancholi\u0161ki, nelaimingi, be pol\u0117kio ir d\u017eiaugsmo, nuvertina save. Da\u017eniau jie tampa nei\u0161tikimyb\u0117s aukomis, negu patys b\u016bna nei\u0161tikimi. Dirbant su depresinio tipo asmenybe, reikia pakeisti jos m\u0105stym\u0105, kuris formavosi nuo pat vaikyst\u0117s.<\/p>\n

Paranoji\u0161kos asmenyb\u0117s mano, kad kiti siekia jas i\u0161naudoti ar joms pakenkti. Jie yra pavyd\u016bs, \u012ftar\u016bs, prie\u0161i\u0161ki ir agresyv\u016bs. Paranoji\u0161kai asmenybei svarbu suvokti , kad jos prie\u0161i\u0161kumas skatina kit\u0173 \u017emoni\u0173 prie\u0161i\u0161kum\u0105. Su tokiais \u017emon\u0117mis reikia b\u016bti itin empati\u0161kam, kantriam, ramiam ir jautriai reaguoti \u012f j\u0173 silpnybes.<\/p>\n

Obsesinei-kompulsinei asmenybei itin svarbu tvarka, perfekcionizmas ir kontrol\u0117. Ji da\u017enai pykstasi su sutuoktiniu d\u0117l santuokos intymumui skiriamo laiko ir lytini\u0173 santyki\u0173 da\u017enumo. Obsesin\u0117ms- kompulsin\u0117ms asmenyb\u0117ms reikia suvokti, kad \u017emogui gyvenime reikia malonum\u0173. Tokia asmenyb\u0117 turi atsisakyti nereali\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 savo ir kit\u0173 at\u017evilgiu ir i\u0161mokti \u017eod\u017eiais i\u0161reik\u0161ti savo nesaugumo jausm\u0105, abejones ir emocijas.<\/p>\n

Histrioniniai asmenys i\u0161 pirmo \u017evilgsnio simpati\u0161ki, ta\u010diau jie nuolat siekia d\u0117mesio, j\u0173 nuotaika spar\u010diai kei\u010diasi, jie impulsyv\u016bs, link\u0119 manipuliuoti ir gundyti. Tokios asmenyb\u0117s b\u016bna nei\u0161tikimos ir nesitenkina vienu mylimuoju. Terapijos tikslas dirbant su histrionine asmenybe – paskatinti suabejoti savo laikin\u0173 bei pavir\u0161utini\u0161k\u0173 \u012fsimyl\u0117jim\u0173 motyvais ir i\u0161mokti dr\u0105siai \u012fsipareigoti vienam asmeniui.<\/p>\n

Negatyvistai yra nepunktual\u016bs, u\u017esispyr\u0119, visada nepatenkinti, visk\u0105 atid\u0117lioja ir vilkina. Nei\u0161tikimyb\u0117 jiems \u2013 veiksminga priemon\u0117 susikaupusiam kart\u0117liui i\u0161lieti. Vienintelis b\u016bdas efektyviai dirbti su negatyvistu – be prie\u0161i\u0161kumo atmesti jo elgesio model\u012f, stengiantis, kad jis suvokt\u0173 savo elgesio model\u012f ir jo nepageidautinas pasekmes.<\/p>\n

Asociali asmenyb\u0117 \u2013 vienas i\u0161 sunkiausi\u0173 asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 tip\u0173. Jie nejautr\u016bs, neturi empatijos, niekina kitus ir r\u016bpinasi tik savimi. Asocial\u016bs \u017emon\u0117s nesugeba myl\u0117ti, bet link\u0119 tur\u0117ti kelet\u0105 lytini\u0173 partneri\u0173 ir juos i\u0161naudoti. Jie beveik niekada neu\u017emezga ilgalaiki\u0173 santyki\u0173.<\/p>\n

Asmenyb\u0117s sutrikimo kamuojami asmenys, nemok\u0117dami bendrauti su artimu \u017emogumi, ima jausti nepasitenkinim\u0105 santuoka, o tada, i\u0161tro\u0161k\u0119 d\u0117mesio ir \u017eav\u0117jimosi, linksta \u012f nei\u0161tikimyb\u0119. Ta\u010diau daugelis gali i\u0161mokti myl\u0117ti, jei tik per\u017eengs \u012fprastas savo asmenyb\u0117s ribas, o ne puls ie\u0161koti da\u017enai li\u016bdnos i\u0161eities, tokios kaip nei\u0161tikimyb\u0117.<\/p>\n

\n

\n

\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

B\u016bdait\u0117 Raminta,\u00a0Greibut\u0117 Agn\u0117, Kasparaityt\u0117 Neringa Yves Dalp\u00e9 \u2013 Kvebeke (Kanada) dirbantis psichologas ir klinikinis seksologas. Jis yra Kvebeko psicholog\u0173 asociacijos (KPA), Amerikos psichoterapijos asociacijos (American Group Psychotherapy Association) ir Seksualumo mokslini\u0173 tyrim\u0173 draugijos (Society for the Scientific Study of Sexuality) narys. 1984 metais San Francisko \u201e\u017dmoni\u0173 seksualumo tyrim\u0173 institute\u201c, Kalifornijoje, \u012fgij\u0119s seksologijos daktaro laipsn\u012f prad\u0117jo […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/772"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=772"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/772\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":774,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/772\/revisions\/774"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=772"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=772"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=772"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}