{"id":775,"date":"2010-11-09T05:05:16","date_gmt":"2010-11-09T12:05:16","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=775"},"modified":"2010-11-09T06:55:11","modified_gmt":"2010-11-09T13:55:11","slug":"fritz-riemann-pagrindines-baimes-formos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/11\/09\/fritz-riemann-pagrindines-baimes-formos\/","title":{"rendered":"Fritz Riemann. Pagrindin\u0117s baim\u0117s formos"},"content":{"rendered":"

Kazakevi\u010di\u016bt\u0117 Aist\u0117, <\/span>Ramanauskait\u0117 Julija, <\/span>Venskut\u0117 Rasa<\/span><\/em><\/p>\n

Vokie\u010di\u0173 psichologas, psichoanalitikas, taip pat astrologas ir autorius, Fritzas Riemannas, gim\u0117 1902 met\u0173 rugs\u0117jo 12 dien\u0105 Chemnitze, turtingoje bur\u017euazin\u0117je \u0161eimoje. Motinos nesugeb\u0117jimas leisti trims s\u016bnums tapti vyrais ir netik\u0117ta t\u0117vo mirtis tur\u0117jo stiprios \u012ftakos Fritzo Riemanno gyvenimo suvokimui. <\/span>Baig\u0119s abit\u016bros egzaminus, Fritzas prad\u0117jo Miunchene studijuoti psichologij\u0105. Ta\u010diau studijos Miunchene<\/span> j\u012f nuvyl\u0117. P<\/span>riva\u010diai studijuodamas ie\u0161kojo \u017eini\u0173, kuri\u0173 nerado universitete. Ma\u017edaug tuo pat metu Fritzas Riemannas susid\u016br\u0117 su psichoanalize ir astrologija. Tai buvo ry\u0161ys, kurio jis v\u0117liau siek\u0117 vis\u0105 gyvenim\u0105. Jis rado, ko ie\u0161kojo. Pirm\u0105kart jis \u0117m\u0117 ai\u0161kiai \u012fsivaizduoti profesin\u0119 veikl\u0105, kuri gal\u0117t\u0173 atitikti jo gabumus ir polinkius. <\/span>1934\u00a0 metais Fritzas nuvyko \u012f Leipcig\u0105, kur prad\u0117jo mokytis pas astrolog\u0105 Herbert\u0105 Freiherr\u0105 von Kloskler\u012f ir psichoanalitik\u0119 Theres\u0105 Benedek. <\/span>Firtzas Riemannas t\u0119s\u0117 mokslus Berlyno psichoanalitikos institute. U\u017e j<\/span>o egzamino darb\u0105, kuriame buvo apra\u0161ytas pacient\u0117s, patirian\u010dios \u012fkirius isteri\u0161ko verksmo priepuolius, gydymas, jis gavo tarptautin\u0119 premij\u0105.<\/p>\n

1960 metais \u0160tutgarto psichoterapijos institutas pakviet\u0117 j\u012f konferencijoje perskaityti paskait\u0105 apie baim\u0119. Vietin\u0117s laidyklos redaktorius pa<\/span>si\u016bl\u0117 para\u0161yti apie tai knyg\u0105. Po met\u0173 pasirod\u0117 pirmasis knygos \u201ePagrindin\u0117s baim\u0117s formos\u201c leidimas. Jo <\/span>tre\u010dioji \u017emona ir vaikai buvo su juo, kai 1979 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 24 dien\u0105, vidurdien\u012f, jis mir\u0117 nuo v\u0117\u017eio.<\/span><\/p>\n

Fritzas Riemannas buvo psichoanaliz\u0117s \u0161alininkas ir savo pacientams taik\u0117 psichoanalitin\u012f gydym\u0105. F. Riemanno ir tradici\u0117s psichoanaliz\u0117s principai yra tokie patys: sapn\u0173 analiz\u0117, gynybos mechanizmai, vaikyst\u0117s potyriai. Ta\u010diau yra ir tam tikr\u0173 skirtum\u0173. Vis\u0173 pirma, Fritzas ne tik analizavo sutrikimus, bet daug d\u0117mesio skyr\u0117 gerosioms ir stipriosiosm asmenyb\u0117s savyb\u0117ms. Taip pat jis i\u0161skyr\u0117 s\u0105mon\u0119 ir pas\u0105mon\u0119, o prie\u0161s\u0105mon\u0117s termino savo darbe nevartojo. Galiausiai, Fritzo Riemano psichoanaliz\u0117 buvo glaud\u017eiai susijusi su astrologija. Pasak jo, tai, kas psichikoje yra visuotina, d\u0117sninga, turi b\u016bti papildyta individualios asmenyb\u0117s, kuri\u0105 rodo \u017emogaus gimimo horoskopas, poliumi.<\/p>\n

Jo i\u0161leistoje knygoje \u201ePagrindin\u0117s baim\u0117s formos\u201c ai\u0161kiai perteikti asmenyb\u0117s sutrikimai. Asmenyb\u0117s sutrikimai- tai a<\/span>smenyb\u0117s bruo\u017e\u0173, paprastai pirm\u0105 kart\u0105 pasirei\u0161kian\u010di\u0173 paauglyst\u0117je, i\u0161liekan\u010di\u0173 vis\u0105 gyvenim\u0105 ir s\u0105lygojan\u010di\u0173 socialin\u0119 dezadaptacij\u0105, visuma. Kiekvienas asmenyb\u0117s sutrikimas pasi\u017eymi tam tikra charakteristika, turi klasifikacij\u0105, siptomatik\u0105 ir bruo\u017eus, kurie yra tokie artimi F. Riemman i\u0161skirtiems asmenyb\u0117s tipams, klasifikuotiems pagal baim\u0119. Baimi\u0173 atsiradim\u0105 autorius siejo su pagrindin\u0117mis kosmoso j\u0117gomis, teigdamas, kad \u201emes gimstame pasaulyje, kuris pakl\u016bsta keturiems galingiems impulsams\u201c. Pirmoji j\u0117ga- tai \u017dem\u0117s sukimasis aplink Saul\u0119, prilyginamas revoliucijai arba baimei atsiduoti. Antroji j\u0117ga \u0161ioje knygoje yra rotacija- \u017dem\u0117s sukimasis aplink savo a\u0161\u012f- simbolizuojantis tapsmo savimi baim\u0119. Tre\u010dioji galingoji j\u0117ga \u0161ioje knygoje yra traukos<\/span> d\u0117snis, kuris<\/span> prilyginamas \u012fcentri\u0161kumui, perteikiantis permain\u0173 baim\u0119. Ir paskutinioji j\u0117ga- i\u0161centri\u0161kumas- rei\u0161kiantis<\/span> b\u016btinyb\u0117s baim\u0119. \u0160ie prie\u0161ingi impulsai leido suskirstyti asmenybes \u012f keturis pagrindinius tipus- \u0161izoidas, depresi\u0161kas, suvar\u017eytas ir isteri\u0161kas. Kiekvienas i\u0161 \u0161i\u0173 tip\u0173 turi sau b\u016bding\u0105 baim\u0119, kaip teigia pats F. Riemman, \u201eIr visada mes galime, – tarsi \u0161i<\/span>zoidai- bijodami prarasti sav\u0105j\u012f A\u0161, vengti artim\u0173 \u017emogi\u0161k\u0173 kontakt\u0173; mes galime, – tarsi depresi\u0161kieji- bijodami i\u0161siskyrimo ir vienatv\u0117s, likti priklausomi; visada mes galime, – tarsi suvar\u017eytieji- bijodami poky\u010di\u0173 ir praeinamumo, laikytis to, kas \u012fprasta, arba gal\u0173 gale mes galime- tasi isterikai- pasiduoti savivalei, kad i\u0161vengtume, kad i\u0161vengtume b\u016btinumo ir galutinumo baim\u0117s. Depresi\u0161kas tipas yra prie\u0161ingas \u0161izoidui, o suvar\u017eytas- isteri\u0161kajam tipui, kad l<\/span>engviau suprasti asmenyb\u0117s tip\u0173 skirtumus padeda lyginamosios lentel\u0117s.<\/p>\n

Depresiko ir \u0161izoido palyginimas:<\/p>\n

<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n
Kriterijus<\/td>\nDepresi\u0161kas tipas<\/p>\n

\u201e…kur tu eini, ten ir a\u0161 noriu eiti…\u201c<\/p>\n<\/td>\n

\u0160izoidi\u0161kas tipas<\/p>\n

\u201eJeigu per\u017eiangiama mano nustatyta distancija, atsiranda neapykanta.\u201c<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

Vaikyst\u0117<\/td>\nSvarbi antroji vystymosi faz\u0117, kuomet poreiki\u0173 patenkinimo \u0161altinis yra mama. Klaidingos mam\u0173 nuostatos- lepinimas arba nepripa\u017einimas.<\/td>\nD\u0117mesys kreipiamas \u012f vaiko situacij\u0105 po gimimo. \u0160izoidizuojam\u0105 \u017eal\u0105 patiria nemylimi ir nelaukiami vaikai.<\/td>\n<\/tr>\n
Meil\u0117<\/td>\nMeil\u0117, noras myl\u0117ti ir b\u016bti mylimam \u0161io tipo \u017emogui<\/span> yra svarbiausi gyvenime. Bandoma gyventi partnerio gyvenim\u0105.<\/td>\nDa\u017eniausiai leid\u017eiasi tik \u012f ne\u012fpareigojan\u010dius santykius. Vengia pavojaus \u012fsimyl\u0117ti. Jam sunkiausia atskleisti geb\u0117jim\u0105 myl\u0117ti.<\/td>\n<\/tr>\n
Agresija<\/td>\nAgresija ir afe<\/span>ktai yra didel\u0117 problema. Da\u017eniausia agresijos forma yra aimanavimas, skundimasis, u\u017euojauta sau.<\/td>\nBaim\u0117 ir agresija glaud\u017eiai siejasi. Agresija skirta \u012ftampai nuimti. Ji suteikia \u0161iam tipui galimyb\u0119 priart\u0117ti prie kit\u0173.<\/td>\n<\/tr>\n
Teigiamos savyb\u0117s<\/td>\n\u012esijautimas, supratingumas, \u0161iluma, i\u0161tverm\u0117.<\/td>\nSavaranki\u0161kas, ironi\u0161kas, dalyki\u0161kas,\u00a0 pasitikintis.<\/td>\n<\/tr>\n
Sapnai<\/td>\nDa\u017ena valgymo tema.<\/td>\nApokaliptin\u0117s katastrofos.<\/span><\/td>\n<\/tr>\n
Kaip pad\u0117ti?<\/td>\nPad\u0117ti gali savaranki\u0161kumo ir nepriklausomyb\u0117s pl\u0117tojimas.<\/td>\nPalengv\u0117ja, kai pasakai, kad bijai.<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

\n

<\/span>Suvar\u017eytojo ir isteriko palyginimas:<\/p>\n

<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n
Kriterijus<\/td>\nSuvar\u017eytas tipas<\/p>\n

\u201eTurb\u016bt skaistyb\u0117s dir\u017e\u0105 ka\u017ekada i\u0161rado suvar\u017eytas \u017emogus.\u201c<\/p>\n<\/td>\n

Isteri\u0161kas tipas<\/p>\n

\u201e<\/em>Jis \u201esavas bi\u010das\u201c; kuo gyvenimas sensacingesnis, tuo geriau \u2013 nuobodulys u\u017emu\u0161a, tod\u0117l b\u016bdamas vienas tuojau pradeda nuobod\u017eiauti.\u201c<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

Vaikyst\u0117<\/td>\nSvarbus raidos periodas t\u0119siasi nuo 2 iki 4 met\u0173. Did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 suvar\u017eytumui turi valyvumo ugdymas. \u012etakos turi ir am\u017eiaus neatitinkantys reikalavimai.<\/span><\/td>\nSvarbus yra 4-6 met\u0173 raidos etapas. \u012etakos turi t\u0117vo\/ motinos\/ brolio\/ sesers paveiklas. Svarbi ir t\u0117v\u0173 branda, kuri duot\u0173 sveik\u0173 pavyzd\u017ei\u0173.<\/td>\n<\/tr>\n
Meil\u0117<\/td>\nMeil\u0117, kuri gali i\u0161augti iki pavojingos aistros, pati savaime kelia nerim\u0105. Kontroliuoja savo jausmus.<\/td>\nIsteri\u0161kas \u017emogus myli meil\u0119. Myli j\u0105 kaip visk\u0105, kas didina jo savigarb\u0105. Da\u017eni meil\u0117s trikampiai.<\/td>\n<\/tr>\n
Agresija<\/td>\nD\u0117l agresijos jam da\u017enai kyla sunkum\u0173. Da\u017enai su agresija elgiasi atsargiai, vengia j\u0105 i\u0161reik\u0161ti.<\/td>\nAgresija <\/span>jam siejasi su rugtyniavimu ir konkurencija. Agresija b\u016bna spontani\u0161ka, trumpa, be ker\u0161to.<\/td>\n<\/tr>\n
Teigiamo savyb\u0117s<\/td>\nStabilus, i\u0161tvermingas, kantrus, paregingas.<\/td>\nRizikingas, iniciatyvus, nekantrus, smalsus.<\/td>\n<\/tr>\n
Sapnai<\/td>\nSapnai skurd\u016bs, bespalviai.<\/td>\nTvrito pagrindo po k<\/span>ojomis netur\u0117jimas, stov\u0117jimas ant bedugn\u0117s ka\u0161to.<\/td>\n<\/tr>\n
Kaip pad\u0117ti?<\/td>\nPad\u0117ti tegali supratimas, kurgi yra tikrieji \u012fkyrum\u0173 u\u017ekulisiai.<\/td>\nTuri nevengti realyb\u0117s, suprasti jos taisykles ir dogmas.<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

<\/span><\/p>\n

Asmenybi\u0173 tipai apra\u0161omi labai i\u0161samiai: aptariami <\/span>tipams b\u016bdingi teigiami bruo\u017eai; santykis su religija;<\/span> agresijos pasirei\u0161kimo b\u016bdai;<\/span> profesijos, kurias da\u017eniausiai renkasi tip\u0173 atstovai;<\/span> sveikatos sutrikimai atsirandantys d\u0117l nei\u0161spr\u0119st\u0173 baimi\u0173;<\/span> vaikyst\u0117s i\u0161gyvenimai, lemiantis tolesn\u012f asmenyb\u0117s vystym\u0105si bei pateik<\/span>iama nurodym\u0173, kaip tinkamai aukl\u0117ti vaikus ir u\u017ekirsti keli\u0105 baimi\u0173 formavimuisi. Asmenyb\u0117s tipai lyginami tarpusavyje. Be to, pateikiami pavyzd\u017eiai i\u0161 asmenin\u0117s F. Riemanno konsultavimo patirties, literat\u016bros k\u016brini\u0173, pjesi\u0173 bei visiems keturiems tipams autorius pritaiko<\/span> patarli\u0173 ar vaizd\u017ei\u0173 metaforini\u0173 i\u0161sirei\u0161kim\u0173. Knyga ai\u0161kiai strukt\u016bruota, maloniai skaitoma, nes autorius pasi\u017eymi subtiliu humoro jausmu.<\/span> Knyga turi tik vien\u0105 tr\u016bkum\u0105 \u2013 nepaai\u0161kinami sud\u0117tingesni moksliniai terminai. Ir nors tekstas n\u0117ra jais perkrautas, specifiniai terminai apsunkina greit\u0105 knygos skaitym\u0105. Tod\u0117l \u0161i knyga vis\u0173 pirma yra svarbi specialistui, dirban\u010diam psichologo darb\u0105, bet taip pat ji gali b\u016bti naudinga \u017emon\u0117ms, norintiems geriau suprasti save ir kitus. <\/span><\/p>\n

\u0160iame darbe mes<\/span> perteik\u0117me tas knygos id\u0117jas, kurios mums pasirod\u0117 svarbiausios. Ta\u010diau suvokimas yra asmeni\u0161kas, tod\u0117l si\u016blome Jums patiems perskaityti \u0161i\u0105 puiki\u0105 knyg\u0105 ir atrasti joje tai, kas Jums yra aktualu.<\/p>\n

Naudota literat\u016bra:<\/span><\/strong><\/p>\n

    \n
  1. Grundformen der Angst. (http:\/\/arbeitsblaetter.stangl-aller.at\/EMOTION\/Riemann.shtml<\/span><\/a><\/span>, \u017ei\u016br\u0117ta: 2010-10-20).<\/span><\/li>\n
  2. Mayer D. Psichologija<\/em>. Poligrafija ir informatika, 2008.<\/li>\n
  3. Riemann F. Pagrindin\u0117s baim\u0117s formos<\/em><\/span>. Alma littera, 2004.<\/li>\n
  4. Wikipedia. (http:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Fritz_Riemann_%28psychologist%29<\/span><\/a><\/span>, \u017ei\u016br\u0117ta: 2010-10-22)<\/span>.<\/span><\/li>\n<\/ol>\n

    \n

    \n

    \n

    \n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Kazakevi\u010di\u016bt\u0117 Aist\u0117, Ramanauskait\u0117 Julija, Venskut\u0117 Rasa Vokie\u010di\u0173 psichologas, psichoanalitikas, taip pat astrologas ir autorius, Fritzas Riemannas, gim\u0117 1902 met\u0173 rugs\u0117jo 12 dien\u0105 Chemnitze, turtingoje bur\u017euazin\u0117je \u0161eimoje. Motinos nesugeb\u0117jimas leisti trims s\u016bnums tapti vyrais ir netik\u0117ta t\u0117vo mirtis tur\u0117jo stiprios \u012ftakos Fritzo Riemanno gyvenimo suvokimui. Baig\u0119s abit\u016bros egzaminus, Fritzas prad\u0117jo Miunchene studijuoti psichologij\u0105. Ta\u010diau studijos Miunchene […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/775"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=775"}],"version-history":[{"count":10,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/775\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":785,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/775\/revisions\/785"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=775"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=775"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=775"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}