{"id":794,"date":"2010-11-17T00:22:07","date_gmt":"2010-11-17T07:22:07","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=794"},"modified":"2010-11-17T00:23:36","modified_gmt":"2010-11-17T07:23:36","slug":"rollo-may-meile-ir-valia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/11\/17\/rollo-may-meile-ir-valia\/","title":{"rendered":"Rollo May. Meil\u0117 ir valia"},"content":{"rendered":"

Aist\u0117 Navakauskait\u0117, Simona Kairyt\u0117, <\/span>Rolandas Astrauskas<\/span><\/em><\/p>\n

Rollo May gim\u0117 1909 metais JAV Ados mieste Ohajo valstijoje. \u0160io \u017eymaus egzistencialisto vaikyst\u0117 buvo ypa\u010d sunki, nes t\u0117vai daug konfliktuodavo, o galiausiai ir i\u0161siskyr\u0117. Sesuo sirgo \u0161izofrenija. Rollo May studijavo Mi\u010digano universitete, ta\u010diau buvo i\u0161mestas d\u0117l dalyvavimo radikalaus student\u0173 \u017eurnalo veikloje. V\u0117liau baig\u0117 studijas Oberlino universitete, kur \u012fgijo humanitarinio bakalauro laipsn\u012f. Baig\u0119s studijas, Rollo nusprend\u0117 keliauti \u012f Europ\u0105, kurioje praleido daug laiko, lankydamas Vidurio ir Ryt\u0173 Europos valstybes. Graikijoje, Anatolijos universitete jis trejus metus d\u0117st\u0117 angl\u0173 kalb\u0105 studentams. Tuo pat metu jis prad\u0117jo dom\u0117tis menu, \u0117m\u0117 tapyti.<\/span><\/p>\n

Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Jungtines Amerikos Valstijas, Rollo prad\u0117jo studijuoti teologij\u0105, \u012fstojo \u012f Kunig\u0173 Seminarijos S\u0105jung\u0105. Ten susidraugavo su \u017eymiu protestant\u0173 teologu Paulu Tillichu, kuris v\u0117liau padar\u0117 didel\u0119 \u012ftak\u0105 Rollo m\u0105stymui. Po studij\u0173 band\u0117 b\u016bti pastoriumi, ta\u010diau labai greitai nusivyl\u0117 ir nusprend\u0117 ie\u0161koti atsakymo \u012f j\u012f kankinusias abejones ne religijoje, bet psichoanaliz\u0117je.<\/p>\n

Did\u017eiausiu sukr\u0117timu ir l\u016b\u017eio ta\u0161ku R. May gyvenime tapo tuberkulioz\u0117, kuria jis sunkiai sirgo ir buvo priverstas trejus metus praleisti sanatorijoje. Nuog\u0105stauta, kad liga gali tapti jam mirtina.. Gydydamasis sanatorijoje R. May labai pasin\u0117r\u0117 \u012f skaitym\u0105. M\u0117gstamiausiu jo ra\u0161ytoju tapo dan\u0173 ra\u0161ytojas Kierkegardas, kuris ir \u012fkv\u0117p\u0117 R. May egzistencinei kryp\u010diai.<\/p>\n

Po gydymosi Rollo v\u0117l \u0117m\u0117si studij\u0173 – White universitete studijavo psichoanaliz\u0119. \u0160iame universitete u\u017esimezg\u0117 jam svarbios pa\u017eintys su \u017eymiais psichoterapeutais Harry Sullivanu ir Erichu Frommu. 1946 metais R. May prad\u0117jo savo priva\u010di\u0105 psichoterapeuto praktik\u0105, kurioje band\u0117 pl\u0117toti egzistencin\u0117s pakraipos psichoanaliz\u0119. 1949-aisiais Kolumbijos universitete jis apsigyn\u0117 psichologijos daktaro disertacij\u0105, kurios pagrindu po met\u0173 pasirod\u0117 knyga \u201eNerimo prasm\u0117\u201c.<\/p>\n

1994 m. Rollo May Kalifornijoje po sunkios ligos mir\u0117.<\/p>\n

Rollo May – \u017eymiausias egzistencialistas JAV. Ta\u010diau May teorija skiriasi nuo kit\u0173 egzistencialist\u0173. J\u012f \u0161iek tiek daugiau paveik\u0117 Amerikos humanizmas. Taip pat daugiau buvo dom\u0117tasi egzistencializmo sugretinimu su kitais metodais, ypa\u010d su Froido. Rollo May i\u0161skyr\u0117 \u017emogaus vystymosi stadijas: nekaltyb\u0117, mai\u0161tas, paprasta stadija ir k\u016bryba. Taip pat \u012fved\u0117 daug nauj\u0173 reik\u0161mi\u0173 senosioms egzistencializmo id\u0117joms, pvz. dr\u0105sa yra apib\u016bdinama kaip pasiprie\u0161inimas nerimui. Apskritai, visuose Rollo May darbuose suteikiamas i\u0161skirtinis d\u0117mesys nerimui.<\/p>\n

Pati populiariausia Rollo May knyga \u201eMeil\u0117 ir valia\u201c buvo i\u0161leista 1969 metais, i\u0161versta \u012f daugyb\u0119 kalb\u0173, daug kart\u0173 perleista ir gavo ne vien\u0105 akademin\u012f apdovanojim\u0105. \u012e lietuvi\u0173 kalb\u0105 i\u0161versta ir publikuota 2010 m. Vert\u0117jas Visvaldas Legkauskas.<\/p>\n

Knygoje \u201cMeil\u0117 ir valia\u201d autorius aptaria \u0161i\u0173 laik\u0173 asmenyb\u0119, m\u0117gindamas atsakyti \u012f klausim\u0105, i\u0161 kur atsiranda \u017emog\u0173 kankinanti baim\u0117, neuroz\u0117, apatija, bej\u0117gi\u0161kumas ir pana\u0161\u016bs jausmai. Pagrindin\u0117 knygoje nagrin\u0117jama problema \u2013 meil\u0117s vertybi\u0173 ir prasm\u0117s praradimas. O pagrindinis keliamas klausimas susij\u0119s su laisva \u017emogaus valia \u2013 nuspr\u0119sti kaip nuspr\u0119sti.<\/p>\n

Atitr\u016bkus\u012f, vengiant\u012f artim\u0173 santyki\u0173, negebant\u012f jausti \u017emog\u0173 autorius vadina \u0161izoidi\u0161ku. Toks asmuo yra \u0161altas, abejingas, i\u0161didus ir svetimas. O jo \u0161izoidi\u0161kas pasaulis pasi\u017eymi realaus asmeninio bendravimo retumu ir keblumu. Kitaip tariant, tokio \u017emogaus egzistencija yra vieni\u0161a. Nebe\u017einodamas kaip padaryti \u012ftak\u0105 pasauliui, toks \u017emogus i\u0161 nevilties griebiasi smurto.<\/p>\n

\n

\u201eB\u016bti stipriai neken\u010diamam beveik taip pat gerai, kaip b\u016bti labai m\u0117gstamam, nes tai i\u0161laisvina i\u0161 absoliu\u010diai nepaken\u010diamos anonimi\u0161kumo ir vienatv\u0117s situacijos.\u201c (p. 37)<\/p>\n<\/blockquote>\n

Autorius tok\u012f \u017emog\u0173 dar vadina neurotiku arba asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 kamuojama asmenybe, kurios problemos tokios sunkios, kad vargu ar gali b\u016bti i\u0161sprend\u017eiamos kult\u016bros sukurtomis priemon\u0117mis: religija, darbu ir mokymusi. Ir tik ateitis gali parodyti ar tokia neuroti\u0161ka, \u0161izoidi\u0161ka asmenyb\u0117 v\u0117liau progresuos \u012f \u0161izofrenij\u0105.<\/p>\n

Remdamasis savo dvide\u0161imt penkeri\u0173 met\u0173 darbo patirties pavyzd\u017eiais, aptardamas Graik\u0173 mitologij\u0105, Viktorijos epoch\u0105, Z. Froido psichoanaliz\u0119 ir kit\u0173 autori\u0173 darbus, bei nagrin\u0117damas toki\u0105 populiari\u0105j\u0105 literat\u016br\u0105 kaip \u201eThe Times\u201c ar \u201ePlay Boy\u201c, autorius m\u0117gina apib\u016bdinti sekso ir meil\u0117s paradoks\u0105. Knygoje teigiama, kad meil\u0117 prarado savo dvasi\u0161k\u0105j\u012f pakyl\u0117jim\u0105, tapo sunkiai pasiekiama. J\u0105 pama\u017eu kei\u010dia seksas ir \u012fvairios myl\u0117jimosi technikos. Autorius ra\u0161o, jog atsilikim\u0105 nuo seksualinio tvarkara\u0161\u010dio \u017emon\u0117s i\u0161gyvena kaip meil\u0117s praradim\u0105.<\/p>\n

Knygoje aptariama meil\u0117s ir demoni\u0161kumo tema. Anot R. May:<\/p>\n

\n

\u201eDemoni\u0161kumas yra bet kuri nat\u016brali funkcija, kuri gali u\u017evaldyti vis\u0105 \u017emog\u0173. Tarkim, seksas, erosas, pyktis, \u012ft\u016b\u017eis ar galios tro\u0161kimas.\u201c<\/p>\n<\/blockquote>\n

Demoni\u0161kumas n\u0117ra \u017emogaus s\u0105\u017ein\u0117 ar superego, tai rei\u0161kinys kylantis i\u0161 gamtos ir patariantis \u017emogui ypatingomis aplinkyb\u0117mis. Autorius teigia, jog demoni\u0161kumas labiausiai atsiskleid\u017eia, kai kovojame su kokia nors s\u0105mon\u0117je slypin\u010dia problema. B\u016btent toks konfliktas i\u0161kelia pas\u0105mon\u0117s turin\u012f ar\u010diau s\u0105mon\u0117s ir atveria kanalus k\u016brybi\u0161kumui, kuris \u017eengia koja kojon su \u0161izofrenija. \u0160i liga, kaip, beje, ir katatonija, abulija ar pana\u0161ios psichin\u0117s ligos knygoje yra \u012fvardijamos kaip demoni\u0161kumo aprai\u0161kos, vidini\u0173 valios konflikt\u0173, negeb\u0117jimo nor\u0117ti ar nor\u0173 nesuderinimo su valia padariniai.<\/p>\n

\n

\u201eJei turite \u201enor\u0173\u201c, bet neturite \u201evalios\u201c, j\u016bs turite nevaldom\u0105, nelaisv\u0105, infantili\u0161k\u0105 \u017emog\u0173,kuris, kaip k\u016bdikiu lik\u0119s suaugusysis, gali tapti robotu.\u201c(p. 266).<\/p>\n<\/blockquote>\n

Viena knygos dalis yra skiriama terapijos apra\u0161ymui. I\u0161 prad\u017ei\u0173 autorius juokais pa\u0161ar\u017euoja terapij\u0105 teigdamas, kad:<\/p>\n

\n

\u201epacientas moka pinigus u\u017e tai, kad i\u0161girst\u0173 tam tikrus atrodan\u010dius magi\u0161kais \u017eod\u017eius; ir jis jau\u010diasi gav\u0119s tai, u\u017e k\u0105 sumok\u0117jo, jei i\u0161girsta kelet\u0105 ezoterini\u0173 termin\u0173\u201c.<\/p>\n<\/blockquote>\n

Tais terminais autorius vadina psichologini\u0173 strukt\u016br\u0173 pavadinimus (intravertas; ekstarvertas ir pan.). Ta\u010diau pasijuok\u0119s, jog tai t\u0117ra tik terapijos karikat\u016bra, apra\u0161o tikrosios terapijos etapus.<\/p>\n

Klinikiniame darbe R. May ypa\u010d pabr\u0117\u017eia s\u0105moningumo svarb\u0105. Nes paciento s\u0105moningumo i\u0161siai\u0161kinimas terapijos metu, padeda perkelti kov\u0105 su konfliktu, \u012f tikr\u0105j\u012f kovos lauk\u0105.<\/p>\n

\n

\u201eTerapijos su individualiais pacientais procesas apima dimensij\u0173 \u2013 noro, valios ir sprendimo \u2013 s\u0105jung\u0105.\u201c(p. 322)<\/p>\n<\/blockquote>\n

Autorius ra\u0161o, jog i\u0161 prad\u017ei\u0173 pacientas turi \u012fsisavinti ir suprasti savo norus, nes pastarieji yra<\/p>\n

\n

\u201eakivaizd\u017eiai susij\u0119 su tapatumo i\u0161gyvenimu \u2013 paprastai atne\u0161a sustipr\u0117jus\u012f sav\u0119s kaip b\u016btinyb\u0117s vertinim\u0105 ir didesn\u0119 pagarb\u0105 pa\u010diai b\u016b\u010diai\u201c.<\/p>\n<\/blockquote>\n

Valios demensijoje seka suvokimo pavertimas savimone ir paciento sav\u0119s, kaip nor\u0173 tur\u0117tojo, \u012fsis\u0105moninimas. O tre\u010dioji demensija terapijos procese byloja apie sprendim\u0105 ir atsakomyb\u0119.<\/p>\n

\n

\u201eKaip s\u0105mon\u0117 yra i\u0161skirtinai \u017emogi\u0161ka suvokimo forma, taip sprendimas ir atsakomyb\u0117 yra i\u0161skirtin\u0117s s\u0105mon\u0117s formos \u017emoguje, judan\u010diame savirealizacijos, integracijos, brandos link.\u201c (p. 328)<\/p>\n<\/blockquote>\n

Nors did\u017eiojoje knygos dalyje autorius kalba apie meil\u0119 pakeitus\u012f seks\u0105, meil\u0117s ir demoni\u0161kumo, s\u0105sajas, vis d\u0117lto knygos pabaigoje prabyla, jog meil\u0117 n\u0117ra vien tik poreikis.<\/p>\n

\n

\u201eMeil\u0117 ir valia susijungia kaip tikslas ir pasiekimas. \u017dmon\u0117ms galingesnis yra ne sekso, bet santyki\u0173, intymumo, pri\u0117mimo ir patvirtinimo poreikis.\u201c (p. 377)<\/p>\n<\/blockquote>\n

Autorius pabr\u0117\u017eia, kad \u017emogus yra vienintel\u0117 r\u016b\u0161is, galinti did\u017eiuotis asmenine meile, kuri praturtina ir pripildo asmenyb\u0119, kiek tai yra \u012fmanoma.<\/p>\n

Naudota literat\u016bra :<\/span><\/strong><\/p>\n

    \n
  • Rollo May \u201cMeil\u0117 ir valia\u201d 2010, Vaga, Vilnius<\/li>\n
  • http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2010-06-09-andrius-navickas-kai-meile-tampa-problema\/46068<\/li>\n
  • http:\/\/vaga.lt\/lt\/may_meile_ir_valia\/<\/li>\n<\/ul>\n

    \n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Aist\u0117 Navakauskait\u0117, Simona Kairyt\u0117, Rolandas Astrauskas Rollo May gim\u0117 1909 metais JAV Ados mieste Ohajo valstijoje. \u0160io \u017eymaus egzistencialisto vaikyst\u0117 buvo ypa\u010d sunki, nes t\u0117vai daug konfliktuodavo, o galiausiai ir i\u0161siskyr\u0117. Sesuo sirgo \u0161izofrenija. Rollo May studijavo Mi\u010digano universitete, ta\u010diau buvo i\u0161mestas d\u0117l dalyvavimo radikalaus student\u0173 \u017eurnalo veikloje. V\u0117liau baig\u0117 studijas Oberlino universitete, kur \u012fgijo […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/794"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=794"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/794\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":796,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/794\/revisions\/796"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=794"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=794"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=794"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}