{"id":797,"date":"2010-11-17T00:35:10","date_gmt":"2010-11-17T07:35:10","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=797"},"modified":"2010-11-17T00:35:10","modified_gmt":"2010-11-17T07:35:10","slug":"antoni-kepinski-gyvenimo-ritmas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/11\/17\/antoni-kepinski-gyvenimo-ritmas\/","title":{"rendered":"Antoni K\u0119pi\u0144ski. Gyvenimo ritmas."},"content":{"rendered":"

Justina \u010cepulyt\u0117, Dovil\u0117 Rupeikait\u0117, Vytaut\u0117 Povilanskait\u0117<\/em><\/span><\/p>\n

Lenk\u0173 psichiatras Antoni Kepinski gim\u0117 1918 met\u0173 lapkri\u010dio 16 d. Dolinoje (Ukraina). Mir\u0117 Krokuvoje (Lenkija) sulauk\u0119s vos 54 met\u0173, 1972 met\u0173 liepos 8 dien\u0105. Mok\u0117si Krokuvoje, baig\u0117 vien\u0105 geriausi\u0173 humanitarinio profilio vidurini\u0173 mokykl\u0173 Lenkijoje – Bart\u0142omiej Nowodworski vidurin\u0119 mokykl\u0105. Nuo 1936 met\u0173 prad\u0117jo studijuoti medicin\u0105 Jogailai\u010dio Universitete, ta\u010diau Antrojo Pasaulinio karo prad\u017eioje tapo Lenk\u0173 Armijos savanoriu. Kai Lenkij\u0105 u\u017egrob\u0117 Vokie\u010di\u0173 kariuomen\u0117, jis pab\u0117go \u012f Vengrij\u0105, kur buvo sulaikytas. 1940 metais jis suorganizavo pab\u0117gim\u0105 \u012f Pranc\u016bzij\u0105 ir paskui \u012f Ispanij\u0105, ta\u010diau buvo su\u010diuptas ir u\u017edarytas \u012f Miranda del Erbo koncentracijos stovykl\u0105 Ispanijoje. Paleistas sugr\u012f\u017eo \u012f Did\u017ei\u0105j\u0105 Britanij\u0105. Ten, Edinburgo universitete, baig\u0117 medicinos studijas 1946 metais. Netrukus gr\u012f\u017eo \u012f Lenkij\u0105 ir Medik\u0173 Kolegijos Krokuvos Psichiatrijos Klinikoje \u0117m\u0117si psichiatrijos. Koncentracijos lagerio patirtis j\u012f smarkiai sukr\u0117t\u0117, jis dalyvavo reabilitacijos programoje likusiems gyviems Au\u0161vico koncentracijos stovyklos kaliniams. Toji skausminga patirtis atsispindi ir daugelyje jo mokslini\u0173 darb\u0173, kaip ir knygoje \u201eGyvenimo ritmas\u201c.<\/p>\n

Mokslinis A. Kepinski\u2018o gyvenimas buvo itin vaisingas. Jis buvo vienas pirm\u0173j\u0173 mokslinink\u0173, susidom\u0117jusi\u0173 Naci\u0173 koncentracijos stovykl\u0173 kalini\u0173 psichologin\u0117mis problemomis. Lenkijoje buvo pradininkas naujo humanistinio po\u017ei\u016brio \u012f psichiatrij\u0105 ir psichoterapij\u0105. Moksliniuose darbuose nagrin\u0117jo problemas, susijusias su psichopatologija, neuropsichologija, neurofarmakologija, taip pat su filosofija, etnologija, psichologija, sociologija. I\u0161leido apie 140 mokslini\u0173 straipsni\u0173 ir knyg\u0173, kuri\u0173 dauguma para\u0161yti per paskutinius gyvenimo metus, sunkiai sergant. A. Kepinski taip pat garsus savo informacijos metabolizmo bei aksiologin\u0117s psichiatrijos teorijomis. Pirmoji teorija susijusi su energijos ir informacijos su aplinka mainais, kas leid\u017eia \u017emogui patirti prasm\u0119 palaikant kontakt\u0105 su i\u0161orine aplinka. \u0160i teorija i\u0161 esm\u0117s gana pla\u010diai paai\u0161kina schizofrenijos ir depresijos psichopatologijos atsiradim\u0105 (Kapusta, 2007). Antroji, aksiologin\u0117s psichiatrijos teorija orientuojasi \u012f vertybi\u0173 sistemas (ta\u010diau analizei ma\u017ea informacijos).<\/p>\n

A. Kepinski yra laikomas humanistin\u0117s terapijos pradininku Lenkijoje, ta\u010diau jo k\u016bryboje gausu egzistencini\u0173 tem\u0173, toki\u0173 kaip mirties baim\u0117, susvetim\u0117jimas, vienatv\u0117 \u2013 kas b\u016bdinga egzistencin\u0117s psichologijos kryp\u010diai. Pabandysime pateikti, kod\u0117l, m\u016bs\u0173 nuomone, A.Kepinski knyga \u201eGyvenimo ritmas\u201c turi tiek humanistin\u0117s krypties bruo\u017e\u0173, tiek egzistencialistin\u0117s teorijos aspekt\u0173.<\/p>\n

A. Kepinski savo knygoje atskleid\u017eia, kad santykis su klientu turi b\u016bti autenti\u0161kas. Savo ruo\u017etu ir psichiatrai tur\u0117t\u0173 pirma i\u0161mokti \u017evelgti \u012f klient\u0105, kaip \u012f \u017emog\u0173 ir su juo kurti \u0161ilt\u0105, pagarba pagr\u012fst\u0105 santyk\u012f. Autoriaus nuomone, tai b\u016bt\u0173 galima pasiekti, dar studij\u0173 metais studentams suteikiant galimyb\u0119 bendrauti ir bendradarbiauti su klientais ne tik i\u0161 profesin\u0117s pus\u0117s, o daugiau i\u0161 draugi\u0161kosios, \u017emogi\u0161kosios pus\u0117s. Taip pat autorius teigia, kad jo nuomone, efektyvesn\u012f ir greitesn\u012f ligoni\u0173 sveikim\u0105 lemia ne tiek vaistai, kiek \u0161ilta atmosfera, kuri\u0105 jis \u012fvardija kaip ligonin\u0117s klimat\u0105.\t\t\t\t\tA.Kepinski teigia, kad \u0161iuo metu labai populiari nuostata \u012f lig\u0105 yra tokia, kad serga ka\u017ekas atskira nuo \u017emogaus, jo \u0161irdis, plau\u010diai, smegenys, ta\u010diau ne \u017emogus. Medikai \u017emog\u0173 traktuoja kaip objekt\u0105, o ne kaip subjekt\u0105. Ai\u0161ku d\u0117l to, autoriaus nuomone, jiems yra lengviau specializuotis, b\u016bti profesionalais, ta\u010diau tai engia pa\u010dio \u017emogaus, kaip asmenyb\u0117s, suvokim\u0105 ir ignoruoja, jos kaip visumos lig\u0105, o kartais, net tikr\u0105sias ligos prie\u017eastis.\t\t\tKaip garbus psichiatras teigia, svarbiausia atsispirti savo prigim\u010diai \u017emog\u0173 vertinti. Negalima jo teisti, ne\u012fsigilinus \u012f jo gyvenim\u0105, nes jau pats gyvenimas t\u0105 \u017emog\u0173 pakankamai sugniu\u017ed\u0117 ir nuteis\u0117, o mes ne dievai ir ne auk\u0161tesni, kad gal\u0117tume vertinti jo elgesio teisingum\u0105 ar klaidingum\u0105, ir \u010dia autorius labai gra\u017eiai perteikia savo mintis remdamasis Temid\u0117s \u012fvaizd\u017eiu, ta\u010diau mes negalime u\u017esiri\u0161\u0119 akis vertinti, nes visk\u0105 perleid\u017eiame per savo gyvenimi\u0161kos patirties prizmes, kuri tik mums gali atrodyti teisinga, bet ji tokia pati subjektyvi kaip ir kito \u017emogaus, kur\u012f norime vertinti. Visa tai, kas iki \u0161iol min\u0117ta, yra humanistin\u0117s teorijos bruo\u017eai.<\/p>\n

Kita teorija \u2013 egzistencializmas. Autorius ne vien\u0105 kart\u0105 knygoje \u201eGyvenimo ritmas\u201c akcentuoja, kad \u0161iuo metu yra svarbiausia, ne \u201ea\u0161\u201c o svarbiausia orientuotis \u012f \u201eesu\u201c taip pabr\u0117\u017edama jog svarbiausia – buvimas, k\u016brimas, egzistavimas, o ne tiesiog stati\u0161ka asmenyb\u0117s b\u016bsena. Taip pat autorius knygoje pasakoja apie senyvo am\u017eiaus \u017emones, suteikdamas jiems ypating\u0105 reik\u0161m\u0119. B\u016btent per senyvo am\u017eiaus \u017emones ir per kan\u010dias patirtas koncentracijos lageryje autorius pie\u0161ia mirties, baim\u0117s, vienatv\u0117s jausmus \u012fvairiausiomis spalvomis. Ai\u0161kindamas mirties baim\u0119 jis remiasi \u0161iuolaikini\u0173 technologij\u0173 \u012ftaka gamtos d\u0117sniams, kurie i\u0161kraip\u0117 vis\u0105 gyvenimo samprat\u0105, nes mes jau\u010diam\u0117s galintys valdyti gamtos fenomenus, o kai tai nepavyksta, mes jau\u010diam\u0117s bej\u0117giais ir niekam nereikalingais, nesuprastais ir bijome taip ir mirti vienumoje, atstumti. Lageryje galiojo kitokios taisykl\u0117s. \u017dmon\u0117s, kurie tik nustodavo tik\u0117j\u0119 gyvenimu, tuoj pat su juo ir atsisveikindavo. Ta\u010diau kaip i\u0161sivadavim\u0105 i\u0161 socialini\u0173, psichologini\u0173 ir biologini\u0173 gamtos ir visuomen\u0117s gniau\u017et\u0173 autorius laiko k\u016brybingum\u0105, kuriuo mes galime i\u0161reik\u0161ti ir perteikti save kitiems ir jis tai laiko itin vertingais aspektais bendraujant su sergan\u010diais, nusivylusiais, apleistais \u017emon\u0117mis. Autorius teigia, kad svarbiausia yra i\u0161reik\u0161ti savo esyb\u0119, nes visa aplinkui mus nebesuteikia toki\u0173 galimybi\u0173. \t\t\tDaugiausiai d\u0117mesio i\u0161 psichikos sutrikim\u0173 autorius skiria schizofrenijai. Autoriui kalbant apie \u0161ia liga sergan\u010dius \u017emones, jau\u010diama pagarba, u\u017euojauta, supratingumas, empatija.<\/p>\n

\n

\u201eNiekas neabejoja, kad schizofrenija \u2013 liga; tai liudija daugyb\u0117 kan\u010di\u0173, kamuojan\u010di\u0173 jos i\u0161tiktus \u017emones. Ta\u010diau negalima neigti, jog \u0161i liga turi ka\u017ekokio taurumo, b\u016btent to, kad specifin\u0117s \u017emogi\u0161kosios ypatyb\u0117s katastrofi\u0161kai hipertrofuojamos\u201c (A.Kepinski \u201eGyvenimo ritmas\u201c 2008, 228p.).<\/p>\n<\/blockquote>\n

Vienas i\u0161 schizofrenija sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 bruo\u017e\u0173 yra filosofi\u0161kumas. Anot autoriaus, psichiatras turi gerai i\u0161manyti filosofin\u012f m\u0105stym\u0105, nes paplitus\u012f po\u017ei\u016br\u012f, kad \u017emogus pirmiausiai turi gyventi, o paskui filosofuoti, schizofrenija sergantys \u017emon\u0117s supranta atvirk\u0161\u010diai. Anot autoriaus, schizofrenijos kontekste i\u0161nyksta vertybi\u0173 hierarchija. \u017dmonijos, religijos, tautos likimas tampa svarbiau negu asmeniniai poreikiai. Sakoma, kad schizofrenikui \u201esavi mar\u0161kiniai ne ar\u010diau k\u016bno\u201c. Geb\u0117jimas atitr\u016bkti nuo konkre\u010dios situacijos, realyb\u0117s yra savita \u017emogaus ypatyb\u0117, ta\u010diau schizofrenijos atveju tai jau laikoma patologiniu bruo\u017eu. \u0160is atitr\u016bkimas nuo realaus pasaulio pasirei\u0161kia autizmu. Autizmo esm\u0117 yra atsiskyrimas nuo gyvenimo konkretumo. Sergant schizofrenija, riba, skirianti sav\u0105j\u012f pasaul\u012f nuo aplinkinio, i\u0161nyksta. Projekcijos laike ir erdv\u0117je i\u0161gyvenamos labai \u012ftaigiai ir jausmingai, i\u0161gyvenimai labai original\u016bs ir \u012fvair\u016bs. \u0160i\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 \u012fvairov\u0119 lemai skirtinga ligoni\u0173 aplinka, patirtis, kult\u016bros \u012ftaka, konfliktai ir traumos. Tai apsunkina schizofrenijos diagnostik\u0105. Anot autoriaus, tiriant schizofrenija sergan\u010dius \u017emones pasteb\u0117ta, jog jiems susergant dominuoja nuostata \u201enuo\u201c pasaulio. Tada labiau pasirei\u0161kia autizmas ir nuostata \u201elink\u201c \u012fgyvendinama tik svajoni\u0173 pasaulyje. A. Kepinski pasi\u016blytas fenomenas, vadinamas \u201einformaciniu metabolizmu\u201c, sergant schizofrenija pasirei\u0161kia integracini\u0173 proces\u0173 susiaur\u0117jimu.<\/p>\n

Apibendrinant galime teigti, kad knyga n\u0117ra lengvai skaitoma, joje gausu lotyni\u0161k\u0173 posaki\u0173, kurie ne visada ver\u010diami, skaitytojas turi b\u016bti susipa\u017ein\u0119s su kitais \u012fvairiais autoriais, nes da\u017enai minimi tik fragmentai ir sunku suvokti prasm\u0119. Knyga reikalauja \u012fd\u0117maus skaitymo, nes tarp klaid\u017eiu autoriaus i\u0161ved\u017eiojim\u0173 labai lengva pamesti mint\u012f, o kai kurios i\u0161 j\u0173 da\u017enai kartojasi.<\/p>\n

Kit\u0105 vertus kaip vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 knygos privalum\u0173 i\u0161skyr\u0117me paskat\u0105 m\u0105styti apie m\u016bs\u0173 laikme\u010dio bruo\u017e\u0105 \u2013 gyvenimo perkrovim\u0105, skub\u0117jim\u0105, susvetim\u0117jimo jausm\u0105, netikrum\u0105. Straipsn\u012f u\u017ebaigti nor\u0117tume dviejomis ver\u010dian\u010diomis susim\u0105styti citatomis:<\/p>\n

\n

\u201eNors dabartinis \u017emogus gyvena nepaprastai \u012fdomiais laikais, da\u017enai t\u0173 laik\u0173 jam gana ligi soties, nes nebegali priimti viso to, k\u0105 be perstojo gauna, nebe\u012fstengia i\u0161 informacijos chaoso sukurti \u0161ioki\u0105 toki\u0105 tvark\u0105\u201c (A. Kepinski, Gyvenimo ritmas 2008, p.173)<\/p>\n

\u201e\u0160iandien kaskart vis sunkiau sugalvoti pasak\u0105\u201c (A. Kepinski, Gyvenimo ritmas 2008, p.156).<\/p>\n<\/blockquote>\n

Naudota literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n

    \n
  1. Antoni K\u0119pi\u0144ski. Gyvenimo ritmas. Vaga, Vilnius 2008.<\/span><\/li>\n
  2. Kapusta A. (2007). Life circle, time and the self in Antoni K\u0119pi\u0144ski\u2019s conception of information metabolism. FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 18(1), 46\u201351.<\/span><\/li>\n
  3. [http:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Antoni_K%C4%99pi%C5%84ski] aplankyta 2010 m. lapkri\u010dio 9 d.<\/span><\/li>\n
  4. [http:\/\/www.zodziai.lt\/reiksme%26word%3Daksiologija%26wid%3D545] aplankyta 2010 m. lapkri\u010dio 9 d.<\/span><\/li>\n<\/ol>\n

    \n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Justina \u010cepulyt\u0117, Dovil\u0117 Rupeikait\u0117, Vytaut\u0117 Povilanskait\u0117 Lenk\u0173 psichiatras Antoni Kepinski gim\u0117 1918 met\u0173 lapkri\u010dio 16 d. Dolinoje (Ukraina). Mir\u0117 Krokuvoje (Lenkija) sulauk\u0119s vos 54 met\u0173, 1972 met\u0173 liepos 8 dien\u0105. Mok\u0117si Krokuvoje, baig\u0117 vien\u0105 geriausi\u0173 humanitarinio profilio vidurini\u0173 mokykl\u0173 Lenkijoje – Bart\u0142omiej Nowodworski vidurin\u0119 mokykl\u0105. Nuo 1936 met\u0173 prad\u0117jo studijuoti medicin\u0105 Jogailai\u010dio Universitete, ta\u010diau Antrojo […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/797"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=797"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/797\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":798,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/797\/revisions\/798"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=797"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=797"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=797"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}