{"id":799,"date":"2010-11-17T00:49:51","date_gmt":"2010-11-17T07:49:51","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=799"},"modified":"2010-11-17T00:49:51","modified_gmt":"2010-11-17T07:49:51","slug":"patrick-casement-mokausi-is-paciento","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/11\/17\/patrick-casement-mokausi-is-paciento\/","title":{"rendered":"Patrick  Casement. Mokausi i\u0161 paciento"},"content":{"rendered":"<p><em>Gintar\u0117 Balodyt\u0117,\u00a0<span style=\"font-size: 13.3333px;\">Egl\u0117 Mink\u0161timait\u0117, <\/span><span style=\"font-size: 13.3333px;\">J\u016brat\u0117 Pranculyt\u0117<\/span><\/em><\/p>\n<p><strong>Psichoanalitinis po\u017ei\u016bris \u012f \u0161izofrenij\u0105<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><span style=\"font-size: 13.3333px;\">H. Spotniz \u2013 moderniosios psichoanaliz\u0117s pradininkas, \u0161izofrenij\u0105 \u012fvardija kaip \u201epsichologi\u0161kai gr\u012f\u017etant\u012f sutrikim\u0105\u201c (psychologically reversible disorder). Psichoanaliz\u0117 negali i\u0161gydyti \u0161izofrenijos, ta\u010diau ji gali pad\u0117ti pacientui sugr\u012f\u017eti \u012f normalumo b\u016bsen\u0105 ir sujungti asmenyb\u0119 \u012f visum\u0105.<!--more--><\/span><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Svarbiausia psichoanalitiko u\u017eduotis dirbant su \u0161izofrenija sergan\u010diais asmenimis yra parodyti, kad tam tikri pasikeitimai paciento poreiki\u0173 tenkinime yra galimi. Kalbama apie tuos poreikius, kurie n\u0117ra laiku patenkinami ir pasirei\u0161kia per perk\u0117limo procesus psichoanalizes metu. Psichoanalitiko \u012fsiki\u0161imas per bendravim\u0105 apie jausmus ir po\u017ei\u016brius (i\u0161sakytus ir nutyl\u0117tus), leid\u017eia pacientui m\u0105styti, jausti ir galiausiai siekti gyvenimo tiksl\u0173 \u012fgyvendinimo.<\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012esiki\u0161imo tipas ir laiko pasirinkimas yra priklausomas ir valdomas paciento ir analitiko ry\u0161io. Laiko parinkimas taip pat priklauso ir nuo to, kaip analitiko vedamas pacientas sugeba laikytis \u012f tiksl\u0105 orientuotos krypties. Jei pacientui tai sunkiai sekasi, psichoanaliz\u0117 gali trukti met\u0173 metus. Kitu atveju ji trunka trumpiau.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Konsultacijos metu yra gerbiama tyla, ta\u010diau psichoanalitikas bet kuriuo atveju pateikia klausimus, stengiantis u\u017emegzti ar palaikyti kontakt\u0105 su pacientu. Palaikant kontakt\u0105 su pacientu psichoanalitikui itin svarbus \u201evidinis pri\u017ei\u016br\u0117tojas\u201c. \u0160i s\u0105voka nurodo, kad analitikas turi steb\u0117ti savo intuityvius atsakus, reakcijas \u012f pacient\u0105, atskirti kontraperk\u0117limus ir jausmu. Svarbiausia terapeuto u\u017eduotis \u2013 paskatinti\/u\u017etikrinti pokyt\u012f, o v\u0117liau suteikti pacientui imunitet\u0105, kad neb\u016bt\u0173 sugr\u012f\u017etama \u012f \u0161izofrenin\u0119 b\u016bsen\u0105 jam susid\u016brus su stresin\u0117mis situacijomis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Patrick Casement. Mokausi i\u0161 paciento<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Patrick Casement savo knygoje \u201eMokausi i\u0161 paciento\u201c aptarin\u0117ja tai, kas svarbu kiekvienam psichoanalitikui. Pagrindin\u0117 knygos id\u0117ja \u2013 kaip terapeutas turi atlikti savo darb\u0105, kokios savyb\u0117s ir metodai tam reikalingi. Pats b\u016bdamas terapeutu, jis pateikia situacij\u0173 ir seans\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161 savo arba savo koleg\u0173 praktikos. Nagrin\u0117damas \u012fvairius pavyzd\u017eius P. Casement nevengia pristatyti \u012fvairi\u0173 klinikini\u0173 atvej\u0173, tai ir depresija, ir \u0161izofrenija, ir valgymo sutrikimai bei kt.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip ir H. Spotniz vienu i\u0161 svarbiausi\u0173 terapeutui reikaling\u0173 bruo\u017e\u0173, autorius \u012fvardina \u201evidin\u012f pri\u017ei\u016br\u0117toj\u0105\u201c. Tai sav\u0119s analiz\u0117, kuri\u0105 turi atlikti kiekvienas psichoterapeutas. Kadangi kiekvienas pacientas yra skirtingas, jis sukelia skirtingas mintis, poj\u016b\u010dius ir emocijas terapeutui, tod\u0117l svarbu yra \u017einoti, koks jausmas kyla, d\u0117l ko toks jausmas kyla. Tik suprat\u0119s jausmus ir j\u0173 kilm\u0119 psichoanalitikas gal\u0117s pad\u0117ti kitam \u017emogui. Kitu atveju konsultantas daryti klaidas, kurios silpnins terapijos efektyvum\u0105, stabdys analiz\u0117s proces\u0105 ir ma\u017eins paciento pasveikimo galimybes (Ko\u010di\u016bnas, 1995).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Autorius taip pat pamini tokius bruo\u017eus \u2013 interpretavim\u0105, nesutelkt\u0105 klausym\u0105 (kai yra klausomasi nesusitelkiant \u012f detales, kad likt\u0173 daugiau vietos spontani\u0161kumui), sugeb\u0117jim\u0105 analizuoti ne tik i\u0161orin\u0119, bet ir vidin\u0119 paciento aplink\u0105, bandom\u0105j\u012f susitapatinim\u0105 (empatij\u0105), jausm\u0173 apr\u0117pim\u0105 (kai yra priimami visi paciento jausmai ir kartu su pacientu i\u0161gyvenami), sugeb\u0117jim\u0105 pripa\u017einti savo klaidas sau ir klientui. Autorius labiausiai akcentuoja tai, kad kiekvienas pacientas gali j\u012f ka\u017eko i\u0161mokyti. Pacientas pats \u201erodo\u201c psichoanaliz\u0117s krypt\u012f, tik reikia b\u016bti atid\u017eiam jo u\u017euominoms, reikia mok\u0117ti jas pasteb\u0117ti ir pa\u017eym\u0117ti, mok\u0117ti prisiderinti prie paciento tikr\u0173j\u0173 poreiki\u0173, kurie neb\u016btinai turi b\u016bti akivaizd\u016bs. Be to, yra svarbu, kad psichoanalitikas lanks\u010diai \u017ei\u016br\u0117t\u0173 \u012f psichoanaliz\u0117s pateikiamas technik\u0173 taikymo taisykles ir labiau atsi\u017evelgt\u0173 \u012f konkre\u010di\u0105 situacij\u0105 pritaikydamas j\u0105 konkre\u010diu atveju, nebijodamas \u201esulau\u017eyti\u201c taisykli\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip \u0161i knyga siejasi su \u0161izofrenijos tema? \u0160ioje knygoje n\u0117ra konkre\u010diai minima, kaip vyksta psichoanalitinis darbas su sergan\u010diaisiais \u0161izofrenija, ta\u010diau yra pateikiami keletas psichotini\u0173 ir \u0161izofrenijos atvej\u0173 analizi\u0173. Analiz\u0117se buvo parodoma, kaip tam tikr\u0173 technik\u0173 (empatijos, interpretavimo, jausm\u0173 apr\u0117pimo) naudojimas gali pad\u0117ti ne tik i\u0161eiti i\u0161 psichotini\u0173 b\u016bsen\u0173, bet ir pad\u0117ti j\u0173 i\u0161vengti. Kaip prad\u017eioje buvo min\u0117ta, \u0161izofrenija yra liga, kuri n\u0117ra i\u0161gydoma iki galo, ta\u010diau atvej\u0173 analiz\u0117 ai\u0161kiai rodo, kad psichoanaliz\u0117 gali pagelb\u0117ti \u017emogui normaliai funkcionuoti visuomen\u0117je ir likti normalumo b\u016bsenoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Naudota literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n<ul>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Ko\u010di\u016bnas, R. Psichologinis konsultavimas, Vilnius, 1995<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Samuel, S. Modern Psychoanalysis of the Schizophrenic Patient: Theory of the Technique, Hyman Spotnitz. Review, 1988<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Gintar\u0117 Balodyt\u0117,\u00a0Egl\u0117 Mink\u0161timait\u0117, J\u016brat\u0117 Pranculyt\u0117 Psichoanalitinis po\u017ei\u016bris \u012f \u0161izofrenij\u0105 H. Spotniz \u2013 moderniosios psichoanaliz\u0117s pradininkas, \u0161izofrenij\u0105 \u012fvardija kaip \u201epsichologi\u0161kai gr\u012f\u017etant\u012f sutrikim\u0105\u201c (psychologically reversible disorder). Psichoanaliz\u0117 negali i\u0161gydyti \u0161izofrenijos, ta\u010diau ji gali pad\u0117ti pacientui sugr\u012f\u017eti \u012f normalumo b\u016bsen\u0105 ir sujungti asmenyb\u0119 \u012f visum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/799"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=799"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/799\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":800,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/799\/revisions\/800"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=799"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=799"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=799"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}