{"id":801,"date":"2010-11-24T00:40:00","date_gmt":"2010-11-24T07:40:00","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=801"},"modified":"2010-11-24T00:40:00","modified_gmt":"2010-11-24T07:40:00","slug":"irvin-d-yalom-ziureti-i-saule-kaip-iveikti-mirties-baime","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/11\/24\/irvin-d-yalom-ziureti-i-saule-kaip-iveikti-mirties-baime\/","title":{"rendered":"Irvin D. Yalom. \u017di\u016br\u0117ti \u012f saul\u0119: kaip \u012fveikti mirties baim\u0119"},"content":{"rendered":"

Indr\u0117 Narkevi\u010di\u016bt\u0117, Justina Vasiliauskien\u0117, R\u016bta \u010cerniauskait\u0117<\/em><\/p>\n

I. D. Yalom \u2013 vienas garsiausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s psichoterapijos atstov\u0173, fundamentali\u0173 veikal\u0173 skirt\u0173 grupinei ir egzistencinei psichoterapijai, autorius. Gim\u0119s 1931 bir\u017eelio 13-\u0105j\u0105, Va\u0161ingtone, Kolumbijos apygardoje. Augo \u017eyd\u0173 emigravusi\u0173 i\u0161 Rusijos \u0161eimoje. Nors t\u0117vai nebuvo i\u0161simokslin\u0119, ta\u010diau dar b\u016bdamas vaikas labai kaprizingai susidom\u0117jo gro\u017eine literat\u016bra, kuri jam buvo \u012fkv\u0117pimo ir i\u0161minties \u0161altinis. Mok\u0117si ir baig\u0117 Bostono universitete, medicinos mokykl\u0105 1956 m. Iki 1960 m dirbo Niujorko ir Baltimor\u0117s ligonin\u0117se. Po dviej\u0173 met\u0173 darbo Tripler General ligonin\u0117je Honalulu, prad\u0117jo akademin\u0119 karjer\u0105 Stanfordo universitete. Dirbdamas \u0161iame universitete padar\u0117 reik\u0161mingus \u012fna\u0161us psichoterapijoje ir vyst\u0117 egzistencin\u0117s psichoterapijos model\u012f. I. D. Yalomo literat\u016briniai k\u016briniai \u2013 psichoterapin\u0117s novel\u0117s ir romanai \u2013 tapo pasauliniais bestseleriais.<\/p>\n

Egzistencin\u0117 psichoterapija, kuria remiasi I. D. Yalom grind\u017eiama sveiku protu, atmeta tik\u0117jim\u0105 antgam\u010diu ir teigia, kad gyvyb\u0117 ir \u017emogi\u0161koji gyvastis atsirado i\u0161 atsitiktini\u0173 \u012fvyki\u0173; nors \u017emogus geid\u017eia prat\u0119sti savo b\u016bt\u012f, jis yra tik baigtin\u0117 b\u016btyb\u0117, kitaip tariant po mirties \u017emogus neatgims jokia kita gyvyb\u0117s forma, nes dingus s\u0105monei \u2013 i\u0161nyksta ir \u017emogus (Yalom, 2008).<\/p>\n

Egzistencin\u0117 psichoterapija akcentuoja atsakomyb\u0117s prisi\u0117mim\u0105 u\u017e savo gyvenimo prasm\u0117s radim\u0105 bei pasirinkimo laisv\u0119 (Perminas, Go\u0161tautas, Endriulaitien\u0117, 2004). \u017dmogaus susid\u016brim\u0105 su pasirinkimo laisve da\u017enai lydi nerimas. Viena i\u0161 nerimo aprai\u0161k\u0173, kuri yra nagrin\u0117jam\u0173 I. D. Yalom ,,\u017ei\u016br\u0117ti \u012f saul\u0119: kaip \u012fveikti mirties baim\u0119\u201c knygoje \u2013 tai nerimas kylantis d\u0117l mirties baim\u0117s.<\/p>\n

Pasak autoriaus, su psichoterapijos praktika labiausiai susij\u0119 keturi esminiai \u017emogaus r\u016bpes\u010diai: mirtis, vienatv\u0117, gyvenimo prasm\u0117 ir laisv\u0117. Nors kasdieniame klinikiniame darbe visi \u0161ie keturi kertiniai r\u016bpes\u010diai susipyn\u0119, labiausiai i\u0161siskiria ir labiausiai kankina mirties baim\u0117 (Yalom, 2008). Nagrin\u0117damas egzistencinius klausimus jis remiais ne tiek \u0161iuolaikin\u0117s psichologijos atstovais: Froidu, Jungu, Pavlovu ar Skineriu, kiek senov\u0117s graik\u0173 filosofais, ypa\u010d Epik\u016bru. I. Yalomas praktiniame darbe remiasi \u0161io autoriaus id\u0117jomis ir tai atsispindi jo knygoje.<\/p>\n

Epik\u016bras genialiai jaut\u0117 ir jo mintys pagrind\u017eia \u0161iuolaikin\u0119 pas\u0105mon\u0117s samprat\u0105: jis pabr\u0117\u017e\u0117, kad mirties nerim\u0105 daugelis \u017emoni\u0173 i\u0161gyvena nes\u0105moningai, kad jis rei\u0161kiasi i\u0161kreiptais b\u016bdais: pavyzd\u017eiui, perd\u0117tu religingumu, ne\u017eabotu turt\u0173 siekiu, aklu galios ir garb\u0117s vaikymusi \u2013 visa tai neva suteikia nemirtingum\u0105\u201c (Yalom, 2008, p. 88).<\/p><\/blockquote>\n

\u201e\u017di\u016br\u0117ti \u012f saul\u0119: kaip \u012fveikti mirties baim\u0119\u201c yra itin asmeni\u0161ka, kylanti i\u0161 paties autoriaus susid\u016brimo su mirtimi knyga. I\u0161 apra\u0161ytos autoriaus atstovaujamos teorin\u0117s krypties, galima susidaryti \u012fsp\u016bd\u012f, kad knyg\u0105 yra filosofinio pob\u016bd\u017eio ir sunkiai skaitoma. Bet I. Yalomas perkeldamas filosofines id\u0117jas \u012f psichoterapinius pokalbius su klientais, priartina jas prie \u0161i\u0173 dien\u0173 kasdienyb\u0117s. Visa knyga paremta pokalbi\u0173 i\u0161traukomis i\u0161 reali\u0173 konsultacij\u0173, kuri\u0173 metu \u0161iomis id\u0117jomis bandoma suma\u017einti klient\u0173 nerim\u0105.<\/p>\n

Autorius i\u0161skiria reik\u0161mingus gyvenimo \u012fvykius, kurie \u201epaa\u0161trina\u201c mirties baim\u0119 \u2013 tai mylim\u0173 \u017emoni\u0173 netektys, ligos, jubiliejai (penkiasde\u0161imtmetis, \u0161e\u0161iasde\u0161imtmetis ir pan.), vaik\u0173 i\u0161\u0117jimas i\u0161 nam\u0173, pasitraukimas \u012f pensija, prana\u0161ingi sapnai. Susid\u016brus akis \u012f ak\u012f su tokia patirtimi, \u017emogus patenka \u012f pabudimo b\u016bsen\u0105. I. Yalomas toki\u0105 b\u016bsen\u0105 \u012fvardina kaip savo b\u016bties apsvarstym\u0105 \u2013 kaip mes gyvename? kam mes gyvename? ir d\u0117l ko mes gyvename?<\/p>\n

Nupasakodamas situacijas, kuriose \u017emogus susiduria su mirties baime jis palie\u010dia ir b\u016bdus, kurias galima paguosti \u017emog\u0173, kuris nerimauja d\u0117l savo mirtingumo. Autorius teigia, kad \u017emogus per vertybes ir savo darbus gali i\u0161likti gyvenime ir po savo mirties.<\/p>\n

Ratilai yra tai, k\u0105 kiekvienas m\u016bs\u0173 kuriame net ne\u017einodami ar s\u0105moningai neketindami. Tai \u012f i\u0161or\u0119 sklindan\u010dios bangel\u0117s, kurios gali met\u0173 metus ar net i\u0161tisas kartas veikti kitus \u017emones. Poveikis, kur\u012f darome \u017emon\u0117ms, per juos persiduoda kitiems, kaip ratilai vandens telkinyje sklinda tol, kol tampa nematomi, nors net tada vanduo milijardosios sekund\u0117s grei\u010diu teberaibuliuoja (Yalom, 2008, p. 92).<\/p><\/blockquote>\n

Id\u0117ja apie ratilus labai padeda \u017emon\u0117ms suvokti savo gyvenimo prasmingum\u0105, net tuo atveju, kai \u017emogus suvokia, kad mirtis nei\u0161vengiama ir po mirties jis nebeatgims jokioje kitoje gyvyb\u0117je.<\/p>\n

I.Yalom pripa\u017e\u012fsta, kad mirties baim\u0119 padeda suma\u017einti ir toks paprastas dalykas, kaip artimi tarpusavio ry\u0161iai su kitais \u017emon\u0117mis. Pats autorius knygoje pamini, kad tai paradoksalu \u2013 nes kad ir kaip ten beb\u016bt\u0173, ta\u010diau mirties akimirk\u0105 \u017emogus b\u016bna vienas.<\/p>\n

Autorius u\u017ebaigdamas knyga pabr\u0117\u017eia, kad \u017ei\u016br\u0117ti \u012f saul\u0119 nesi\u016bloma, bet \u012f mirt\u012f \u2013 visai kas kita. B\u016btina pa\u017evelgti \u012f visas, net ir pa\u010dias tamsiausias baimes bei jas tyrin\u0117ti. Tik \u012fsis\u0105moninus jas galima nugal\u0117ti.<\/p>\n

Literat\u016bta<\/strong><\/p>\n

    \n
  1. Yalom I. D. (2008). \u017di\u016br\u0117ti \u012f saul\u0119: kaip \u012fveikti mirties baim\u0119. Kaunas: \u017dmogaus psichologijos studija.<\/span><\/li>\n
  2. Perminas A., Go\u0161tautas A., Endriulaitien\u0117 A. (2004). Asmenyb\u0117 ir sveikata: teorij\u0173 s\u0105vadas. Kaunas: VDU leidykla.<\/span><\/li>\n
  3. http:\/\/www.yalom.com\/bio\/ Aplankyta: 2010 11 15<\/span><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Indr\u0117 Narkevi\u010di\u016bt\u0117, Justina Vasiliauskien\u0117, R\u016bta \u010cerniauskait\u0117 I. D. Yalom \u2013 vienas garsiausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s psichoterapijos atstov\u0173, fundamentali\u0173 veikal\u0173 skirt\u0173 grupinei ir egzistencinei psichoterapijai, autorius. Gim\u0119s 1931 bir\u017eelio 13-\u0105j\u0105, Va\u0161ingtone, Kolumbijos apygardoje. Augo \u017eyd\u0173 emigravusi\u0173 i\u0161 Rusijos \u0161eimoje. Nors t\u0117vai nebuvo i\u0161simokslin\u0119, ta\u010diau dar b\u016bdamas vaikas labai kaprizingai susidom\u0117jo gro\u017eine literat\u016bra, kuri jam buvo \u012fkv\u0117pimo ir i\u0161minties […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/801"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=801"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/801\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":802,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/801\/revisions\/802"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=801"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=801"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=801"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}