{"id":803,"date":"2010-11-24T00:52:18","date_gmt":"2010-11-24T07:52:18","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=803"},"modified":"2010-11-24T00:52:18","modified_gmt":"2010-11-24T07:52:18","slug":"c-e-moustakas-vienatve","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/11\/24\/c-e-moustakas-vienatve\/","title":{"rendered":"C. E. Moustakas. Vienatv\u0117"},"content":{"rendered":"<p><em>Agn\u0117 Neiberkait\u0117,\u00a0<span style=\"font-size: 13.3333px;\">Inga Pali\u016bnait\u0117, <\/span><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Tomas Savickas<\/span><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">C. E. Moustakas garsus amerikie\u010di\u0173 psichologas, gim\u0119s 1923 metais. Vienas humanistin\u0117s psichologijos pradinink\u0173. C. Moustakas buvo pirm\u0173j\u0173 susitikim\u0173 ir konferencij\u0173, skatinusi\u0173 humanistin\u0117s psichologijos, kaip naujo ir \u012ftakingo jud\u0117jimo, atsiradim\u0105, vienas organizatori\u0173. Jis dalyvavo steigiant Seibrucko institut\u0105 &#8211; vien\u0105 \u017eymiausi\u0173 pasaulyje humanistin\u0117s psichologijos tyrim\u0173 ir mokym\u0173 centr\u0173.<!--more--><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kalbant apie humanistin\u0119 psichologij\u0105, reik\u0117t\u0173 pamin\u0117ti, kad \u0161i mokykla susiformavo XX a. \u0161e\u0161tajame de\u0161imtmetyje, kai pasaulis i\u0161\u0117jo i\u0161 did\u017eiausio ir daugiausia gyvybi\u0173 nusine\u0161usio karo. Humanistams nepatiko tuo metu vyravusios biheviorizmo ir psichoanalitines id\u0117jos, jie siek\u0117 \u012f psichologij\u0105 gr\u0105\u017einti gyv\u0105, konkret\u0173 \u017emog\u0173, ie\u0161kant\u012f atsakym\u0173 \u012f sud\u0117tingiausius b\u016bties klausimus.  Taigi humanistin\u0117s psichologijos atstovai teigia, kad:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Kiekvienas \u017emogus yra i\u0161 prigimties unikalus, laisvas, pozityvus, o jo asmenyb\u0117 nedaloma;<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Kiekvienas \u017emogus paj\u0117gus s\u0105moningai kontroliuoti savo elges\u012f ir u\u017e j\u012f atsakyti;<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Kiekvienas \u017emogus yra paj\u0117gus keisti save ir aplinkin\u012f pasaul\u012f;<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">B\u016btent taip \u012f psichologij\u0105 ir \u012f \u017emog\u0173 \u017ei\u016br\u0117jo C. E. Moustakas, o jo pavard\u0117 ra\u0161oma \u0161alia toki\u0173 did\u017ei\u0173 \u0161ios krypties atstov\u0173 kaip A. Maslow, C. Rogersas, R. May ir J. Bugentalis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">C. E. Moustakas yra ry\u0161kus vaik\u0173 \u017eaidim\u0173 terapijos atstovas ir originalios euristinio tyrimo metodologijos k\u016br\u0117jas, taip pat daugiau nei trij\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 mokslini\u0173 ir populiariai para\u0161yt\u0173 knyg\u0173 autorius, neskaitant daugyb\u0117s straipsni\u0173 \u017eurnaluose ir mokslo darb\u0173 rinkiniuose. Vienatv\u0117s problematikai skirti jo veikalai &#8220;Vienatv\u0117&#8221; (1961), &#8220;Vienatv\u0117 ir meil\u0117&#8221; (1972), &#8220;Vienatv\u0117s ir meil\u0117s portretai&#8221; (1974), &#8220;Vienatv\u0117s prisilietimas&#8221; (1975) ir visai neseniai &#8211; 2004 metais &#8211; pasirod\u017eiusi &#8220;Vienatv\u0117, k\u016brybi\u0161kumas ir meil\u0117&#8221;.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors C. Moustako knyga pavadinta &#8220;Vienatv\u0117&#8221;, galima teigti, kai tai knyga apie meil\u0119. \u0160ios knygos atsiradim\u0105 paskatino vienatv\u0117, i\u0161gyventa, kilus mylimos dukters netekimo gr\u0117smei. \u012evairi\u0173 \u017emoni\u0173 asmenin\u0117 patirtis \u0161ioje knygoje apra\u0161oma labai atid\u017eiai, jautriai ir pagarbiai. Visa knyga persmelkta \u012fsitikinimu, kad tik pripa\u017einus savo vienatv\u0119 ir laikant j\u0105 neatsiejama \u017emogi\u0161kojo pasaulio dalimi, galima subr\u0119sti ir atsiverti meilei, vadinasi &#8211; atrasti j\u0105, patirti ir i\u0161saugoti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi pagrindin\u0117 knygos id\u0117ja akcentuoja, kad vienatv\u0117 yra \u017emogi\u0161kojo gyvenimo s\u0105lyga, buvimo \u017emogumi patirtis, leid\u017eianti individui stiprinti, ugdyti ir branginti savo, kaip \u017emogaus prigimt\u012f. Tai nei\u0161vengiamas procesas, kur\u012f i\u0161gyvena visi \u017emon\u0117s. Vienatv\u0117 gali b\u016bti kaip skaudi ir nei\u0161vengiama netekties pasekm\u0117, kaip nesugeb\u0117jimas u\u017emegzti \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 santyki\u0173 ir vienatv\u0117 gali b\u016bti kaip s\u0105moningas ir prasmingas pasirinkimas.<\/p>\n<blockquote style=\"text-align: justify;\"><p>\u201cKiekvienas \u017emogus yra vieni\u0161as tiek, kiek jis yra atskiras asmuo, kiek jis yra sud\u0117tinga ir unikali asmenyb\u0117, iki galo nepa\u017eini ir neatskleid\u017eiama.\u201d<\/p><\/blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\">Autorius taip pat akcentuoja, kad vienatv\u0117 ne tik nei\u0161vengiama, bet ir b\u016btina. Kiekvienam m\u016bs\u0173 beveik kasdien tenka likti vienam su pa\u010diu savimi &#8211; kad susikauptume, pam\u0105stytume, \u012fsijaustume ar apsispr\u0119stume. Tod\u0117l yra b\u016btina nevengti, o pripa\u017einti vienatv\u0119, nes tik tokiu atveju \u017emogus gali tapti autenti\u0161ku, t.y. b\u016bti savimi.<\/p>\n<blockquote style=\"text-align: justify;\"><p>\u201cN\u0117ra kito vienatv\u0117s sprendimo, tik priimti j\u0105, susitikti su ja, gyventi su ja ir leisti jai b\u016bti. Visa, ko ji reikalauja \u2013 teis\u0117s b\u016bti priimtai nat\u016braliai.\u201d<\/p><\/blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\">Knygoje pateikiama daug kasdieni\u0161k\u0173 pavyd\u017ei\u0173, kurie rodo, kad vienatv\u0119 patiria ir ma\u017eas vaikas, ir suaug\u0119s, ir nepagydoma liga susirg\u0119s ligonis, ir visomis gyvenimo g\u0117ryb\u0117mis apipiltas asmuo. Knygoje labai daug kalbama ir remiamasi tikrais pavyzd\u017eiais, kurie demonstruoja kaip vis\u0173 d\u0117mesio centre esantys \u017emon\u0117s patiria vienatv\u0119. Tokiais pavyzd\u017eiais buvo Amerikos prezidentas, armijos generolas, JAV teisininkas, federalinis pareig\u016bnas ir t.t. Pasirodo, kad net ir \u0161alies, o kartais ir viso pasaulio centre esantiems \u017emon\u0117ms, apsuptiems daugyb\u0117s \u017emoni\u0173, kartais pritr\u016bksta paprast\u0173j\u0173 \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 ry\u0161i\u0173 ir svarbiausius sprendimus tenka priimti vienumoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Autorius, \u012ftaigiai parodydamas vienatv\u0117s universalum\u0105, geba atskleisti ir kiekvieno asmens, apie kurio vienatv\u0119 kalba, individualyb\u0119; vienatv\u0117, tas bendra\u017emogi\u0161kas rei\u0161kinys, lydintis kiekvien\u0105 nuo gimimo iki mirties, visada i\u0161gyvenamas individualiai. Ta\u010diau pabr\u0117\u017eiama, kad svarbu skirti vienatv\u0119 nuo vieni\u0161umo. Vienatv\u0117, tai egzistencin\u0117 gyvenimo duotyb\u0117, tokia pat universali ir nei\u0161vengiama, kaip laisv\u0117, meil\u0117, prasm\u0117s siekimas ar mirtis. O vieni\u0161umas yra subjektyvus, skaudus \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 ry\u0161i\u0173 stokos i\u0161gyvenimas ir j\u0173 ilgesys (autorius vieni\u0161um\u0105 knygoje dar vadina vienatv\u0117s nerimu).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">C. E. Moustakas ra\u0161o, kad vienatv\u0117 yra taip pat ir k\u016brybi\u0161ka patirtis. Asmuo, kuris i\u0161kyla, literat\u016broje, mene, moksle, muzikoje da\u017enai yra vieni\u0161as individas. K\u016bryba &#8211; tiek menin\u0117, tiek mokslin\u0117 &#8211; taip pat reikalauja ilg\u0173 vienumos valand\u0173, dien\u0173, m\u0117nesi\u0173.<\/p>\n<blockquote style=\"text-align: justify;\"><p>\u201cK\u016brybi\u0161kas \u017emogus da\u017enai yra vieni\u0161as, nes jis pats privalo b\u016bti pasauliu savyje ir rasti gyvenimo keli\u0105 savo viduje.\u201d<\/p><\/blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apibendrinant galima teigti, kad knyga \u201cVienatv\u0117\u201d tinka pla\u010diam skaitytoj\u0173 ratui, ji yra ai\u0161ki, suprantama ir lengvai skaitoma, dalinamasi asmenine patirtimi, pateikiama daug reali\u0173 gyvenimo istorij\u0173, bei knyga nereikalauja i\u0161ankstini\u0173 \u017eini\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><span style=\"font-size: 13.3333px;\"><strong>Naudota literat\u016bra<\/strong>:<\/span><\/p>\n<ol>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Moustakas C.E. (2008) Vienatv\u0117. Kaunas: \u017dmogaus psichologijos studija.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Perminas A., Go\u0161tautas A., Endriulaitien\u0117 A. (2004) Asmenyb\u0117 ir sveikata: teorij\u0173 s\u0105vadas. Kaunas: VDU leidykla.<\/span><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Agn\u0117 Neiberkait\u0117,\u00a0Inga Pali\u016bnait\u0117, Tomas Savickas C. E. Moustakas garsus amerikie\u010di\u0173 psichologas, gim\u0119s 1923 metais. Vienas humanistin\u0117s psichologijos pradinink\u0173. C. Moustakas buvo pirm\u0173j\u0173 susitikim\u0173 ir konferencij\u0173, skatinusi\u0173 humanistin\u0117s psichologijos, kaip naujo ir \u012ftakingo jud\u0117jimo, atsiradim\u0105, vienas organizatori\u0173. Jis dalyvavo steigiant Seibrucko institut\u0105 &#8211; vien\u0105 \u017eymiausi\u0173 pasaulyje humanistin\u0117s psichologijos tyrim\u0173 ir mokym\u0173 centr\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/803"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=803"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/803\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":804,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/803\/revisions\/804"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=803"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=803"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=803"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}