{"id":808,"date":"2010-12-01T00:29:35","date_gmt":"2010-12-01T07:29:35","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=808"},"modified":"2010-12-01T00:29:35","modified_gmt":"2010-12-01T07:29:35","slug":"maria-molicka-pasaku-terapija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/12\/01\/maria-molicka-pasaku-terapija\/","title":{"rendered":"Maria Molicka. Pasak\u0173 terapija"},"content":{"rendered":"

Sonata Jucevi\u010di\u016bt\u0117,\u00a0Ramun\u0117 Gedgaudait\u0117, <\/span>Toma Kazlauskait\u0117<\/span><\/span><\/em><\/p>\n

Knygos autor\u0117 baig\u0117 psichologijos studijas Adomo Mickevi\u010diaus universitete, Poznan\u0117je. Specializacija – klinikin\u0117 psichologija. \u0160iuo metu dirba psichologijos profesore pedagogin\u0117s psichologijos institute (PWSC Leszne). Taip pat skaito paskaitas apie pasak\u0173 terapij\u0105 daugelyje Lenkijos universitet\u0173. M. Molicka \u2013 europos psichologin\u0117s sveikatos draugijos nar\u0117, daugelio mokslini\u0173 ir populiari\u0173j\u0173 publikacij\u0173 autor\u0117. Daug met\u0173 dirba vaik\u0173 psichologe medicinos \u012fstaigoje, kur jos pagrindinis darbas \u2013 pasak\u0173 terapijos taikymas.<\/p>\n

Maria Molicka yra meno terapijos krypties – pasak\u0173 terapijos specialist\u0117, i\u0161gars\u0117jusi savo \u0161alyje, kaip \u0161io metodo taikymo pradinink\u0117. Viena i\u0161 pirm\u0173j\u0173 savo \u0161alyje pristat\u0117 ir \u012frod\u0117 pasakos terapijos naud\u0105 ir i\u0161populiarino \u0161\u012f metod\u0105.<\/p>\n

Meno terapija – tai meno priemoni\u0173 (vaizdini\u0173, garso, judesi\u0173) panaudojimas gydyme ir siekiant asmenyb\u0117s augimo. \u0160i terapija remiasi nuostata, jog k\u016brybini\u0173 gali\u0173 panaudojimas padeda \u017emogui sveikti ir br\u0119sti. Meno terapija skirta platesniam sav\u0119s pa\u017einimui per k\u016bryb\u0105. Ji skirta savirai\u0161kos ugdymui, elgesio poky\u010diams, siekiant pa\u017einti save ir kitus, atpa\u017einti savo emocijas, relaksacijai, bendravimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 lavinimui.<\/p>\n

Taigi, \u0161ioje knygoje ir pristatoma terapijos kryptis – viena i\u0161 meno terapijos kryp\u010di\u0173 \u2013 pasak\u0173 terapija. Ugdymas pasakomis \u2013 tai pats seniausias pedagogikos metodas.<\/p>\n

\n

\u201eLiterat\u016br\u0105 galime naudoti, kaip terapin\u0119 priemon\u0119, jei norime perduoti \u017einias, praturtinti patirt\u012f, parodyti naujus m\u0105stymo jausenos ir veiklos pavyzd\u017eius\u201c.<\/p>\n<\/blockquote>\n

Literat\u016bra, darydama \u012ftaka \u017emogaus psichologiniams mechanizmams, tokiems kaip m\u0117gd\u017eiojimas ir identifikacija, \u017eini\u0173 asimiliacija ir jautrumo slopinimas, atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f kaip terapijos ir profilaktikos priemon\u0117.<\/p>\n

M. Molickos knygoje terapin\u0117s pasakos yra skirtos susidoroti su vaik\u0173 jau\u010diama baime. B\u016btent d\u0117l to, visa pirma knygos dalis yra paskirta aptarti tik vaik\u0173 baim\u0117ms.<\/p>\n

\n

\u201eBaim\u0117 yra visuotin\u0117 ir da\u017enai patiriama emocija, kartu tai yra raktas perprasti daugyb\u0119 pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 sutrikim\u0173\u201c.<\/p>\n<\/blockquote>\n

Baim\u0117s yra i\u0161skirstytos pagal r\u016b\u0161\u012f, form\u0105, pasirei\u0161kimo sferas ir pagal baim\u0117s \u012fveikimo strategijas. Baim\u0117s kilm\u0117 knygoje ai\u0161kinama tiek genetiniais vaiko ypatumais, tiek aplinka, o ypa\u010d atmosfera ir santykiais \u0161eimoje. I\u0161vardinti \u0161eim\u0173 modeliai, pagal kuriuos galima nusp\u0117ti kokios baim\u0117s i\u0161sivystys kiekvienoje i\u0161 j\u0173 augan\u010diam vaikui.<\/p>\n

Antrojoje knygos dalyje pasakojama apie kognityvin\u0119 elgesio terapij\u0105, apie terapin\u012f literat\u016bros poveik\u012f apskritai ir apie pasak\u0173 vaidmen\u012f vaiko gyvenime. Optimalus am\u017eius \u201egydytis\u201c pasakomis yra ketvirtieji – devintieji gyvenimo metai. Iki ketveri\u0173 vadinamasis \u201ea\u0161\u201c dar ne iki galo susiformav\u0119s, taigi ma\u017eylis dar negali paai\u0161kinti savo emocij\u0173. \u0160iuo am\u017eiaus tarpsniu vaidmeniniai \u017eaidimai dar ne\u012fsisavinti, manipuliatyvinio pob\u016bd\u017eio: vaikas papras\u010diausiai k\u0105 nors veikia su daiktais (pvz., maitina l\u0117l\u0119, traukia paskui save ma\u0161in\u0117l\u0119), ta\u010diau ne\u012fsigyvena \u012f atliekam\u0105 vaidmen\u012f. Vyresni negu devyneri\u0173 met\u0173 vaikai jau praranda \u017eaidybinius interesus, tod\u0117l pasakomis j\u0173 jau \u201enebei\u0161gydysi\u201c – jiems reikia kitoki\u0173 terapini\u0173 mechanizm\u0173.<\/p>\n

Pasaka daro \u012ftak\u0105 \u017emogui per identifikacijos mechanizm\u0105. Vaikas susitapatina su vienu i\u0161 heroj\u0173 (da\u017eniausiai su pagrindiniu ir teigiamu), tod\u0117l visi herojaus i\u0161gyvenimai yra \u201eperleid\u017eiami per save\u201c. Pasakos prisodrintos viskuo, su kuo vaikas susiduria realiame gyvenime, – nevisaverti\u0161kumo, baim\u0117s ir nerimo, agresyvumo, lyderiavimo ir paklusnumo, pavydo, bendravimo sunkum\u0173, kebli\u0173 dilem\u0173, klastos, pasiaukojimo, narsos ir t.t.<\/p>\n

Jeigu ma\u017eylis negali sav\u0119s sutapatinti su kokiu nors herojumi, jis labai greit praranda susidom\u0117jim\u0105 k\u016briniu. Prisiminkime, pavyzd\u017eiui, visiems gerai \u017einom\u0105 pasak\u0105 apie tai, kaip senelis rov\u0117 rop\u0119. Ji ma\u017eyliams \u012fdomi tik i\u0161 prad\u017ei\u0173, mat patraukia j\u0173 d\u0117mes\u012f spar\u010dia veiksm\u0173 dinamika. Ta\u010diau kelet\u0105 kart\u0173 \u0161i\u0105 pasak\u0105 pasekus, ji jau nebesukelia joki\u0173 emocij\u0173. Taip yra tod\u0117l, kad vaikui sunku save sutapatinti su rope, an\u016bke ar \u0161uneliu \u2013 j\u0173 i\u0161gyvenimai pasakoje neapra\u0161yti.<\/p>\n

Dalis pasak\u0173 i\u0161ties yra pernelyg paprastos, kad gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti kokias nors emocines problemas. J\u0173 psichologin\u0117 prasm\u0117 ir nauda vaikui kita \u2013 jos padeda stiprinti atmint\u012f, lavinti d\u0117mes\u012f ir pama\u017eu parengia ma\u017euosius suvokti sud\u0117tingesnius k\u016brinius. Ne veltui tokiose pasakose apstu pasikartojim\u0173: skamba tos pa\u010dios fraz\u0117s, vyksta to paties modelio \u012fvykiai, tik su skirtingais herojais. Tokios pasakos, beje, ypa\u010d naudingos hiperaktyviems ir ned\u0117mesingiems ma\u017eyliams – tarkim, \u0161e\u0161iame\u010diams. Da\u017en\u0105syk jos suteikia organizuotumo padrikiems \u0161i\u0173 vaik\u0173 \u017eaidimams ir elgesiui.<\/p>\n

Terapin\u0117s pasakos yra skirstomos \u012f tris pogrupius: relaksacin\u0117s, psichoedukacin\u0117s ir\u00a0psichoterapin\u0117s. Relaksacin\u0117s pasakos yra skirtos nuraminti ir atpalaiduoti vaik\u0105. Tokios pasakos veiksmas vyksta vaikui gerai pa\u017e\u012fstamoje ir saugioje vietoje. Vaikas tiesiog \u012fsijau\u010dia \u012f pasak\u0105 ir ja m\u0117gaujasi. Psichoedukacin\u0117s pasakos yra skirtos keisti vaik\u0173 elgesiui. Da\u017eniausiai toki\u0173 pasak\u0173 herojai turi pana\u0161i\u0173 problem\u0173 kaip ir klausytojai, tod\u0117l klausydamiesi pasak\u0173 vaikai i\u0161moksta nauj\u0173 problemos sprendimo b\u016bd\u0173. Psichoterapin\u0117s pasakos yra papildytos terapin\u0117mis technikomis. Prie\u0161ingai nei pirmos dvi, \u0161ios yra ilgos, i\u0161pl\u0117totos fabulos. Jos pakaitiniu b\u016bdu tenkina poreikius, suteiki\u0105 neturim\u0105 param\u0105 ir pripa\u017einim\u0105, pateikia nauj\u0173 \u017eini\u0173 apie baim\u0119 kelian\u010dias situacijas.<\/span><\/p>\n

Knyga yra naudinga norint daugiau su\u017einoti apie vaik\u0173 baimes, bei t\u0173 baimi\u0173 likvidavim\u0105. Taip pat yra labai informatyvi, nes pateikiama daug naujos informacijos. Gausu reali\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161 autor\u0117s darbo patirties su vaikais \u2013 tai tarsi teorin\u0117s dalies apibendrinimas, kad b\u016bt\u0173 lengviau \u012fsisavinti ir suprasti nauj\u0105 med\u017eiag\u0105. Ta\u010diau, knygoje yra daug nepaai\u0161kint\u0173 termin\u0173, beje atsi\u017evelgiant \u012f terminologij\u0105 knyga apskritai n\u0117ra pritaikyta bet kokiam skaitytojui, reikia tur\u0117ti psichologijos \u017eini\u0173.<\/p>\n

\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Sonata Jucevi\u010di\u016bt\u0117,\u00a0Ramun\u0117 Gedgaudait\u0117, Toma Kazlauskait\u0117 Knygos autor\u0117 baig\u0117 psichologijos studijas Adomo Mickevi\u010diaus universitete, Poznan\u0117je. Specializacija – klinikin\u0117 psichologija. \u0160iuo metu dirba psichologijos profesore pedagogin\u0117s psichologijos institute (PWSC Leszne). Taip pat skaito paskaitas apie pasak\u0173 terapij\u0105 daugelyje Lenkijos universitet\u0173. M. Molicka \u2013 europos psichologin\u0117s sveikatos draugijos nar\u0117, daugelio mokslini\u0173 ir populiari\u0173j\u0173 publikacij\u0173 autor\u0117. Daug met\u0173 dirba […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/808"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=808"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/808\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":809,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/808\/revisions\/809"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=808"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=808"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=808"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}