{"id":810,"date":"2010-12-01T00:40:38","date_gmt":"2010-12-01T07:40:38","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=810"},"modified":"2010-12-01T00:41:17","modified_gmt":"2010-12-01T07:41:17","slug":"violet-oaklander-langas-i-vaiko-pasauli","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/12\/01\/violet-oaklander-langas-i-vaiko-pasauli\/","title":{"rendered":"Violet Oaklander. Langas \u012f vaiko pasaul\u012f"},"content":{"rendered":"<p><em>Au\u0161ra Gradickien\u0117,\u00a0<span style=\"font-size: 13.3333px;\">Inga Rusinaite-Vaitkuvien\u0117, <\/span><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Karolina Aliukait\u0117<\/span><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Violet Oaklander gim\u0117 JAV Masa\u010diusetso valstijoje, Kembrid\u017eo mieste, u\u017eaugino tris vaikus. Apsigynusi du magistro diplomus, vien\u0105 i\u0161 santuokos, \u0161eimos ir vaiko konsultavimo, kit\u0105 i\u0161 specialaus emoci\u0161kai sutrikusi\u0173 ir mokymosi negali\u0105 turin\u010di\u0173 vaik\u0173 mokymo, knygos autor\u0117 gavo  psichologijos moksl\u0173 daktaro laipsn\u012f, daug va\u017ein\u0117jo vesdama mokymus apie darb\u0105 su vaikais.  Patirt\u012f V. Oaklander sukaup\u0117 mokydama emoci\u0161kai sutrikusius vaikus, priva\u010dios praktikos metu (Oaklander, 2007).  I\u0161leido dvi knygas: \u201eLangas \u012f vaiko pasaul\u012f\u201c ir  \u201ePasl\u0117pti lobiai: \u017eem\u0117lapis \u012f vaik\u0173 vidin\u0119 savirai\u0161k\u0105\u201c.  Taip pat para\u0161\u0117 kelet\u0105 \u017eurnal\u0173 straipsni\u0173 ir knyg\u0173 skyri\u0173, \u012fra\u0161\u0117  garso ir vaizdo \u012fra\u0161\u0173 apie psichoterapin\u012f darb\u0105 su vaikais .<!--more--><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2003 metais \u012fkurtas pelno nesiekiant\u012f Violet Solomon Oaklander vardo fondas. Fondas jungia psichin\u0117s sveikatos profesionalus, kurie siekia i\u0161saugoti, prapl\u0117sti ir paremti V. Oaklander ge\u0161talto terapija paremtus darbus su vaikais ir suaugusiaisiais. Fondo steig\u0117jai dirbo su V. Oaklander kurdami fondo tinklap\u012f, rengdami mokymo med\u017eiag\u0105 . Taip pat stengiamasi sukurti ry\u0161\u012f tarp \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 specialist\u0173, organizuojami mokymai, kuriama archyvin\u0117 biblioteka. \u0160iuo metu V. Oaklander gyvena Los And\u017eele, ketina i\u0161eiti \u012f pensij\u0105, bet vis dar konsultuoja terapeutus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">V. Oaklander yra Ge\u0161talt psichologijos atstov\u0117. Pagal tarptautini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 \u017eodyn\u0105 (2008) tai yra tokia psichologijos kryptis, kuri neskaido psichini\u0173 proces\u0173 \u012f elementus, bet laiko juos vientisais dariniais \u2013 ge\u0161taltais. \u0160ios teorin\u0117s krypties esmin\u0117s id\u0117jos yra at\u0117jusios i\u0161 pragmatizmo ir fenomenologizmo. Pirmojo \u012ftaka pasirei\u0161kia \u017emogaus patirties kaip k\u016brybinio proceso suvokim\u0105, patirties nedalomum\u0105 ir polink\u012f \u012f\u017evalgas kelti ir tirti terapini\u0173 sesij\u0173 metu per k\u016brybinius u\u017esi\u0117mimus. Fenomenologijos id\u0117jos imamos i\u0161 E. Husserl sukurto metodo, kai tiek psichologas, tiek klientas yra pasiruo\u0161\u0119 fig\u016bros\/pagrindo i\u0161kilimui j\u0173 bendrame, kartu sukurtame pasaulyje (Bloom, 2009).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ge\u0161talt  psichologija yra neatsiejama nuo psichoterapijos, kuriai pagrind\u0105 pad\u0117jo 1951 m. Perls, Hefferline ir Goodman i\u0161leista knyga, kurios aktualumas nebl\u0117sta ir \u0161iandien, nes joje nagrin\u0117jami tokie klausimai kaip socialin\u0117 tvarka ir bendruomen\u0117, liga ir sveikata, devianti\u0161kumas ir normalumas, \u012fvertinimas ir diagnoz\u0117 ir pan. Vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 \u0161ios terapijos pasiekim\u0173 yra mestas i\u0161\u0161\u016bkis tuo metu vyravusiam mechaniniam, techniniam, \u012f rezultatus orientuotam po\u017ei\u016briui (Levin, 2010).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">V. Oaklander knyga \u201eLangas \u012f vaiko pasaul\u012f\u201c pasakoja mums, kaip galima pa\u017evelgti \u012f tai, kas vyksta vaiko pasaulyje \u2013 jo jausmuose, mintyse, fantazijose (Oaklander, 2007). Dar daugiau autor\u0117 pateikia instrumentus, kurie mums padeda lengviau bendrauti su vaikais. Knygos skaitytojas susipa\u017e\u012fsta su pie\u0161imo, vaizduot\u0117s, fantazij\u0173, gamini\u0173, istorij\u0173, poezijos, marione\u010di\u0173, jausm\u0173 patyrimo, vaidybos ir \u017eaidimo psichoterapijos metodais. Autor\u0117 vaizdingai, su pavyzd\u017eiais pateikia kiekvien\u0105 metodik\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Knygoje atskleid\u017eiama V. Oaklander darbo metodo esm\u0117 &#8211;  pad\u0117ti klientams pa\u017einti ir vystyti savo savast\u012f. Tai svarbu, nes anot autor\u0117s, lengvesniam kontaktui su aplinka ir joje esan\u010diais \u017emon\u0117mis, b\u016btinas stiprus savasties jausmas. Teigiama, jog sveikas po\u017ei\u016bris \u012f gyvenim\u0105 atgaunamas per k\u016brybines u\u017eduotis ir patirt\u012f, pa\u017einus savo poj\u016b\u010dius, emocijas, k\u016bn\u0105 ir intelektinius sugeb\u0117jimus. (Oaklander, 2007)<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kitoje knygos pus\u0117je ra\u0161ytoja supa\u017eindina su psichoterapijos proceso subtilyb\u0117mis. Pristato specifines elgesio problemas tokias kaip agresyvumas, hyperaktyvumas, pyktis, kalt\u0117, u\u017edarumas, vienatv\u0117 ir pan.  Knygos gale trumpai pristatomi kit\u0173 konsultavimo grupi\u0173 kaip paaugli\u0173, suaugusi\u0173, vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, broli\u0173 ir seser\u0173, \u0161eimos, grupi\u0173, labai ma\u017e\u0173 vaik\u0173, mokytoj\u0173, lytin\u0117s diskriminacijos ypatumai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Subjektyviai vertinant knyg\u0105, atsiskleid\u017eia daug ypa\u010d verting\u0173 aspekt\u0173. Ji para\u0161yta pakankamai laisvu, nemoksliniu stiliumi, tod\u0117l yra lengvai skaitoma. Joje pateikiama daug praktini\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, nuorod\u0173 \u012f kitus literat\u016bros \u0161altinius, kuriuose galima pla\u010diau pasiskaityti apie pristatom\u0105 instrument\u0105, metod\u0105. Be to knyga naudinga ne tik psichologams, psichoterapeutams. Ji gali b\u016bti ypatingai vertinga t\u0117vams, kurie nori geriau suprasti vaiko elges\u012f, pad\u0117ti jam tinkamai spr\u0119sti i\u0161kylan\u010dias problemas. Mokytojai ir kiti \u017emon\u0117s dirbantys su vaikais gali pasisemti k\u016brybin\u0117s fantazijos ir \u012fvairi\u0173 priemoni\u0173 pritaikymo ugdymo procese.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau randama ir tam tikr\u0173 minus\u0173. Kartais nelabai ai\u0161ku kod\u0117l vienas ar kitas metodas ar technika padeda klientams spr\u0119sti sunkumus, pati autor\u0117 mini, jog kartais ne\u017eino kas padeda besikreipiantiesiems. Tai sudaro tam tikr\u0105 mokslinio pagr\u012fstumo ir ai\u0161kumo tr\u016bkum\u0105. Taip pat beveik visuose pateikiamuose pavyzd\u017eiuose konsultacijos baigiasi gerai, o tai ver\u010dia klaidingai manyti, jog visos problemos  gali b\u016bti lengvai i\u0161sprend\u017eiamos. Paskutinis neigiamas knygos aspektas yra tas, kad nors ir pateikiama daug \u012fvairi\u0173 metod\u0173, technik\u0173, pavyzd\u017ei\u0173, ta\u010diau n\u0117ra konkretumo kada k\u0105 pasirinkti. Pati autor\u0117 teigia, jog ji pajau\u010dia kas tinka kiekvienoje situacijoje, ta\u010diau tokiu b\u016bdu truput\u012f mistifikuojama psichologo specialyb\u0117, neai\u0161ku ar kiekvienas gali tur\u0117ti toki\u0105 nuojaut\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Naudota literat\u016bra:<\/p>\n<ul>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Bendorien\u0117 A., Bogu\u0161ien\u0117 V., Dagut\u0117 E., Dar\u017einskait\u0117 T., Grigas G., Gud\u017einskas Z. ir kt. (2008). Tarptautini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 \u017eodynas. Vilnius: Alma Littera.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Bloom D. (2009). The Phenomenological Method of Gestalt Therapy: Revisiting Husserl to Discover the &#8220;Essence&#8221; of Gestalt Therapy. Gestalt Review, 13(3), 277-295.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Levin J. (2010). Gestalt Therapy: Now and for Tomorrow. Gestalt Review, 14(2), 147-170.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">Oaklander V. (2007). Langas \u012f vaiko pasaul\u012f. Kaunas: \u017dmogaus psichologijos studija.<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">http:\/\/www.vsof.org\/about.html. Aplankyta: 2010 11 23<\/span><\/li>\n<li><span style=\"font-size: 13.3333px;\">http:\/\/www.vsof.org\/foundingmembers.html. Aplankyta: 2010 11 23<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Au\u0161ra Gradickien\u0117,\u00a0Inga Rusinaite-Vaitkuvien\u0117, Karolina Aliukait\u0117 Violet Oaklander gim\u0117 JAV Masa\u010diusetso valstijoje, Kembrid\u017eo mieste, u\u017eaugino tris vaikus. Apsigynusi du magistro diplomus, vien\u0105 i\u0161 santuokos, \u0161eimos ir vaiko konsultavimo, kit\u0105 i\u0161 specialaus emoci\u0161kai sutrikusi\u0173 ir mokymosi negali\u0105 turin\u010di\u0173 vaik\u0173 mokymo, knygos autor\u0117 gavo psichologijos moksl\u0173 daktaro laipsn\u012f, daug va\u017ein\u0117jo vesdama mokymus apie darb\u0105 su vaikais. Patirt\u012f V. [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/810"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=810"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/810\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":812,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/810\/revisions\/812"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=810"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=810"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=810"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}