{"id":83,"date":"2008-09-15T06:32:16","date_gmt":"2008-09-15T13:32:16","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=83"},"modified":"2008-10-03T00:20:40","modified_gmt":"2008-10-03T07:20:40","slug":"liga-ir-sveikata-norma-ir-patologija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/09\/15\/liga-ir-sveikata-norma-ir-patologija\/","title":{"rendered":"Liga ir sveikata. Norma ir patologija."},"content":{"rendered":"<p><strong>Psichikos sveikatos ir ligos samprata<\/strong><strong><\/strong><\/p>\n<p>\u0160io straipsnelio tikslas &#8211; pabandyti pla\u010diau pristatyti kasdieniniame gyvenime gana \u012fprastas s\u0105vokas &#8211; lig\u0105 ir sveikat\u0105. Tai yra sunkiau, nei gali pasirodyti i\u0161 pirmo \u017evilgsnio. Kadangi daug \u0161ia tema galvojau ra\u0161ydama savo disertacij\u0105 \u201eDepresija sergan\u010di\u0173 asmen\u0173 savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu&#8221;, \u0161is straipsnis i\u0161 esm\u0117s yra atskiros jos i\u0161traukos. Jei kam nors b\u016bt\u0173 \u012fdomu susirasti straipsnyje cituojamus autorius, literat\u016bros s\u0105ra\u0161as pateikiamas disertacijoje, kuri\u0105 galima <a href=\"http:\/\/sf.library.lt\/marc\/getobj.php?obj=LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080422_114111-99438\">rasti\u00a0\u010dia<\/a>.<\/p>\n<p><!--more--><strong>Psichologin\u0117 ligos samprata<\/strong><\/p>\n<p>Prad\u0117kime nuo lengvesnio klausimo &#8211; kas yra liga?<strong> <\/strong>Akivaizdu, jog tai yra ka\u017ekas, kas nukryp\u0119 nuo normos.<strong> <\/strong>Medicinoje ligos da\u017eniausiai yra nagrin\u0117jamos kaip tam tikri biologiniai poky\u010diai. Jos vertinamos remiantis objektyviais tyrimais ir lig\u0173 klasifikacijos sistemomis bei apra\u0161omos tam tikr\u0173 simptom\u0173 rinkiniu. Ta\u010diau kalbant apie psichikos sutrikimus situacija yra kiek sud\u0117tingesn\u0117, nes objektyv\u016bs biologiniai poky\u010diai \u010dia ne visada fiksuojami. Taigi, kalbant apie psichikos sutrikimus, apibr\u0117\u017eti, kas yra nukryp\u0119s elgesys yra sud\u0117tinga. Da\u017eniausiai vadovaujamasi keletu kriterij\u0173 (Davison, Neale, Kring, 2004). Pateiksiu juos kiek pakomentuodama j\u0173 tr\u016bkumus:<\/p>\n<ul>\n<li>Statistinio retumo kriterijus &#8211; nukrypusiu laikomas elgesys, kuris yra retai sutinkamas. I\u0161 ties\u0173, psichikos sutrikimams priskiriamas elgesys (pavyzd\u017eiui, haliucinacijos) yra sutinkamas retai, ta\u010diau remiantis \u0161iuo kriterijumi genialumas taip pat yra sutrikimas, nes yra retas.<\/li>\n<li>Nukrypimas nuo socialini\u0173 norm\u0173 &#8211; nukrypusiu laikomas elgesys, kuris kelia gr\u0117sm\u0119 ar nerim\u0105 aplinkiniams (pavyzd\u017eiui agresyvimas). \u0160is kriterijus taip pat n\u0117ra geras, nes nerim\u0105 aplinkiniams gali kelti ne tik nukryp\u0119, bet tiesiog nauji, ne\u012fprasti dalykai, kaip pavyzd\u017eiui, savo laiku rokenrolas.<\/li>\n<li>Asmeninio diskomforto kriterijus &#8211; b\u016bsena laikoma sutrikimu, jei tai nemalonu pa\u010diam \u017emogui. \u0160is kriterijus daugeliu po\u017ei\u016briu yra geras, ta\u010diau nebeveikia, jei sergantis asmuo yra nekriti\u0161kas savo b\u016bsenai. Tarkim manija sergantis asmuo da\u017eniausiai yra visi\u0161kai patenkintas savimi, net jei jo elgesys gali kenkti jam pa\u010diam.<\/li>\n<li>Negalios ar sutrikusio elgesio buvimas &#8211; negale vadinama b\u016bsena, kai asmuo negali pilnaverti\u0161kai funkcionuoti kokioje nors svarbioje gyvenimo srityje. \u0160is kriterijus netinka sutrikimams, kuri\u0173 sukeliamas diskomforto lygis yra santykinai nedidelis. Pavyzd\u017eiui, lengva depresija sergantis asmuo gali pilnaverti\u0161kai funkcionuoti daugelyje gyvenimo sri\u010di\u0173, ta\u010diau da\u017eniausiai nejau\u010dia emocinio pasitenkinimo, tuo k\u0105 daro ar pasiekia.<\/li>\n<li>Netik\u0117tumo kriterijus &#8211; sutrikusiomis laikomos reakcijos, kurios yra netik\u0117tos ir neatitinka situacijos (pavyzd\u017eiui nevaldomas gr\u0117sm\u0117s ir nerimo jausmas, kai nerimauti n\u0117ra prie\u017easties). Problema su \u0161iuo kriterijumi yra ta, kad kartais sutrik\u0119s elgesys gali b\u016bti tik\u0117tinas, ta\u010diau jo intensyvumo lygis ar trukm\u0117 gali b\u016bti tokia, kad tai kelia gr\u0117sm\u0119 pa\u010diam \u017emogui, tarkim potrauminio streso sutrikimas, adaptacijos sutrikimai ir kt.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Taigi, n\u0117ra vieno ai\u0161kaus kriterijaus, kuris leist\u0173 spr\u0119sti, ar elgesys yra sutrik\u0119s, ar ne. Kadangi mes negalime spr\u0119sti pagal vien\u0105 po\u017eym\u012f, psichiatrijoje stengiamasi sudaryti po\u017eymius rinkinius, tokiu b\u016bdu bandant apsidrausti nuo perd\u0117to<strong> <\/strong>sutrikim\u0173 diagnozavimo. Pavyzd\u017eiui, DSM-IV-TR sutrikim\u0105 apibr\u0117\u017eia taip:<\/p>\n<blockquote><p>\u00a0&#8220;Tai klini\u0161kai reik\u0161mingas elgesys arba psichologinis sindromas, arba strukt\u016bra, kuri b\u016bdinga individui, ir kuri susijusi su patiriamu distresu ar negale (t.y. sutrikusiu funkcionavimu vienoje ar keliose svarbiose gyvenimo sferose), arba padid\u0117jusia kan\u010dios, mirties, skausmo, negalios ar laisv\u0117s praradimo rizika. \u0160is sindromas ar strukt\u016bra neturi b\u016bti kult\u016bri\u0161kai sankcionuota ar tik\u0117tina reakcija \u012f tam tikrus \u012fvykius. Nesvarbu, kokia yra prie\u017eastis, tai turi b\u016bti elgesio, psichologinio ir biologinio funkcionavimo sutrikimas individe. Nei nukryp\u0119s elgesys,\u00a0 nei konfliktai kylantys tarp individo ir visuomen\u0117s n\u0117ra psichikos sutrikimai, nebent pasi\u017eymi sutrikusio funkcionavimo po\u017eymiais, apra\u0161ytais auk\u0161\u010diau&#8221;<\/p><\/blockquote>\n<p>Tokia sutrikimo samprata apima dauguma auk\u0161\u010diau apra\u0161yt\u0173 sutrikusio elgesio kriterij\u0173 ir i\u0161ry\u0161kina tris pagrindinius sutrikimo aspektus:<\/p>\n<ol type=\"1\">\n<li>Sindromas (t.y. sutrikusio elgesio po\u017eymi\u0173 rinkinys) turi b\u016bti susij\u0119s su distresu, negale ar padid\u0117jusia problem\u0173 rizika.<\/li>\n<li>Psichikos sutrikimai atspindi disfunkcij\u0105 esan\u010di\u0105 asmens viduje.<\/li>\n<li>Ne visas sutrik\u0119s elgesys yra sutrikimas.<\/li>\n<\/ol>\n<p>Ar klinikiniam psichologui yra svarbu \u017einoti, kaip nustatomi psichikos sutrikimai,\u00a0kokie j\u0173 diagnostiniai kriterijai? A\u0161 manau, kad taip, nes diagnoz\u0117s atlieka kelet\u0105 svarbi\u0173 funkcij\u0173:<\/p>\n<ul>\n<li>Diagnoz\u0117s padeda komunikuoti &#8211; diagnoz\u0117s yra b\u016bdas trumpai perduoti pagrindin\u0119 informacij\u0105 tarp specialist\u0173. Diagnoz\u0117s \u017einojimas padeda jums suprasti, kaip pacient\u0105 mato ir vertina gydytojas.<\/li>\n<li>Diagnoz\u0117s padeda kaupti duomenis atliekant empirinius tyrimus &#8211; \u017emon\u0117s, kuriems yra nustatytos vienodos diagnoz\u0117s, yra individual\u016bs, ta\u010diau taip pat ir pana\u0161\u016bs, tod\u0117l atliekant tyrimus lengviau kaupti duomenis, kurie tinka tokioms specifin\u0117ms tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117ms. Su tuo susij\u0119 ir sekantys du diagnozi\u0173 privalumai<\/li>\n<li>Diagnoz\u0117s padeda nagrin\u0117ti lig\u0173 etiologij\u0105<\/li>\n<li>Diagnoz\u0117s padeda parinkti geriausius gydymo b\u016bdus<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u00a0Vis d\u0117lto d\u0117l diagnozi\u0173 naudojimo kyla ir tam tikr\u0173 problem\u0173:<\/p>\n<ul>\n<li>Validumo, patikimumo ir klaid\u0173 problema. Diagnoz\u0117s da\u017eniausiai nustatomos remiantis tiesiog pokalbiu su pacientu, jos priklauso nuo gydytojo sugeb\u0117jimo rinkti informacij\u0105, jo asmenini\u0173 nuostat\u0173, l\u016bkes\u010di\u0173, d\u0117l to da\u017enai n\u0117ra patikimos.<\/li>\n<li>Sukuriamas \u012fsp\u016bdis, kad psichikos ligos egzistuoja pa\u010dios savaime. Diagnoz\u0117 i\u0161 tikro tik apra\u0161o \u017emogaus elges\u012f. Pavyzd\u017eiui, mes sakome, kad pacientui depresija, jei jo nuotaika bloga, suma\u017e\u0117jo interesai, aktyvumo lygis, krito apetitas ir t.t.<\/li>\n<li>Skatina pasyvum\u0105 ir medikament\u0173 vartojim\u0105 &#8211; kai asmeniui nustatoma diagnoz\u0117, santykis \u012f lig\u0105 pasidaro pana\u0161us kaip ir sergant somatin\u0117mis ligomis, t.y. kad liga yra ka\u017ekas svetimo ir nuo man\u0119s nepriklauso.<\/li>\n<li>Diagnoz\u0117s didina stigmatizacijos rizik\u0105 &#8211; stigmatizacija yra asmens patiriamas atst\u016bmimas d\u0117l to, kad jis serga psichikos liga. Dauguma vienaip reaguos \u012f \u017emog\u0173, jei jis jiems pristatomas kaip tiesiog keistokas, ar turinti psichologini\u0173 sunkum\u0173, ir kitaip, jei jis bus pristatomas kaip turintis diagnoz\u0119.<\/li>\n<li>Diagnoz\u0117 riboja\u00a0psichologo galimybes palaikyti santykius su klientu ir gali tapti i\u0161sipildan\u010dia prana\u0161yste. Psichologui diagnoz\u0117 gali trukdyti iki galo pamatyti ir i\u0161girsti klient\u0105, formuoja i\u0161ankstines nuostatas.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Taigi psichologui svarbu i\u0161manyti psichiatrin\u0119 klasifikacij\u0105, ta\u010diau nereikia per daug prie jos prisiri\u0161ti. Gilinantis \u012f lig\u0105 svarbu pakankamai d\u0117mesio skirti \u00a0subjektyviam sergan\u010dio \u017emogaus patyrimui. Tyrimai rodo, kad nema\u017e\u0105 dal\u012f su sveikata susijusio elgesio, pagalbos siekim\u0105, bendradarbiavim\u0105 ir gydymo efekto vertinim\u0105 lemia ne objektyvi medicinin\u0117 b\u016bsena, o subjektyv\u016bs veiksniai (Gladis, 1999, Manber, 2003).<\/p>\n<p>Klinikin\u0117je psichologijoje yra naudojamas trij\u0173 komponent\u0173 ligos modelis (\u0160ulte 2002). Sekant \u0161iuo modeliu, sutrikimas turi kelet\u0105 lygmen\u0173:<\/p>\n<ul>\n<li><em>Biologinis lygmuo,<\/em> arba <em>liga,<\/em> apima objektyvius patologinius individo poky\u010dius ar defektus;<\/li>\n<li><em>Psichologinis lygmuo,<\/em> arba <em>savijauta,<\/em> apima subjektyviai asmens patiriamus simptomus ar diskomfort\u0105;<\/li>\n<li><em>Socialinis lygmuo,<\/em> arba <em>ligos pasekm\u0117s,<\/em> apima \u012fprasto gyvenimo poky\u010dius ir ligonio vaidmen\u012f, kuriuos lemia sutrikimas ir d\u0117l ligos ar\/ir savijautos kylantys apribojimai.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Bloga savijauta n\u0117ra visi\u0161kai tiesiogin\u0117 ligos pasekm\u0117. Kaip nurodo Kleinmanas (cit.pgl. de Almeda Filho, 2001), bloga savijauta remiasi individo patyrimu ir suvokimu, apiman\u010diu tiek tiesiogiai i\u0161 ligos kylan\u010dias problemas, tiek socialines reakcijas \u012f lig\u0105. Psichologin\u012f sutrikimo komponent\u0105, arba savijaut\u0105, formuoja kult\u016briniai, prasminiai, simboliniai aspektai, ir prasm\u0117s, kurias kuria pats \u017emogus, patirdamas ligos proces\u0105. Taigi psichologiniu po\u017ei\u016briu savijauta n\u0117ra vien faktas (sergu\/nesergu, yra pakitimai\/n\u0117ra pakitim\u0173), bet taip pat ir psichologinis procesas. \u0160io proceso metu i\u0161 ligos kylantys apribojimai nuolat s\u0105veikauja su asmens gyvenimo kontekstu; ligos simptomai asmens yra patiriami, i\u0161gyvenami ir vertinami. Taigi klinikinis psichologas bandydamas suprasti asmens problemas gali prad\u0117ti nuo simptom\u0173, klasifikacijos, diagnoz\u0117s, nes tai padeda \u012fvertinti, koki\u0173 sunkum\u0173 gali kilti pagalbos procese, numatyti, kokie gydymo metodai bus s\u0117kmingiausi. Ta\u010diau taip pat reikia analizuoti, kaip pats asmuo vertina savo sunkumus, kaip juos interpretuoja, ko d\u0117l savo sutrikimo netenka. Visa tai padeda guliau suprasti individualius asmens sunkumus ir\u00a0pagalbos poreikius.\u00a0<strong><em><\/em><\/strong><\/p>\n<p><strong>Psichologin\u0117 sveikatos samprata<\/strong><\/p>\n<p>Kai kalbama apie sveikata, da\u017eniausiai pradedama nuo Pasaulin\u0117s sveikatos organizacijos (toliau PSO) sveikatos sampratos. PSO sveikat\u0105 apibr\u0117\u017eia kaip:<\/p>\n<blockquote><p>\u00a0\u201evisi\u0161kos fizin\u0117s, psichin\u0117s ir socialin\u0117s gerov\u0117s b\u016bsen\u0105, o ne vien ligos ar negalios nebuvim\u0105&#8221; (WHO, 2004, 10 psl.).<\/p><\/blockquote>\n<p>Tai labai plati apibr\u0117\u017etis, kuri d\u0117l savo abstraktumo susilauk\u0117 nema\u017eai kritikos, kartais vadinama nefunkcionalia, beprasme, \u012fmantria (Bok, 2004). Apibendrindama vis\u0105 sveikatos apibr\u0117\u017eties kritik\u0105 Bok nurodo, kad \u0161i sveikatos apibr\u0117\u017etis gali b\u016bti vertinga tik kaip istorinis dokumentas, parodantis laikme\u010dio, kuriuo ji buvo suskurta realijas, bet jokiu b\u016bdu negali b\u016bti vartojama sveikatos \u012fvertinimui ar politikos formavimui (Bok, 2004).<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto visi\u0161kai sutikti su tokia Bok kritika negalima. PSO sveikatos apibr\u0117\u017etis vertinga tuo, jog ai\u0161kiai nurodo, kad sveikata yra daugiamodalis rei\u0161kinys, turintis biologin\u012f, psichologin\u012f ir socialin\u012f komponentus ir organizuojant sveikatos prie\u017ei\u016br\u0105 kiekvienam i\u0161 \u0161i\u0173 komponent\u0173 turi b\u016bti skiriamas d\u0117mesys. Asadi-Lari ir kt. taip pat nurodo, kad nors \u0161i apibr\u0117\u017etis yra utopi\u0161kas ir ambicinga, ta\u010diau ji vertinga tuo, jog ai\u0161kiai parodo, koks tur\u0117t\u0173 b\u016bti sveikatos prie\u017ei\u016bros intervencij\u0173 tikslas (Asadi-Lari, 2004). Taigi galvojant apie sveikimo proces\u0105, siekiamyb\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne simptom\u0173 i\u0161nykimas, o visumin\u0117s sveikatos gr\u0105\u017einimas.<\/p>\n<p>Suvokti PSO si\u016blom\u0105 sveikatos samprat\u0105 da\u017enai trukdo siauresnis medicininis po\u017ei\u016bris \u012f sveikat\u0105. Pavyzd\u017eiui, \u201eMedicinos enciklopedijoje&#8221; (1993) sveikata apibr\u0117\u017eiama kaip \u201efizinis ir dvasinis individo ir visuomen\u0117s normalumas&#8221;, o norma, kaip \u201etam tikra b\u016bkl\u0117, kuri iki tam tikros ribos, nelaikytina nei liga, nei patologija, nei rizikos faktoriumi&#8221;. Taigi sveikata siejama su sutrikim\u0173 ar patologijos nebuvimu. PSO sveikat\u0105 apibr\u0117\u017eia kaip gerov\u0117s b\u016bsen\u0105. \u201eLietuvi\u0173 kalbos \u017eodyne&#8221; (1956) \u017eodis gerov\u0117 paai\u0161kinamas kaip \u201egeras buvimas&#8221;. Taigi sveikata yra geras buvimas arba geras gyvenimas, moksline terminologija &#8211; gyvenimo kokyb\u0117.<\/p>\n<p>Jei sveikata apibr\u0117\u017eiama kaip gerov\u0117, atsi\u017evelgiant \u012f \u017emogaus gyvenimo sud\u0117tingum\u0105 bei dinami\u0161kum\u0105, kyla klausimas, ar tokio apibendrinto konstrukto nagrin\u0117jimas turi koki\u0105 nors prasm\u0119. Galvojant apie prasm\u0119, svarbi yra i\u0161 biopsichosocialinio modelio ateinanti id\u0117ja, jog \u017emogus egzistuoja did\u0117jan\u010dio sud\u0117tingumo kontekste, o biologinis, psichologinis ir socialinis elementai gali b\u016bti suvokiami kaip hierarchin\u0117s sistemos lygmenys (Pilgrim, 2002). \u017demesni sistemos lygmenys yra b\u016btini auk\u0161tesni\u0173j\u0173 lygmen\u0173 egzistavimui, ta\u010diau \u017eemesni\u0173j\u0173 lygmen\u0173 nepakanka apra\u0161yti ar paai\u0161kinti auk\u0161tesni\u0173j\u0173 lygmen\u0173 prigim\u010diai (Pilgrim, 2002). Taigi ligos nebuvimas yra svarbi prielaida asmens gerovei, bet negali visi\u0161kai jos paai\u0161kinti. Tam, kad \u017emogus b\u016bt\u0173 sveikas, reikia, kad jis pasi\u017eym\u0117t\u0173 gera fizine ir psichikos sveikata, tur\u0117t\u0173 gerus ir prasmingus ry\u0161ius su aplinka, t.y. socialine sritimi.<\/p>\n<p><strong>Psichikos sveikatos kriterijai<\/strong><\/p>\n<p>Katsching ir Schrank nurodo, jog apskritai galima i\u0161skirti tris pagrindinius psichikos sveikatos modelius: kontinuumo, pozityv\u0173j\u012f ir funkcin\u012f (Katsching, Schrank, 2003).<\/p>\n<ul>\n<li>Kontinuumo modelis yra tradici\u0161kiausias ir \u012fprastas medicinoje. \u0160iuo atveju psichikos sveikata suprantama kaip psichikos sutrikim\u0173 nebuvimas.<\/li>\n<li>Remiantis pozityviuoju modeliu, psichikos sveikata suprantama kaip tam tikr\u0173 savaime verting\u0173 asmens savybi\u0173 ar charakteristik\u0173, toki\u0173 kaip teigiamas sav\u0119s vertinimas, sugeb\u0117jimas priimti poky\u010dius, subjektyvus gerov\u0117s jausmas ir kt., buvimas. Pozityvusis psichikos sveikatos modelis turi stipr\u0173 individual\u0173j\u012f psichologin\u012f akcent\u0105.<\/li>\n<li>Remiantis funkciniu psichikos sveikatos modeliu psichikos sveikata yra suprantama dar pla\u010diau, akcentuojami tiek individual\u016bs apsaugos veiksniai, tiek socialinis kapitalas. \u0160iuo atveju psichikos sveikata gali b\u016bti suprantama kaip \u201epusiausvyros b\u016bsena tarp asmens ir aplinkos&#8221; (Lahtinen 1999, 29 psl.).<\/li>\n<\/ul>\n<p>Pla\u010diau aptarsiu pozityviuosius ir funkcin\u012f psichikos sveikatos modelius, j\u0173 sveikatos kriterijus.<\/p>\n<p><strong>Pozityvieji psichikos sveikatos modeliai<\/strong><\/p>\n<p>Psichologijoje pozityviosios psichikos sveikatos s\u0105voka pirmiausias siejama su Johodos darbais (Compton, 2005; Secker, 1998; WHO, 2004). Jahoda i\u0161skiria \u0161e\u0161is psichikos sveikatos kriterijus: teigiamas po\u017ei\u016bris \u012f save; augimas, vystymasis ir sav\u0119s aktualizavimas; darni asmenyb\u0117; autonomi\u0161kumas, geras realyb\u0117s suvokimas ir meistri\u0161kumas, apimantis gerus adaptacinius geb\u0117jimus (cit. pgl. Compton, 2005). \u0160ioje teorijoje akcentuojamos psichologin\u0117s charakteristikos, kurios padeda \u017emogui kurti gerus ir prasmingus santykius bei siekti gyvenimo tiksl\u0173.<\/p>\n<p>Pozityvioji psichikos sveikata taip pat gana da\u017enai moksliniuose darbuose vertinama remiantis Antonovsky salutogenez\u0117s teorija (Korkeila, 2000). Antonovsky teig\u0117 (cit.pgl., Eriksonn ir Lindstrom, 2005), kad nuo to, kaip asmuo suvokia pasaul\u012f, priklauso jo sveikata. Yra svarb\u016bs trys psichikos sveikatos komponentai: asmens sugeb\u0117jimas suprasti, kas vyksta; sugeb\u0117jimas suvaldyti situacij\u0105 savo paties ar kit\u0173 pagalbos d\u0117ka ir sugeb\u0117jimas suprasti situacijos prasm\u0119 (Eriksonn, Lindstrom, 2005). \u0160i\u0173 trij\u0173 komponent\u0173 &#8211; suvokimo (kognityvinis), valdymo (instrumentinis\/elgesinis) ir prasm\u0117s (motyvacinis) &#8211; buvimas lemia asmens vidin\u0119 darn\u0105 (<em>sense of coherence<\/em>) ir sugeb\u0117jim\u0105 pasinaudoti bendraisiais atsparumo i\u0161tekliais (<em>general resistance resourses<\/em>), tokiais kaip \u017einios, asmenyb\u0117s vientisumas, intelektas, socialinis palaikymas, dvasin\u0117s vertyb\u0117s ir kt. (Eriksonn, Lindstrom, 2005). Vidin\u0117s darnos jausmas yra auk\u0161tesnio apibendrinimo lygmens atsparumo komponentas ir apima konkretesnes sunkum\u0173 \u012fveikimo strategijas (Richardson, Ratner, 2005). Tyrimai patvirtina vidin\u0117s darnos s\u0105saj\u0105 su \u012fvairiais psichikos sveikatos indikatoriais: nerimu, depresija, subjektyvia gerove, laime, sav\u0119s vertinimu (Chimich, Nekalaichuk, 2004; Javtokas, 2005). 2001 m. Lietuvoje atliktu dideliu populiaciniu tyrimu nustatyta, jog \u017eema vidin\u0117 darna buvo susijusi su vyresniu am\u017eiumi, blogiau vertinama sveikata, streso ir depresijos po\u017eymiais. \u017dema vidine darna pasi\u017eym\u0117jo net 60,1% respondent\u0173 (Javtokas, 2005).<\/p>\n<p>Pozityviajam po\u017ei\u016briui \u012f psichikos sveikat\u0105 priskiriamas ir psichologin\u0117s gerov\u0117s modelis. Ryff ir Singer taip pat skiria \u0161e\u0161is psichologin\u0117s gerov\u0117s kriterijus: sav\u0119s pri\u0117mimas; asmenyb\u0117s augimas; pozityvus santykis su kitais; autonomi\u0161kumas; gyvenimo tikslo tur\u0117jimas ir sugeb\u0117jimas \u012fvaldyti aplink\u0105 (Ryff, Singer, 1998). Modelio centre v\u0117l yra asmuo ir jo psichologin\u0117s charakteristikos. Nors psichologin\u0117s gerov\u0117s rodikliai gana stipriai koreliuoja su simptom\u0173 skal\u0117mis (Ruini, 2003), tyrimai taip pat patvirtina, kad psichologin\u0117 gerov\u0117 n\u0117ra tik teigiamas ligos kontinuumo kra\u0161tas, o grei\u010diau atskiras psichikos sveikatos komponentas (Ryff, 2006).<\/p>\n<p>Tiek Jahodos, tiek Ryff, tiek Antonovsky modeliai atstovauja <strong><em>eudemoniniam gerov\u0117s supratimui<\/em><\/strong>, teigdami, kad pagrindiniai psichikos sveikatos komponentai yra asmens <strong><em>realizacija ir tikslai<\/em><\/strong>. Teigiama, kad eudemoninis gerov\u0117s jausmas n\u0117ra bruo\u017eas, o grei\u010diau dinamin\u0117 asmens charakteristika, kintanti asmeniui patiriant \u012fvairius gyvenimo \u012fvykius (Ryff, Singer, Dienberg-Love, 2004).<\/p>\n<p>Pozityviajam po\u017ei\u016briui \u012f psichikos sveikat\u0105 taip pat priskiriamas subjektyvios gerov\u0117s modelis. Subjektyvus gerov\u0117s jausmas remiasi asmens kognityviniu ir emociniu savo gyvenimo \u012fvertinimu (Diener, 2000). Subjektyvi gerov\u0117 yra mokslinis termino \u201elaim\u0117&#8221; atitikmuo. Skiriami trys subjektyvios gerov\u0117s komponentai: bendras pasitenkinimas gyvenimu, teigiamas emocingumas ir neigiamas emocingumas. Taigi auk\u0161ta subjektyvia gerove pasi\u017eymintis \u017emogus patiria pasitenkinim\u0105 gyvenimu, yra link\u0119s jausti teigiamas emocijas ir i\u0161gyventi kuo ma\u017eiau neigiam\u0173 emocij\u0173 (\u0160ilinskas, \u017dukauskien\u0117, 2004). \u0160iame modelyje ypa\u010d svarbus subjektyvumo elementas &#8211; svarbiausiu psichikos sveikatos kriterijumi yra subjektyvus paties \u017emogaus vertinimas.<\/p>\n<p>Diener nurodo, kad kiekvienas asmuo pasi\u017eymi tam tikru subjektyviu gerov\u0117s lygiu, kuris santykinai stabilus (Diener, 2000). Teigiami ar neigiami gyvenimo \u012fvykiai gali laikinai pakeisti gerov\u0117s vertinim\u0105, ta\u010diau ilgainiui gr\u012f\u017etama \u012f asmens b\u016bding\u0105 gerov\u0117s lyg\u012f. Subjektyvios gerov\u0117s lygmens stabilum\u0105 lemia tai, kad ji gana stipriai susijusi su asmenyb\u0117s dispozicijomis: ekstraversija, sav\u0119s vertinimu ir neuroti\u0161kumu (Diener 2000; Diener, Oishi, Lucas, 2003). \u012evair\u016bs i\u0161tekliai, tokie kaip pinigai, \u0161eimos palaikymas, socialiniai \u012fg\u016bd\u017eiai ar intelektas, yra susij\u0119 su subjektyviu gerov\u0117s jausmu, ta\u010diau labiau veikia bendr\u0105 pasitenkinim\u0105 gyvenimu nei afektin\u0119 gerov\u0119 (Diener, Fujita, 1995). Diener pabr\u0117\u017eia, kad subjektyvi gerov\u0117 n\u0117ra pakankamas kriterijus psichikos sveikatai, ta\u010diau yra svarbus papildantis komponentas (Diener, 2000).<\/p>\n<p>Subjektyvios gerov\u0117s modelis gali b\u016bti priskirtas <strong><em>hedoninei gerov\u0117s sampratai<\/em><\/strong>, kurios svarbiausi aspektai yra <strong><em>laim\u0117 ir pasitenkinimas<\/em><\/strong> (Ryff, Singer, Dienberg Love, 2004). Mokslininkai, lygindami eudemonin\u012f ir hedonin\u012f po\u017ei\u016brius \u012f psichikos sveikat\u0105 ir gerov\u0119, nurodo, jog \u0161ie gerov\u0117s aspektai yra susij\u0119, ta\u010diau n\u0117ra tapat\u016bs (Ryff, Singer,Dienberg Love, 2004). Tod\u0117l siekiant visi\u0161kai \u012fvertinti asmens psichikos sveikat\u0105, reikia, kad vertinimas apimt\u0173 abu aspektus, t.y. vertint\u0173 gyvenimo tikslo tur\u0117jim\u0105, asmenyb\u0117s augim\u0105 ir afektin\u012f komponent\u0105 bei subjektyv\u0173 pasitenkinim\u0105 savo gyvenimu (Keyes, 2002). Apibendrinant visus pozityviuosius psichikos sveikatos modelius, galima teigti, jog juose daugiausiai akcentuojama tai, kas gali b\u016bti pavadinta sveikatos i\u0161tekliais &#8211; psichologin\u0117s charakteristikos, kurios prisideda prie sveikatos palaikymo, ta\u010diau nagrin\u0117jamos tik individualios asmens charakteristikos, taigi asmens santykis su aplinka apimamas tik i\u0161 dalies.<\/p>\n<p><strong>Funkcinis psichikos sveikatos modelis<\/strong><\/p>\n<p>1997-1999 m. Europos Komisija inicijavo projekt\u0105, pavadint\u0105 \u201ePagrindin\u0117s id\u0117jos&#8221; (<em>Key Concepts<\/em>), kurio tikslas buvo pasi\u016blyti sistem\u0105 ir pagrindines psichikos sveikatos skatinimo kryptis Europoje (Lahtinen, 1999). Projektas pad\u0117jo suformuluoti funkcin\u0119 psichikos sveikatos apibr\u0117\u017et\u012f, kuri tapo svarbiu teoriniu pagrindu psichikos sveikatos politikai ir steb\u0117senai Europoje (European Commission, 2004, 2005). Remiantis funkciniu psichikos sveikatos modeliu, psichikos sveikata apibr\u0117\u017eiama kaip procesas, kur\u012f lemia tiek praeities, tiek dabarties veiksniai, asmeniniai i\u0161tekliai ir gyvenimo \u012fvykiai, socialiniai \u012fvykiai bei \u012fvairios pasekm\u0117s. Psichikos sveikatos procesas nuolat matyti i\u0161 kasdieninio asmens patyrimo, santyki\u0173 su kitais \u017emon\u0117mis, aplinka, visuomene ir kult\u016bra, kurioje asmuo gyvena (Lahtinen, 1999).<\/p>\n<p>Apskritai psichikos sveikatos determinantus galima suskirstyti \u012f kelis lygmenis (Lahtinen, 1999):<\/p>\n<ul>\n<li>Individual\u016bs veiksniai ir patyrimas &#8211; apima individualias psichologines ir fizines charakteristikas, tokias kaip emocinis, kognityvinis funkcionavimas, identi\u0161kumo jausmas, sav\u0119s suvokimas, sav\u0119s vertinimas, autonomi\u0161kumas, adaptacijos geb\u0117jimai, kiti asmens i\u0161tekliai, tokie kaip i\u0161silavinimas, \u017einios, subjektyvus gyvenimo prasm\u0117s jausmas, fizin\u0117 sveikata.<\/li>\n<li>Socialiniai ry\u0161iai &#8211; apima socialines \/ psichologines charakteristikas, tokias kaip asmeninis bendravimas, santykiai \u0161eimoje, mokykloje, darbe, bendruomen\u0117s aplinkoje.<\/li>\n<li>Socialin\u0117s strukt\u016bros ir i\u0161tekliai &#8211; apima socialini\u0173 strukt\u016br\u0173 palankum\u0105\/nepalankum\u0105 psichikos sveikatai, t.y. vykdoma socialin\u0117, organizacin\u0117 politika, bendruomenei prieinami edukaciniai, b\u016bsto, ekonominiai i\u0161tekliai, paslaug\u0173 prieinamumas ir kokyb\u0117.<\/li>\n<li>Kult\u016brin\u0117s vertyb\u0117s &#8211; apima kult\u016brai b\u016bding\u0105 psichikos sveikatos samprat\u0105 ir vertybes, tokias kaip psichikos sveikatos vert\u0117 socialiniame kontekste, taisykl\u0117s, kurios reguliuoja socialinius santykius, socialiniai psichikos sveikatos kriterijai, stigmatizacija, tolerancijos sutrikimui lygis, dvasin\u0117s vertyb\u0117s.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Taigi remiantis funkciniu psichikos sveikatos modeliu, psichikos sveikata yra sud\u0117ting\u0173 biologini\u0173, psichologini\u0173, socialini\u0173 ir strukt\u016brini\u0173 veiksni\u0173 s\u0105veikos rezultatas. Skirtingai nuo ank\u0161\u010diau aptart\u0173 pozityvi\u0173j\u0173 psichikos sveikatos modeli\u0173, akcentuojami ne vien psichologiniai i\u0161tekliai.<\/p>\n<p>Dar viena \u012fdomi ir klinikinei psichologijai svarbi id\u0117ja yra du psichikos sveikatos aspektai. Lahtinenas ir kt. teigia, kad sutrikimo buvimas ar nebuvimas yra tik vienas i\u0161 psichikos sveikatos aspekt\u0173 (Lahtinen, 1999). \u012e psichikos sveikatos s\u0105vok\u0105 gali \u012feiti dvi dimensijos: pozityvioji ir negatyvioji (Lahtinen 1999; Korkeila 2000).<\/p>\n<ul>\n<li>Pozityvusis psichikos sveikatos komponentas yra potencialas, arba asmens geb\u0117jimas \u012fveikti sunkumus, i\u0161vengti i\u0161sekimo ar \u012fvairi\u0173 sveikatos problem\u0173 susid\u016brus su neigiama patirtimi (Korkeila 2000). Pozityv\u0173j\u012f psichikos sveikatos komponent\u0105, kaip ir apskritai psichikos sveikat\u0105, lemia individual\u016bs veiksniai ir patyrimas, socialiniai santykiai, visuomen\u0117s strukt\u016bros ir i\u0161tekliai, kult\u016briniai veiksniai ir vertyb\u0117s (Lahtinen 1999).<\/li>\n<li>Negatyvusis psichikos sveikatos komponentas apima kontinuum\u0105 nuo pa\u010di\u0173 sunkiausi\u0173 psichikos sutrikim\u0173 iki \u012fvairaus sunkumo ir trukm\u0117s atskir\u0173 simptom\u0173 ar psichologinio distreso (Korkeila 2000). Tiek pozityvusis, tiek negatyvusis psichikos sveikatos komponentas egzistuoja kartu ir tam tikri pozityv\u016bs sveikatos i\u0161tekliai i\u0161lieka net sunkiausi\u0173 sutrikim\u0173 atvejais.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Taigi \u0161iuo atveju psichikos sveikata, kaip ir bendroji sveikata, suprantama kaip asmens ir aplinkos s\u0105veikos s\u0117km\u0117. I\u0161skirtos psichikos sveikatos i\u0161tekli\u0173 grup\u0117s apima ne vien psichologines, bet ir fizin\u0117s sveikatos, socialines ir aplinkos charakteristikas. Tokia psichikos sveikatos samprata yra platesn\u0117 nei pozityvi\u0173j\u0173 psichikos sveikatos modeli\u0173. Funkciniame modelyje psichikos sveikata suprantama kaip procesas, kurio metu nuolat s\u0105veikauja asmens patirtis, asmeniniai i\u0161tekliai, \u012fvykiai, socialin\u0117s aplinkyb\u0117s, taigi modelyje gerai atsispindi dinamin\u0117 biopsichosocialini\u0173 veiksni\u0173 s\u0105veika.<\/p>\n<p><strong>Sveikatos matavimas. Gyvenimo kokyb\u0117s samprata.<\/strong><\/p>\n<p>Korkeila savo knygoje \u201ePsichikos sveikatos aspekt\u0173 matavimas&#8221; (Korkeila, 2000) nurodo, kad subjektyviam sveikatos ir psichikos sveikatos vertinimui gali b\u016bti naudojami trij\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 indikatoriai: subjektyviai suvokiamos sveikatos, psichikos sveikatos problem\u0173 ir gyvenimo kokyb\u0117s. B\u016btent gyvenimo kokyb\u0117s tyrimams \u0161iuo metu pasaulyje skiriamas labai didelis d\u0117mesys.\u00a0\u00a0Gyvenimo kokyb\u0117s terminas n\u0117ra vienareik\u0161mi\u0161kas ir tam galima skirti atskir\u0105 straipsn\u012f, ta\u010diau \u010dia pristatysiu PSO gyvenimo kokyb\u0117s samprat\u0105. PSO gyvenimo kokyb\u0119 apibr\u0117\u017eia kaip:<\/p>\n<blockquote><p>\u201easmens savo pad\u0117ties gyvenime suvokim\u0105, kult\u016bros ir vertybi\u0173 sistemos, kurioje jis gyvena kontekste, atsi\u017evelgiant \u012f tikslus, l\u016bkes\u010dius, standartus ir r\u016bpes\u010dius. Tai plati s\u0105voka, kompleksi\u0161kai apimanti asmens fizin\u0119 sveikat\u0105, psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105, autonomi\u0161kumo lyg\u012f, socialinius santykius, asmeninius \u012fsitikinimus ir j\u0173 ry\u0161\u012f su atskirais aplinkos aspektais&#8221; (The WHOQOL-Group 1998).<\/p><\/blockquote>\n<p>Basu nurodo tris esmines tokios gyvenimo kokyb\u0117s sampratos charakteristikas: a) tai \u012f pacient\u0105 orientuotas matas &#8211; pagrindinis gyvenimo kokyb\u0117s ekspertas yra gyvenantis t\u0105 gyvenim\u0105 asmuo; b) gyvenimo kokyb\u0117 yra subjektyvus matas; c) gyvenimo kokyb\u0117 yra daugiamodalis matas (Basu 2004).<\/p>\n<p>PSO si\u016blomi gyvenimo kokyb\u0117s klausimynai (PSO-GK-100 ir PSO-GK-trumpas) pasi\u017eymi geru teoriniu ir praktiniu pagrindimu, yra sudaryti remiantis ne vien ekspertiniais vertinimais, bet ir i\u0161samia kokybine rei\u0161kinio analize.\u00a0 Apibr\u0117\u017eimo ir klausimyn\u0173 k\u016brimas vyko dviem etapais. Pirmojo etapo metu buvo siekiama apibr\u0117\u017eti gyvenimo kokyb\u0119, i\u0161skirti pagrindinius jos komponentus bei parinkti sri\u010di\u0173 vertinamuosius klausimus. \u0160iame etape buvo naudojamos <em>fokus<\/em> grup\u0117s, kuriose dalyvavo tiek \u017emon\u0117s i\u0161 bendrosios populiacijos, tiek asmenys sergantys \u012fvairiomis ligomis ir ekspert\u0173 vertinimai. Darbas buvo atliekamas lygiagre\u010diai penkiolikoje \u0161ali\u0173 ir \u012f galutin\u0119 gyvenimo kokyb\u0117s apibr\u0117\u017et\u012f buvo \u012ftraukti tie gyvenimo ir sveikatos aspektai, kurie buvo universal\u016bs. Apibendrinus buvo atrinkti 236 klausimai pradiniam kiekybiniam tyrimui, kurio pagrindu buvo sukurtas 100 klausim\u0173 gyvenimo kokyb\u0117s klausimynas (WHO 1997).<\/p>\n<p>PSO gyvenimo kokyb\u0117s modelyje skiriami 24 aspektai, kurie grupuojami \u012f \u0161e\u0161ias pagrindines sritis (WHO 1997):<\/p>\n<ul>\n<li>Fizin\u0117s sveikatos sritis: energija ir nuovargis, skausmas ir diskomfortas, miegas ir poilsis.<\/li>\n<li>Psichologin\u0117 sritis: k\u016bno suvokimas ir i\u0161vaizda, neigiami jausmai, teigiami jausmai, sav\u0119s vertinimas, m\u0105stymas, mokymasis, atmintis ir d\u0117mesys.<\/li>\n<li>Autonomi\u0161kumo lygis: mobilumas, kasdieniniai darbai, priklausomyb\u0117 nuo medikament\u0173 ir medicinos prie\u017ei\u016bros, darbingumas.<\/li>\n<li>Socialini\u0173 santyki\u0173 sritis: tarpasmeniniai santykiai, socialinis palaikymas, seksualinis gyvenimas.<\/li>\n<li>Aplinkos sritis: finansiniai i\u0161tekliai, laisv\u0117, fizinis saugumas, medicinos ir socialini\u0173 paslaug\u0173 prieinamumas ir kokyb\u0117, nam\u0173 aplinka, galimyb\u0117 gauti informacij\u0105, \u012fg\u016bd\u017eiai, poilsio galimyb\u0117s, fizin\u0117 aplinka (tar\u0161a, triuk\u0161mas, jud\u0117jimas), transportas.<\/li>\n<li>Dvasingumo\/religijos\/asmenini\u0173 \u012fsitikinim\u0173 sritis: religija, dvasingumas, asmeniniai \u012fsitikinimai.<\/li>\n<\/ul>\n<p>PSO gyvenimo kokyb\u0117s samprat\u0105 prista\u010diau d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. \u0160iuo metu literat\u016broje vis da\u017eniau teigiama, kad kliniki\u012f darb\u0105 dirbantys psichologai tur\u0117t\u0173 vertinti ne tik negatyvius dalykus (pvz.: diferencin\u0117 sutrikim\u0173 diagnostika), bet ir pozityvius dalykus (pvz.: asmnes turimas potencialas sveikimui). PSO si\u016blomi gyvenimo kokyb\u0117s klausimynai \u0161iam tikslui gali b\u016bti visai tinkami instrumentai, Kita vertus, PSO si\u016bloma gyvenimo kokyb\u0117s samprata apima pagrindinius ank\u0161\u010diau aptart\u0173 psichikos sveikatos modeli\u0173 elementus. Kaip ir subjektyvios gerov\u0117s modelyje, vertinamas bendras asmens pasitenkinimas gyvenimu bei atskiromis gyvenimo sritimis, atsi\u017evelgiama \u012f teigiam\u0105 ir neigiam\u0105 emocingum\u0105; tam tikri elementai taip pat ateina i\u0161 Ryff ir Antonovsky teorij\u0173 &#8211; vertinamas autonomi\u0161kumas, socialinis funkcionavimas, gyvenimo prasmingumo jausmas ir kiti aspektai. Gyvenimo kokyb\u0117s komponentai gana gerai atitinka ir funkcin\u012f psichikos sveikatos model\u012f. Fizin\u0117, psichologin\u0117, autonomi\u0161kumo bei dvasingumo sritys nurodo individuali\u0105sias psichikos sveikatos charakteristikas. Socialini\u0173 santyki\u0173 sritis vertina artimus socialinius kontaktus. Aplinkos sritis vertina socialini\u0173 strukt\u016br\u0173 ir i\u0161tekli\u0173 pasiekiamum\u0105 ir kokyb\u0119, material\u0173j\u012f aplinkos aspekt\u0105. Taigi net ir kokybiniam pokalbiui i\u0161skirtos gyvenimo kokyb\u0117s sritys gali b\u016bti naudinga schema. Man atrodo, kad PSO gyvenimo kokyb\u0117s modelis yra tiesiog nebloga\u00a0sistema subjektyviems sveikatos rodikliams vertinti.<\/p>\n<p>Pana\u0161i gyvenimo kokyb\u0117s samprata gaunama atliekant nepriklausomus kokybinius tyrimus. Pavyzd\u017eiui, buvo atliktas didelis kokybinis tyrimas, kurio tikslas buvo i\u0161siai\u0161kinti sveikimo veiksnius, kuriuos nurodo patys psichikos ligomis sergantys \u017emon\u0117s. \u0160io tyrimo rezultatai parod\u0117, jog sveikimas yra suprantamas kaip dinaminis procesas, kuriame yra svarbi asmens ir aplinkos (pagrindini\u0173 materialini\u0173 i\u0161tekli\u0173, socialini\u0173 santyki\u0173, prasmingos veiklos, artim\u0173j\u0173 palaikymo, formalios pagalbos ir pagalb\u0105 teikian\u010dio personalo) s\u0105veika bei vykstan\u010di\u0173 main\u0173 charakteristikos (NTAC 2002). Kitu tyrimu buvo siekiama nustatyti, k\u0105 depresija sergantys asmenys patys nurodo kaip svarbiausius pasveikimo rodiklius. Atlikus tyrim\u0105 buvo galima i\u0161skirti tris veiksni\u0173 grupes: pozityviuosius psichikos sveikatos aspektus, tokius kaip optimizmas ir pasitik\u0117jimas savimi; gr\u012f\u017eim\u0105 \u012f savo \u012fprast\u0105j\u012f a\u0161; ir gr\u012f\u017eim\u0105 \u012f \u012fprast\u0105 funkcionavimo lygmen\u012f (Zimmerman 2006). Jei pirmasis tyrimas patvirtina, kad sveikimo metu yra svarbi asmens ir aplinkos s\u0105veika, tai antrasis tyrimas rodo, jog vertinant sveikimo proces\u0105 labai svarbu remtis subjektyvia paties \u017emogaus atskaitos sistema. Gyvenimo kokyb\u0117s modelis atitinka abu \u0161iuos reikalavimus.<\/p>\n<p>Apibendrinant vis\u0105 \u0161\u012f ilg\u0105 tekst\u0105 reikia i\u0161skirti pagrindines id\u0117jas, kurias nor\u0117jau perduoti. Man atrodo, kad tiek kalbant apie lig\u0105, tiek apie sveikat\u0105 svarbi yra subjektyvi asmens patirtis, kuri\u0105 reikia stengtis pa\u017einti. Antra id\u0117ja &#8211; tiek psichikos ligos, tiek sveikata yra sud\u0117tingi, kompleksiniai rei\u0161kiniai, kurie negali b\u016bti nagrin\u0117jami be asmens gyvenimo konteksto.\u00a0\u00a0Kaip nurodo Malm ir kt. (1981, cit. pgl. Oliver 1997), adekva\u010diai apra\u0161yti visumin\u0119 paciento egzistencij\u0105, o ne vien atskiras jos dalis, yra mokslinis i\u0161\u0161\u016bkis. A\u0161 \u0161\u012f teigin\u012f perfrazuo\u010diau ir kasdieniniams psichologo darbui. Visi\u0161kai suprasti \u017emog\u0173 galima tik tada, kai apimama \u017emogaus gyvenimo visuma (Zlatanovi\u010d, 2000). Tai sud\u0117tinga, bet\u00a0stengtis verta.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Psichikos sveikatos ir ligos samprata \u0160io straipsnelio tikslas &#8211; pabandyti pla\u010diau pristatyti kasdieniniame gyvenime gana \u012fprastas s\u0105vokas &#8211; lig\u0105 ir sveikat\u0105. Tai yra sunkiau, nei gali pasirodyti i\u0161 pirmo \u017evilgsnio. Kadangi daug \u0161ia tema galvojau ra\u0161ydama savo disertacij\u0105 \u201eDepresija sergan\u010di\u0173 asmen\u0173 savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu&#8221;, \u0161is straipsnis i\u0161 esm\u0117s yra atskiros [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[11],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/83"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=83"}],"version-history":[{"count":8,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/83\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":236,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/83\/revisions\/236"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=83"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=83"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=83"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}