{"id":848,"date":"2012-11-15T10:24:25","date_gmt":"2012-11-15T17:24:25","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=848"},"modified":"2012-11-15T10:25:24","modified_gmt":"2012-11-15T17:25:24","slug":"prisukamas-apelsinas-a-clockwork-orange","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2012\/11\/15\/prisukamas-apelsinas-a-clockwork-orange\/","title":{"rendered":"Prisukamas apelsinas \/ A Clockwork Orange"},"content":{"rendered":"

Dalia Karpovait\u0117, Arlandas Maziliauskas<\/em><\/p>\n

“Prisukamas apelsinas\u201c (1971) yra provokuojantis ir did\u017eiul\u012f atgars\u012f visuomen\u0117je suk\u0117l\u0119s filmas, kuris paliko gil\u0173 antspaud\u0105 kino istorijoje. Verta pamin\u0117ti, jog D. Britanijoje re\u017eisieriaus Stanley Kubrick k\u016brinys buvo u\u017edraustas d\u0117l visuomen\u0117je sukelto atgarsio ir bandymo imituoti filme atliktus nusikaltimus realyb\u0117je. Nors \u201ePrisukamas apelsinas\u201c sukurtas dar 1971 metais, jis ir \u0161iais laikais i\u0161lieka \u012fdomus ir aktualus. Galb\u016bt taip yra tod\u0117l, kad filme \u012fvardinamos socialin\u0117s, etin\u0117s dilemos \u2013 pasirinkimo laisv\u0117 ir visuomen\u0117s siekis peraukl\u0117ti individ\u0105.<\/p>\n

\u0160\u012f kart\u0105 mus domina psichologiniai filmo aspektai, tad pla\u010diau ap\u017evelgsime pagrindinio herojaus (Alekso) asmenyb\u0119 i\u0161 klinikin\u0117s psichologijos perspektyvos. Stebint Alekso \u017eiaur\u0173 elges\u012f i\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali b\u016bti sunku \u012fvardinti, ar tai psichikos sutrikimas, ar tiesiog nusikalstama veikla. Vis d\u0117lto, remiantis tarptautine lig\u0173 klasifikacija, Aleksui b\u016bdingas elgesys atitinka asocialaus tipo asmenyb\u0117s sutrikim\u0105.<\/p>\n

K\u016brinyje \u0161is sutrikimas yra vaizduojamas gana tikrovi\u0161kai ir \u012ftikinamai. Asocialiam asmenyb\u0117s sutrikimui yra b\u016bdingas socialini\u0173 norm\u0173 nepaisymas arba tiksliau – did\u017eiulis skirtumas tarp elgesio ir vyraujan\u010di\u0173 socialini\u0173 norm\u0173. Alekso elgesyje b\u016btent tai ir atsiskleid\u017eia \u2013 jis lyg ir supranta, kad smurtas yra nepriimtinas, ta\u010diau to visi\u0161kai nepaiso ir su savo gaujos draugais rengia i\u0161puolius prie\u0161 nekaltus pilie\u010dius nor\u0117dami ne tiek pasipelnyti, kiek tiesiog pasilinksminti. Filmo herojus kaip asociali asmenyb\u0117 yra visi\u0161kai abejinga kit\u0173 teis\u0117ms ir jausmams. Jis sumu\u0161a gulint\u012f gatv\u0117je benam\u012f, i\u0161prievartauja moter\u012f jos vyro akivaizdoje ir nei\u0161gyvena d\u0117l to, kaip jo aukos jau\u010diasi, o pats d\u0117l savo veiksm\u0173 nesijau\u010dia kaltas. Filmo herojus nejau\u010dia kalt\u0117s ir u\u017emu\u0161\u0119s moter\u012f vieno \u012fsilau\u017eimo metu. Visa tai parodo, kad antisocialus asmuo turi itin \u017eem\u0105 agresijos ir smurto protr\u016bkio slenkst\u012f, tod\u0117l jam visi\u0161kai nesunku panaudoti prievart\u0105 prie\u0161 kit\u0105.<\/p>\n

Taip pat Aleksas pasi\u017eymi silpnu frustracijos toleravimu \u2013 jis nepaken\u010dia sen\u0173 girt\u0173 \u017emoni\u0173, neri\u0161liai dainuojan\u010di\u0173 ne\u0161vankias dainas, taigi jo susierzinimas greitai virsta smurtu prie\u0161 tok\u012f sutikt\u0105 \u017emog\u0173. Filme galima \u012f\u017evelgti dar daug kit\u0173 situacij\u0173, kurios vaizd\u017eiai apib\u016bdina asocialios asmenyb\u0117s charakteristikas. Tai nesugeb\u0117jimas i\u0161laikyti santyki\u0173, nors n\u0117ra sunkum\u0173 juos u\u017emezgant (susipykstama su savo gaujos nariais, propaguojami trumpalaikiai santykiai su merginomis). Tam \u012ftakos turi ir nuolatin\u0117 manipuliacija aplinkiniais, naudos siekimas, perd\u0117tas sav\u0119s vertinimas, arogancija (Aleksas mano, kad tik jis gali b\u016bti geru gaujos lyderiu). Taip pat filme vaizduojami svarb\u016bs asocialios asmenyb\u0117s bruo\u017eai yra neatsakingumas, pasirei\u0161kiantis pamok\u0173 praleidin\u0117jimu i\u0161sigalvojant lig\u0105, bei impulsyvumas, kuomet sprendimai yra priimami greitai ir neapgalvojant. Pats herojus i\u0161sako mint\u012f, jog \u201etik kvaileliai galvoja, o protingieji pasitiki intuicija, \u012fkv\u0117pimu\u201c.<\/p>\n

Kaip asociali asmenyb\u0117, Aleksas turi polink\u012f kaltinti kitus ar \u012ftikinamai racionaliai ai\u0161kinti savo netinkam\u0105 elges\u012f. Filme tai gerai matoma, kuomet su\u010diuptas \u012fvykd\u0119s nusikaltim\u0105 jis nepripa\u017e\u012fsta savo kalt\u0117s, bando ai\u0161kinti, kad tai draugai privert\u0117 j\u012f nusikalsti ir tik jie yra atsakingi u\u017e pasekmes. \u0160io sutrikimo sunkum\u0105 atskleid\u017eia ir tai, jog neigiama patirtis ar bausm\u0117 nepakei\u010dia netinkamo elgesio. Nors vaikinas d\u0117l savo nusikaltim\u0173 patenka \u012f kal\u0117jim\u0105, jis nepasikei\u010dia, nepasimoko ir tik nor\u0117damas kuo grei\u010diau i\u0161tr\u016bkti demonstruoja pavyzding\u0105 elges\u012f.<\/p>\n

Vis tik Stanley Kubrick k\u016brinio asocialusis persona\u017eas gali sudaryti klaiding\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f, kad tokio tipo asmenyb\u0117s b\u016bna itin intelektualios ir i\u0161prususios (Aleksas klausosi klasikin\u0117s Bethoveno muzikos), i\u0161kalbios ir charizmati\u0161kos. Ta\u010diau \u012fvardintos savyb\u0117s da\u017eniausiai b\u016bna pavir\u0161utini\u0161kos, manipuliatyvios, skirtos parodyti savo prana\u0161um\u0105 prie\u0161 aplinkinius ar sukurti ger\u0105 i\u0161orin\u012f \u012fsp\u016bd\u012f. Toks asmenyb\u0117s \u012fsp\u016bdis filmo herojui gali pad\u0117ti \u012fvairiose situacijose, pavyzd\u017eiui, u\u017esitarnaujant svarbi\u0173 asmen\u0173 palankum\u0105 ar palenkiant aplinkinius \u012f savo pus\u0119. Visgi, dauguma aptart\u0173 asocialios asmenyb\u0117s charakteristik\u0173 trukdo s\u0117kmingai \u017emogaus adaptacijai. Taip yra tod\u0117l, kad \u201ePrisukamo apelsino\u201c herojus neatitinka visuomen\u0117s l\u016bkes\u010di\u0173 d\u0117l socialini\u0173 norm\u0173 lau\u017eymo, agresijos ir neatsakingo elgesio demonstravimo. D\u0117l toki\u0173 savo poelgi\u0173 Aleksas patiria skaud\u017eias pasekmes: pakli\u016bva \u012f kal\u0117jim\u0105, i\u0161ken\u010dia eksperimentin\u012f gydym\u0105 ir jo sukeltas skaud\u017eias neigiamas pasekmes.<\/p>\n

Da\u017enai filmuose, kuriuose vaizduojami psichikos sutrikimai, k\u016br\u0117jai link\u0119 hiperbolizuoti sutrikimo reik\u0161m\u0119 herojaus elgesiui. Be abejo, tai filmui suteikia intrigos, ta\u010diau \u017ei\u016brovui formuojami klaidingi stereotipai apie psichikos liga sergan\u010dius \u017emones. Panagrin\u0117kime i\u0161samiau, kok\u012f \u012fsp\u016bd\u012f apie asocial\u0173 asmenyb\u0117s sutrikim\u0105 formuoja filmas \u201ePrisukamas apelsinas\u201c.<\/p>\n

I\u0161 pirmo \u017evilgsnio galima pamanyti, jog Aleksas yra visi\u0161kai sveikas… Sveikas, bet neturintis joki\u0173 moral\u0117s norm\u0173. Toks \u012fsp\u016bdis gali susidaryti, nes filmo k\u016br\u0117jai tiesiogiai ne\u012fvardina pagrindinio herojaus elgesio kaip psichikos sutrikimo, Aleksas nejau\u010dia joki\u0173 nemaloni\u0173 nusiskundim\u0173, kurie b\u016bdingi kitiems labiau paplitusiems psichiniams sutrikimams. Vis d\u0117lto, \u017ei\u016brint \u201ePrisukam\u0105 apelsin\u0105\u201c gali susidaryti \u012fsp\u016bdis, jog \u017emogus, kuriam b\u016bdingas asocialus asmenyb\u0117s sutrikimas, bus link\u0119s nusikalsti, \u017eiauriai elgtis ir netur\u0117s jokio gailes\u010dio jausmo. I\u0161 dalies tai atitinka realyb\u0119, nes asocialaus tipo asmenyb\u0117s sutrikimas yra glaud\u017eiai susij\u0119s su nusikalstamumu \u2013 tyrim\u0173 duomenys rodo, jog apie 50% vyr\u0173 \u012fkalinimo \u012fstaigose b\u016bdingas asocialus asmenyb\u0117s sutrikimas (Fazel, Danesh, 2002). Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, jog \u017emogus, kuriam b\u016bdingas asocialus asmenyb\u0117s sutrikimas, negali adaptuotis visuomen\u0117je.<\/p>\n

Psichologin\u0117s pagalbos b\u016bdai<\/em>. Pirmiausia vert\u0117t\u0173 pamin\u0117ti, jog filme vaizduojamas elgesio keitimo b\u016bdas (Ludovico technika) yra i\u0161galvotas. Vis d\u0117lto, A. Burgess (knygos autorius, kuria r\u0117m\u0117si filmo k\u016br\u0117jai) pasiskolino elgesio keitimo id\u0117j\u0105 i\u0161 elgesio teorijos, kuri\u0105 A. Burgess atvirai kritikavo. Aversin\u0117 terapija yra vienas i\u0161 elgesio psichterapijos krypties pagalbos b\u016bd\u0173, kurios esm\u0117, jog \u017ealingas \u012fprotis, pavyzd\u017eiui, alkoholio vartojimas, yra susiejamas su \u0161leik\u0161tuliu. Tokiu b\u016bdu siekiama atpratinti nuo \u017ealingo \u012fpro\u010dio.<\/p>\n

Praktikoje aversin\u0117 terapija naudojama dirbant su priklausomyb\u0117mis, ta\u010diau asocialaus asmenyb\u0117s sutrikimo atveju n\u0117ra taikoma. Pad\u0117ti \u017emon\u0117ms, kuriems b\u016bdingas asocialus asmenyb\u0117s sutrikimas, sud\u0117tinga. Paprastai tokie klientai kreipiasi psichologin\u0117s pagalbos ver\u010diami artim\u0173j\u0173, teis\u0117tvarkos ar patek\u0119 \u012f \u012fkalinimo \u012fstaig\u0105. Efektyviai pad\u0117ti tokiam klientui sunku d\u0117l nenoro keistis ir vidin\u0117s motyvacijos tr\u016bkumo.<\/p>\n

Tyr\u0117jai nesutaria d\u0117l efektyviausio psichologin\u0117s pagalbos b\u016bdo asocialaus asmenyb\u0117s sutrikimo atveju. Vis d\u0117lto, rekomenduojama ilgalaik\u0117 kognityvin\u0117s, elgesio ar psichodinamin\u0117s krypties psichoterapija, trunkanti ma\u017eiausiai 5 metus. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio tai gali atrodyti labai ilgas laikas, ta\u010diau sud\u0117tinga greitai pakeisti \u012fsitikinimus, elgesio b\u016bdus, kurie susiformavo per vis\u0105 \u017emogaus gyvenim\u0105. Trumpalaik\u0117 elgesio terapija asocialaus asmenyb\u0117s sutrikimo atveju n\u0117ra efektyvi \u2013 tai patvirtina ir tyrim\u0173 duomenys (Martens, 2008).<\/p>\n

Psichoterapijos metu dirbama su klaidingais \u012fsitikinimais, siekiama, jog klientas \u012fsis\u0105monint\u0173 savo elgesio pasekmes (\u017emon\u0117s, kuriems b\u016bdingas asocialus asmenyb\u0117s sutrikimas, link\u0119 kaltinti kitus). Psichoterapijos metu siekiama, jog klientas i\u0161mokt\u0173 atpa\u017einti emocijas, susiet\u0173 elges\u012f su emocijomis, lavint\u0173 socialinius \u012fg\u016bd\u017eius. Bendra\u017emogi\u0161kas ry\u0161ys terapijos metu tarp terapeuto ir kliento gali b\u016bti pirmas emoci\u0161kai gilus bendravimas asocialios asmenyb\u0117s gyvenime. Taip pat gali b\u016bti taikoma grupin\u0117 kognityvin\u0117 ar elgesio terapija, sudaryta i\u0161 asocialaus asmenyb\u0117s sutrikim\u0105 turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Tokioje grup\u0117je dalyviai gali saugiai i\u0161bandyti naujus adaptyvius socialinius \u012fg\u016bd\u017eius, gauti socialin\u012f palaikym\u0105 i\u0161 kit\u0173 dalyvi\u0173.<\/p>\n

Alekso atveju psichoterapijos taikymas b\u016bt\u0173 itin sud\u0117tinga u\u017eduotis terapeutui. Tikriausiai vienintel\u0117 prie\u017eastis, d\u0117l kurios Aleksas ry\u017et\u0173si psichoterapijai, b\u016bt\u0173 siekis \u201eapgauti\u201c sistem\u0105 ir i\u0161tr\u016bkti anks\u010diau laiko i\u0161 kal\u0117jimo. Kyla klausimas, ar galima pad\u0117ti klientui, kuris nenori priimti pagalbos. Nors filme Aleksas gr\u012f\u017eo prie sen\u0173j\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, ta\u010diau A. Burgess knygos paskutiniame skyriuje, kurio re\u017eisierius ne\u012ftrauk\u0117 filme, ra\u0161oma, jog Aleksas, vis d\u0117lto, nusprend\u0117 pasikeisti \u012f ger\u0105. Taigi, vilties yra…<\/p>\n

Literat\u016bra: <\/em><\/p>\n

    \n
  1. American Psychiatric Association (2000). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fourth Edition, Text Revision. Washington, DC: American Psychiatric Association;<\/li>\n
  2. Bateman A., Fonagy P. (2008). Comorbid Antisocial and Borderline Personality Disorders: Mentalization-Based Treatment. Journal of Clinical Psychology: In Session, 64(2), 181-194;<\/li>\n
  3. Black, D. (2006). Treatment for Antisocial Personality Disorder. Psych Central. Aplankyta: 2012-11-10, http:\/\/psychcentral.com\/lib\/2006\/treatment-for-antisocial-personality-disorder\/;<\/li>\n
  4. Dalrymple T. (2006). A Prophetic and Violent Masterpiece. City Journal. Aplankyta: 2012-11-10, http:\/\/www.city-journal.org\/html\/16_1_oh_to_be.html;<\/li>\n
  5. Duggan C. (2009). A treatment guideline for people with antisocial personality disorder: Overcoming attitudinal barriers and evidential limitations. Criminal Behaviour and Mental Health, 19(4), 219-223;<\/li>\n
  6. Fazel S., Danesh J. (2002). Serious mental disorder in 23,000 prisoners: a systematic review of 62 surveys. Lancet, 359, 545\u2013550;<\/li>\n
  7. Grohol J. M. (2010). Antisocial Personality Disorder Treatment. PsychCentral. Aplankyta: 2012-11-10, http:\/\/psychcentral.com\/disorders\/sx7t.htm;<\/li>\n
  8. Martens W. (2008). Introjective Identification Therapy for Patients With Antisocial Personality Disorders: A Theoretical Outline. Annals of the American Psychotherapy Association, 11(4), 10-16;<\/li>\n
  9. Sisteminis lig\u0173 s\u0105ra\u0161as (TLK-10-AM) (2008). Nacionalinis medicinin\u0117s klasifikacijos centras.<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Dalia Karpovait\u0117, Arlandas Maziliauskas “Prisukamas apelsinas\u201c (1971) yra provokuojantis ir did\u017eiul\u012f atgars\u012f visuomen\u0117je suk\u0117l\u0119s filmas, kuris paliko gil\u0173 antspaud\u0105 kino istorijoje. Verta pamin\u0117ti, jog D. Britanijoje re\u017eisieriaus Stanley Kubrick k\u016brinys buvo u\u017edraustas d\u0117l visuomen\u0117je sukelto atgarsio ir bandymo imituoti filme atliktus nusikaltimus realyb\u0117je. Nors \u201ePrisukamas apelsinas\u201c sukurtas dar 1971 metais, jis ir \u0161iais laikais i\u0161lieka […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/848"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=848"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/848\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":852,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/848\/revisions\/852"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=848"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=848"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=848"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}