{"id":853,"date":"2012-11-15T10:33:36","date_gmt":"2012-11-15T17:33:36","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=853"},"modified":"2012-11-15T10:33:36","modified_gmt":"2012-11-15T17:33:36","slug":"donnie-darko","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2012\/11\/15\/donnie-darko\/","title":{"rendered":"Donnie Darko"},"content":{"rendered":"

Inga Ar\u016bnait\u0117<\/em><\/p>\n

Filmas \u201eDonnie Darko\u201c \u2013 tai fantastikos elementais perpinta drama apie problem\u0173 turint\u012f vaikin\u0105 ir 28 jo gyvenimo dienas, belaukiant pasaulio pabaigos, apie kuri\u0105 j\u012f persp\u0117jo auk\u0161ta b\u016btyb\u0117 persirengusi ki\u0161kiu. Filmas prasideda Donio i\u0161sigelb\u0117jimu nuo ant jo kambario u\u017ekritusio l\u0117ktuvo variklio ir t\u0119siasi vaizduojant \u012fvairias vaikino haliucinacijas, asocialaus elgesio i\u0161puolius ir pastangas i\u0161siai\u0161kinti \u012fvyki\u0173 prasm\u0119.<\/p>\n

Pirmasis filmo epizodas \u2013 tai Donis, atsibundantis vidury kelio pasaki\u0161ko gro\u017eio vietov\u0117je. Taip re\u017eisierius atskleid\u017eia vien\u0105 i\u0161 v\u0117liau filme da\u017enai pasirei\u0161kian\u010di\u0173 vaikino sutrikim\u0173 \u2013 tai vaik\u0161\u010diojim\u0105 miegant. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio tai vienintel\u0117 jo problema, ta\u010diau v\u0117liau paai\u0161k\u0117ja, kad Doniui ypa\u010d b\u016bdingos regos ir klausos haliucinacijos. Jau filmo prad\u017eioje jis girdi bals\u0105, kuris pakvie\u010dia j\u012f \u012f lauk\u0105, ir \u010dia pamato auk\u0161t\u0105 b\u016btyb\u0119, apsivilkusi\u0105 ki\u0161kio kostiumu. V\u0117liau \u0161is balsas \u012fkyriai reikalauja i\u0161 jo atlikti \u012fvairius visuomenei nepriimtinus veiksmus (mokyklos niokojimas ir pan.), skatina asocial\u0173 elges\u012f (Sood, Kattimani, 2008). \u0160ios haliucinacijos yra sistemin\u0117s, glaud\u017eiai susijusios su veik\u0117jo kasdieniu patyrimu, gyvenimu. Donis gyvena i\u0161 pirmo \u017evilgsnio normal\u0173 paauglio gyvenim\u0105, turi draug\u0173, leid\u017eia su jais savo laisvalaik\u012f, susiranda mergin\u0105, ta\u010diau vis jau\u010diama \u012ftampa, matomas vaikino neperstojamas m\u0105stymas, min\u010di\u0173 gvildenimas, bandymas visk\u0105 sieti, paai\u0161kinti, suprasti, kas ir kod\u0117l vyksta, kaip jo haliucinacijos susijusios su realybe. Tai iliustruoja Donio m\u0105stymo sutrikimus. Tik filmo pabaigoje Donis ima pras\u010diau susitvarkyti su sunkiomis mintimis. Retkar\u010diais matyti ir vaikino energijos tr\u016bkumas, pasyvumas, abejingumas aplinkai i\u0161rei\u0161kiamas cini\u0161kumu, skepticizmu. Visi \u0161ie simptomai leid\u017eia sp\u0117ti, jog vaikinas serga \u0161izofrenija (Nasrollahi, Bigdelli ir kt., 2012).<\/p>\n

I\u0161 esm\u0117s filme pateikiama nema\u017eai persipynusi\u0173 simptom\u0173, analizuojant kiekvien\u0105 Donio elges\u012f galima priskirti \u012fvairius kitus sutrikimus. Negana to, ypa\u010d turint omenyje, jog filmo veiksmas trunka tik 28 dienas, simptomai yra labai nepastov\u016bs ir prie\u0161taringi. Labiausiai \u012f akis krit\u0119s neatitikimas \u0161izofrenijos simptomatikai \u2013 tai Donio socialumas, pakankamai gerai funkcionuojan\u010dios kognityvin\u0117s funkcijos, tokios kaip apibendrinimas, planavimas, atmintis. Nors jam b\u016bdingas klied\u0117jimas, pernelyg didelis \u012fsitraukimas \u012f keist\u0173 dalyk\u0173 ai\u0161kinim\u0105, Donis vis dar sugeba mokytis, analizuoti k\u016brinius, reik\u0161ti savo nuomon\u0119 klas\u0117je, argumentuotai gin\u010dytis (\u010dia i\u0161 dalies rei\u0161kiasi ir anks\u010diau min\u0117tas asocialus elgesys). Kalbant apie socialum\u0105, vaikinas turi draug\u0173, mergin\u0105, jau\u010dia stipr\u0173 seksualin\u012f potrauk\u012f, dalinasi savo i\u0161gyvenimais su drauge, ie\u0161ko pagalbos pas mokytoj\u0105 \u2013 jis neatsiriboja, neu\u017esisklend\u017eia savo vidiniame pasaulyje. Visa tai \u2013 prie\u0161ingyb\u0117 \u0161izofrenijai b\u016bdingam socialiniam atsiribojimui. Apskritai Donis yra populiarus, \u0161aunus, protingas vaikinas, kuriam netr\u016bksta ir pasitik\u0117jimo savimi. Tyrimai rodo (Erickson, Lysaker, 2012), kad auk\u0161tesniu pasitik\u0117jimu savimi pasi\u017eymintys ir \u0161izofrenija sergantys \u017emon\u0117s turi ma\u017eiau pozityvi\u0173j\u0173 \u0161izofrenijos simptom\u0173 (haliucinacij\u0173, klied\u0117jimo id\u0117j\u0173 ir pan.), kas filme pateikta visi\u0161kai prie\u0161ingai \u2013 \u0161ie simptomai pasirei\u0161kia da\u017enai, ry\u0161kiai ir yra bene pagrindiniai. Kaip vienas i\u0161 Donio negatyvi\u0173 \u0161izofrenijos simptom\u0173 pateikiamas suma\u017e\u0117j\u0119s emocij\u0173 intensyvumas, ta\u010diau ir \u010dia matomas neatitikimas, mat Donis ne kart\u0105 filme prarasdavo kantryb\u0119, i\u0161si\u0161okdavo, supykdavo. Taigi nors nema\u017ea Donio elgesio dalis charakteringai vaizduoja \u0161izofrenij\u0105, tikrovi\u0161kam ligos pavaizdavimui filme, ko gero, labiausiai tr\u016bksta nuoseklumo ligos eigoje, didesnio pastovumo. Be abejo, reikia tur\u0117ti omenyje, kad, nor\u0117damas sukurti stipresn\u012f \u012fsp\u016bd\u012f, filmo re\u017eisierius Ri\u010dardas Kelis leido sau improvizuoti ir manipuliuoti ligos simptomais. Jau vien filmo pabaiga, kai gr\u012f\u017etama \u012f dien\u0105, kai ant Donio \u0161eimos namo u\u017ekrito l\u0117ktuvo variklis, rodo apie filmo misti\u0161kum\u0105 ir atitr\u016bkim\u0105 nuo realyb\u0117s. P. R. Owen (2012) atliko tyrim\u0105, siekdamas i\u0161tirti, kaip kino filmuose vaizduojamas \u0161izofrenijos sutrikimas. Paai\u0161k\u0117jo, kad, kaip ir \u0161io filmo atveju, dauguma veik\u0117j\u0173 turi tik pozityvius simptomus \u2013 iliuzijas bei klausos ir regos haliucinacijas \u2013, dauguma veik\u0117j\u0173 \u012fvykdo \u017eiaurius nusikaltimus. Taigi kaip ir \u010dia, daugelyje film\u0173 ignoruojami negatyv\u016bs simptomai ir pateikiamas nepilnas, kiek klaidinantis \u0161izofrenijos paveikslas.<\/p>\n

Filmo prad\u017eioje Donis dar gana neblogai sugyvena su savo liga, jos d\u0117ka jis netgi i\u0161sigelbsti nuo mirties. Vis d\u0117lto b\u0117gant laikui jis ima jausti vis didesn\u012f nerim\u0105, jam kyla vis daugiau min\u010di\u0173, susijusi\u0173 su liga. Donis ima kelti pavoj\u0173 kitiems ir pats atsiduria nesaugioje situacijoje, kai triu\u0161io fig\u016bra ima versti j\u012f atlikti \u012fvairius visuomenei nepriimtinus darbus. Negana to, d\u0117l savo miego sutrikim\u0173 jis yra pa\u0161iepiamas aplinkini\u0173, negali kontroliuoti sav\u0119s miego metu, niekada ne\u017eino, kur gali prabusti. Jo sunkum\u0173, susijusi\u0173 su liga, kulminacija buvo filmo pabaigoje, paskutini\u0173 valand\u0173 iki pasaulio pabaigos metu, kai vaikinas nebesuvaldo sav\u0119s ir aplinkos \u012fvyki\u0173. Donio prisitaikymui prie visuomen\u0117s, manau, padeda jo psicholog\u0117, mergina, su kuria kartkart\u0117mis jis dalinasi mintimis bei jo paties apsukrumas, kaip i\u0161vengti atsakomyb\u0117s arba atremti kit\u0173 puolim\u0105.<\/p>\n

Kalbant apie tai, kaip \u0161izofrenij\u0105 vaizduoja filmas, galima sakyti, jog re\u017eisierius mistifikuoja sutrikim\u0105, pateikia j\u012f kaip turint\u012f gili\u0105 reik\u0161m\u0119, paslapt\u012f. Pasaulio pabaigos prana\u0161avimas, kelion\u0117s laiku, \u012fvyki\u0173 pakeitimas pasirinkus save pra\u017eudyti ir pan. kuria mistik\u0105 aplink sutrikim\u0105. Vis d\u0117lto \u0161izofrenija vaizduojama kaip pavojingas aplinkai sutrikimas, ligonis rodomas kaip neprognozuojamas, agresyvus, sav\u0119s nekontroliuojantis ir galintis pakenkti \u016bmiaisiais periodais, nors ir ne savo noru. E. A. Leiderman su kolegomis (2011) teigia, kad nors ir dauguma \u0161izofrenija sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 gydomi gali s\u0117kmingai prisitaikyti aplinkoje bei apskritai jie retai \u012fvykdo rimtus nusikaltimus, visuomen\u0117 vis tiek yra nepatikliai nusiteikusi \u0161izofrenija sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 at\u017evilgiu. Autoriai mano, kad tai vis\u0173 pirma formuoja \u017einiasklaida (tuo pa\u010diu ir filmai kaip \u0161is), pabr\u0117\u017edami tik retus, ta\u010diau labai ne\u012fprastus ir stulbinan\u010dius \u0161izofrenija sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 nusikaltimus. Taigi, \u0161izofrenija sergantys \u017emon\u0117s retai yra tokie pavojingi kaip \u201eDonnie Darko\u201c filme pateiktu atveju, tod\u0117l \u0161is filmas gali kurti klaidinant\u012f \u012fsp\u016bd\u012f visuomenei, kas lemia sergan\u010di\u0173j\u0173 diskriminacij\u0105 ir atst\u016bmim\u0105. Apskritai C. Tassone-Monchicourt su kolegomis (2010) teigia, kad mokslin\u0117je literat\u016broje yra paneigiamas tiesioginis ry\u0161ys tarp agresijos ir bet kokio psichikos sutrikimo.<\/p>\n

Literat\u016broje ra\u0161oma apie kelis \u0161izofrenijos gydymo b\u016bdus. Paprastai tai \u2013 medikamentinis gydymas ir psichoterapija (Richard, Brahm, 2012; Robert, Conley, 2007). \u0160io filmo veik\u0117jas jau yra i\u0161band\u0119s ir medikamentus, ir psichoterapij\u0105, jo psicholog\u0117 i\u0161band\u0117 net ir hipnoz\u0119. Pana\u0161u, kad \u012f gydym\u0105 buvo \u012ftraukta ir \u0161eima, motina sek\u0117 vaist\u0173 vartojim\u0105, psicholog\u0117 prane\u0161davo apie progres\u0105 ar nuopuolius. Vis d\u0117lto vaistus gerti Donis nustodavo, o psichoterapija, kaip matome, nepad\u0117jo suma\u017einti sutrikimo progresavimo. Negana to, G. F. Wagstaff savo straipsnyje (2000) persp\u0117jo apie hipnoz\u0117s taikymo \u0161izofrenija sergantiems \u017emon\u0117ms pavoj\u0173. Galima tik pasp\u0117lioti, galb\u016bt tai ir nul\u0117m\u0117 skaud\u017ei\u0105 filmo pabaig\u0105? Vis d\u0117lto, pana\u0161u, kad filmo re\u017eisierius pasitelk\u0117 visus \u017einomiausius gydymo b\u016bdus, tod\u0117l Don\u012f \u201enustebinti\u201c b\u016bt\u0173 sunku. \u0160izofrenija sergantiems \u017emon\u0117ms taip pat yra teikiama pagalba mokant juos socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, padedant jiems prisitaikyti visuomen\u0117je, ta\u010diau matome, jog Donis su tuo ry\u0161ki\u0173 problem\u0173 netur\u0117jo. Vis d\u0117lto, Doniui tampant vis pavojingesniam, ko gero, b\u016bt\u0173 buv\u0119 naudinga i\u0161bandyti hospitalizavim\u0105, kurio atveju vaikinas b\u016bt\u0173 labiau kontroliuojamas, jam bet kuriuo metu b\u016bt\u0173 suteikiama pagalba. \u010cia b\u016bt\u0173 pravartu taikyti ir grupinius u\u017esi\u0117mimus.<\/p>\n

Taigi matome, kad filmas \u201eDonnie Darko\u201c \u2013 paslaptingas, \u0161izofrenij\u0105 mistifikuojantis ir \u017ei\u016brov\u0105 kiek klaidinantis filmas, ta\u010diau j\u012f \u017ei\u016br\u0117ti verta, norint prisiliesti prie sergan\u010dio \u017emogaus psichikos, gyvenimo.<\/p>\n

Literat\u016bra<\/em><\/p>\n

    \n
  1. Conley, R. R. (2007) Clinical News. Clinical Schizophrenia & Related Psychoses, 6, p. 127-130;<\/li>\n
  2. Erickson, M. A., Lysaker, P. H. (2012) Self-Esteem and Insight as Predictors of Symptom Change in Schizophrenia: A Longitudinal Study. Clinical Schizophrenia & Related Psychoses, 6, p. 69-75;<\/li>\n
  3. Leiderman , E. A., Vazquez, G., Berizzo, C., Bonifacio, A., Bruscoli, N. ir kt. (2011) Public knowledge, beliefs and attitudes towards patients with schizophrenia: Buenos Aires. Soc Psychiatry Psychiatr Epidemiol, 46, p. 281\u2013290;<\/li>\n
  4. Nasrollahi, N., Bigdelli, I., Mohammadi, M. R., Hosseini, S. M. (2012) The Relationship between Obsessions and Compulsions and Negative and Positive Symptoms in Schizophrenia. Iranian J Psychiatry, 7:3;<\/li>\n
  5. Owen, P. R. (2012) Portrayals of schizophrenia by entertainment media: a content analysis of contemporary movies. Psychiatric Services, 63 (7), p. 655-9;<\/li>\n
  6. Richard, M. D., Brahm, N. C. (2012) Schizophrenia and the immube system: Pathophysiology, prevention, and treatment. Am J Health-Syst Pharm, 69, p. 757-66;<\/li>\n
  7. Sood, M., Shivanand Kattimani, S. (2008) Childhood Onset Schizophrenia: Clinical Features, Course and Outcome. J. Indian Assoc. Child Adolesc. Ment. Health, 4(2), p. 28-37;<\/li>\n
  8. Tassone-Monchicourt, C., Daumerie, N., Caria, A., Benradia, I., Roelandt, J. L. (2010) Dangerous states and mental health disorders: perceptions and reality. Encephale, 36(3), p. 21-5;<\/li>\n
  9. Wagstaff, G. F. (2000) Can hypnosis cause madness? Contemporary Hypnosis, 17(3), p. 97\u2013111;<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Inga Ar\u016bnait\u0117 Filmas \u201eDonnie Darko\u201c \u2013 tai fantastikos elementais perpinta drama apie problem\u0173 turint\u012f vaikin\u0105 ir 28 jo gyvenimo dienas, belaukiant pasaulio pabaigos, apie kuri\u0105 j\u012f persp\u0117jo auk\u0161ta b\u016btyb\u0117 persirengusi ki\u0161kiu. Filmas prasideda Donio i\u0161sigelb\u0117jimu nuo ant jo kambario u\u017ekritusio l\u0117ktuvo variklio ir t\u0119siasi vaizduojant \u012fvairias vaikino haliucinacijas, asocialaus elgesio i\u0161puolius ir pastangas i\u0161siai\u0161kinti \u012fvyki\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/853"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=853"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/853\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":854,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/853\/revisions\/854"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=853"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=853"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=853"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}