{"id":855,"date":"2012-11-15T10:42:02","date_gmt":"2012-11-15T17:42:02","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=855"},"modified":"2012-11-15T10:42:02","modified_gmt":"2012-11-15T17:42:02","slug":"amerikos-grozybes-american-beauty","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2012\/11\/15\/amerikos-grozybes-american-beauty\/","title":{"rendered":"Amerikos gro\u017eyb\u0117s \/ American Beauty"},"content":{"rendered":"

Kamil\u0117 Miliu\u0161ait\u0117, Samuelis Luko\u0161ius<\/em><\/p>\n

\u201eAmerikos gro\u017eyb\u0117s\u201c \u2013 stulbinamo populiarumo sulauk\u0119s 1999 m. Samo Mendes filmas, apdovanotas penkiais \u201eOskarais\u201d, trimis \u201eAukso gaubliais\u201d, pranc\u016bz\u0173 \u201eCezariu\u201c kaip geriausias u\u017esienio filmas. \u0160is filmas, vaizduodamas tipi\u0161k\u0105 Amerikos u\u017emiestyje gyvenan\u010di\u0105, i\u0161 pa\u017ei\u016bros laiming\u0105 \u0161eim\u0105, kelia klausimus apie tikr\u0105sias \u017emogaus vertybes, apie berg\u017ed\u017eias pastangas i\u0161likti savimi \u0161iuolaikiniuose pompastikos, netikros \u0161ypsenos, kauki\u0173, vaidybos, materializmo persisunkusiuose tarpasmeniniuose santykiuose ir socialin\u0117je plotm\u0117je. Filme vis pasikartojantis, kone piktd\u017eiugi\u0161ku motyvu tap\u0119s \u0161\u016bkis \u201ePa\u017evelgk i\u0161 ar\u010diau\u201c skatina \u017ei\u016brov\u0105 neu\u017esili\u016bliuoti ta nuostabiai tvarkingo, s\u0117kmingo, laimingo gyvenimo iliuzija ir ver\u010dia kartu su filmo herojais pergyventi vienatv\u0119, savo tr\u016bkum\u0173 ir yd\u0173 pragai\u0161ting\u0105 nepri\u0117mim\u0105, i\u0161ver\u010dia aik\u0161t\u0117n nieking\u0105 perfekcionistin\u012f siek\u012f atrodyti nepriekai\u0161tingai ir prie\u0161pastato tikram, nuo\u0161ird\u017eiam, autenti\u0161kam \u017emoni\u0173 santykiui.<\/p>\n

Vienas kritikas yra pasak\u0119s, kad filme \u201eAmerikos gro\u017eyb\u0117s\u201c galime atrasti tiek psichologini\u0173 sutrikim\u0173, kad pravartu b\u016bt\u0173 surengti net ir konferencij\u0105, kad kiekvien\u0105 j\u0173 aptarti. Kone kiekvienas i\u0161samiau vaizduojamas veik\u0117jas turi sav\u0105j\u012f. Stebina tai, kad veik\u0117jai, filmo prad\u017eioje suk\u0117l\u0119 patologi\u0161kiausi\u0173 veik\u0117j\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f, besipl\u0117tojant filmo siu\u017eetui pasirod\u0117 esantys sveikiausi, o tie, kurie sudar\u0117 psichologine prasme sveiko pasaulie\u010dio \u012fvaizd\u012f, filmo eigoje pasirod\u0117 turintys rimt\u0173 asmenini\u0173 sunkum\u0173. Aptarsime pagrindin\u012f filmo veik\u0117j\u0105 Lester\u012f Burnem\u0105, nes jo gyvenimo epizodas yra pateikiamas i\u0161samiai, tod\u0117l ir i\u0161vadas bei prielaidas galima daryti pagr\u012fs\u010diausias.<\/p>\n

Lesteris i\u0161gyvena depresij\u0105. I\u0161skiriamos dvi depresijos r\u016b\u0161ys: endogenin\u0117 ir egzogenin\u0117. Endogeninei depresijai specifi\u0161ka tai, kad ji t\u0119siasi ilgai ir yra susijusi su organizmo poky\u010diais. Be to, remiantis L. \u0160inkariovos mokymo med\u017eiaga (2009), endogenin\u0117s depresijos metu, prie\u0161ingai nei egzogenin\u0117s depresijos atveju, vyrauja menkaverti\u0161kumo, sav\u0119s kaltinimo id\u0117jos (Psichiatrijos konspektas, I dalis, p. 97). Kadangi, Lesteris prasitaria, kad jau dvide\u0161imt met\u0173 \u201egyvena lyg komoje\u201c, be to i\u0161rei\u0161kia nema\u017eai sav\u0119s kaltinimo, menkaverti\u0161kumo nuostat\u0173, galima teigti, kad jo depresija yra endogenin\u0117s kilm\u0117s. Remiantis L. \u0160inkariova (2009), endogeninei depresijai b\u016bdinga vadinamoji depresijos triada: 1) prisl\u0117gta, li\u016bdna nuotaika; 2) sul\u0117t\u0117jusios asociacijos; 3) u\u017eslopinti judesiai (ten pat, p. 92). Kalbant apie u\u017eslopint\u0173 judesi\u0173 komponent\u0105, vaizd\u017eiausiai tai paliudijanti scena yra tuomet kai, Lesteris, nesugebantis laiku susiruo\u0161ti \u012f darb\u0105, eina, veikiau tikt\u0173 \u017eodis \u201eslenka\u201c link ma\u0161inos, bei nesukoordinuodamas savo judesi\u0173, i\u0161ver\u010dia neu\u017esegt\u0105 lagamin\u0105 ant \u017eem\u0117s. Tai parodo, kad Lesterio judesiai yra kiek u\u017eslopinti. Sul\u0117t\u0117jusi\u0173 asociacij\u0173 buvim\u0105 atskleid\u017eia Lesterio mintys: \u201ea\u0161 tikrai ka\u017ek\u0105 praradau… ne visada jau\u010diausi toks… nuslopintas\u201c. Kaip teigia, R. Filipavi\u010di\u016bt\u0117 ir bendraautoriai (2008), \u201edepresijos b\u016bsenos \u017emogus jau\u010dia li\u016bdes\u012f, nevilt\u012f, kalt\u0117s jausm\u0105, praranda iniciatyv\u0105 ir geb\u0117jim\u0105 \u012fveikti sunkumus\u201c (Filipavi\u010di\u016bt\u0117 R., Jurgel\u0117nas A., Juozulynas A., Butkien\u0117 B., 2008, p. 94). Lesteris nesugeba \u012fveikti gana lengvos ir jam \u012fprastos darbo u\u017eduoties, taigi, akivaizdu, kad ligoniui sunku efektyviai atlikti paskirt\u0105 darb\u0105, kiekvienas gyvenimo \u012f\u0161\u0161\u016bkis jam tampa tarsi kli\u016btis. \u0160ie visi pavyzd\u017eiai liudija, kad Lesteris ken\u010dia nuo depresijos.<\/p>\n

L. \u0160inkariova (2009) taip apib\u016bdina depresija sergant\u012f \u017emog\u0173: \u201eli\u016bdnas, ken\u010diantis veidas, tvirtai su\u010diauptos l\u016bpos, j\u0173 kampai nusileid\u0119 \u017eemyn…\u201c (ten pat, p. 93). \u010cia Kevino Spacey, vaidinan\u010dio Lester\u012f Burhem\u0105, veido mimikos tobulai tam pasitarnauja: siauros, su\u010diauptos l\u016bpos, kuri\u0173 kampai tikrai linksta \u017eemyn, vertikali, vadinamoji Veraguto rauk\u0161l\u0117. \u017dod\u017eiu, Kevinas Spacey tiesiog visu savimi \u012fk\u016bnija depresi\u0161ko Lesterio portret\u0105.<\/p>\n

Filme \u201eAmerikos gro\u017eyb\u0117s\u201c depresijos apimtas \u017emogus vaizduojamas tikrovi\u0161kai. Tam talkina skambios fraz\u0117s: \u201etai bus \u012fsimintiniausia mano dienos akimirka, daugiau nieko gero nesulauksiu\u201c , \u201etam tikra prasme a\u0161 jau mir\u0119s\u201c, \u201ekadaise ji buvo laiminga.., mes buvome laimingi\u201c. Puiki aktoriaus vaidyba, monotoni\u0161kas balsas, veido mimikos, sarkasti\u0161kas pasakojimo stilius, gerokai sutir\u0161tinantis spalvas, – visa tai \u0161imtu procent\u0173 \u012ftikina, kad Lesteris tikrai jau\u010dia beprasmyb\u0119, prisl\u0117gtum\u0105, ne\u012f\u017evelgia ateities perspektyv\u0173. Filmo pasakojimui pl\u0117tojantis, mes stebime Lesterio Burnemo keitim\u0105si, budim\u0105 i\u0161 depresijos gniau\u017et\u0173, tod\u0117l filmui \u012fpus\u0117jus, jo poelgiuose daug\u0117ja iniciatyvos, m\u0105styme – pozityvumo, interes\u0173 ratas praplat\u0117ja. Tai neb\u016bdinga depresijai, tai jau kalba apie sveikimo period\u0105.<\/p>\n

Filmo herojus d\u0117l j\u012f ap\u0117musios depresijos i\u0161gyvena santyki\u0173 kriz\u0119 tiek su savo \u017emona, tiek su dukra, net gi su pa\u010diu savimi. Filmo eigoje ai\u0161k\u0117ja, kad Lesteriui nepatinka, kok\u012f gyvenim\u0105 jis gyvena, kokia b\u016bsena j\u012f ap\u0117musi. Jo seksualinis gyvenimas frustruotas, ai\u0161k\u0117ja problemin\u0117 situacija darbe. \u012edomu tai, kad visuomenin\u0117s, socialin\u0117s normos bei reikalavimai Lester\u012f frustruoja ir priver\u010dia dar labiau panirti \u012f savo b\u016bkl\u0119. Tuo tarpu beatodairi\u0161ki ir nelogi\u0161ki poelgiai, tokie kaip prad\u0117jimas vartoti narkotines med\u017eiagas, prabangi\u0173 ir vis\u0105 gyvenim\u0105 sau draust\u0173 daikt\u0173 pirkimas, darbo pakeitimas, paauglyst\u0117s laik\u0173 muzikos klausymas, j\u012f \u0161iek tiek prabla\u0161ko. Kadangi filme svarbi\u0105 viet\u0105 u\u017eima gro\u017eio koncepcija, tod\u0117l ir filmo scenarijus pateiktas taip, kad pagrindinis veiksnys, sugeb\u0117j\u0119s Lesterio ligos kreiv\u0119 pakreipti link sveikimo ties\u0117s, yra nat\u016bralaus, visada ir visur tvyran\u010dio, visuotino gro\u017eio pajautimas. Taigi, galima apibendrinti, kad \u012fpro\u010diai, rutina, disciplinuotas po\u017ei\u016bris \u012f gyvenim\u0105 Lesterio adaptacijai trukdo, tuo tarpu spontani\u0161kas gyvenimo b\u016bdas, \u012fpro\u010di\u0173 lau\u017eymas, pabandymas priimti save, akimirkos s\u0105moningas i\u0161gyvenimas, suteikia Lesteriui \u0161ans\u0105 prad\u0117ti sveikti.<\/p>\n

Nagrin\u0117tame filme vaizduojama \u017emogaus kan\u010dia, neviltis, netektys, susij\u0119 su prarastu gyvenimo d\u017eiaugsmu, santyki\u0173 \u0161altumas ir monotoni\u0161kumas. Taigi, filmas formuoja realisti\u0161k\u0105 sutrikimo vaizd\u0105 ir parodo, kad \u017emogus, i\u0161gyvenantis depresij\u0105, ken\u010dia tiek pats, tiek jo artimieji, tiek jo artima aplinka. Pavir\u0161in\u0117 siu\u017eeto plotm\u0117 si\u016blo gana vaiki\u0161kus ir neatsakingus sveikimo metodus: daryk tai, kas patinka, r\u016bkyk \u017eol\u0119, pirk patinkan\u010dius daiktus, spjauk ant savo atsakomybi\u0173 ir pareig\u0173. Taip gali pasirodyti, jei nagrin\u0117sime tik pat\u012f siu\u017eet\u0105. Ta\u010diau svarbiausia \u017einut\u0117, kuri\u0105 i\u0161 ties\u0173 norima \u0161iuo pasakojimu pasakyti, gal\u0117t\u0173 skamb\u0117ti taip: sustok, nusimesk kaukes, imk pasteb\u0117ti kit\u0105 \u017emog\u0173, priimk save, pasteb\u0117k dievi\u0161k\u0105 pasaulio gro\u017e\u012f, slypint\u012f u\u017e kiekvieno daikto. Tok\u012f sveikimo metod\u0105 filmas \u201eAmerikos gro\u017eyb\u0117s\u201c teigia savo latentiniu turiniu.<\/p>\n

Mokslin\u0117je literat\u016broje minimos dvi svarbiausios depresijos gydymo kryptys – tai gydymas medikamentais ir psichoterapija. Cituojant K. Janonyt\u0119 ir V. Kasiulevi\u010di\u0173 (2009) \u201edepresija gali b\u016bti gydoma farmakoterapija, psichoterapija ar abiej\u0173 kombinacija, priklausomai nuo ligos eigos (p. 55). Autoriai taip pat pabr\u0117\u017eia, kad ligoniams, kuri\u0173 depresija susijusi su psichologiniais ar socialiniais sunkumais labiau rekomenduotina psichoterapija, sunkesniais atvejais \u2013 kartu su medikamentiniu gydymu (Janonyt\u0117 K., Kasiulevi\u010dius V., 2009, p. 58). Pagrindinio filmo veik\u0117jo depresijos kilm\u0117s mes ne\u017einome, ta\u010diau akivaizdu, kad nusivylimas tarpasmeniniais santykiais, saviaktualizacijos stoka, nuo\u0161ird\u017ei\u0173 socialini\u0173 ry\u0161i\u0173 nebuvimas yra svarbios ir galimos jo sutrikimo pa\u016bm\u0117jimo prie\u017eastys. Tod\u0117l pirmiausia, Lesteriui gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti psichoterapija. P. Cuijpers, A. van Straten, Andersson G., van Oppen P. (2008) nagrin\u0117j\u0119 tarpusavyje septyni\u0173 psichoterapijos r\u016b\u0161i\u0173, skirt\u0173 depresijos gydymui, efektyvum\u0105, i\u0161siai\u0161kino, kad statisti\u0161kai reik\u0161ming\u0173 skirtum\u0173 tarp kognityvin\u0117s-elgesio, nedirektyvios palaikan\u010dios, elgesio, psichodinamin\u0117s, problem\u0173 sprendimo modelio, tarpasmenin\u0117s, socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 treniravimo psichoterapijos r\u016b\u0161i\u0173 n\u0117ra ir visos jos yra pana\u0161iai efektyvios (p. 917). Vis tik, ne\u017eenkliai efektyvesn\u0117 u\u017e kitas nagrin\u0117tame tyrime pasirod\u0117 esanti tarpasmenin\u0117 psichoterapijos r\u016b\u0161is.<\/p>\n

Apibendrinant, Samo Mendes filmas \u201eAmerikos gro\u017eyb\u0117s\u201c ne tik realisti\u0161kai, \u012ftaigiai, bet ir adekva\u010diai vaizduoja depresijos kamuojam\u0105 pagrindin\u012f veik\u0117j\u0105. Formuojamas tikrovi\u0161kas depresijos rai\u0161kos vaizdas. Kaip svarbiausi\u0105 rakt\u0105 \u012f laim\u0119 ir psichologin\u0119 sveikat\u0105 filmas si\u016blo gro\u017eio \u012f\u017evalg\u0105, akimirkos s\u0105moningumo pajaut\u0105. Pabaigai verta pacituoti vieno i\u0161 filmo veik\u0117j\u0173 \u017eod\u017eius apie \u012f\u017evalg\u0105 ir tapim\u0105 laimingu: \u201eka\u017ek\u0105 tokio pamat\u0119s, pajunti tarsi \u012f tave \u017ei\u016br\u0117t\u0173 Dievas. Trumpa akimirka, bet jei esi d\u0117mesingas, gali pa\u017evelgti tiesiai \u012f j\u012f…Ir pamatysi gro\u017e\u012f.\u201c<\/p>\n

Literat\u016bra<\/em><\/p>\n

    \n
  1. Cuijpers P., van Straten A., Andersson G., van Oppen P. (2008). Psychotherapy for Depression in Adults: A Meta-Analysis of Comparative Outcome Studies. Journal of Consulting and Clinical Psychology 76(6). Aplankyta: 2012-11-10, http:\/\/stijnvanheule.psychoanalysis.be\/wp-content\/uploads\/2011\/12\/cuijpers.2008.meta-analysis-psychotherapies-depression.pdf<\/li>\n
  2. Filipavi\u010di\u016bt\u0117 R., Jurgel\u0117nas A., Juozulynas A., Butkien\u0117 B. (2008). Depresijos sindromas \u2013 pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 socialin\u0117s rizikos veiksnys. Gerontologija 9(2). Aplankyta: 2012-11-09, http:\/\/www.gerontologija.lt\/files\/edit_files\/\/File\/pdf\/2008\/nr_2\/2008_93_98.pdf<\/li>\n
  3. Janonyt\u0117 K., Kasiulevi\u010dius V. (2009). Depresija pirmin\u0117je sveikatos prie\u017ei\u016broje. Gerontologija 10(1). Aplankyta: 2012-11-10, http:\/\/www.gerontologija.lt\/files\/edit_files\/File\/pdf\/2009\/nr_1\/2009_52_59.pdf<\/li>\n
  4. \u0160inkariova L. (2009). Psichiatrijos konspektas. I dalis. Mokomoji med\u017eiaga.<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Kamil\u0117 Miliu\u0161ait\u0117, Samuelis Luko\u0161ius \u201eAmerikos gro\u017eyb\u0117s\u201c \u2013 stulbinamo populiarumo sulauk\u0119s 1999 m. Samo Mendes filmas, apdovanotas penkiais \u201eOskarais\u201d, trimis \u201eAukso gaubliais\u201d, pranc\u016bz\u0173 \u201eCezariu\u201c kaip geriausias u\u017esienio filmas. \u0160is filmas, vaizduodamas tipi\u0161k\u0105 Amerikos u\u017emiestyje gyvenan\u010di\u0105, i\u0161 pa\u017ei\u016bros laiming\u0105 \u0161eim\u0105, kelia klausimus apie tikr\u0105sias \u017emogaus vertybes, apie berg\u017ed\u017eias pastangas i\u0161likti savimi \u0161iuolaikiniuose pompastikos, netikros \u0161ypsenos, kauki\u0173, vaidybos, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/855"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=855"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/855\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":857,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/855\/revisions\/857"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=855"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=855"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=855"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}