{"id":858,"date":"2012-11-15T10:50:10","date_gmt":"2012-11-15T17:50:10","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=858"},"modified":"2012-11-15T10:50:10","modified_gmt":"2012-11-15T17:50:10","slug":"kas-griauzia-gilberta-greipa-whats-eating-gilbert-grape","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2012\/11\/15\/kas-griauzia-gilberta-greipa-whats-eating-gilbert-grape\/","title":{"rendered":"Kas griau\u017eia Gilbert\u0105 Greip\u0105 \/ Whats eating Gilbert Grape"},"content":{"rendered":"

Vaida Galkontait\u0117,\u00a0Gint\u0117 Ulinskait\u0117-Pase\u010dnik<\/em><\/p>\n

Filme \u201eKas griau\u017eia Gilbert\u0105 Greip\u0105\u201c vaizduojamas Gilberto Greipo gyvenimas. Jis pri\u017ei\u016bri savo motin\u0105, kuriai globa reikalinga d\u0117l labai didelio svorio ir pri\u017ei\u016bri savo jaunesn\u012fj\u012f brol\u012f Arn\u012f, turint\u012f protin\u0119 negali\u0105. Gydytojai prognozavo, kad Arnis nesulauks de\u0161imties met\u0173, ta\u010diau netrukus jis \u0161v\u0119s savo a\u0161tuoniolikt\u0105j\u012f gimtadien\u012f.<\/p>\n

V.Daulenskien\u0117 (2003) protin\u012f atsilikim\u0105 apibr\u0117\u017eia kaip silpnaprotyst\u0117s form\u0105, kuri\u00a0pasirei\u0161kia d\u0117l nepakankamai arba ydingai besivystan\u010di\u0173 smegen\u0173. Pagrindinis protinio atsilikimo po\u017eymis \u2013 nepilnas kognityvini\u0173 funkcij\u0173 susiformavimas, vis\u0173 pirma m\u0105stymo. Praeityje proto negalia arba protinis atsilikimas dar buvo vadinamas protiniu nenormalumu, protiniu nepakankamumu, oligofrenija. Asmuo proti\u0161kai atsilikusiu laikomas, kai atitinka \u0161iuos kriterijus: IQ ma\u017eesnis nei 70-75; dviej\u0173 ar daugiau veiklos sfer\u0173 ry\u0161k\u016bs sutrikimai (bendravimas, apsitarnavimas, savaranki\u0161kumas, socialiniai \u012fg\u016bd\u017eiai, poilsis, sveikata ir savisauga, motyvacija, mokymosi geb\u0117jimai, nauda visuomenei, darbas); b\u016bkl\u0117 egzistuoja nuo vaikyst\u0117s. Vertinant protin\u012f atsilikim\u0105, vertinamas ir prisitaikymas. Tai kasdienis elgesys, reikalingas asmens ir socialiniam funkcionavimui. Vertinama, kaip asmuo, turintis protin\u012f atsilikim\u0105 veikia ir pateikia save, kaip sprend\u017eia i\u0161kylan\u010dias asmens ir socialines problemas. Kaip teigiama daugelyje protinio atsilikimo apibr\u0117\u017eim\u0173, protinis atsilikimas yra ne liga, o negalia. Protinis atsilikimas smarkiai skiriasi nuo depresijos, \u0161izofrenijos, smegen\u0173 lig\u0173.<\/p>\n

Arnis filme vaizduojamas kaip berniukas, turintis protin\u012f atsilikim\u0105. \u0160is sutrikimas perteikiamas labai tikrovi\u0161kai. Berniuko elgesys neadaptyvus, jis nesir\u016bpina savo sveikata ir savisauga, savo poelgiais sau kelia gr\u0117sm\u0119, nesimoko i\u0161 jau turimos patirties, jam reikalinga nuolatin\u0117 prie\u017ei\u016bra. Kai Arnis bent trumpam paliekamas vienas, jis b\u0117ga prie miesto vandens bok\u0161to ir lipa kop\u0117\u010diomis \u012f j\u012f. Tai pavojinga, nes Arnis lipa \u012f labai didel\u012f auk\u0161t\u012f ir, nors jo daug kart\u0173 buvo pra\u0161oma to daugiau nedaryti, jis nuolat tai kartoja. Berniukas buvo nepaj\u0117gus pats pasir\u016bpinti savimi, pavyzd\u017eiui, vien\u0105 kart\u0105 vyresniajam broliui palikus j\u012f maudytis vien\u0105, ryte at\u0117j\u0119s \u012f vonios kambar\u012f, brolis rado j\u012f vis dar vonioje. Taip pat Arnis nejau\u010dia prie\u017easties ir pasekm\u0117s ry\u0161io, tai galima pasteb\u0117ti, kai ty\u010dia nukirt\u0119s svirpliui galv\u0105, po to verk\u0117, kad j\u012f nu\u017eud\u0117. Elgesys neatitinka jo am\u017eiaus norm\u0173, berniukas nuolat karstosi med\u017eiais, \u017eaid\u017eia ir kitiems liepia \u017eaisti vis tuos pa\u010dius \u017eaidimus, net suimtas, berniukas juokiasi ir pra\u0161o, kad b\u016bt\u0173 \u012fjungta policijos sirena. Arnis nesilaiko visuomen\u0117je priimt\u0173 socialini\u0173 norm\u0173. Skaudinan\u010dius dalykus jis sako tiesiai \u012f akis, neatsi\u017evelgdamas \u012f kit\u0173 \u017emoni\u0173 jausmus, su visais bendrauja taip, kaip su savo \u0161eimos nariais. Kalt\u0117s jausmas jam taip pat neb\u016bdingas. Paklaustas, ar jau\u010diasi kaltas i\u0161barst\u0119s merginos pirkinius, jis atsak\u0117 nesijau\u010di\u0105s.<\/p>\n

Protin\u012f atsilikim\u0105 taip pat galima identifikuoti i\u0161 berniuko veido mimik\u0173, verbalin\u0117s ir neverbalin\u0117s kalbos jau pirmosiose filmo scenose \u2013 nekordinuot\u0173 rank\u0173 judesi\u0173, nuolatin\u0117s \u0161ypsenos be realios prie\u017easties, beprasmi\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 kartojimo.<\/p>\n

D\u0117l savo ligos filmo herojus patiria daug sunkum\u0173 \u2013 nelanko mokyklos, nebendrauja su bendraam\u017eiais. Vaikai ty\u010diojasi i\u0161 Arnio, jis neturi draug\u0173. Berniukas neturi asmeninio gyvenimo, privatumo, stipriai apriboti jo socialiniai santykiai. D\u0117l sutrikimo \u0161is a\u0161tuoniolikmetis nejau\u010dia poreiki\u0173, kurie b\u016bdingi jo am\u017eiaus paaugliams, toki\u0173 kaip autonomi\u0161kumas \u2013 kai asmuo yra laisvas ir nepriklausomas, pripa\u017einimas \u2013 kai siekiama aplinkini\u0173 pripa\u017einimo ir pagarbos, savirai\u0161kos \u2013 asmens siekimas atskleisti savo galimybes ir talentus, savisaugos poreikis \u2013 siekimas jaustis saugiai, nepatirti fizinio skausmo, nepatekti \u012f nenumatytas situacijas, intymumas \u2013 asmens siekis u\u017emegzti artimus santykius su prie\u0161ingos lyties atstovu.<\/p>\n

Ugdant asmenis, turin\u010dius protin\u0119 negali\u0105, reikalinga \u012fvairi\u0173 specialist\u0173 pagalba (pvz.; gydytoj\u0173, speciali\u0173j\u0173 pedagog\u0173, psicholog\u0173, kineziterapeut\u0173, ergoterapeut\u0173, logoped\u0173). Filme herojui, turin\u010diam \u0161i\u0105 negali\u0105, n\u0117ra teikiama jokia specialist\u0173 pagalba, n\u0117ra r\u016bpinamasi jo ugdymu. Proti\u0161kai atsilikusiems asmenims labai svarbu i\u0161ugdyti kasdien\u0117s veiklos \u012fg\u016bd\u017eius, pavyzd\u017eiui tokius, kaip valgymas, asmens higiena, apsirengimas ir nusirengimas, savo drabu\u017ei\u0173 ir avalyn\u0117s prie\u017ei\u016bra \u2013 praktin\u0117s veiklos \u012fg\u016bd\u017eius, kurie yra naudingi visam tolesniam j\u0173 gyvenimui. Arniui \u0161ie \u012fg\u016bd\u017eiai nebuvo ugdomi. Brolis ir seserys buvo pasidalin\u0119 jo prie\u017ei\u016br\u0105 ir visk\u0105 atlikdavo u\u017e j\u012f, neugdydami jo savaranki\u0161kumo \u2013 maudydavo, rengdavo, gamindavo valgyti, paguldydavo \u012f lov\u0105. Speciali\u0173j\u0173 poreiki\u0173 vaiko ugdymui labai svarbi jo gyvenimo kokyb\u0117, aplinka, daug kuo lemianti raidos perspektyv\u0105. Arnio gyvenimo kokyb\u0117, aplinka vaizduojama prasta. Vienintelis \u0161eimos i\u0161laikytojas buvo brolis Gilbertas. \u0160eimos materialin\u0117 pad\u0117tis prasta, reik\u0117jo nuolat skai\u010diuoti i\u0161leid\u017eiamus pinigus ir juos taupyti. \u0160eimoje da\u017enai kildavo konfliktai, gin\u010dai. Mama nesir\u016bpino vaikais, o jai pa\u010diai reik\u0117jo prie\u017ei\u016bros d\u0117l jos sveikatos problem\u0173, savo pareigas ji perdav\u0117 vaikams. Namas, kuriame gyveno berniukas, senos statybos, reikalaujantis nuolatinio remonto ir prie\u017ei\u016bros. Gyvendamas ma\u017eame miestelyje, berniukas negal\u0117jo gauti reikiamos pagalbos. Visi \u0161ie veiksniai trukd\u0117 Arnio adaptacijai.<\/p>\n

Adaptacijai pad\u0117jo aplinkini\u0173 pagalba ir geranori\u0161kumas. Jie bendravo su Arniu nediskriminuodami jo d\u0117l negalios. Taip pat adaptacijai pad\u0117jo artimi berniuko santykiai su vyresniuoju broliu Gilbertu, kuris nuolat r\u016bpinosi juo, saugojo, neleido skriausti, \u017eaid\u0117, mok\u0117 mandagaus elgesio.<\/p>\n

Kaip jau min\u0117ta, filme protinio atsilikimo sutrikimas vaizduojamas pakankamai realisti\u0161kai ir formuoja gana pozityv\u0173 suvokim\u0105. Toki\u0173 vaik\u0173 nereikia bijoti ar j\u0173 vengti, ta\u010diau filme parodoma, jog tokio vaiko prie\u017ei\u016bra reikalauja labai daug kantryb\u0117s, j\u0117g\u0173, meil\u0117s ir atsidavimo \u2013 \u201ekartais labiau u\u017e visk\u0105 norisi, kad jis gyvent\u0173, o kartais ne…\u201c(citata i\u0161 filmo).<\/p>\n

Iki \u0161iol n\u0117ra rasta vaisto, galin\u010dio pagydyti \u0161i\u0105 negali\u0105. Ta\u010diau medikamentai gali stabdyti protinio atsilikimo progresavim\u0105, abilitacija (gyvenimui visuomen\u0117je reikaling\u0173 elgesio \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, nuostat\u0173 ir vertybi\u0173 i\u0161mokimas) paruo\u0161ti kasdienei veiklai, o profilaktika gali suma\u017einti protinio atsilikimo sergamum\u0105. Atsi\u017evelgiant \u012f vaiko galimybes ir poreikius, individuali abilitacijos programa gali apimti \u012fvairius stimuliacijos metodus, tokius kaip dail\u0117s ir muzikos terapij\u0105, ergoterapij\u0105, kineziterapij\u0105, logoterapij\u0105 ir kitus. Ta\u010diau tradici\u0161kai pagrindiniai \u0161i\u0173 vaik\u0173 ugdymo komandos specialistai yra pedagogai, specialieji pedagogai, psichologai. Tokiems vaikams labai svarbi reabilitacija bei j\u0173 integracija \u012f visuomen\u0119 ir \u0161vietimo sistem\u0105. Anksti ir tinkamai organizuotas j\u0173 ugdymo procesas labai palankiai veikia proti\u0161kai atsiliekan\u010di\u0173j\u0173 raid\u0105.<\/p>\n

\u0160iam filmo herojui b\u016bt\u0173 galima pad\u0117ti mokant j\u012f savaranki\u0161kumo, ie\u0161kant specialist\u0173 pagalbos, gerinant gyvenimo kokyb\u0119. Net nekreipiant d\u0117mesio \u012f protinio atsilikimo prie\u017eastis ir laipsn\u012f, visiems vaikams, turintiems protin\u012f atsilikim\u0105, svarbu kuo anks\u010diau teikti pagalb\u0105: prad\u0117ti mokyti vaik\u0105 savaranki\u0161kumo, taikyti pedagogin\u012f ir psichologin\u012f stimuliavim\u0105.<\/p>\n

Film\u0105 \u201eKas griau\u017eia Gilbert\u0105 Greip\u0105?\u201c analizuoti buvo ne tik \u012fdomu, bet ir naudinga. Filmas privert\u0117 susim\u0105styti. Protinio atsilikimo negali\u0105 turin\u010dio vaiko ugdyme labai svarbus artim\u0173j\u0173 d\u0117mesys, visuomen\u0117s po\u017ei\u016bris, specialist\u0173 pagalba. Rekomenduojame pa\u017ei\u016br\u0117ti \u0161\u012f film\u0105 tiems, kurie nori geriau susipa\u017einti su protinio atsilikimo sutrikimu, pa\u017evelgti \u012f j\u012f ne tik klinikinio psichologo, paties sergan\u010diojo, bet ir sergan\u010diojo artim\u0173j\u0173 akimis.<\/p>\n

\u00a0Literat\u016bra<\/em><\/p>\n

    \n
  1. Daulenskien\u0117 J. (2003) Protinio atsilikimo klinika. \u0160iauliai<\/li>\n
  2. Kaffemanas R. (2005). Speciali\u0173j\u0173 poreiki\u0173 vaik\u0173 pa\u017einimas ir ugdymas. Specialusis ugdymas, 1(12), 50-60.<\/li>\n
  3. Schalock R. L., Luckasson R. A., Shogren K. A., Borthwick-Duffy S., Bradley V., Buntinx W. H. E., et al. (2007). The Renaming of Mental Retardation: Understanding the Change to the Term Intellectual Disability. Intellectual and Developmental Disabilities, 45, 116-124.<\/li>\n
  4. Wehmeyer M. L., Buntinx W. H. E., Lachapelle Y., Luckasson R. A., Schalock R. L., Verdugo M. A., et al. (2008). The Intellectual Disability Construct and Its Relation to Human Functioning. Intellectual and Developmental Disabilities, 46, 311-318.<\/li>\n<\/ol>\n

     <\/p>\n

     <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Vaida Galkontait\u0117,\u00a0Gint\u0117 Ulinskait\u0117-Pase\u010dnik Filme \u201eKas griau\u017eia Gilbert\u0105 Greip\u0105\u201c vaizduojamas Gilberto Greipo gyvenimas. Jis pri\u017ei\u016bri savo motin\u0105, kuriai globa reikalinga d\u0117l labai didelio svorio ir pri\u017ei\u016bri savo jaunesn\u012fj\u012f brol\u012f Arn\u012f, turint\u012f protin\u0119 negali\u0105. Gydytojai prognozavo, kad Arnis nesulauks de\u0161imties met\u0173, ta\u010diau netrukus jis \u0161v\u0119s savo a\u0161tuoniolikt\u0105j\u012f gimtadien\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/858"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=858"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/858\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":860,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/858\/revisions\/860"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=858"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=858"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=858"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}