{"id":861,"date":"2012-11-15T11:12:50","date_gmt":"2012-11-15T18:12:50","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=861"},"modified":"2012-11-15T11:13:26","modified_gmt":"2012-11-15T18:13:26","slug":"kaip-bus-taip-gerai-as-good-as-it-gets","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2012\/11\/15\/kaip-bus-taip-gerai-as-good-as-it-gets\/","title":{"rendered":"Kaip bus, taip gerai \/ As good as it gets"},"content":{"rendered":"

Au\u0161ra Monkevi\u010di\u016bt\u0117,\u00a0Julita Nikorait\u0117,\u00a0Povilas Sakalauskas \u00a0<\/em><\/p>\n

M\u016bs\u0173 komandos analizuotas filmas – romantin\u0117 komedija \u201eAs good as it gets\u201c, kuri sukurta 1997, re\u017eisierius James L. Brooks. Pagrindinis filmo herojus yra ekscentri\u0161kas, vieni\u0161as, aplinkini\u0173 neken\u010diamas ra\u0161ytojas, kurio gyvenimas pradeda keistis atsiradus galimybei globoti kaimyno \u0161un\u012f. Tai paskatina j\u012f labiau dom\u0117tis savo socialiniu pasauliu – susi\u017eav\u0117ti j\u012f da\u017enai aptarnaujan\u010dia padav\u0117ja. Kasdien jis ima skirti vis daugiau d\u0117mesio aplinkiniams.<\/p>\n

Filmo herojus serga obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, tai buvo atskleista filmo metu. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas tai- chroni\u0161kas nerimo sutrikimas, pasirei\u0161kiantis \u012fkyrumais, kurie \u017emog\u0173 tiesiog persekioja ir trukdo \u012fvairioms gyvenimo sferoms – darbui, tarpasmeniniams santykiams, atsipalaidavimui ir pan. Nors \u017emogus bando valingai prie\u0161intis \u012fkyrumams ta\u010diau jam nepavyksta. Lengvo laipsnio sutrikimas nesutrukdo \u017emogaus veiklos. \u017dmon\u0117s, kuriems b\u016bdingas \u0161is sutrikimas link\u0119 sl\u0117pti juos kamuojan\u010dius \u012fkyrumus.<\/p>\n

Sutrikimas filme vaizduojamas daugiausia \u012fkyri\u0173 ritual\u0173 forma: tam tikra tvarka u\u017erakinamos nam\u0173 dur\u0173 spynos; tam tikra tvarka u\u017edegamos \u0161viesos; atsibudus ryte pirmiausiai tam tikra tvarka palie\u010diamos grindys; restorane valgoma tik su savo atsine\u0161tais, plastikiniais \u012frankiais, vengiama liesti \u017emones, ar kai kuriuos daiktus. Taip pasirei\u0161kia \u012fkyri fobija mikrobams.<\/p>\n

\u0160iame filme tikrovi\u0161kai vaizduojamas obsesinis-kompulsinis sutrikimas asmenin\u0117je ir socialin\u0117je sferose. Herojus vaizduojamas, kaip nerimastingas. Jis vengia bendrauti, nepalaiko santyki\u0173 su aplinkiniais, yra smulkmeni\u0161kas, prie\u0161i\u0161kas, pedanti\u0161kas, perd\u0117tai organizuotas. Min\u0117tos \u0161io sutrikimo pasekm\u0117s trukdo s\u0117kmingam prisitaikymui \u012fvairiose gyvenimo situacijose. Taip pat vaizduojamas epizodinis pager\u0117jimas, kuris i\u0161 tikr\u0173j\u0173 b\u016bdingas obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui.<\/p>\n

Pagrindinis veik\u0117jas patiria nerim\u0105 ir j\u012f mal\u0161ina naudodamas \u012fvairius, savo sugalvotus ritualus. Vis d\u0117l to, po to, kai herojus \u012fsimyli, jis pradeda jausti ma\u017eiau nerimo, teikia ma\u017eesn\u0119 reik\u0161m\u0119 ritualams ir ger\u0117ja jo prisitaikymas. Jis leid\u017eia sau pabu\u010diuoti moter\u012f, nebijodamas u\u017esikr\u0117sti mikrobais, paliesti preki\u0173 lentyn\u0105. Ta\u010diau veik\u0117jas nesugeba visi\u0161kai atsikratyti ritual\u0173: negali u\u017elipti ant keli\u0173 grind\u0173 plyteli\u0173 vienu metu, bandym\u0173 atsikratyti \u012fsivaizduojam\u0173 mikrob\u0173, bandydamas jais atsikratyti ilgai prausdamasis du\u0161e.<\/p>\n

Filmas sukuria \u012fsp\u016bd\u012f, kad pagrindinio veik\u0117jo sutrikimas n\u0117ra pastebimas aplinkini\u0173. \u017dmon\u0117s reaguoja \u012f j\u012f kaip \u012f: \u201ekeist\u0105\u201c, nemalon\u0173 asmen\u012f, tod\u0117l formuojamas \u012fsp\u016bdis, kad prisitaikyti prie aplinkos galima, kadangi herojus yra pakankamai s\u0117kmingas ra\u0161ytojas. Kita vertus, atid\u017eiau stebint pagrindinio veik\u0117jo elges\u012f, matosi daug nerimo po\u017eymi\u0173, daug situacij\u0173, kurios reikalauja, kur kas didesni\u0173 pastang\u0173, nei kitiems asmenims, pavyzd\u017eiui: \u0117jimas gatve sausakim\u0161u \u0161aligatviu, stumdant praeivius i\u0161 kelio, kad tik b\u016bt\u0173 i\u0161laikyta reikalinga tvarka; plaudamas rankas veik\u0117jas panaudoja vien\u0105 muil\u0105 ir panaudoj\u0119s i\u0161 karto j\u012f i\u0161meta.<\/p>\n

Daugumoje situacij\u0173 sudaromas \u012fsp\u016bdis yra teisingas, filme vaizduojama nelabai sunki sutrikimo forma, tokiais atvejais asmuo gali pakankamai normaliai funkcionuoti. Vis d\u0117l to, filmas galb\u016bt neatspindi tikrosios veik\u0117jo vidin\u0117s b\u016bsenos: neperteikiami vidiniai jausmai, kurie nei\u0161rei\u0161kiami \u017eod\u017eiais, savikriti\u0161kumas sutrikimo at\u017evilgiu.<\/p>\n

\u0160\u012f sutrikim\u0105 turintiems \u017emon\u0117ms prisitaikyti prie aplinkos gali pad\u0117ti individuali terapija. Pla\u010diausiai taikoma kognityvin\u0117-elgesio terapija. Pagrindin\u0117 psichologo u\u017eduotis yra pad\u0117ti prisitaikyti prie aplinkos turintiems \u0161\u012f sutrikim\u0105 ir jeigu \u012fmanoma slopinti j\u012f. Viena i\u0161 veiksmingiausi\u0173 nerimo sutrikimo gydymo metodik\u0173 yra sisteminio desensitizavimo, pavyzd\u017eiui: kai pacientas esantis relaksacijos b\u016bsenoje pradeda \u012fsivaizduoti nerim\u0105 kelian\u010di\u0105 situacij\u0105. Kadangi atsipalaidavimas ir nerimas yra prie\u0161ingos reakcijos tai atsipalaidavimas neutralizuoja nerim\u0105. Nerim\u0105 galima suma\u017einti s\u0105moningai kartojant nerim\u0105 keliant\u012f vaizdin\u012f saugioje aplinkoje arba t\u0105 vaizdin\u012f kei\u010diant \u012f labiau priimtin\u0105, malon\u0173.<\/p>\n

Taip pat galima naudoti min\u010di\u0173 stabdymo metod\u0105. Naudojant \u0161\u012f metod\u0105 d\u0117mesys yra nukreipiamas pasakius: \u201estop\u201c, suplojus delnais arba garsiai skai\u010diuojant.<\/p>\n

U\u017era\u0161ymo metodas taikomas vis\u0173 nerimo sutrikim\u0173 atvejais. Nerim\u0105 kelian\u010di\u0173 min\u010di\u0173, dienora\u0161\u010di\u0173 ra\u0161ymas suteikia galimyb\u0119 sergan\u010diajam objektyviau \u012fvertinti situacij\u0105 ir ie\u0161koti alternatyvi\u0173 sprendim\u0173.<\/p>\n

Psichoterapija tur\u0117t\u0173 orientuotis \u012f socialinio menkaverti\u0161kumo ir bej\u0117gi\u0161kumo ma\u017einim\u0105, parodyti sutrikim\u0105 turin\u010dio \u017emogaus stipri\u0105sias savybes, skatinti pasitik\u0117jim\u0105 savimi, mokyti atpa\u017einti ir i\u0161reik\u0161ti savo jausmus.<\/p>\n

Neatsiejama psichologo darbo dalis yra aplinkos terapija. \u017dmogus turi galimyb\u0119 i\u0161bandyti save kitose socialin\u0117se situacijose, \u012fgyja bendravimo su \u012fvairesniais \u017emon\u0117mis patirties, gauna palaikym\u0105 ir stimuliacij\u0105 i\u0161 aplinkos, tod\u0117l did\u0117ja pasitik\u0117jimas savimi.<\/p>\n

\u017dmon\u0117s, kuriems b\u016bdingas obsesinis-kompulsinis sutrikimas, pasi\u017eymi neadekva\u010diais situacijai \u012fsitikinimais, tod\u0117l mes, remdamiesi ap\u017evelgtais \u0161altiniais, rekomenduotume i\u0161analizuoti situacijas, kuriose pasirei\u0161kia pagrindinio veik\u0117jo \u012fkyr\u016bs ritualai ir paskatintume objektyviau \u017evelgti \u012f situacijas, atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f elgesio beprasmi\u0161kum\u0105.<\/p>\n

Apibendrinant, filmas gan tikrovi\u0161kai atspindi obsesin\u012f-kompulsin\u012f sutrikim\u0105, jo aspektus, situacijas, kuriose jis pasirei\u0161kia. Vis d\u0117l to, filmas yra skirtas masiniam vartojimui, tod\u0117l sutrikimas vaizduojamas supaprastintai, neatsi\u017evelgiama \u012f visas peripetijas.<\/p>\n

Literat\u016bra<\/em><\/p>\n

    \n
  1. \u00a0<\/em>Diom\u0161ina B., Vy\u010dinien\u0117 D. (2002). Vaik\u0173 ir paaugli\u0173 nerimo sutrikimai. Psichoterapijos kryptys. Medicina, 38 (4), 466-470.<\/li>\n
  2. Schruers K., Koning K., Luermans J., Haack M. J., Griez E. (2005). Obsessive\u2013compulsive disorder: a critical review of therapeutic perspectives. Acta Psychiatr Scand, 111, 261\u2013271.<\/li>\n
  3. Tolin D. F., Brady R. E., Hannan S. (2007). Obsessional Beliefs and Symptoms of Obsessive-Compulsive Disorder in a Clinical Sample. Psychopathol Behav Assess, 20-42.<\/li>\n<\/ol>\n

     <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Au\u0161ra Monkevi\u010di\u016bt\u0117,\u00a0Julita Nikorait\u0117,\u00a0Povilas Sakalauskas \u00a0 M\u016bs\u0173 komandos analizuotas filmas – romantin\u0117 komedija \u201eAs good as it gets\u201c, kuri sukurta 1997, re\u017eisierius James L. Brooks. Pagrindinis filmo herojus yra ekscentri\u0161kas, vieni\u0161as, aplinkini\u0173 neken\u010diamas ra\u0161ytojas, kurio gyvenimas pradeda keistis atsiradus galimybei globoti kaimyno \u0161un\u012f. Tai paskatina j\u012f labiau dom\u0117tis savo socialiniu pasauliu – susi\u017eav\u0117ti j\u012f da\u017enai aptarnaujan\u010dia […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/861"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=861"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/861\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":864,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/861\/revisions\/864"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=861"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=861"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=861"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}