{"id":868,"date":"2012-11-16T03:15:02","date_gmt":"2012-11-16T10:15:02","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=868"},"modified":"2012-11-16T03:15:02","modified_gmt":"2012-11-16T10:15:02","slug":"septynios-sielos-seven-pounds","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2012\/11\/16\/septynios-sielos-seven-pounds\/","title":{"rendered":"Septynios sielos \/ Seven pounds"},"content":{"rendered":"

Indr\u0117 Dap\u0161evi\u010di\u016bt\u0117 ir Kristina Rusteikait\u0117<\/em><\/p>\n

Septynios sielos (Seven pounds) – tai 2008 metais sukurtas Gabriele Muccino filmas. \u0160iame filme pasakojama apie vyr\u0105, kurio s\u0117kmingas gyvenimas pasikei\u010dia per vien\u0105 akimirk\u0105. Pagrindinio veik\u0117jo sukeltoje avarijoje \u017e\u016bsta jo su\u017ead\u0117tin\u0117 ir \u0161e\u0161i \u017emon\u0117s, buv\u0119 kitoje ma\u0161inoje. Toliau rodomos \u0161io \u012fvykio pasekm\u0117s herojui, kaip potrauminio streso sutrikimas lemia jo elges\u012f, emocijas.<\/p>\n

Klinikin\u0117s psichologijos temai filmas naudingas tuo, kad parodomas potrauminio streso sutrikimas ir jam b\u016bdingi simptomai, kurie priveda veik\u0117j\u0105 prie savi\u017eudyb\u0117s planavimo ir jos \u012fgyvendinimo. Veik\u0117jas jau\u010dia kalt\u0119 d\u0117l nu\u017eudyt\u0173 \u017emoni\u0173, tod\u0117l stengiasi j\u0105 i\u0161pirkti pad\u0117damas septyniems \u017emon\u0117ms, kurie tur\u0117jo sveikatos ar materialini\u0173 problem\u0173.<\/p>\n

\u0160is sutrikimas vaizduojamas gan\u0117tinai tikrovi\u0161kai. Potrauminis stresas sutrikdo darbingum\u0105 bei gyvenimo b\u016bd\u0105, tai ir yra vaizduojama filme. Pastebimi pagrindiniai, veik\u0117jui b\u016bdingi simptomai, kurie atspindi potraumin\u012f sutrikim\u0105. Min\u010di\u0173, poj\u016b\u010di\u0173, pokalbi\u0173 susijusi\u0173 su \u012fvykiu vengimas, pavyzd\u017eiui, klausin\u0117jamas apie buvusi\u0105 su\u017ead\u0117tin\u0119 jis susierzindavo ir nukreipdavo tem\u0105. Taip pat matomi interes\u0173 praradimas ir atsiskyrimas nuo \u0161eimos. Filme herojus yra susikoncentrav\u0119s ties vienu tikslu \u2013 kalt\u0117s i\u0161pirkimu, tod\u0117l i\u0161eina i\u0161 darbo, bendrauja tik su tais \u017emon\u0117mis, kurie naudingi siekiant tikslo. Taip pat vengia susitikim\u0173, pokalbi\u0173 su broliu. B\u016bdingos mintys apie mirt\u012f. Veik\u0117jas galvoja apie savi\u017eudyb\u0119 ir j\u0105 planuoja, taip siekdamas i\u0161taisyti savo padaryt\u0105 klaid\u0105. Pasikartojantys slegiantys prisiminimai. Prisimena prie\u0161 avarij\u0105 buvusius \u012fvykius susijusius su su\u017ead\u0117tine bei avarijos momentus. Persekiojantys ko\u0161marai, susij\u0119 su traumuojan\u010diu \u012fvykiu. Da\u017enai nakt\u012f prabusdavo i\u0161piltas prakaito.<\/p>\n

Kiekvienam patyrusiam traum\u0105, pasirei\u0161kia daugeliui b\u016bdingi \u0161io sutrikimo simptomai, ta\u010diau jie gali skirtis. \u0160iame filme veiksmas vyksta pra\u0117jus dvejiems metams po avarijos, tod\u0117l negalime steb\u0117ti pradini\u0173 simptom\u0173, toki\u0173 kaip padid\u0117j\u0119s susijaudinimo lygis, depresi\u0161kumas ar tam tikr\u0173 viet\u0173, veiklos sukelian\u010di\u0173 skausmingus prisiminimus vengimas.<\/p>\n

Potrauminis streso sutrikimas apsunkino kasdienin\u0119 veikl\u0105, nes herojus tapo abejingas aplinkai. Gr\u012f\u017eti \u012f sau \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105 trukd\u0117 kalt\u0117s jausmas, tod\u0117l jis tik steng\u0117si \u012fgyvendinti savo plan\u0105. Ie\u0161kodamas \u017emoni\u0173, kuriems gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti, jis susipa\u017e\u012fsta su jauna, turin\u010dia \u0161irdies lig\u0105 moterimi. Jis v\u0117l \u012fsimyli ir susigr\u0105\u017eina vilt\u012f, kad viskas gali pasitaisyti, ta\u010diau jos sunki b\u016bkl\u0117 nublo\u0161kia j\u012f atgal \u012f realyb\u0119. Nenor\u0117damas prarasti dar vienos mylimos moters, jis pasiry\u017eta nusi\u017eudyti, kad atiduot\u0173 savo \u0161ird\u012f ir taip j\u0105 i\u0161gelb\u0117t\u0173.<\/p>\n

Filmas formuoja kiekvienam \u017emogui skirting\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f, priklausomai nuo jo turim\u0173 \u017eini\u0173 apie potrauminio streso sutrikim\u0105. Asmuo nesusipa\u017ein\u0119s su \u0161iuo sutrikimu gali susidaryti klaiding\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f. \u017di\u016brovas gali nuvertinti traumuojan\u010dio \u012fvykio reik\u0161mingum\u0105 ir simptomus priskirti \u0161iam sutrikimui, nepriklausomai kokia situacija j\u012f suk\u0117l\u0117. Galvojama, kad kalt\u0117s jausmas yra vienas i\u0161 pagrindini\u0173 simptom\u0173, kuris v\u0117liau priveda prie savi\u017eudyb\u0117s. Jei anks\u010diau buvo dom\u0117tasi apie \u0161\u012f sutrikim\u0105 ir jo simptomus, tai \u017emogus pastebi ne tik kalt\u0119 ir savi\u017eudyb\u0119, bet ir kitus b\u016bdingus po\u017eymius. Jis suvokia, kad tik po labai sukre\u010dian\u010dio \u012fvykio ir priklausomai nuo paties \u017emogaus asmenyb\u0117s pasirei\u0161kia jam labiausiai b\u016bdingi simptomai. M\u016bs\u0173 manymu, filmas parodo kra\u0161tutin\u012f \u0161io sutrikimo atvej\u012f, nes \u017emon\u0117ms turintiems \u0161\u012f sutrikim\u0105 kyla min\u010di\u0173 apie mirt\u012f, ta\u010diau savi\u017eudybei pasiry\u017eta tik kritiniu atveju.<\/p>\n

\u0160\u012f sutrikim\u0105 turintiems \u017emon\u0117ms yra taikomi keli pagalbos b\u016bdai: kognityvin\u0117-elgesio terapija, \u0161eimos terapija, grupin\u0117 terapija arba individuali terapija, medikamentinis gydymas. Kognityvin\u0117-elgesio terapija remiasi d\u0117lion\u0117s principu, kad atsargiai ir pama\u017eu yra atskleid\u017eiamos mintys, jausmai ir situacijos, kurios primena apie traum\u0105. Taip pat apima kankinan\u010di\u0173 min\u010di\u0173 apie \u012fvyk\u012f atpa\u017einim\u0105 ir j\u0173 keitim\u0105 \u012f racionalias. \u0160eimos terapija padeda \u0161eimos nariams suprasti, k\u0105 i\u0161gyvena \u017emogus kamuojamas potrauminio streso sutrikimo, tai pagerint\u0173 tarpusavio bendravim\u0105. Grupin\u0117 terapija padeda \u017emon\u0117ms, kurie yra u\u017edari, nepasitikintys ir nenorintys kalb\u0117ti apie savo i\u0161gyvenimus. Esant grup\u0117je su \u017emon\u0117mis, turin\u010diais pana\u0161i\u0173 problem\u0173, ir besiklausant j\u0173 pasakojim\u0173 yra lengviau patiems atsiverti. Kitiems yra reikalingas individualus psichoterapeutas, kuriuo jie gal\u0117t\u0173 pasitik\u0117ti. Taip pat yra naudojamas medikamentinis gydymas, kurio metu vartojami vaistai, padedantys suma\u017einti li\u016bdes\u012f, nerim\u0105 ir kitus simptomus. Da\u017eniausiai taikomas kompleksinis gydymas \u2013 psichoterapija kartu su medikamentiniu gydymu. Taip pat gydymo metu labai svarbi \u0161eimos nari\u0173, draug\u0173 emocin\u0117 parama bei supratimas ir kantryb\u0117. Pagrindinis \u0161i\u0173 terapij\u0173 tikslas \u2013 pad\u0117ti \u012fveikti ar suma\u017einti potrauminio streso simptomus. Pad\u0117ti suvokti tai, kas \u012fvyko, suprasti jausmus, kuriuos jis patyr\u0117s, taip pat pad\u0117ti suvokti jo paties atsakomyb\u0119 konkre\u010dioje situacijoje. Svarbu atstatyti teigiam\u0105 sav\u0119s vertinim\u0105 bei savikontrol\u0119, taip pat i\u0161analizuoti kalt\u0117s jausmo pagr\u012fstum\u0105.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 manymu, filmo veik\u0117j\u0105 gydyti geriausia b\u016bt\u0173 i\u0161analizuojant mintis ir jausmus susijusius su avarija, dirbti su i\u0161kreiptu m\u0105stymu bei kalt\u0117s jausmu. Taip pat pad\u0117ti i\u0161mokti kontroliuoti \u012fkyrius prisiminimus. Atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f gyvenimo pasikeitimus ir bendravimo problemas, kurias suk\u0117l\u0117 potrauminis streso sutrikimas. Tuo pa\u010diu dirbti su savi\u017eudi\u0161komis mintimis ir bandyti suma\u017einti savi\u017eudyb\u0117s rizik\u0105.<\/p>\n

Literat\u016bra<\/em><\/p>\n

1. Ehlers A., Clark D. M. (2000). A cognitive model of posttraumatic stress disorder. Behaviour Research and Therapy, 38, 319-345.<\/p>\n

2. Etten Van M. L., Taylor S. (1998). Comparative Efficacy of Treatments for Post-traumatic Stress Disorder: A Meta-Analysis. Clinical Psychology and Psychotherapy, 5, 126-144.<\/p>\n

3. Weis J. M., Grunert B. K. (2004). Post-traumatic stress disorder following traumatic injuries in adults. Wisconsin Medical Journal, 103 (6), 69-72.<\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Indr\u0117 Dap\u0161evi\u010di\u016bt\u0117 ir Kristina Rusteikait\u0117 Septynios sielos (Seven pounds) – tai 2008 metais sukurtas Gabriele Muccino filmas. \u0160iame filme pasakojama apie vyr\u0105, kurio s\u0117kmingas gyvenimas pasikei\u010dia per vien\u0105 akimirk\u0105. Pagrindinio veik\u0117jo sukeltoje avarijoje \u017e\u016bsta jo su\u017ead\u0117tin\u0117 ir \u0161e\u0161i \u017emon\u0117s, buv\u0119 kitoje ma\u0161inoje. Toliau rodomos \u0161io \u012fvykio pasekm\u0117s herojui, kaip potrauminio streso sutrikimas lemia jo elges\u012f, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/868"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=868"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/868\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":870,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/868\/revisions\/870"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=868"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=868"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=868"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}