{"id":872,"date":"2012-11-16T04:42:21","date_gmt":"2012-11-16T11:42:21","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=872"},"modified":"2012-11-16T04:42:21","modified_gmt":"2012-11-16T11:42:21","slug":"myli-nemyli-a-la-folie-pas-de-tout-he-loves-me-he-loves-me-not","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2012\/11\/16\/myli-nemyli-a-la-folie-pas-de-tout-he-loves-me-he-loves-me-not\/","title":{"rendered":"Myli \u2013 nemyli \/ A la folie… pas de tout \/ He loves me, he loves me not"},"content":{"rendered":"

Agn\u0117 Kamait\u0117,\u00a0Vilma D\u016bdien\u0117\u00a0<\/em><\/p>\n

<\/em>Filmo “Myli \u2013 nemyli” (2002 m., re\u017e. Laetitia Colombani) prad\u017eioje matome aktor\u0117s Audrey Tautou veidel\u012f, sk\u0119stant\u012f g\u0117li\u0173 j\u016broje ir tai sudaro \u012fsp\u016bd\u012f, jog \u017ei\u016br\u0117sime romantin\u0119 meil\u0117s istorij\u0105.Nors filmas \u012fvardintas kaip romantinis trileris, bet \u012f tai visai nepana\u0161u.<\/p>\n

Filme Audrey Tautou vaidina And\u017eelik\u0105, jaun\u0105 simpati\u0161k\u0105 meni\u0161kos sielos student\u0119, kuri laisvu laiku dirba kavin\u0117je padav\u0117ja. And\u017eelik\u0105 yra \u012fsimyl\u0117j\u0119s jos studij\u0173 draugas, ta\u010diau ji tuo pa\u010diu jam neatsako, nes pati yra \u012fsimyl\u0117jusi \u017eav\u0173 kaimyn\u0105, 35-eri\u0173 met\u0173 kardiolog\u0105 (Samuel Le Bihan) Luik\u0105 Le Garec\u0105. Ta\u010diau jis yra ved\u0119s ir laukia \u0161eimos pagaus\u0117jimo. \u0160ios aplinkyb\u0117s And\u017eelikai sunkum\u0173 nesudaro, nes ji yra \u012fsitikusi, kad \u0161ird\u017ei\u0173 gydytojas galiausiai bus su ja. Ji atkakliai siekia jo dem\u0117sio: siuntin\u0117ja g\u0117les, meil\u0117s prisipa\u017einimus ir planuoja bendras atostogas Florencijoje. \u0160iuo meil\u0117s romanu ji yra \u012ftikinusi ir savo draugus. O prie\u017eastis, kuri\u0105 ji pateika savo draugams, d\u0117l ko jiedu su Luiku nesusitikin\u0117ja vie\u0161ai, yra gydytojo \u0161eimynin\u0117s aplinkyb\u0117s. Niekam nekyla joki\u0173 klausim\u0173.<\/p>\n

Filmo prad\u017eia palieka \u012fsp\u016bd\u012f, jog matysime dar vien\u0105 meil\u0117s trikampio istorij\u0105. Tada kyla klausimas, tai kur \u010dia trileris? Ir staiga viskas pradeda keistis.\u00a0 Paai\u0161k\u0117ja, jog viskas, kas buvo pasakojama, nes akivaizd\u017ei\u0173 fakt\u0173 ir neb\u016bvo rodoma, yra tik And\u017eelikos fantazijos ir atsitiktiniai sutapimai. Ta\u010diau tos fantazijos buvo tokios stiprios, kad u\u017evald\u0117 vis\u0105 jaunos merginos gyvenim\u0105. Svarbiausi istorijos \u012fvykiai rodomi dar kart\u0105, ta\u010diau \u0161\u012fsyk parodomos tos smulkmenos, kurios leid\u017eia susidaryti tikr\u0105j\u012f vaizd\u0105. Pavyzd\u017eiui, jog daktaras Luikas Le Garecas net ne\u012fsivaizduoja, kas jam gali siuntin\u0117ti meil\u0117s lai\u0161kus bei dovanas,\u00a0 ir \u012ftaria vien\u0105 i\u0161 savo pacien\u010di\u0173. Nors jis yra laimingai ved\u0119s, ta\u010diau \u0161ios aplinkyb\u0117s apsunkin\u0105 jo \u0161eimynin\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n

Taigi, filmas yra tarsi i\u0161 trij\u0173 dali\u0173. Pirmoji dalis tai romantin\u0117 meil\u0117s istorija, kuri\u0105 sukur\u0117 And\u017eelikos samon\u0117. Antroji dalis tai jau romantinis trileris, nes paai\u0161k\u0117ja, kad joki\u0173 santyki\u0173 tarp filmo heroj\u0173 nebuvo ir dar blogiau. And\u017eelika yra taip stipriai \u012ftik\u0117jusi \u012f \u0161i\u0105 meil\u0119, kad yra pasiry\u017eusi padaryti bet k\u0105 d\u0117l savo mylimojo. D\u0117l jos veiksm\u0173 net i\u0161kyla gr\u0117sm\u0117 gydyto \u017emonos Rachel gyvybei, o viena i\u0161 Luiko pacien\u010di\u0173, kuri\u0105 jis \u012ftar\u0117 siuntin\u0117jat g\u0117les ir dovanas, mir\u0161ta. Ir galiausiai trumpiausia tre\u010dioji dalis yra epilogas, kuriame \u017ei\u016brovams u\u017eminama m\u012fsl\u0117, kas\u00a0 laukia pagrindini\u0173 filmo heroj\u0173.<\/p>\n

Tik antroje filmo dalyje pradedame suprasti, kod\u0117l filmas pavadintas \u201dMyli, nemyli\u201d. Ir kokia beproti\u0161ka gali b\u016bti meil\u0117. Pasakojamoje meil\u0117s istorijoje per\u017eengiamos visos \u012fmanomos ribos, o kai kurie \u012fvykiai atrodo ne\u012ftik\u0117tini. Per nugar\u0105 net perb\u0117ga \u0161iurpuliukas, suvokus, jog tai gali b\u016bti artimas realybei scenarijus ir kokios dar nepa\u017eintos \u017emogaus pas\u0105mon\u0117s gelm\u0117s.<\/p>\n

\u0160is filmas yra \u012fdomus ir \u017ei\u016brisi lengvai. Ta\u010diau, norint deramai j\u012f \u012fvertinti, reikalingos klinikin\u0117s psichologijos ar psichiatrijos \u017einios. Pabaigoje filmo paai\u0161kinama, kad mergina sirgo \u016bmine erotomanija. \u0160is sutrikimas priskiriamas kliedesiams. Kliedesiai \u2013 klaidingi, tikrov\u0117s neatitinkantys \u012fsitikinimai, paremti liguistais, neteisingais, nelogi\u0161kais samprotavimais, i\u0161vadomis ir sprendimais. Jie u\u017evaldo vis\u0105 ligonio psichik\u0105 ir nulemia jo elges\u012f. Erotomanija arba meil\u0117s kliedesys priskiriamas prie didyb\u0117s kliedesi\u0173. Jis pasitaiko gana retai, da\u017eniausiai juo serga moterys. \u0160ios ligos atveju moteris \u012ftiki, kad j\u0105 myli ma\u017eai pa\u017e\u012fstamas, da\u017enai \u012f\u017eymus \u017emogus. Ji tariasi tai suprantanti i\u0161 tam tikr\u0173 \u201d\u017eenkl\u0173\u201d, kuriuos jai neva palieka \u0161is \u017emogus. Prad\u017eioje ligonei pakanka tokios \u201dmeil\u0117s\u201d, bet ligai progresuojant prasideda persekiojimas, pavyzd\u017eiui, ra\u0161omi meil\u0117s lai\u0161kai, skambinama, stengiamasi susitikti. Nepavykus priart\u0117ti, moteris gali tapti agresyvi, kaip ir atsitiko filme, gali stengtis su\u017ealoti \u201dmylimojo\u201d \u017emon\u0105 ir tapti tikrai pavojinga vyro aplinkai. Filmas puikiai atspindi ligos eig\u0105. Jo k\u016br\u0117jai tarsi veda \u017ei\u016brov\u0105 per visas ligos stadijas, bet kartu ir parodo kaip aplinkiniai gali visi\u0161kai nepasteb\u0117ti, kad \u017emogus serga, nes jis puikiai manipuliuoja ir pateikia situacij\u0105 kaip tikrovi\u0161k\u0105. Pabaigoje filmo paliekama intriga, kuri skatina pam\u0105styti, kokia tai neprognozuojma liga ir kaip atsargiai reik\u0117t\u0173 vertinti ligonio pasveikim\u0105. Tod\u0117l tikrov\u0117je susid\u016brus su tokiu ligoniu kaip filmo heroj\u0117, prad\u017eioje b\u016bt\u0173 sud\u0117tinga jai kuo nors pad\u0117ti, nes nelabai \u012fmanoma pasteb\u0117ti kokius nors ligos simptomus. V\u0117liau, kai pradeda ry\u0161k\u0117ti jos agresija, b\u016btina ai\u0161kintis to prie\u017eastis ir stengtis nukreipti pas specialistus, nes tok\u012f susirgim\u0105 reikia gydyti stacionariai, kur taikomas tiek medikamentinis gydymas, tiek psichoterapija.<\/p>\n

Literat\u016bra<\/em><\/p>\n

    \n
  1. Dembinskas A. (2003). Psichiatrija. Vilnius\/Vaist\u0173 \u017einios.<\/li>\n
  2. Radavi\u010dius L.E. (2004). Teis\u0117s psichiatrija: istorija ir dabartis. Vilnius\/Mykolo Riomerio universitetas.<\/li>\n
  3. Goldstein R. L, Laskin A. M. De Cl\u00e9rambault\u2019s Syndrome (Erotomania) and Claims of Psychiatric Malpractice. http:\/\/library-resources.cqu.edu.au\/JFS\/PDF\/vol_47\/iss_4\/JFS2001377_474.pdf<\/a> (\u017ei\u016br\u0117ta 2012-11-10).<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Agn\u0117 Kamait\u0117,\u00a0Vilma D\u016bdien\u0117\u00a0 Filmo “Myli \u2013 nemyli” (2002 m., re\u017e. Laetitia Colombani) prad\u017eioje matome aktor\u0117s Audrey Tautou veidel\u012f, sk\u0119stant\u012f g\u0117li\u0173 j\u016broje ir tai sudaro \u012fsp\u016bd\u012f, jog \u017ei\u016br\u0117sime romantin\u0119 meil\u0117s istorij\u0105.Nors filmas \u012fvardintas kaip romantinis trileris, bet \u012f tai visai nepana\u0161u. Filme Audrey Tautou vaidina And\u017eelik\u0105, jaun\u0105 simpati\u0161k\u0105 meni\u0161kos sielos student\u0119, kuri laisvu laiku dirba kavin\u0117je […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/872"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=872"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/872\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":874,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/872\/revisions\/874"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=872"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=872"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=872"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}