{"id":875,"date":"2012-11-16T04:55:18","date_gmt":"2012-11-16T11:55:18","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=875"},"modified":"2012-11-16T04:55:18","modified_gmt":"2012-11-16T11:55:18","slug":"meile-stipresne-uz-mane-reign-over-me","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2012\/11\/16\/meile-stipresne-uz-mane-reign-over-me\/","title":{"rendered":"Meil\u0117 stipresn\u0117 u\u017e mane \/ Reign over me"},"content":{"rendered":"

Dainora Kasiliauskyt\u0117, Egl\u0117\u00a0\u0160adauskait\u0117, Ugn\u0117\u00a0Vasiliauskait\u0117\u00a0<\/em><\/p>\n

Pagrindinis filmo herojus – Charlie patyr\u0117 didel\u0119 netekt\u012f. Jis prarado savo \u017emon\u0105 ir dukras , kurios \u017euvo l\u0117ktuvo katastrofoje. Vienoje filmo scenoje, kurioje teismo metu buvo sprend\u017eiamas Charlie likimas d\u0117l to, ar j\u012f u\u017edaryti \u012f psichiatrin\u0119 ligonin\u0119, buvo \u012fvardijama, kad jam b\u016bdingas potrauminio streso sindromas (toliau – PTSS). Tokio tipo netektis kaip teko patirti Charlie yra vienas i\u0161 daugelio galim\u0173 traumuojan\u010di\u0173 \u012fvyki\u0173, da\u017eniausiai skatinan\u010di\u0173 potrauminio streso sindromo i\u0161sivystym\u0105 ( Kristensen P, Lars Weis.th, Heir T., 2012). Kaip teigia Bisson J.I. (2007) sutrikimo pripa\u017einimui reikia, kad jo simptomai t\u0119st\u0173si ne ma\u017eiau kaip m\u0117nes\u012f . Kaip buvo pamin\u0117ta filme, po katastrofos Charlie gyveno bute, \u012f kur\u012f net 4 metus nieko nebuvo atsived\u0119s. Vadinasi, filmo herojui sutrikimas t\u0119siasi jau gana ilgai, tod\u0117l yra tap\u0119s chroni\u0161ku.<\/p>\n

Stebint film\u0105 pagrindinio herojaus Charlie elgesys i\u0161 tikr\u0173j\u0173 atrodo gana ne\u012fprastas: prad\u017eioje jis neatsimena savo buvusio kambario draugo i\u0161 studij\u0173 laik\u0173, v\u0117liau \u012ftarin\u0117ja j\u012f, vengia kalb\u0117ti ir prisiminti savo praeit\u012f, o ka\u017ekam bandant j\u0105 priminti Charlie emoci\u0161kai intensyviai, o kartais net su agresija \u012f tai sureaguodavo. Tyrimai rodo, kad pyktis ir agresija yra susisijusios su PTSS ( Taft C.T., Creech S. K., Kachadourian L., 2012). Mokslin\u0117je literat\u016broje bendrai apib\u016bdinima, kad \u017emon\u0117ms, turintiems potraumin\u012f streso sindrom\u0105 b\u016bdingas sielvartas, suma\u017e\u0117j\u0119s u\u017eimtumas, pablog\u0117jusi situacija socialin\u0117je ir kitose svarbiose gyvenimo srityse. Kai kuriose filmo scenose buvo galima pamatyti herojaus sielvart\u0105, kuris tarsi po ilgo slopinimo i\u0161siliedavo kitiems i\u0161provokavus prisiminimus, pavyzd\u017eiui, kai psichiatr\u0117 pasi\u016bl\u0117 kam nors pasipasakoti apie savo praeit\u012f ar kai teisme jam dav\u0117 jo \u017emonos ir dukr\u0173 nuotrauk\u0105. Filme taip pat buvo galima pasteb\u0117ti, kad Charliui tr\u016bksta u\u017eimtumo, kadangi prad\u0117j\u0119s i\u0161 naujo bendrauti su savo buvusiu kambario draugu, nor\u0117jo kuo daugiau laiko praleisti su juo, nors pastarasis tur\u0117jo dirbti bei skirti laiko savo \u0161eimai. Be to Charlie seniai nebeturi darbo, dienas leid\u017eia taip, kaip nori. Sunkumai socialin\u0117je srityje taip pat gana ry\u0161k\u016bs \u2013nebendravo su artimiausiais giminai\u010diais, netur\u0117jo draug\u0173 ir pan. Nors filme atsispind\u0117jo ne visi \u0161iam sutrikimui b\u016bdingi simptomai (pvz, nebuvo periodi\u0161kai pasikartojan\u010di\u0173, sielvart\u0105 kelian\u010di\u0173 prisiminim\u0173 bei sapn\u0173, jausm\u0173, kad traumuojantys \u012fvykiai kartojasi, susikoncentravimo problem\u0173 \u2013 Charlie \u012f \u017eaidimus kaip tik susikoncentruodavo gerai bei perd\u0117t\u0173 i\u0161g\u0105s\u010dio reakcij\u0173), ta\u010diau kai kurie sutrikimo po\u017eymiai buvo pakanakamai ry\u0161k\u016bs, pavyzd\u017eiui, u\u017euomin\u0173 sukeltas intensyvus sielvartas, staigus psichologinis reagavimas \u012f u\u017euominas, traumuojant\u012f \u012fvyk\u012f primenan\u010di\u0173 pokalbi\u0173, min\u010di\u0173 ir jausm\u0173 vengimas, psichogenin\u0117 amnezija (asmenini\u0173 ir praeities \u012fvyki\u0173 neprisiminimas), suma\u017e\u0117j\u0119s patiriam\u0173 emocij\u0173 skai\u010dius (pvz., beveik nepatiria d\u017eiaugsmo, nuostabos, baim\u0117s) bei pyk\u010dio protr\u016bkiai. Kaip teigia Kristina Ona Polukordien\u0117 (2008), remdamasi A. A. Nal\u010dad\u017eian, i\u0161gyvenantys netekt\u012f \u017emon\u0117s stengiasi susitapatinti su prarastais artimaisiais: elgesiu, mintimis id\u0117jomis, vertyb\u0117mis. Autorius teigia, kad tai yra nat\u016brali reakcija \u2013 padeda apsisaugoti nuo nerimo. Be to sutrikim\u0105 patiriantiems b\u016bdingi ritualai susij\u0119 su netektimi. Filmo eigoje vienas i\u0161 geriausiai pastebim\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 besikartojantis virtuv\u0117s remontas, ie\u0161kojimas idealaus varianto, kuris labiausiai prad\u017eiugint\u0173 \u0161eim\u0105. Turintys PTSS gana da\u017enai link\u0119 atmesti pagalb\u0105. Charlie ilg\u0105 laik\u0105 buvo link\u0119s aktyviai vengti pagalbos (slapst\u0117si nuo uo\u0161vi\u0173, norin\u010di\u0173 jam pad\u0117ti), ta\u010diau draugui \u012ftikinus ir tik po ilgo laiko nuo traumos prad\u017eios jis sutiko apsilankyti pas psichiatr\u0119. Neteko pasteb\u0117ti, kad Charliui b\u016bt\u0173 b\u016bdingas izlumas (ne vienas mokslininkas \u012fvardija tai kaip simptom\u0105), nes daugelyje situacij\u0173 herojus kaip tik atrod\u0117 ramus ir netgi apati\u0161kas, ma\u017eai emocij\u0173, vaizduojamas nejautrumas kito situacijai (pvz, situacija kai mir\u0117 jo draugo t\u0117vas). Nejautrumas situacijai atitinka tyrimus parod\u017eiusius, kad \u0161io sutrikimo metu b\u016bdinga ma\u017eesn\u0117 pyk\u010dio kontrol\u0117, kuri apima tolerancijos tr\u016bkum\u0105, kito situacijos nesupratim\u0105, elgesio nekontroliavim\u0105. Taigi filme nema\u017eai sutrikimo simptom\u0173 vaizduojami pakankamai tikrovi\u0161kai, ta\u010diau yra ir nedideli\u0173 neatitikim\u0173 arba kai kurie simptomai i\u0161 viso nepastebimi.<\/p>\n

Kalbant apie herojaus patiriamus sunkumus d\u0117l turimo sutrikimo, \u017ei\u016brint film\u0105 neatrodo, kad jis j\u0173 patirt\u0173 itin daug \u2013 Charlie tiesiog gyveno savo u\u017edaro pasaulio rutinin\u012f gyvenim\u0105. Kita vertus, tokia u\u017edara rutina pati savaime trukd\u0117 herojaus adaptacijai. Negana to, Charlio adaptacij\u0105 blokavo kai kuri\u0173 aplinkini\u0173 perd\u0117ta reakcija, kuri paskatino izuoliuoti save nuo aplinkinio, socialinio pasaulio. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties nesutiko kit\u0173, nauj\u0173 \u017emoni\u0173, kurie pernelyg nesistengt\u0173 \u201ekapstytis\u201d po jo jausmus, o tiesiog b\u016bt\u0173 \u0161alia ir i\u0161klausyt\u0173, kai pats nori kalb\u0117ti. Charlie buvo paskend\u0119s rutinoje iki to momento, kai sutiko savo sen\u0105 bi\u010di\u016bl\u012f i\u0161 koled\u017eo. I\u0161 naujo u\u017esimezg\u0119 santykiai tarp Charlio ir jo buvusio kambario draugo buvo tai, kas paskatino herojaus gydym\u0105si.<\/p>\n

\u012edomu tai, kad filmas ne i\u0161 t\u0173, kuris formuot\u0173 klaiding\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f apie potrauminio streso sutrikim\u0105, kadangi jame nevaizduojama nieko tokio, kas b\u016bt\u0173 visi\u0161kai neb\u016bdinga \u0161iam sutrikimui. B\u016bdinga tik tai, kad vaizduojami ne visi sutrikimui b\u016bdingi simptomai, ta\u010diau realiais atvejais kai kuri\u0173 simptom\u0173 gali ir neb\u016bti. Taip pat pasteb\u0117tina, kad tam tikri elgesio b\u016bdai b\u016bdingi \u0161iam sutrikimui vaizduojami ry\u0161kiau nei kiti, tarkime, pyk\u010dio protr\u016bkiai su agresija, o agresija kai kuri\u0173 sergan\u010di\u0173j\u0173 gali b\u016bti kaip tik slopinama. Vadinasi, sutrikimas \u0161iek tiek priklauso ir nuo individuali\u0173 veiksni\u0173.<\/p>\n

Charlio sutrikimui gydyti egzistuoja tam tikri gydymo b\u016bdai. Daugiausiai efektyvumo \u012frodym\u0173 gydant (Bisson J. I. (2007), Blair E. Wisco, Brian P. Marx, Terence M. Keane, (2012) ir kiti) chroni\u0161k\u0105 potrauminio streso sindrom\u0105 turi \u012f traum\u0105 koncentruota kognityvin\u0117-elgesio terapija bei aki\u0173 judesi\u0173 desensibilizacija ir pertvarkymas (\u201eEye movement desensitization and reprocessing (EMDR)\u201c). \u012e pirm\u0105j\u0105 terapij\u0105 \u012feina \u0161vietimas, atsipalaidavimo pratimai, nesaugumo situacij\u0173 \u012fsivaizdavimas, kognityvinis pertvarkymas. Antrajai b\u016bdingas traumuojan\u010di\u0173 prisiminim\u0173 bei susijusi\u0173 teigiam\u0173 ir neigiam\u0173 \u012fsitikinim\u0173 \u012fvertinimas, jautrumo ma\u017einimas ir pertvarkymas, kur\u012f sudaro traumuojan\u010di\u0173 prisiminim\u0173 i\u0161laikymas mintyse tuo pa\u010diu metu atliekant kintan\u010dius aki\u0173 judesius. Taip pat teigiam\u0173 \u012fsitikinim\u0173 \u012fdiegimas, kas apima pozityvi\u0173 min\u010di\u0173 i\u0161laikym\u0105 mintyse, kol atliekami aki\u0173 judesiai. Asmenims ken\u010diantiems nuo chroni\u0161ko PTSS si\u016bloma 8-12 terapini\u0173 susitikim\u0173, trunkan\u010di\u0173 po 90 minu\u010di\u0173. \u0160ie skai\u010diai gali b\u016bti derinami priklausomai nuo traumos pob\u016bd\u017eio ir kit\u0173 veiksni\u0173. Galima gydyti ir medikamentiniu b\u016bdu, ta\u010diau tai netur\u0117t\u0173 b\u016bti pagrindinis gydymo b\u016bdas. Medikamentin\u012f gydym\u0105 prasminga derinti su psichoterapiniu, kai pastarasis n\u0117ra pakankamai veiksmingas.<\/p>\n

Atsi\u017evelgiant \u012f konkret\u0173 Charlio atvej\u012f, filme buvo gana ai\u0161kiai atskleid\u017eiamos nelengvai kontroliuojamos veik\u0117jo pyk\u010dio aprai\u0161kos. Kai kurie tyrimai atskleid\u0117 (Taft C.T., Creech S. K., Kachadourian L., 2012), kad esant didesniam pyk\u010diui yra sunkiau i\u0161gydyti PTSS \u2013 geriau gyja tie, kuri\u0173 pyk\u010dio lygis ma\u017eesnis. Vadinasi Charliui, prad\u017eioje prasminga taikyti pyk\u010dio valdymo terapij\u0105, o kadangi veik\u0117jas nedemonstruoja didel\u0117s motyvacijos poky\u010diams galima priderinti ir motyvacij\u0105 skatinan\u010di\u0173 pokalbi\u0173 strategijas, kuri\u0173 metu i\u0161rei\u0161kiama empatija sergan\u010diajam. Tuomet i\u0161ugd\u017eius geresn\u0119 pyk\u010dio kontrol\u0119 galima pasiekti didesn\u012f efektyvum\u0105 taikant jau aptartas kognityvin\u0117s-elgesio ir aki\u0173 judesi\u0173 desensibilizacijos ir pertvarkymo terapijas. Be abejon\u0117s Charliui itin svarbus artim\u0173 \u017emoni\u0173 palaikymas ir parama, tokia kaip filme teik\u0117 jo draugas. Be to, filmo pabaigoje Charlie pakei\u010dia gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105, kas taip pat gali \u0161iek tiek pad\u0117ti jam keisti savo gyvenimo b\u016bd\u0105. Taigi, nors filme nebuvo rodoma, kaip konkre\u010diai galima pad\u0117ti tokiems asmenims kaip Charlie, ta\u010diau moksli\u0161kai patvirtinti pagalbos b\u016bdai egzistuoja, tod\u0117l galimyb\u0117 pasveikti taip pat yra.<\/p>\n

Literat\u016bra<\/em><\/p>\n

    \n
  1. Bisson I. J. (2007). Post-traumatic stress disorder. Occupational Medicine, 57, 399\u2013403.<\/li>\n
  2. Polukordien\u0117 K. O. (2008), Netekties psichologija. Vilnius: Panev\u0117\u017eio spaustuv\u0117.<\/li>\n
  3. Kristensen P., Weis\u00e6th L., Heir T. (2012), Bereavement and Mental Health after Sudden and Violent Losses:A Review. Psychiatry, 1, 76-97.<\/li>\n
  4. Taft C.T., Creech S. K., Kachadourian L. (2012). Assessment and treatment of posttraumatic anger and aggression: A review. Journal of Rehabilitation Research and Development, 5, 777-788.<\/li>\n
  5. Wisco B. E, Marx B. P, Keane T. M. (2012), Screening, Diagnosis, and Treatment of Post-Traumatic Stress Disorder, Military Medicine,7, 7-13.<\/li>\n<\/ol>\n

     <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Dainora Kasiliauskyt\u0117, Egl\u0117\u00a0\u0160adauskait\u0117, Ugn\u0117\u00a0Vasiliauskait\u0117\u00a0 Pagrindinis filmo herojus – Charlie patyr\u0117 didel\u0119 netekt\u012f. Jis prarado savo \u017emon\u0105 ir dukras , kurios \u017euvo l\u0117ktuvo katastrofoje. Vienoje filmo scenoje, kurioje teismo metu buvo sprend\u017eiamas Charlie likimas d\u0117l to, ar j\u012f u\u017edaryti \u012f psichiatrin\u0119 ligonin\u0119, buvo \u012fvardijama, kad jam b\u016bdingas potrauminio streso sindromas (toliau – PTSS). Tokio tipo netektis […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/875"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=875"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/875\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":877,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/875\/revisions\/877"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=875"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=875"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=875"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}