{"id":878,"date":"2012-11-16T05:04:30","date_gmt":"2012-11-16T12:04:30","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=878"},"modified":"2012-11-16T05:07:54","modified_gmt":"2012-11-16T12:07:54","slug":"juodoji-gulbe-black-swan","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2012\/11\/16\/juodoji-gulbe-black-swan\/","title":{"rendered":"Juodoji gulb\u0117 \/ The Black Swan"},"content":{"rendered":"

Gintar\u0117 Ainyt\u0117,\u00a0Urt\u0117 Benaityt\u0117,\u00a0Jurgita Lukminait\u0117<\/em><\/p>\n

Filme \u201eBlack swan\u201c (\u201eJuodoji gulb\u0117\u201c) vaizduojamas anankastinis (arba obsesinis \u2013 kompulsinis) asmenyb\u0117s sutrikimas. \u0160io asmenyb\u0117s sutrikimo pagrindinis bruo\u017eas yra tobulumo siekimas (perfekcionizmas). \u017dmon\u0117s, turintys \u0161\u012f sutrikim\u0105, jau\u010dia perd\u0117t\u0105 atsargum\u0105, ry\u0161k\u0173 abejojim\u0105, susir\u016bpinim\u0105 tvarka. Jiems pasirei\u0161kia ir perd\u0117tas s\u0105\u017einingumas, skrupulingumas, rigidi\u0161kumas (grie\u017etumas, nelankstumas, tvirtumas), pedanti\u0161kumas, socialini\u0173 norm\u0173 laikymasis, nenoras rizikuoti. Tokie \u017emon\u0117s link\u0119 daug abejoti, yra nepastov\u016bs ir nenori b\u016bti kontroliuojami. Taip pat, pastebimas u\u017esispyrimas ir dideli\u0173 reikalavim\u0173 k\u0117limas kitiems. \u0160io tipo \u017emoni\u0173 socialiniai santykiai yra skurd\u016bs. Svarbu ir tai, jog \u0161io sutrikimo metu, atsiranda \u012fkyrios, neadekva\u010dios pasikartojan\u010dios ir ilgalaik\u0117s mintys, impulsai ar vaizdai, kurie yra nerimo ar distreso prie\u017eastis. Pasteb\u0117ta, kad obsesiniame \u2013 kompulsiniame asmenyb\u0117s sutrikime n\u0117ra toki\u0173 ry\u0161ki\u0173 obsesij\u0173 ir kompulsij\u0173, kaip obsesiniame kompulsiniame sutrikime (perd\u0117tas rank\u0173 plovimas ir kiti pana\u0161\u016bs ritualai).<\/p>\n

Filme, sutrikimas yra vaizduojamas tikrovi\u0161kai, ta\u010diau i\u0161 pirmo \u017evilgsnio b\u016bt\u0173 galima j\u012f supainioti su \u0161izofrenija ar psichoze, d\u0117l, filmo pagrindinei veik\u0117jai Ninai, pasirei\u0161kian\u010di\u0173 haliucinacij\u0173 ir perd\u0117jimo. Kaip jau min\u0117jome, sutrikimui labai b\u016bdingas tobulumas, kurio Nina viso filmo metu siekia ir galiausiai pasiekia. Be to, pagrindin\u0117 veik\u0117ja tur\u0117jo ideal\u0105, kuriam nor\u0117jo ir steng\u0117si prilygti (kita balerina Bet\u0117). Heroj\u0119 persekioja \u012fkyrios mintys, kad ji turi persik\u016bnyti \u012f juod\u0105ja gulb\u0119. Taip pat, Nina stengiasi laikytis grie\u017etos tvarkos, paklusti taisykl\u0117ms. Tai galime matyti i\u0161 jos mamos i\u0161kelt\u0173 taisykli\u0173 laikymosi ir kit\u0173, taisykli\u0173 nesilaikan\u010di\u0173j\u0173, drausminimo (epizodas, kuriame Lil\u0117 r\u016bko). Filme ry\u0161kiai atskleista ir seksualumo problema. Per tai atsiskleid\u017eia nenoras rizikuoti, rigidi\u0161kumas, atsargumas, bei abejojimas. Be to, pagrindin\u0117 veik\u0117ja patiria daug streso ir spaudimo \u0161eimoje bei profesin\u0117je veikloje, kas sukelia didel\u012f nerim\u0105. D\u0117l to, Ninai pasirei\u0161kia haliucinacijos (mato save i\u0161 \u0161alies ir vaizdinius paveiksluose, jau\u010diasi persekiojama, regi savo k\u016bno \u017eaizdas ir jau\u010dia k\u016bno virsm\u0105 \u012f juod\u0105j\u0105 gulb\u0119, \u012fsivaizduoja situacijas, kuri\u0173 net nebuvo). Pastebime atitikimus ir socialiniuose santykiuose, nes pagrindin\u0117 veik\u0117ja netur\u0117jo nei vienos draug\u0117s ar draugo, o ir santykiai su mama nebuvo tobuli. Dar vienas atitikimas \u2013 valgymo sutrikimai, kuri\u0173 nestokoja ir Nina. M\u016bs\u0173 nuomone, filme pasirei\u0161kia neatitikimas d\u0117l haliucinacij\u0173 (j\u0173 per daug ir jos per ry\u0161kiai pasirei\u0161kia \u0161iam sutrikimui).<\/p>\n

Heroj\u0117 Nina d\u0117l \u0161io sutrikimo patiria nema\u017eai sunkum\u0173. Jai sunku adaptuotis aplinkoje, d\u0117l per didelio tobulumo siekimo, noro atitikti normas. Visa jos veikla sutelkta ties juodosios gulb\u0117s vaidmeniu ir tuo kaip \u012f j\u012f \u012fsik\u016bnyti, bei tobulai atlikti. Dar didesni\u0173 sunkum\u0173 kyla d\u0117l baletmeisterio Tomo siekio i\u0161laisvinti Ninos u\u017esl\u0117pt\u0105 pus\u0119, kuri tur\u0117t\u0173 atspind\u0117ti juod\u0105j\u0105 gulb\u0119. Ta\u010diau tai prie\u0161tarauja Ninos asmenybei, kuri turi anankastin\u012f sutrikim\u0105. Taip pat pastebimi sunkumai ir socialini\u0173 santyki\u0173 srityje. Ninai sunkiai sekasi u\u017emegzti ir palaikyti santykius su kitais \u017emon\u0117mis. Dar didesni sunkumai i\u0161kyla bendravime su prie\u0161ingos lyties atstovais. O santykiuose su mama taip pat n\u0117ra \u0161ilumos ir jie sutelkti tik ties viena sfera \u2013 baletu. Filmo eigoje, sustipr\u0117jus sutrikimui, Nina visur pradeda \u012f\u017evelgti konkurencij\u0105. Ji nepasitiki kitais \u017emon\u0117mis ir visur \u012f\u017evelgia klast\u0105. Heroj\u0117 siekia, kad b\u016bt\u0173 laikomasi jos po\u017ei\u016brio, ta\u010diau d\u0117l to, ji atsiriboja nuo aplinkini\u0173 ir susigadina santykius tiek su mama, tiek su kolege Lile. Pager\u0117jimas, sutrikimo at\u017evilgiu, pastebimas, kai Nina bando atsipalaiduoti: tiek seksualini\u0173 instinkt\u0173 i\u0161laisvinimu, tiek i\u0161silaisvinimu nuo rutinos. Ta\u010diau niekas ne\u012f\u017evelgia ir nesupranta, kad Nina turi psichologini\u0173 problem\u0173. Visi traktuoja tai, kaip eilin\u012f stres\u0105 d\u0117l svarbaus vaidmens. Reikia pasteb\u0117ti, kad heroj\u0117s aplinka skatina sutrikimo progresavim\u0105 d\u0117l dideli\u0173 reikalavim\u0173: mama per savo dukr\u0105 bando \u012fgyvendinti savo jaunyst\u0117s svajones, baletmeisteris nori Ninos tobulumo ir i\u0161silaisvinimo, ir pats vaidmens atsakingumas i\u0161 veik\u0117jos reikalauja absoliutaus tobulumo.<\/p>\n

Per\u017ei\u016br\u0117jus film\u0105 \u201eJuodoji gulb\u0117\u201c, susiformuoja \u012fsp\u016bdis, kad per didelis tobulumo siekimas, kuris pasirei\u0161kia per anankastin\u012f asmenyb\u0117s sutrikim\u0105, ir norm\u0173 laikymasis \u017elugdo asmenyb\u0119. Nes \u017emogus u\u017evaldytas \u0161io sutrikimo nesuvokia tikrov\u0117s, mato tik tai, k\u0105 nori ir ko bijo. Susidaro \u012fsp\u016bdis, kad tokie \u017emon\u0117s visai sav\u0119s nesaugo ir negaili. Siekia visk\u0105 atlikti tobulai, nepaisant i\u0161sekimo ir sav\u0119s naikinimo. Tokie \u017emon\u0117s kaip Nina, turi tiksl\u0105, tiksliai \u017eino kaip j\u012f pasiekti ir laikosi plano, atsisako vis\u0173 pa\u0161alini\u0173 veiksni\u0173, kurie trukdo to tikslo siekimui. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad anankastinio sutrikimo pagrindinis bruo\u017eas yra perfekcionizmas, galima teigti, kad \u0161is sutrikimas filme perteikiamas gana tiksliai ir teisingai.<\/p>\n

Anankastin\u012f asmenyb\u0117s sutrikim\u0105 turintiems \u017emon\u0117ms, galima pad\u0117ti keliais b\u016bdais. \u0160iuo metu efektyviausiais laikomi du gydymo metodai. Vienas – tai gydymas medikamentais. Gydymui naudojami antidepresantai – selektyv\u016bs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI ). Tai modern\u016bs, da\u017eniausiai pa\u0161alini\u0173 poveiki\u0173 neturintys medikamentai. Kitas gydymo b\u016bdas – psichoterapija. Da\u017eniausiai taikoma kognityvin\u0117 \u2013 pa\u017einimo terapija. Jos esm\u0117 – palaipsniui, nedideliais \u017eingsneliais mokytis toleruoti diskomfort\u0105 atsirandant\u012f d\u0117l \u012fkyrum\u0173, to d\u0117ka patys \u012fkyrumai pradeda ma\u017e\u0117ti. Taip pat keisti j\u0173 susidvejinus\u012f mastym\u0105, perfekcionizm\u0105, nery\u017etingum\u0105 ir nuolatin\u012f nerim\u0105. B\u016bt\u0173 galima taikyti ir psichodinamin\u0119 terapij\u0105 \u2013 ji padeda pacientams atpa\u017einti, patirti ir priimti savo jausmus, pripa\u017einti savo asmenyb\u0117s apribojimus.\u00a0Galimas medikamentinio ir nemidakementini\u0173 gydymo b\u016bd\u0173 derinimas. Kok\u012f gydymo b\u016bd\u0105 pasirinkti, priklauso nuo paciento am\u017eiaus, simptom\u0173 intensyvumo ir nuo paciento noro.<\/p>\n

\u0160io filmo pagrindinei herojei, mes gal\u0117tume pad\u0117ti mokant atsipalaidavimo, min\u010di\u0173 kontrol\u0117s ir d\u0117mesio nukreipimo \u012f kit\u0105 veikl\u0105. Taip pat svarbu pad\u0117ti suvokti slypin\u010dias baimes, fobijas, nerimo \u0161altinius. Apibendrinant, kaip pasak\u0117 baletmeisteris Tomas, \u0161io filmo pagrindinei herojei Ninai \u201eSkersai kelio \u2013 tik tu pati\u201c. Tokiems \u017emon\u0117ms, kaip Nina, labai svarbus i\u0161silaisvinimas, atsipalaidavimas, pab\u0117gimas nuo rutinos.<\/p>\n

Literat\u016bra:<\/em><\/p>\n

    \n
  1. Comer R. J., (2001), Abnormal Psychology Fourth Edition, New York: Worth Publishers;<\/li>\n
  2. Rathus S. A., Nevid J. S., (1991), Abnormal Psychology, New Jersey: Prentice Hall, Englewood Cliffs;<\/li>\n
  3. Sarason I. G, Sarason B. R., (1987), Abnormal Psychology: The problem of Maladaptive Behavior, Fith Editon, New Jersey: Englewood Cliffs;<\/li>\n
  4. Stein G., Wilkinson G., (2007), Seminars in General Adult Psychiatry (Second Editon), Trowbridge, Wiltshire: The Cromwell Press.<\/li>\n<\/ol>\n

     <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Gintar\u0117 Ainyt\u0117,\u00a0Urt\u0117 Benaityt\u0117,\u00a0Jurgita Lukminait\u0117 Filme \u201eBlack swan\u201c (\u201eJuodoji gulb\u0117\u201c) vaizduojamas anankastinis (arba obsesinis \u2013 kompulsinis) asmenyb\u0117s sutrikimas. \u0160io asmenyb\u0117s sutrikimo pagrindinis bruo\u017eas yra tobulumo siekimas (perfekcionizmas). \u017dmon\u0117s, turintys \u0161\u012f sutrikim\u0105, jau\u010dia perd\u0117t\u0105 atsargum\u0105, ry\u0161k\u0173 abejojim\u0105, susir\u016bpinim\u0105 tvarka. Jiems pasirei\u0161kia ir perd\u0117tas s\u0105\u017einingumas, skrupulingumas, rigidi\u0161kumas (grie\u017etumas, nelankstumas, tvirtumas), pedanti\u0161kumas, socialini\u0173 norm\u0173 laikymasis, nenoras rizikuoti. Tokie \u017emon\u0117s […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/878"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=878"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/878\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":880,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/878\/revisions\/880"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=878"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=878"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=878"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}