{"id":887,"date":"2012-11-16T06:51:52","date_gmt":"2012-11-16T13:51:52","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=887"},"modified":"2012-11-16T06:51:52","modified_gmt":"2012-11-16T13:51:52","slug":"requiem-svajonei-requiem-for-a-dream-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2012\/11\/16\/requiem-svajonei-requiem-for-a-dream-2\/","title":{"rendered":"Requiem svajonei \/ Requiem for a Dream"},"content":{"rendered":"

\u00a0Monika Kar\u010diauskien\u0117,\u00a0Indr\u0117 \u017dvirblyt\u0117<\/em><\/p>\n

Re\u017eisierius: Darren Aronofsky<\/p>\n

Aktoriai: Ellen Burstyn, Jared Leto, Jennifer Connelly, Marlon Wayans, Christopher McDonald, Louise Lasser, Marcia Jean Kurtz.<\/p>\n

\u017danras: Drama<\/p>\n

Metai: 2000 metai<\/p>\n

Requiem [sk. rekvijem; lot. requies (gal. requiem) – atilsis] vokalinis instrumentinis muzikos k\u016brinys mirusiems pagerbti; ba\u017eny\u010dios muzikoje dar vadinamas gedulingosiomis mi\u0161iomis. Taigi, filmo pavadinime galime \u012f\u017evelgti scenarijaus mums ne\u0161am\u0105 \u017einut\u0119 \u2013 mirtis – gedulingas mar\u0161as svajonei. \u017di\u016brint film\u0105 pirmiausia pasteb\u0117jome tai jog, vaizduojami trys met\u0173 laikai. Veiksmas prasideda vasar\u0105, kuomet viskas \u017eydi, auga – taip pat ir filmo herojai – puikiai jau\u010diasi, gyvena, linksminasi, turi vilt\u012f; tada veiksmas pereina \u012f ruden\u012f, kuomet gamta l\u0117tai mir\u0161ta, kaip ir herojai silpsta, j\u0173 gyvenimai pama\u017eu ima nykti; galiausiai ateina \u0161alta ir ni\u016bri \u017eiema – gamta sustingusi, mirusi, lygiai kaip sustingsta ir mir\u0161ta heroj\u0173 svajon\u0117s, viltys, gyvenimai, lieka tik egzistavimas.<\/p>\n

\u017di\u016br\u0117damos film\u0105, mat\u0117me labai vaizdingai ir ry\u0161kiai pavaizduot\u0105 psichikos ir elgesio sutrikim\u0105, kuris visiems geriausiai \u017einomas, kaip priklausomyb\u0117 nuo narkotik\u0173, t.y. narkomanija. Filme vaizduojama, kaip vartojami \u012fvair\u016bs svaiginimosi b\u016bdai nuo marihuanos r\u016bkymo iki heroino vartojimo intraveni\u0161kai. Pagal Brody (2003) atliktus tyrimus buvo nustatyta, kad b\u016btent did\u017eiausia, tapti priklausomu paband\u017eius \u012fvairius narkotikus, tikimyb\u0117 priskiriama heroinui ir tabakui. Kaip minima M.Bloor, J.Neale, Ch.Weir ir kt. (2008), atliktuose tyrimuose, tarp vartojan\u010di\u0173 narkotikus asmen\u0173, daugiausiai yra baltaod\u017eiai vyrai ir pagrindinis vartojamas narkotikas, minimas heroinas. Taip pat, kaip teigia N.Gillespie ir kt. (2007) narkotikai turi savyb\u0119 skirtis savo poveikiu, psichologiniame, poelgi\u0173 ir kognityvin\u0117je sferose, taip pat pastebimi skirtumai farmalogin\u0117je srityje, \u017eym\u016bs skirtumai pastebimi, kai kalbama apie pripratim\u0105 ir \u012fsis\u0105vinim\u0105.<\/p>\n

Problemos susijusios su narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimu, kurios buvo pavaizduotos filme ir realiai atitinka vaizduojam\u0105 sutrikim\u0105 buvo socialin\u0117s, fizin\u0117s bei psichologin\u0117s problemos, tokius po\u017eymius, kaip pagrindinius \u0161iam sutrikimui i\u0161skiria ir N.Gillespie ir kt. (2007) savo publikacijoje. Kartais narkotikai net nesukeldami fizin\u0117s priklausomyb\u0117s tampa labai svarbia \u017emogaus gyvenimo dalimi, da\u017eniausiai tai b\u016bna b\u016bdas susilpninti neigiamas emocijas. Tada tampa nebesvarbu, ar tai fizin\u0117 ar psichologin\u0117 priklausomyb\u0117, \u017emogus gyvena vienu tikslu \u2013 kaip gauti narkotik\u0173 ir juos vartoti. Kiti tyrimai, pagal M.Bloor ir kt. (2008) bei W.Liang (2011), nurodo dar vien\u0105 da\u017en\u0105, narkotikus vartojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 palydov\u0105, tai nusikalstamumas – vaizduojama pats elementariausias nusikaltimas vagyst\u0117, kuomet v\u0117l ir v\u0117l i\u0161 motinos yra vagiamas televizorius, tik tam kad gaut\u0173 pinig\u0173 naujos doz\u0117s \u012fsigijimui; galiausiai situacija pakrypsta visi\u0161kai tragi\u0161ka linkme, kuomet jie patys tampa kaliniais. Nusikalstamumas yra vienas i\u0161 numatom\u0173 vartojan\u010di\u0173 narkotikus asmen\u0173 po\u017eymi\u0173, teigiama M.Bloor ir kt.(2008). Vaizduojama, kaip vartojantis \u017emogus, negali atsispirti ir nemano, jog tai t\u0119sis ilgai, kad tai laikina, bandoma maskuoti pardavin\u0117jimu ir noru u\u017esidirbti, taupyti – \u010dia i\u0161ry\u0161k\u0117ja dar vienas po\u017eymi\u0173, kuomet priklausomyb\u0117 nuo narkotik\u0173 yra paties \u017emogaus neigiama, kitaip tariant, nepripa\u017e\u012fstama problema N.Gillespie ir kt. (2007); taip pat vartojimo laikui ilg\u0117jant organizmas reikalauja didesni\u0173 dozi\u0173, kurios nebesukelia tokios euforijos, kaip anks\u010diau, vartojimas tampa chroni\u0161ku, teigia M.Bloor ir kt. (2008) – filme parodoma, kaip bet kokiais b\u016bdais bandoma gauti vis nauj\u0105 doz\u0119, tiesiog tam, kad nesijaust\u0173 blogai. U\u017etenka keleto pavartojim\u0173, kad \u017emogus tapt\u0173 stipriai priklausomas nuo vartojam\u0173 narkotik\u0173. Narkotik\u0173 vartojimui didel\u0117s reik\u0161m\u0117s turi aplinka (W.Liang ir kt. (2011)), kurioje individas gyvena, su kokiais \u017emon\u0117mis bendrauja. \u201eRequiem svajonei\u201c herojai bendrauja tik vienas su kitu, j\u0173 bendras interesas yra vartojimas, naujos doz\u0117s gavimas, j\u0173 noras u\u017edirbti pinig\u0173 susiveda \u012f tai, jog pradedami pardavin\u0117ti narkotikai, kurie b\u016btinai turi b\u016bti i\u0161bandyti j\u0173 pa\u010di\u0173: \u201ejuk tai tiesiog biznis\u201c. Ie\u0161koma pasiteisinim\u0173 arba jie tiesiog i\u0161girstami i\u0161 aplinkos.<\/p>\n

Vaikyst\u0117je, \u0161eimoje, buvusios aplinkybes taip pat yra vienas i\u0161 rizikos faktori\u0173, teigiama W.Liang ir kt. (2011). Vienas heroj\u0173 akivaizd\u017eiai nelink\u0119s bendrauti su mama – t\u0117vas mir\u0119s, merginos \u0161eima gyvena pasiturin\u010diai, ta\u010diau ji vengia bendrauti – santykiai n\u0117ra geri; dar vieno herojaus vaikino vienintel\u0117 \u0161eima ka\u017ekada buvo mama, kurios n\u0117ra gyv\u0173j\u0173 tarpe. Visi jie vienaip ar kitaip neturi artim\u0173 santyki\u0173 su savo \u0161eima. Filme vaizduojami \u012fvair\u016bs sutrikimo simptomai W.Liang ir kt. (2011), tokie kaip nerimas (nerijmaujama ne d\u0117l ateities, o nerim\u0105 kelia tai, jog n\u0117ra i\u0161 kur gauti eilin\u0117s doz\u0117s), depresija (slogi nuotaika, kurios taip kaip anks\u010diau nebepagerina net suvartoti narkotikai), socialin\u0117 fobija (atvyk\u0119 \u012f ligonin\u0119 herojai jau\u010diasi stebimi, jiems atrodo, kad jie yra d\u0117mesio centre). Apie buvus\u012f prie\u0161 tai gyvenimi\u0161k\u0105 stres\u0105 filme n\u0117ra rodoma tiesiogiai, ta\u010diau i\u0161 kai kuri\u0173 heroj\u0173 atsiminim\u0173 galime nuspr\u0119sti, jog vaikyst\u0117 nebuvo lengva, buvo daug praradim\u0173, nusivilimu, jau\u010diama vienatv\u0117- tai taip pat yra viena i\u0161 galim\u0173 prognozi\u0173, kad narkotikai gali b\u016bti prad\u0117ti vartoti v\u0117l\u0117sniame am\u017eiuje (W.Liang, T.Chikritzhs, S.Lenton, 2011).<\/p>\n

Gyventi normaliai ir adaptuotis trukdo pastovi narkotik\u0173 paie\u0161ka ir problemos susijusios su tuo – galvos skausmai, prakaitas, \u0161altis, emocin\u0117s – psichologin\u0117s problemos, susidom\u0117jimo praradimas kitais gyvenimo aspektais. Kad vartojimas ka\u017ekuo pad\u0117t\u0173 filmo herojams negal\u0117tum\u0117me pasakyti, tai sukelia vien tik problemas. Buvo tik trumputis momentas, kuomet jie sugeb\u0117jo parduoti ir susikrauti \u0161iek tiek pinig\u0173, kurie v\u0117liau vis gi buvo panaudoti ir daugiau niekada nebebuvo sugr\u0105\u017einta buvusi suma. Narkomanija ir pasekm\u0117s d\u0117l to (u\u017ekr\u0117sta ir jau p\u016bvanti ranka) priveda prie to, jog susiduriama su policija ir atsiduriama kal\u0117jime. J\u0173 veikla susijusi su kriminalu, nei vartojimas, nei pardavin\u0117jimas n\u0117ra legal\u016bs dalykai. Prisitaikyti socialiai trukdo ir tai, jog jie nesistengia susirasti socialiai priimtino darbo u\u017esi\u0117mimo, ne tik gyvenimo b\u016bdas, bet ir \u201edarbas\u201c\/ pinig\u0173 gavimas suvedamas prie vartojimo (mamai narkotik\u0173 pardavin\u0117jimas \u012fvardijamas, kaip naujai gautas vadybininko darbas stambioje prekybos firmoje). Net noras apsisvaiginti neb\u0117ra pasiekiamas tokiame pa\u010diame lygyje, nes reikia vis didesniu dozi\u0173, kurios taip ir nesukelia laukto efekto, o tiesiog suma\u017eina skausm\u0105, doz\u0117s ie\u0161koma lyg kasdienio maisto. Narkotik\u0173 vartojimas yra i\u0161keliamas vir\u0161 kasdien\u0117s atsakomyb\u0117s su rizika pakenkti ne tik sau, bet ir kitiems. Gaunama komforto iliuzija, nuotaikos pokytis, emocini\u0173 kan\u010di\u0173 palengv\u0117jimas, ta\u010diau visa tai v\u0117liau sugr\u012f\u017eta, kol galiausiai virsta sielvartu ir neviltimi.<\/p>\n

Filmas sukuria teising\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f apie narkotik\u0173 vartojim\u0105 ir to pasekmes. Narkotikai tampa gyvenimo motyvacija narkomanui, tai nerei\u0161kia, kad jis negali pasirinkti, tiesiog jo geb\u0117jimas rinktis yra pakeistas \u012f narkotik\u0173 pasirinkim\u0105 – yra stiprus noras \u012fgyvendinti svajones, taupyti, ta\u010diau noras vartoti nugali. Stipr\u016bs prisiminimai apie narkotik\u0173 vartojim\u0105, skatina narkomanus toliau vartoti, galima teigti, jog tai mokymosi proceso dalis – siejama su pasitenkinimu. Motyvai vartoti narkotikus, narkomanams kyla, taip pat kaip motyvas ie\u0161koti maisto, \u0161is noras tampa vis\u0105 apiman\u010diu, nenuslopinamu – herojai daro visk\u0105, kad gauti doz\u0119- net ry\u017etamasi parduodi savo k\u016bn\u0105, kad gauti pinig\u0173 – nebelieka moral\u0117s princip\u0173. Narkomanas \u012fsivaizduoja, jog jis yra teisus, tiki jog situacij\u0105 kontroliuojama. Vartojama tam, kad b\u016bt\u0173 patenkinti beveik visi poreikiai, o ypa\u010d emociniai. Priklausomyb\u0117 yra \u012f dugn\u0105 vedanti patirtis, kuri gali baigtis net pra\u017e\u016btimi. Eiga sunk\u0117ja l\u0117tai arba greitai, kol atsiranda skausmingos ir nebepakeliamos narkotik\u0173 vartojimo pasekm\u0117s- herojaus \u201ep\u016bvanti\u201c ranka, merginos parsidavin\u0117jimas. Galiausiai nebelieka nieko: n\u0117ra kur eiti, kam paskambinti, \u012f k\u0105 kreiptis – tai labai gerai atvaizduota paskutin\u0117mis filmo scenomis, kuomet visi herojai atsigula \u012f lovas ir susirie\u010dia \u012f vaiko\/ embriono poz\u0105. Tai tarsi vienintel\u0117 likusi saugi pozicija j\u0173 gyvenime.<\/p>\n

Narkotik\u0173 vartojimo ir piktnaud\u017eiavimo problemos gydymas tur\u0117t\u0173 prasid\u0117ti nuo problemos pripa\u017einimo, pats vartojantysis turi pripa\u017einti, kad jis serga ir jam reikalinga pagalba. Bet to, kad tik sergantysis pripa\u017eint\u0173 turintis b\u0117d\u0105 nepakanka, nes artimieji taipogi da\u017enai yra link\u0119 nutyl\u0117ti ir sl\u0117pti \u0161i\u0105 problem\u0105. To prie\u017eastis yra noras tik\u0117ti savo vaikais ir u\u017esimerkti prie\u0161 problemas, kurios kelia baim\u0119, kalt\u0119 ar g\u0117d\u0105. T\u0117vai da\u017enai b\u016bna taip \u012fsibaimin\u0119, kad neigimas jiems atrodo kaip tinkamiausia psichologin\u0117 apsauga. Taigi, \u017emogus vis\u0173 pirma turi \u017einoti jog \u0161eima j\u012f palaiko, jam pagelb\u0117s gijimo eigoje. Tada gydymas pradedamas arba palaipsniui stabdant vartojim\u0105, arba padarant tai staiga. Gydymas dar labai priklauso nuo vartojam\u0173 narkotik\u0173 r\u016b\u0161ies. Gydymo programos apima tiek individual\u0173 konsultavim\u0105, tiek gali b\u016bti \u012ftraukta ir \u0161eima, ir grupin\u0117s konsultacijos. S\u0117kmingos yra paramos grup\u0117s. Jei tekt\u0173 gydyti ka\u017ekur\u012f filmo heroj\u0173 – suteiktum\u0117me jam individuali\u0105 param\u0105 – konsultacijas, grupin\u0119 terapij\u0105, taip pat grei\u010diausiai tai b\u016bt\u0173 si\u016blymas staigaus narkotik\u0173 vartojimo nutraukimo. Visi\u0161ka izoliazija nuo ankstesn\u0117s jo aplinkos, hospitalizacija. Siektum\u0117me \u012ftikinti, parodyti i\u0161gijimo naud\u0105 ir svarb\u0105 jam, jo psichologinei \u2013 fizinei – emocinei sveikatai.<\/p>\n

Taigi, nors priklausomyb\u0117s pavojai yra da\u017enai \u017einomi, apie juos ra\u0161oma spaudoje, kalbama per televizij\u0105, ta\u010diau \u017emon\u0117s vedami smalsumo, nauj\u0173 potyri\u0173 i\u0161bandymo ir toliau vartoja narkotikus ar ry\u017etasi naujam gyvenimo i\u0161\u0161\u016bkiui juos pabandydami (naiviai galvodami, kad vieno karto pakaks), tol kol netampa nuo j\u0173 priklausomi. Tik tuomet, kai jie susiduria su daugybe problem\u0173 d\u0117l narkotik\u0173 vartojimo, jie suvokia, kaip vis d\u0117l to yra sunku sustoti. Tik deja, nedaugelis tai suvokia laiku, kartais jau b\u016bna per v\u0117lu \u017emogui pagelb\u0117ti, kad ir kaip to nor\u0117tum\u0117me.<\/p>\n

Literat\u016bra:<\/em><\/p>\n

    \n
  1. Bloor M., Neale J., Weir Ch., Robertson M., McKeganey N. (2008) Severity of drug dependence does not predict changes in drug users\u2018 behavior over time. Critical Public Health, Vol.18, 381- 389<\/li>\n
  2. Gillespie N.A., Neale M.C., Prescott C.A., Aggen S.H., Kendler K.S. (2007) Factor and item- response analysis DSM-IV criteria for abuse of and dependence on cannabis, cocaine, hallucinogens, sedatives, stimulants and opioids. Society for the Study of Addiction, Vol.102, 920- 930<\/li>\n
  3. Liang W., Chikritzhs T., Lenton S. (2011) Affective disorders and anxiety disorders predict the risk of drug harmful use and dependence. Society for the Study of Addiction, Vol.106, 1126- 1134<\/li>\n
  4. Siegel, Shepard; Ramos, Barbara M. C. (2002) Applying laboratory research: Drug anticipation and the treatment of drug addiction. Experimental and Clinical Psychopharmacology, Vol10(3), Aug 2002, 162 \u2013 183.<\/li>\n
  5. \u00a0Andrejevas,V., Jurgaitien\u0117, D. (2011) Narkomanijos prevencija kaip visuomen\u0117s saugumo garantas. Mokslini\u0173 straipsni\u0173 rinkinys. Visuomen\u0117s saugumas ir vie\u0161oji tvarka. ISSN 2029 \u2013 1701, p. 25 \u2013 38.<\/li>\n
  6. Tarptautini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 \u017eodynas (1985). Vyriausioji enciklopedij\u0173 redakcija<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    \u00a0Monika Kar\u010diauskien\u0117,\u00a0Indr\u0117 \u017dvirblyt\u0117 Re\u017eisierius: Darren Aronofsky Aktoriai: Ellen Burstyn, Jared Leto, Jennifer Connelly, Marlon Wayans, Christopher McDonald, Louise Lasser, Marcia Jean Kurtz. \u017danras: Drama Metai: 2000 metai Requiem [sk. rekvijem; lot. requies (gal. requiem) – atilsis] vokalinis instrumentinis muzikos k\u016brinys mirusiems pagerbti; ba\u017eny\u010dios muzikoje dar vadinamas gedulingosiomis mi\u0161iomis. Taigi, filmo pavadinime galime \u012f\u017evelgti scenarijaus mums […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/887"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=887"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/887\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":889,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/887\/revisions\/889"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=887"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=887"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=887"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}