{"id":890,"date":"2012-11-16T07:07:53","date_gmt":"2012-11-16T14:07:53","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=890"},"modified":"2012-11-16T07:07:53","modified_gmt":"2012-11-16T14:07:53","slug":"memento","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2012\/11\/16\/memento\/","title":{"rendered":"Memento"},"content":{"rendered":"

Jonas Normantas<\/em><\/p>\n

\u0160iame filme vaizduojamas sutrikimas priskiriamas neuropsichologini\u0173 sutrikim\u0173 grupei. Tai istorija apie \u017emog\u0173, kuris ken\u010dia nuo anterogradin\u0117s amnezijos. Anterogradin\u0117 amnezija apib\u016bdinama kaip visi\u0161kas nesugeb\u0117jimas \u012fsiminti naujos informacijos (Dewar, Sala, Beschin, Cowan, 2009). Tai apima ir negal\u0117jim\u0105 mokytis, kasdienini\u0173 darb\u0173 atlikim\u0105, kas labai apsunkina \u017emogaus gyvenim\u0105. Iki \u012fvykio, kuris suk\u0117l\u0117 amnezij\u0105, da\u017eniausiai vis\u0105 \u012fgyta informacija i\u0161lieka, ta\u010diau po \u012fvykio asmuo tiesiog negali \u012fsiminti ka\u017eko naujo. Gali pasitaikyti ir taip, kad vienu metu pacient\u0105 i\u0161tinka ir anterogradin\u0117, ir retrogradin\u0117 amnezijos. Pastaroji apib\u016bdinama kaip \u012fvyki\u0173, kurie nutiko iki amnezijos, visi\u0161kas neprisiminimas. Taip pat da\u017enai pa\u017eymima, jog anterogradin\u0119 amnezij\u0105 sukelia alkoholio vartojimas dideliais kiekiais (Shimamura, Squire, 1986). Ta\u010diau \u0161iame filme i\u0161vis neakcentuojama, kad pagrindinis persona\u017eas vartot\u0173 alkohol\u012f, tod\u0117l apie \u0161\u012f santyk\u012f nei\u0161sipl\u0117siu.<\/p>\n

\u0160is sutrikimas filme, mano nuomone, vaizduojamas labai tikrovi\u0161kai. Filmo herojus (Lenis) vaizduojamas nelabai susikrimt\u0119s, nepaisant to, kad yra tokioje sunkioje situacijoje. Paskutinis dalykas, kur\u012f jis prisimena, yra epizodas, kuriame u\u017edusinama jo \u017emona, o jam bandant j\u0105 apginti, po grumtyni\u0173 su u\u017epuoliku Lenis stipriai susitrenkia galv\u0105 ir taip j\u012f i\u0161tinka amnezija. Trumpai tariant, vis\u0105 likus\u012f laik\u0105 Lenis bando atker\u0161yti savo \u017emonos u\u017epuolikui. Ta\u010diau pats filmas pastatytas taip, jog \u017ei\u016brovas prival\u0117t\u0173 pasinaudoti ir savo atminties \u012fg\u016bd\u017eiais, nes pagrindinis veiksmas scena po scenos vyksta nuo pabaigos iki prad\u017eios, tod\u0117l visk\u0105 suprasti ir prisiminti n\u0117ra itin lengva. Visk\u0105 dar apsunkina ir tai, jog tuo pa\u010diu metu juodai \u2013 baltame fone vyksta pasakojimas apie praeities \u012fvykius, kurie vyksta prie\u0161ingai pastarajam veiksmui \u2013 nuo prad\u017eios iki galo. Taigi, pats \u017ei\u016brovas gali \u012fsijausti \u012f persona\u017eo b\u016bkl\u0119, bent i\u0161 dalies suprasti, k\u0105 rei\u0161kia sirgti anterogradine amnezija.<\/p>\n

Asmeni\u0161kai nepasteb\u0117jau joki\u0173 neatitikim\u0173. Galb\u016bt taip nutiko vien d\u0117l to, jog filmas man pasirod\u0117 labai \u012fdomus. Ta\u010diau net ir pergalvojus siu\u017eet\u0105, sunku b\u016bt\u0173 surasti kok\u012f nors neatitikim\u0105. Viskas atitinka teorij\u0105 \u2013 pagrindinis veik\u0117jas patiria stipr\u0173 smegen\u0173 sukr\u0117tim\u0105, kuris sukelia anterogradin\u0119 amnezij\u0105. Prie to gali prisid\u0117ti ir tai, jog Lenis mat\u0117, kaip u\u017edusinama jo \u017emona. Tai yra gilus emocinis sukr\u0117timas ir \u0161okas, kas gali tik dar labiau pad\u0117ti i\u0161sivystyti anterogradinei amnezijai. Taip pat scenarijus vystosi taip, jog veik\u0117jas nieko neatsimena po momento, kai j\u012f i\u0161tiko amnezija. Jis stengiasi kuo grei\u010diau visk\u0105 u\u017esira\u0161in\u0117ti, nes \u017eino, kad jau netrukus gali visk\u0105 pamir\u0161ti. Ypa\u010d vienoje filmo vietoje galima pasteb\u0117ti, kaip kita heroj\u0117 pasinaudoja Lenio liga ir siekdama sau naudos i\u0161ne\u0161a i\u0161 nam\u0173 visus ra\u0161iklius, kad vyras negal\u0117t\u0173 u\u017esira\u0161yti ir apsisaugoti nuo moters pikt\u0173 k\u0117sl\u0173. Lenis i\u0161 tikro neranda jokio ra\u0161iklio ir jau po keli\u0173 sekund\u017ei\u0173 \u017evelgia \u012f moter\u012f kaip \u012f k\u0105 tik sutikt\u0105 nauj\u0105 person\u0105. Tokios scenos, mano manymu, puikiai iliustruoja anterogradin\u0117s amnezijos simptomus.<\/p>\n

Veik\u0117jas Lenis d\u0117l trumpalaik\u0117s atminties patiria daug sunkum\u0173, kurie trukdo optimaliai funkcionuoti. Pabud\u0119s kas ryt\u0105 ne\u017eino kur es\u0105s, n\u0117ra tikras k\u0105 turi daryti ar kur eiti. Neatpa\u017e\u012fsta n\u0117 vieno \u017emogaus, su kurio bendrauja, o bene vienintelis lik\u0119s asmuo jo galvoje \u2013 tai \u017emona. Ta\u010diau Lenis yra i\u0161rad\u0119s puiki\u0105 sistem\u0105. Jis fotografuoja veidus, automobilius, vietas ir po nuotraukomis u\u017era\u0161o apib\u016bdinimus ar nuorodas, k\u0105 daryti vienokiu ar kitokiu atveju. Taip jis susikuria vis\u0105 \u017eem\u0117lap\u012f nuorod\u0173 ir tokiu b\u016bdu \u017eino, k\u0105 turi daryti ir kur eiti. Kas kart\u0105, kai Leniui i\u0161kyla b\u0117da d\u0117l atminties, jis tiesiog i\u0161sitraukia kr\u016bvel\u0119 nuotrauk\u0173 ir bando susigaudyti aplinkoje.<\/p>\n

Bene dar svarbesnis aspektas yra tas, jog veik\u0117jas pats i\u0161sitatuiruoja savo k\u016bn\u0105 tam tikrais faktais, kurie liks am\u017einai ant jo odos. Galb\u016bt taip jis skirsto \u012fgyjamas \u017einias \u012f ma\u017eiau ir daugiau svarbias. Tokiu atveju, ant k\u016bno tatuiruot\u0117s liks am\u017eiams, kas gali reik\u0161ti, jog i\u0161tatuiruoti faktai yra ypatingai svarb\u016bs Leniui.<\/p>\n

Jo adaptacijai trukdo aplinkiniai \u017emon\u0117s, kurie klaidina Len\u012f ir priver\u010dia j\u012f patik\u0117ti j\u0173 tiesomis. Taip pagrindinis persona\u017eas pasi\u017eymi tam tikrus faktus savo nuotraukose, ne\u017einodamas ar tai tiesa, ar melas. Blogiausia tai, jog kit\u0105 kart\u0105 pa\u017evelg\u0173s \u012f tas nuotraukas, Leniui jau nebekyla klausimas ar tai tiesa, ar ne – jis tiesiog nebeprisimena nieko apie prie\u0161 tai buvus\u012f \u012fvyk\u012f ir pasitiki savo u\u017era\u0161ytais faktais.<\/p>\n

Filmas formuoja \u012fsp\u016bd\u012f, kad pakankamai gerai funkcionuoti gyvenime galima ir net su tokia sunkia liga, kaip anterogradin\u0117 amnezija. Net pats persona\u017eas neatrodo itin susikrimt\u0119s \u2013 jis tiesiog pasi\u017ei\u016bri \u012f vien\u0105 i\u0161 savo u\u017era\u0161\u0173 ir nieko nelaukdamas keliauja nurodyta kryptimi. Lenis tiesiog atkakliai siekia u\u017esibr\u0117\u0161to tikslo, \u0161iuo atveju \u2013 atker\u0161yti u\u017e \u017emonos mirt\u012f. Be abejo, filmo metu nutinka daug \u012fvyki\u0173, kurie sukre\u010dia pagrindin\u012f veik\u0117j\u0105, ta\u010diau jis pasikliauna u\u017era\u0161ytais faktais ir toliau kabinasi \u012f gyvenim\u0105, nes kaip sak\u0117 pats Lenis: \u201eAtmintis yra nepatikima. Net policininkai pirmiausia renka faktus, visk\u0105 pasi\u017eymi u\u017era\u0161uose ir tada daro i\u0161vadas. Svarbu faktai, o ne atmintis\u201c.<\/p>\n

Kiek toks \u012fsp\u016bdis teisingas, pasakyti sunku. Mano manymu, \u017emogui su anterogradine amnezija tur\u0117t\u0173 b\u016bti ypa\u010d sunku, nes kas ryt\u0105 atsik\u0117l\u0119s tikriausiai ne\u017einai nei kur esi, nei kur turi b\u016bti, o gal net ir koks tavo am\u017eius ar kiek turi vaik\u0173 ir an\u016bk\u0173, nes paskutinis prisiminimas iki amnezijos gali b\u016bti labai senas. Tik galiu \u012fsivaizduoti, kaip tur\u0117t\u0173 b\u016bti nelengva kas dien\u0105 patirti t\u0105 pat\u012f \u0161ok\u0105 ir v\u0117l i\u0161 naujo suprasti savo bevilti\u0161k\u0105 pad\u0117t\u012f.<\/p>\n

Tok\u012f sutrikim\u0105 turintiems \u017emon\u0117ms vargu ar galima ka\u017ekuo pad\u0117ti. Ta\u010diau pacientai turi galimyb\u0119 mokytis nauj\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, kurie ilgainiui gali virsti \u012fpro\u010diais (Spiers, Maguire, Burgess, 2001). Kitaip tariant, paprastus ir nesud\u0117tingus veiksmus, kurie nereikalauja protini\u0173 veiksm\u0173. Ta\u010diau i\u0161mokimo galimyb\u0117s priklauso nuo ligos sunkumo laipsnio ir net geriausiu atveju negalima garantuoti, kad pacientui pavyks i\u0161mokti nauj\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173.<\/p>\n

B\u016btent \u0161io filmo veik\u0117jui bandy\u010diau pad\u0117ti taip: galb\u016bt u\u017era\u0161y\u010diau trump\u0105 istorij\u0105 apie \u012fvykius, nutikusius po jo amnezijos, arba netgi sukur\u010diau trump\u0105 video reporta\u017e\u0105, kuriame b\u016bt\u0173 u\u017efiksuoti visi svarb\u016bs \u012fvykiai, kuriuos praleido herojus. Gal tai ir \u0161iek tiek kelia \u0161ypsen\u0105, ta\u010diau, mano manymu, tai b\u016bt\u0173 optimaliausias b\u016bdas kaip per itin trump\u0105 laik\u0105 \u017emog\u0173 supa\u017eindinti su \u012fvykiais, kuri\u0173 jis neprisimena. Tikiu, kad kas kart\u0105 \u017ei\u016brint tok\u012f reporta\u017e\u0105, asmen\u012f i\u0161tikt\u0173 \u0161okas su\u017einojus \u012fvykius, kuriuose jis dalyvavo, ta\u010diau visi\u0161kai j\u0173 nepamena. Deja, tai b\u016bt\u0173 vos ne vienintelis kelias greitai susigaudyti savo aplinkoje.<\/p>\n

Literat\u016bra<\/em><\/p>\n

    \n
  1. \u00a0Spiers H. J., Maguire E. A., Burgess N. (2001) Hippocampal Amnesia. Oxford University Press, Vol. 7, 357-382.<\/li>\n
  2. \u00a0Shimamura A. P., Squire L.R. (1986) Korsakoff’s Syndrome: A Study of the Relation\u00a0Between Anterograde Amnesia and Remote Memory Impairment. Behavioral Neuroscience, Vol. 100, No. 2, 165-170.<\/li>\n
  3. \u00a0Dewar M., Sala S.D., Beschin N., Cowan N. (2009) Profound Retroactive Interference in Anterograde Amnesia: What interferes? Human Cognitive Neuroscience, Psychology, University of Edinburgh.<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Jonas Normantas \u0160iame filme vaizduojamas sutrikimas priskiriamas neuropsichologini\u0173 sutrikim\u0173 grupei. Tai istorija apie \u017emog\u0173, kuris ken\u010dia nuo anterogradin\u0117s amnezijos. Anterogradin\u0117 amnezija apib\u016bdinama kaip visi\u0161kas nesugeb\u0117jimas \u012fsiminti naujos informacijos (Dewar, Sala, Beschin, Cowan, 2009). Tai apima ir negal\u0117jim\u0105 mokytis, kasdienini\u0173 darb\u0173 atlikim\u0105, kas labai apsunkina \u017emogaus gyvenim\u0105. Iki \u012fvykio, kuris suk\u0117l\u0117 amnezij\u0105, da\u017eniausiai vis\u0105 \u012fgyta informacija […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/890"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=890"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/890\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":892,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/890\/revisions\/892"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=890"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=890"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=890"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}