{"id":893,"date":"2012-11-22T00:51:58","date_gmt":"2012-11-22T07:51:58","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=893"},"modified":"2012-11-22T01:02:13","modified_gmt":"2012-11-22T08:02:13","slug":"carlis-ir-sokolado-fabrikas-charlie-and-the-chocolate-factory","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2012\/11\/22\/carlis-ir-sokolado-fabrikas-charlie-and-the-chocolate-factory\/","title":{"rendered":"\u010carlis ir \u0161okolado fabrikas \/ Charlie and the Chocolate Factory"},"content":{"rendered":"

Danut\u0117 Savickait\u0117, Irena P\u0117stininkien\u0117<\/em><\/p>\n

\u201e\u010carlis ir \u0161okolado fabrikas\u201c (2005) \u2013 fantastinis, nuotyki\u0173 Timo Burtono filmas visai \u0161eimai, kuriame vaidina gars\u016bs aktoriai: Johnny Depp ir Helena Bonham Carter.<\/p>\n

Filme pasakojama apie berniuk\u0105 \u010carl\u012f, gyvenant\u012f nepasiturin\u010dioje vargingoje \u0161eimoje su t\u0117vais ir seneliais. Jis ramus, geras, s\u0105\u017einingas ir protingas, turintis svajon\u0119 patekti \u012f \u0161okolado fabrik\u0105. To trok\u0161ta viso pasaulio vaikai, kai fabriko savininkas Wonka paskelbia, kad \u012f seniai nuo visuomen\u0117s aki\u0173 slepiam\u0105 fabrik\u0105 atsitiktinumo keliu bus atrinkti penki vaikai. Jie tur\u0117s galimyb\u0119 vis\u0105 dien\u0105 praleisti Wonkos \u0161okolado fabrike, o vienas i\u0161 j\u0173 gaus ypating\u0105 priz\u0105. \u010carlis laimi laiming\u0105j\u012f biliet\u0105 ir su kitais laimingaisiais patiria nerealius nuotykius pasaki\u0161kame \u0161okolado fabrike. Pabaigoje filmo i\u0161ai\u0161k\u0117ja, kad fabriko savininkas Vonka i\u0161 ties\u0173 ie\u0161ko \u012fp\u0117dinio, kuriam gal\u0117t\u0173 perduoti fabrik\u0105 \u2013 tai ir yra \u017ead\u0117tasis prizas. J\u012f gauna \u010carlis.\u00a0<\/p>\n

\u0160okolado fabriko savininkui Vonkai galima b\u016bt\u0173 priskirti \u0161izoidin\u012f asmenyb\u0117s sutrikim\u0105, kurio pagrindiniai po\u017eymiai: ribota emocij\u0173 rai\u0161ka ir atsiribojimas nuo socialini\u0173 kontakt\u0173. Paanalizavus film\u0105, galima \u012f\u017evelgti ir daugiau min\u0117to sutrikimo simptom\u0173, pavyzd\u017eiui, persona\u017eo gyvenimas fantazijose ir da\u017enas pasin\u0117rimas \u012f apm\u0105stymus. Filme Vilis Vonka vaizduojamas, kaip labai lakios vaizduot\u0117s \u017emogus, kuris netgi didelio ir rimto fabriko aplink\u0105 paver\u010dia savo fantazij\u0173 ir svajoni\u0173 i\u0161sipildymu. \u010cia rimti darbai vyksta nerealioje, \u017eaismingoje aplinkoje, patys darbininkai \u2013 ne\u017eemi\u0161kos \u0161alies atstovai \u2013 Umpa Lumpai, kurie vaikams apsilankius fabrike surengia \u0161oki\u0173 ir dain\u0173 pasirodym\u0105. Galima pasteb\u0117ti, kad Vonka da\u017enai panyra \u012f vaikyst\u0117s apm\u0105stymus, nes b\u016btent \u0161is lakotarpis paliko jam daug nuoskaud\u0173 ir suformavo j\u012f tok\u012f, koks yra vaizuojamas suaug\u0119s fabriko savininkas. Viena i\u0161 scen\u0173, kada herojus panyra \u012f apm\u0105stymus, kai ma\u017easis \u010carlis paklausia jo, ar jis prisimena, kada pirm\u0105 kart\u0105 paragavo \u0161okolado.<\/p>\n

Kiti sutrikimo po\u017eymiai, kaip netur\u0117jimas draug\u0173, vieni\u0161iaus gyvenimas, taip pat b\u016bdingi filmo herojui. Kaip vaizduojama filme jis tiek vaikyst\u0117je, tiek suaug\u0119s buvo nepritap\u0117lis. Ta\u010diau, \u017ei\u016brint film\u0105 susidaro nuomon\u0117, kad atsiskyr\u0117lio gyvenimo b\u016bdas jo neslegia. Jis susitaik\u0119s su tuo, kad neturi artimo draugo, o artimiausia jo aplinka yra tik fabrike dirbantys darbininkai Umpa Lumpai. Dar reikt\u0173 pamin\u0117ti, kad Vilis Vonka yra nejautrus socialin\u0117ms normoms. Kaip pavyzdys gal\u0117t\u0173 b\u016bti jo sprendimas be i\u0161ankstinio persp\u0117jimo atleisti visus fabriko darbuotojus ir u\u017edaryrti fabrik\u0105.<\/p>\n

Vilis Vonka did\u017ei\u0105j\u0105 filmo dal\u012f, bendraudamas su kitais veik\u0117jais, demonstruoja ribot\u0105 geb\u0117jim\u0105 i\u0161reik\u0161ti \u0161iltus jausmus. Tai pasirei\u0161kia scenose, kur \u0161okolado fabrike vaikams nutinka \u012fvairiausios nelaim\u0117s, ta\u010diau jis \u012f tai reaguoja \u0161altai, juokiasi, demonstruoja sarkasti\u0161k\u0105 atsainum\u0105. Pavyzd\u017eiui, kai berniukas, vardu Maikas, televizijos kambaryje persik\u0117l\u0117 \u012f televizori\u0173, jis suma\u017e\u0117jo negr\u012f\u017etamai, Vonka vaiko t\u0117vui atsainiai i\u0161tar\u0117: \u201eA\u010di\u016b Dievui, kad nieko blogo neatsitiko.\u201c Kitas pavyzdys, kai berniukas, vardu Augustas, \u012fkrenta \u012f \u0161okolado up\u0119 ir yra vamzd\u017eiu \u012fsiurbiamas \u012f pagrindin\u012f \u0161okolado fabriko skyri\u0173, kur gaminami \u0161okoladiniai baton\u0117liai, jo mama sunerimusi klausia fabriko savininko, ar i\u0161 jos s\u016bnaus bus pagaminti baton\u0117liai ir pardavin\u0117jami po vien\u0105 svar\u0105 visame pasaulyje. Vonka \u012f tai atsako, kad \u0161okoladiniai baton\u0117liai su vaiku b\u016bt\u0173 labai neskan\u016bs ir jis to neleis. Visa tai tik dar kart\u0105 \u012frodo herojaus keistum\u0105, b\u016bding\u0105 \u017emogui su \u0161izotipiniu asmenyb\u0117s sutrikimu.<\/p>\n

Analizuojamame filme randama ir keletas neatitikim\u0173 vaizduojant min\u0117t\u0105 sutrikim\u0105 turint\u012f heroj\u0173. Pirma, pagal Amerikos lig\u0173 klasifikacij\u0105, \u017emogus tur\u0117t\u0173 b\u016bti abejingas kritikai, ta\u010diau keliose filmo scenose Vilis Vonka net susierzina, kai ma\u017easis Maikas kritikuoja j\u012f ir atsako: \u201eBurbeklis! Rimtai, nesuprantu n\u0117 \u017eod\u017eio, k\u0105 tu sakai\u201c. Antra, pagal sutrikimo simptomus Vonkai tur\u0117t\u0173 patikti mechanin\u0117s ar abstrak\u010dios u\u017eduotys, kompiuteriniai \u017eaidimai, ta\u010diau \u0161is po\u017eymis tik i\u0161 dalies tinka filmo herojui: nors jis kuria naujus i\u0161radimus, kaip pavyzd\u017eiui, teleportacijos mechanizm\u0105, ta\u010diau viso to jam reikia tik tam, kad gal\u0117t\u0173 persi\u0173sti \u0161okoladus per televirozi\u0173 viso pasaulio vaikams.<\/p>\n

Prad\u017eioje susidaro \u012fsp\u016bdis, kad Vonka neturi joki\u0173 sunkum\u0173, yra \u012fgyvendin\u0119s savo fantazijas, vaikyst\u0117s svajones, did\u017eiuojasi nuveiktais darbais ir yra patenkintas savo gyvenimu. Ta\u010diau antroje filmo pus\u0117je i\u0161ai\u0161k\u0117ja, kad d\u0117l atsiskyrusio gyvenimo b\u016bdo jis neturi \u012fp\u0117dinio savo fabrikui. Tod\u0117l jo \u012fgyvendintos svajon\u0117s, viso gyvenimo darbas ir visa, kas sudaro Vonkos gyvenimo prasm\u0119, neturi t\u0119stinumo.<\/p>\n

U\u017e atsiskyr\u0117lio gyvenimo slypi ir kita Vonkos problema, kuri\u0105 kelion\u0117s po fabrik\u0105 metu atskleid\u017eia ma\u017easis \u010carlis. Tai vienas pagrindini\u0173 \u017emogaus socialini\u0173 poreiki\u0173 intymumo poreikis, t.y. artimi ry\u0161iai, kuri\u0173 tr\u016bksta Viliui Vonkai. Filme herojaus t\u0117vas, vienintelis jo \u0161eimo narys, dar teb\u0117ra gyvas, ta\u010diau nuo tada kai vaikas b\u016bdamas paliko namus, Vonka su juo nesimat\u0117 ir nebendravo. Prad\u017eioje, vaikyst\u0117s nuoskaudos neleido palaikyti ry\u0161i\u0173 su t\u0117vu. Po to, kai pra\u0117jo daug met\u0173, Vonka jau ne\u017einojo, kaip v\u0117l gal\u0117t\u0173 bendrauti su savo t\u0117vu. \u0160i herojaus problema atskleid\u017eiama ir pary\u0161kinama kontrasto principu, parodant kaip stipriai \u010carlis prisiri\u0161\u0119s prie savo \u0161eimos ir kaip ji jam labai svarbi, prie\u0161ingai nei Vonkai.<\/p>\n

Stebint film\u0105, Vonkai b\u016bdingas \u0161izoidinis asmenyb\u0117s sutrikimas identifikuojamas ne i\u0161 karto. Pats filmo \u017eanras ir re\u017eis\u016briniai sprendimai sutrikim\u0105 maskuoja. Ry\u0161kus ir nerealistinis grimas, ne\u012fprastai pilkas veidas, stilizuoti r\u016bbai, Vonkos nuolat d\u0117vimos gumin\u0117s pir\u0161tin\u0117s, bei mistifikuota herojaus asmenyb\u0117 sudaro bendr\u0105 nepritapusio prie aplinkos keistuolio ar pasakos herojaus \u012fvaizd\u012f. Visa tai tik labai pavir\u0161utini\u0161kai atskleid\u017eia sutrikimo simptomus. Eiliniam \u017ei\u016brovui, \u017ei\u016brint film\u0105, gali susidaryti \u012fsp\u016bdis, kad tai tik \u0161iaip mistinis pasakose egzistuojantis persona\u017eas, turintis ne itin ger\u0105 sarkasti\u0161k\u0105 charakter\u012f, keistokas atsiskyr\u0117lis, susik\u016br\u0119s savas gyvenimo taisykles, ir nepaisantis, k\u0105 apie j\u012f pagalvos kiti.<\/p>\n

Kita vertus, sutrikimo simptomus \u012f\u017evelgti galima. Juos filmo k\u016br\u0117jai atskleid\u017eia metafori\u0161kai, sutapatindami Vonkos vidin\u012f pasaul\u012f su fabriku. I\u0161 i\u0161or\u0117s saldaini\u0173 fabrikas atrodo paslaptingas, be galo u\u017edaras, neprieinamas visuomenei, nes niekas ilgus metus nieko apie j\u012f ne\u017eino. Ta\u010diau jo viduje verda savitas, spalvingas, \u017eaismingas, intensyvus, netgi tikram fabrikui neb\u016bdingas gyvenimas. Taip ir Vonka \u2013 atsiskyr\u0119s nuo vis\u0173, gyvena fantazij\u0173 piln\u0105 gyvenim\u0105, jas \u012fgyvendina savaip. Jo elgesys neatitinkant visuomen\u0117s norm\u0173, ta\u010diau jis susikuria savo ni\u0161\u0105 ir gyvena taip, kaip sugeba.<\/p>\n

\u0160izoidin\u012f asmenyb\u0117s sutrikim\u0105 turintiems \u017emon\u0117ms geriausiai padeda psichoterapija, kurios metu yra lavinami bendravimo \u012fg\u016bd\u017eiai bei emocij\u0173 rai\u0161ka. Tokiu b\u016bdu yra \u0161alinami pagrindiniai sutrikimo po\u017eymiai. Psichoterapij\u0173 tipai gali b\u016bti \u012fvair\u016bs: tiek kognityvin\u0117-elgesio grupin\u0117 terapija, tiek trumpalaik\u0117 psichodinamin\u0117 grupin\u0117 terapija. Verta pamin\u0117ti, kad gydymas yra sud\u0117tingas, nes da\u017enai tokie \u017emon\u0117s turi ma\u017eai motyvacijos, sunkiai \u012fvardina savo jausmus bei terapijos tikslus, be to, nei j\u0173 k\u016bno poza, nei balso tonas nei\u0161duoda, k\u0105 jie jau\u010dia.<\/p>\n

Kalbant apie pagalb\u0105 filmo veik\u0117jui, galima sakyti, kad labiausiai jam jau pad\u0117jo ma\u017easis \u010carlis, kuris paskatino Vonk\u0105 v\u0117l susitikti su savo t\u0117vu bei \u0161iltai pri\u0117m\u0117 \u012f savo namus, kaip \u0161eimos nar\u012f. Filmo pabaigoje \u010carlis tapo Vilio Vonkos \u0161okolado fabriko \u012fp\u0117diniu, o tai rei\u0161kia galimyb\u0119 kurti artimus santykius, patenkinti intymumo poreik\u012f. Vadinasi, pasikeitusios herojaus gyvenimo s\u0105lygos – atsiv\u0117rimas visuomenei bei bendravimas su ma\u017euoju \u010carliu – jau yra gera prad\u017eia pasveikimo link. Galima numatyti, kad Vonka bus priverstas daugiau bendrauti su aplinkiniais, taip gerindamas savo bendravimo \u012fg\u016bd\u017eius, socializuosis ir pasveiks.<\/p>\n

Naudota literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n

    \n
  1. American Psychiatric Association (2000). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fourth Edition, Text Revision Washington, DC<\/li>\n
  2. Thylstrup B., Hedde M. (2009). \u201eI am not complaining\u201c \u2013 ambivalence construct in schizoid personality disorder. American Journal of Psychotherapy. Vol. 63, No.2.<\/li>\n
  3. Verheul R., Herbrink M. (2007). The efficacy of modalities of psychotherapy for personality disorders: A systematic review of the evidence and clinical recommendations. International Review of Psychiatry. 19(1): 25-38<\/li>\n<\/ol>\n

     <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Danut\u0117 Savickait\u0117, Irena P\u0117stininkien\u0117 \u201e\u010carlis ir \u0161okolado fabrikas\u201c (2005) \u2013 fantastinis, nuotyki\u0173 Timo Burtono filmas visai \u0161eimai, kuriame vaidina gars\u016bs aktoriai: Johnny Depp ir Helena Bonham Carter. Filme pasakojama apie berniuk\u0105 \u010carl\u012f, gyvenant\u012f nepasiturin\u010dioje vargingoje \u0161eimoje su t\u0117vais ir seneliais. Jis ramus, geras, s\u0105\u017einingas ir protingas, turintis svajon\u0119 patekti \u012f \u0161okolado fabrik\u0105. To trok\u0161ta viso […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/893"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=893"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/893\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":895,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/893\/revisions\/895"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=893"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=893"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=893"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}