{"id":897,"date":"2012-11-22T01:04:30","date_gmt":"2012-11-22T08:04:30","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=897"},"modified":"2012-11-22T01:04:30","modified_gmt":"2012-11-22T08:04:30","slug":"mano-vardas-khanas-my-name-is-khan","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2012\/11\/22\/mano-vardas-khanas-my-name-is-khan\/","title":{"rendered":"Mano vardas Khanas \/ My name is Khan"},"content":{"rendered":"

Tomas Norvilas,\u00a0Domant\u0117 U\u017eusienyt\u0117,\u00a0Vaida Zasimavi\u010di\u016bt\u0117<\/em><\/p>\n

\u201eMano vardas Khanas\u201c (My name is Khan) \u2013 tai 2010 metais Karan Johar sukurtas filmas apie vyro, sergan\u010dio Aspergerio sindromu, gyvenim\u0105. Tai istorija, kurioje netr\u016bksta nei \u0161ypsen\u0105 kelian\u010di\u0173 scen\u0173, nei viet\u0173, kuriose reikia nubraukti a\u0161ar\u0105. Filmas \u017ei\u016brov\u0105 paperka nuo\u0161irdumu, paprastumu ir \u017emogi\u0161kumu. Pagrindinius vaidmenis \u0161iame filme suk\u016br\u0117 Shah Rukh Khan ir Kajol.<\/p>\n

Filme \u201eMano vardas Khanas\u201c susiduriama su Aspergerio sindromu. Tai sutrikimas, priklausantis autizmo sferai (autizmas – smegen\u0173 i\u0161sivystymo sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankam\u0105 vaiko socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, kalbos ir elgesio i\u0161sivystym\u0105 ar \u0161io vystymosi sul\u0117t\u0117jim\u0105), kai vaiko raida yra sutrikusi nuo pat gimimo arba jos defektai i\u0161ry\u0161k\u0117ja per pirmuosius penkerius metus ir apima daugel\u012f psichinio funkcionavimo sri\u010di\u0173. \u0160iam sindromui b\u016bdingi ir filme pasteb\u0117ti tokie po\u017eymiai: intuityvaus pajautimo stoka (pvz.: motina nor\u0117jo, kad Khanas j\u0105 apkabint\u0173, ta\u010diau \u0161is to nesuprato, tod\u0117l jai reik\u0117jo papra\u0161yti), netinkamas ir neprognozuojamas socialinis bei emocinis elgesys (pvz.: spontani\u0161kas pasi\u016blymas tek\u0117ti), auk\u0161tas \u012ftampos ir nerimo lygis (atsid\u016brus nemalonioje situacijoje herojus virpa, tampa itin nerangus, u\u017esikem\u0161a ausis ir pan.), specifi\u0161ki bei riboti ir stipr\u016bs interesai kokioje nors srityje (mechaninis \u012fvairi\u0173 prietais\u0173 taisymas), m\u0105styme daugiau mechani\u0161kumo nei prasm\u0117s (elgesys tarsi i\u0161moktas: daroma tai, kas liepiama arba taip, kaip buvo parodyta anks\u010diau), puiki ilgalaik\u0117 atmintis (ry\u0161k\u016bs vaikyst\u0117s prisiminimai), intensyvus d\u0117mesio telkimas \u012f detales (pvz.: u\u017etenka pamatyti prava\u017euojant\u012f tramvaj\u0173, kad gal\u0117t\u0173 papasakoti detaliai kaip ir kada jis buvo pagamintas ir pan.), m\u0105stymo rigidi\u0161kumas ir lankstumo stoka (nesupranta metafor\u0173, ironijos, humoro), jautrus jusminiams stimulams (nepykanta geltonai spalvai ir a\u0161triems garsams), nerangumas bei prasta k\u016bno koordinacija (vaik\u0161to tarsi \u0161lubuodamas, u\u017ekli\u016bna u\u017e daikt\u0173, naudoja nereikalingus gestus, kurie trukdo jud\u0117ti), ne\u012fprasta kalb\u0117sena bei balso intonacija ir tembro savitumai, formali ir pedanti\u0161ka kalba (kalba lakoni\u0161ka, be ma\u017eybini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, ta\u010diau mandagi), besikartojantis kalbos \u0161ablonas (nuolat kartoja i\u0161girstus \u017eod\u017eius), garsus m\u0105stymas (nuolat kartoja i\u0161girstas frazes, kurios parodo, jog herojus prisimena ir apm\u0105sto praeities situacijas), empatijos stoka (negali pajusti kito \u017emogaus jausm\u0173, nesupranta kada ir kokiam laikui reikia apkabinti kit\u0105 \u017emog\u0173), sunkiai suvokiami savo ir kit\u0173 jausmai (pvz.: per mamos laidotuves nerod\u0117 itin ry\u0161ki\u0173 ged\u0117jimo jausm\u0173), polinkis t\u016br\u0117ti keist\u0173 ir ne\u012fprast\u0173 baimi\u0173 (didelio miesto baim\u0117, geltonos spalvos baim\u0117, a\u0161tri\u0173 gars\u0173 baim\u0117), keistas ir savoti\u0161kas \u017evilgsnis, santykinis aki\u0173 kontaktas (bendraudamas labai retai \u017evilgteli \u012f pa\u0161nekovo akis, da\u017enai sukin\u0117ja galv\u0105 ir \u017evalgosi), ribotas gest\u0173 naudojimas (sukin\u0117ja galv\u0105 kalb\u0117damas, ta\u010diau nenaudoja joki\u0173 gest\u0173 rankomis), auk\u0161tas intelektas (turi didel\u012f sukaupt\u0173 \u017eini\u0173 apie pasaul\u012f baga\u017e\u0105).<\/p>\n

Be\u017ei\u016brint film\u0105 buvo pasig\u0119sta toki\u0173 Aspergerio sutrikimo bruo\u017e\u0173: egocentrizmas bei direktyvumas (valdingumas), vieni\u0161umas, nesugeb\u0117jimas bendrauti su bendraam\u017eiais ir tokio noro stoka, depresijos epizodai, \u0161iurk\u0161taus bei agresyvaus elgesio protr\u016bkiai, sunkus esmini\u0173 dalyk\u0173 atskyrimas nuo neesmini\u0173, sunkus per\u0117jimas prie kitos veiklos, geresnis vaizdini\u0173 stimul\u0173 suvokimas u\u017e \u017eodinius, pasunk\u0117j\u0119s socialinis gyvenimas, ne\u012fprasta ir netinkama emocij\u0173 rai\u0161ka, nemok\u0117jimas \u201ei\u0161skaityti\u201c emocij\u0173 i\u0161 kit\u0173 \u017emoni\u0173 veid\u0173, polinkis suktis ar plev\u0117suoti rankomis susijaudinus, da\u017enai netinkamos situacijai i\u0161rai\u0161kos, ne\u012fprastos veido grimasos ir tikai, judesi\u0173 manieringumas, nesugeb\u0117jimas bendraujant perteikti akimis \u017eenkl\u0173 ar informacijos. Taigi, apibendrinant vis\u0173 po\u017eymi\u0173 buvim\u0105 ar nebuvim\u0105 galima sakyti, kad \u0161io sutrikimo vaizdavimas filme yra gana tikrovi\u0161kas, kadangi herojus turi bene pa\u010dius tipi\u0161kiausius Aspergerio sindromui bruo\u017eus, kurie sutinkami da\u017eniausiai tarp tokio pa\u010dio \u201elikimo\u201c asmen\u0173.<\/p>\n

I\u0161 prie\u0161 tai i\u0161vardintos Aspergerio sindromo simptomatikos galima daryti i\u0161vad\u0105, kad \u0161ia liga sergantys asmenys gali pakankamai gerai prisitaikyti prie gyvenimo. Konkre\u010diai \u0161iuo atveju \u012fdomu tai, kad Khanas turi darb\u0105, j\u012f mylin\u010di\u0105 mergin\u0105. Ai\u0161ku, yra vienas, bene svarbiausias, prisitaikymui keliamas sunkumas \u2013 aplinkini\u0173 neigiama nuostata sergan\u010diajam. Galb\u016bt taip yra d\u0117l to, kad \u017emon\u0117s nepakankamai yra susipa\u017ein\u0119 su Aspergerio sindromu, jo simptomas ir da\u017enai gali nesuprasti kas vyksta su \u017emogumi, su kokiais sunkumais jis gali susidurti. Tod\u0117l, m\u016bs\u0173 manymu, reik\u0117t\u0173 visuomen\u0119 pla\u010diau \u0161viesti ne tik apie Aspergerio sindrom\u0105, bet ir apie kitas psichikos ligas, o taip pat ir apie tai, kaip mes visi gal\u0117tum\u0117me prisid\u0117ti sergantiesiems geriau adaptuotis ir jaukiau jaustis vie\u0161oje erdv\u0117je.<\/p>\n

Pa\u017ei\u016br\u0117jus \u0161\u012f film\u0105, susidaro vaizdas, kad Aspergerio sindromu sergantys asmenys yra labai protingi ir intelektual\u016bs \u017emon\u0117s, kadangi domisi \u012fvairiais dalykais ir daug \u017eino. Taip pat pabr\u0117\u017eiamas toki\u0173 asmen\u0173 smulkmeni\u0161kumas ir gera atmintis. Tai tarsi genijai bendravimo geb\u0117jim\u0173 s\u0105skaita, kuri\u0173 menkus socialini\u0173 santyki\u0173 \u012fg\u016bd\u017eius kompensuoja kaupiamos apie pasaul\u012f \u017einios. Taip pat pa\u017ei\u016br\u0117jus film\u0105 formuojasi nuostata, kad \u0161\u012f sutrikim\u0105 turintys \u017emon\u0117s yra ram\u016bs, taik\u016bs ir intraverti\u0161ki. Be viso to, jie dar pie\u0161iami ir kaip perkeltin\u0117s prasm\u0117s nesuprantys individai, t.y. visk\u0105 suprantantys tiesiogiai. Galb\u016bt i\u0161 filmo galima i\u0161skaityti, kad Aspergerio sindromu sergantys asmenys n\u0117ra jautr\u016bs kit\u0173 \u017emoni\u0173 at\u017evilgiu, ta\u010diau yra ir \u012frodym\u0173, kad taip n\u0117ra. Visgi, apibendrinus visk\u0105, Aspergerio sindromo tur\u0117tojai \u010dia vaizduojami kaip ypatingo gerumo b\u016btyb\u0117s, kurios siekia gyventi kuo \u012fmanoma prasmingiau. Kalbant apie tokio \u012fvaizd\u017eio teisingum\u0105, galima sakyti, kad i\u0161 dalies jis atspindi ties\u0105 apie Aspergerio sindrom\u0105 turin\u010dius \u017emones, ta\u010diau nereik\u0117t\u0173 pamir\u0161ti, kad didel\u0119 \u012ftak\u0105 \u017emogaus elgesiui turi ir charakteris bei temperamentas, tod\u0117l nereik\u0117t\u0173 visi\u0161kai aklai tik\u0117ti, kad visi sergantys \u0161iuo sutrikimu yra humani\u0161ki ar pasiruo\u0161\u0119 d\u0117l savo tikslo nuversti kalnus.<\/p>\n

Asmenys, sergantys Aspergerio sindromu, visi\u0161kai pasveikti negali, ta\u010diau \u012fmanoma palengvinti j\u012f lydin\u010dius simptomus. Si\u016bloma \u0161\u012f sutrikim\u0105 gydyti farmakoterapija ir tokiu b\u016bdu pacient\u0173 judesius, kalb\u0105 ir visa kita padaryti kuo \u012fmanoma pana\u0161esnius \u012f eilini\u0173 \u017emoni\u0173. Ta\u010diau, nepaisant to, visgi manoma, jog veiksmingesnis b\u016bdas \u0161velninant Aspergerio sindromo i\u0161reik\u0161tum\u0105 yra kognityvin\u0117 elgesio ar psichosocialin\u0117 terapija. Taip pat didel\u012f teigiam\u0105 poveik\u012f turi ir gaunamas palaikymas i\u0161 aplinkos, kurioje Aspergerio sindrom\u0105 turintis \u017emogus funkcionuoja. Visgi geriausias rezultatas \u0161io sutrikimo eigoje gaunamas visus min\u0117tus b\u016bdus taikant kartu. Taigi, pana\u0161ios pagalbos b\u016bd\u0173 imtum\u0117m\u0117s ir mes, ta\u010diau d\u0117l medikament\u0173 vartojimo reikalingumo filmo \u201eMano vardas Khanas\u201c herojui stipriai abejojame. Stengtum\u0117m\u0117s j\u012f mokyti i\u0161reik\u0161ti savo jausmus bei pratinti (nors ir mechani\u0161kai) prie kit\u0173 \u017emoni\u0173 emocini\u0173 reakcij\u0173 (pvz. jeigu kitas \u017emogus verkia, prieiti ir paklausti kas jam nutiko ir pan.). Taip pat bandytume b\u016bti empati\u0161ki bei suprasti jo pasaul\u012f ir tokiu b\u016bdu papras\u010diau komunikuoti su tokiu \u017emogumi kaip Khanas. Nepamai\u0161yt\u0173 ir rodomas d\u0117mesys, ta\u010diau jis netur\u0117t\u0173 peraugti \u012f dom\u0117jim\u0105si tokiu asmeniu vien tik i\u0161 gailes\u010dio ar smalsumo. Manome, kad vis gi geriausia pagalba Aspergerio sindrom\u0105 turintiems \u017emon\u0117ms yra nuo\u0161irdumas. Galb\u016bt paradoksalu, bet b\u016btent \u0161iuo vaistu ne mes gydome Khan\u0105, o jis mus. Taigi, sergantys Aspergerio sindromu galb\u016bt kiek sunkiau, ta\u010diau gali prisitaikyti ir funkcionuoti m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je.<\/p>\n

Literat\u016bra:<\/em><\/p>\n

    \n
  1. \u00a0Simpson R. L., Smith Myles B. (2002) Asperger Syndrome: An Overview of Characteristics. Focus on Austism and other Developmental Disabilities, Vol. 17, No. 3, p. 132-137.<\/li>\n
  2. Tsai L. Y. (2007) Asperger Syndrome and Medication Treatment. Focus on Austism and other Developmental Disabilities,Vol. 22, No. 3, p. 138-148.<\/li>\n
  3. McLaughlin-Cheng E. (1998) Asperger Syndrome and Autism: A Literature Review and Meta-Analysis. Focus on Austism and other Developmental Disabilities, Vol. 13, No. 4, p. 234-245.<\/li>\n<\/ol>\n

     <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Tomas Norvilas,\u00a0Domant\u0117 U\u017eusienyt\u0117,\u00a0Vaida Zasimavi\u010di\u016bt\u0117 \u201eMano vardas Khanas\u201c (My name is Khan) \u2013 tai 2010 metais Karan Johar sukurtas filmas apie vyro, sergan\u010dio Aspergerio sindromu, gyvenim\u0105. Tai istorija, kurioje netr\u016bksta nei \u0161ypsen\u0105 kelian\u010di\u0173 scen\u0173, nei viet\u0173, kuriose reikia nubraukti a\u0161ar\u0105. Filmas \u017ei\u016brov\u0105 paperka nuo\u0161irdumu, paprastumu ir \u017emogi\u0161kumu. Pagrindinius vaidmenis \u0161iame filme suk\u016br\u0117 Shah Rukh Khan ir […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/897"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=897"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/897\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":899,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/897\/revisions\/899"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=897"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=897"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=897"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}