{"id":902,"date":"2013-09-17T00:07:11","date_gmt":"2013-09-17T07:07:11","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=902"},"modified":"2013-09-17T00:07:11","modified_gmt":"2013-09-17T07:07:11","slug":"liekna-thin","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2013\/09\/17\/liekna-thin\/","title":{"rendered":"Liekna \/ Thin"},"content":{"rendered":"<p><em>Vilija Pranevi\u010di\u016bt\u0117, Milita Luk\u0161\u0117nait\u0117<\/em><\/p>\n<p>&#8220;THIN&#8221;- tai dokumentinis filmas apie keturi\u0173 mergini\u0173, turin\u010di\u0173 valgymo sutrikimus, gyvenim\u0105 ir gydymo keli\u0105, reabilitacijos centre. Floridoje esantis Renfrew centras (3) si\u016blo pagalb\u0105 moterims, kurios turi valgymo sutrikim\u0173, toki\u0173 kaip nervin\u0117 anoreksija, bulimija, persivalgymo sutrikimas. \u0160iame filme rodoma, kokie yra real\u016bs mergin\u0173 i\u0161gyvenimai, nuopoliai ir nuosm\u016bkiai, kova su savimi ir liga. Tai filmas priver\u010diantis susimastyti ir padedantis susipa\u017einti i\u0161 ar\u010diau su \u0161iomis ligomis, ir j\u0173 pasekm\u0117mis. Pagrindin\u0117s veik\u0117jos &#8211; keturios merginos: Polly, Shelly, Brittany, Alisa, kuri\u0173 istorijos pateikiamos dokumentikoje<\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p>Filme &#8220;Thin&#8221; susiduriama su valgymo sutrikimais. Valgymo sutrikimas (1; 2), tai psichin\u0117 liga, kuri gali sutrikdyti asmens fizin\u0119, psichin\u0119 ir psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105. Ji gali pasireik\u0161ti, ne\u012fprasta kasdienine mityba, kai \u017emogus valgo itin ma\u017eais kiekiais arba pasirei\u0161kia besaikis valgymas. Taip pat tokie \u017emon\u0117s yra labai susir\u016bpin\u0119 savo k\u016bnu, jo forma, bei svoriu ir jau\u010dia nepasitenkinim\u0105 savimi, bijo sustor\u0117ti. Asmenys turintys valgymo sutrikim\u0173 susiduria ir su kitomis ligomis: depresija, nerimo sutrikimais, priklausomybe narkotin\u0117ms med\u017eiagoms. \u0160is sutrikimas pavojingas tuo, kad gali sukelti mirtinas pasekmes. Valgymo sutrikimai gali b\u016bti (1):<\/p>\n<p>\u2022 Nervin\u0117 anoreksija &#8211; tai valgymo bei psichinis sutrikimas. Asmuo turintis \u0161\u012f sutrikim\u0105 s\u0105moningai ma\u017eina ir atsisako palaikyti normal\u0173 savo k\u016bno svor\u012f. Nustatyta, kad nervin\u0117s anoreksijos paplitimas tarp moter\u0173 yra 0,9 %, tarp vyr\u0173 0.3% (1).<\/p>\n<p>\u2022 Nervin\u0117 bulimija &#8211; valgymo sutrikimas, kuris pasirei\u0161kia pasikartojan\u010diais persivalgymo priepuoliais ir po j\u0173 sekan\u010diu netinkamu kompensuojamu elgesiu: dirbtiniu b\u016bdu sukeliant v\u0117mim\u0105, vidurius laisvinam\u0173j\u0173 vaist\u0173, arbat\u0173, diuretik\u0173 vartojimu, badavimu ir intensyviu sportavimu, kas gali i\u0161sekinti organizm\u0105. Pasi\u017eymi itin i\u0161skirtiniu susir\u016bpinimu savo k\u016bno svoriu. Nervin\u0117s bulimijos paplitimas tarp moter\u0173 &#8211; 1,5%, tarp vyr\u0173 &#8211; 0,5% (1).<\/p>\n<p>Da\u017enai nervin\u0117 anoreksija eina kartu su bulimija, tuomet vienas valgymo sutrikimas kei\u010dia kit\u0105 ir atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n<p>\u0160i\u0173 sutrikimo po\u017eymiai apib\u016bdinami ir \u0161iame filme:<\/p>\n<p>\u2022 Alisa 30 met\u0173 moterys auginanti du vaikus. Ji pasakoja, kad pagrindinis gyvenimo tikslas yra suliekn\u0117ti bet kokia kaina, pamir\u0161tant net ir vaikus. Alisos net nesustabd\u0117 patirtas persileidimas, kuris \u012fvyko d\u0117l i\u0161tisai sukeliamo v\u0117mimo, kuris t\u0119sdavosi net po 3 &#8211; 4 dienas. Taip nualintas organizmas dav\u0117 tokias skaud\u017eias pasekmes. \u0160i veik\u0117ja taip pat laikosi itin grie\u017etos dietos, kurios metu stengiasi neper\u017eengti 200 kalorij\u0173 ribos.<\/p>\n<p>\u2022 Polly 29 met\u0173, jau nuo 11 met\u0173 skai\u010diuoja suvartotas kalorijas, o d\u0117l dviej\u0173 suvalgyt\u0173 picos gabal\u0117li\u0173 net m\u0117gino nusi\u017eudyti. Filme rodoma kaip \u0161i moteris buvo i\u0161mesta i\u0161 klinikos u\u017e taisykli\u0173 lau\u017eym\u0105: r\u016bkym\u0105 paslap\u010dia tualete, tatuiruo\u010di\u0173 darym\u0105. Po \u017einios apie i\u0161metim\u0105 i\u0161 centro Polly \u0117jo i\u0161sivemti net stebint kameroms.<\/p>\n<p>\u2022 Brittany 15 m. pati jauniausia centro klient\u0117, kuri serga nuo 8 met\u0173. Ji paslap\u010diomis vemdavo net ir b\u016bdama centre, verk\u0117 d\u0117l jos \u012fsivaizduojamo dvigubo pagurklio atsiradimo, kur\u012f b\u016btinai reikia numesti. D\u0117l organizmo alinimo Brittany kepen\u0173 veikla sutrikusi, kuok\u0161tais i\u0161slink\u0119 plaukai. Brittanei aplinkini\u0173 nuomon\u0117 yra vienintelis svarbus dalykas gyvenime, kuris jai r\u016bpi, tai pagrindin\u0117 prie\u017eastis kod\u0117l ji prad\u0117jo mesti svor\u012f. Per paskutiniuosius metus ji numet\u0117 50 procent\u0173 savo k\u016bno svorio ir d\u0117l to atsid\u016br\u0117 klinikoje. Filmo metu Brittany pasakojo, kad nori kuo grei\u010diau gr\u012f\u017eti namo ir numesti dar bent 20 kg. Prie ligos progresijos prisideda ir mama, kuri taip pat turi valgymo sutrikim\u0173: Brittany atskleid\u0117, kad jos su mama net buvo susigalvojusios sau pramog\u0105 &#8220;kramtyk ir i\u0161spjauk&#8221;, tuomet jos abi tur\u0117jo pat\u012f geriausi\u0105 laik\u0105 gyvenime &#8211; prisipirkdavo kr\u016bvas saldaini\u0173 juos kramtydavo, o po to i\u0161spjaudavo. Net atva\u017eiavusi \u012f centr\u0105 aplankyti savo sergan\u010dios dukros, mama vaizdavo pasi\u0161lyk\u0161t\u0117jim\u0105 maistu, l\u0117k\u0161t\u0117je i\u0161rinkin\u0117dama maisto produktus.<\/p>\n<p>\u2022 Shelly 25m. &#8211; psichiatrin\u0117s ligonin\u0117s sesut\u0117. Jos atvejis parodo, kad net turintis medicinin\u012f i\u0161silavinim\u0105 \u017emogus gali susidurti su valgymo sutrikimais. \u0160i pacient\u0117 penkerius metus buvo priverstinai maitinama per zond\u0105, kuris buvo \u012fvestas per nos\u012f, v\u0117liau \u0161is zondas buvo pakeistas \u012f vamzdel\u012f, kuris tiesiogiai buvo \u012fvestas \u012f skrand\u012f. Shelly rado b\u016bd\u0105 \u0161\u012f vamzdel\u012f panaudoti savo ligos progresavimui, nes suvalgyt\u0105 maist\u0105 i\u0161 skrand\u017eio ji i\u0161\u010diulpdavo per j\u012f. Pati pacient\u0117 pasakojo, kad nors ir tai buvo labai \u0161lyk\u0161tu, ta\u010diau daugiau jai nebereik\u0117jo vemti, o maist\u0105 pa\u0161alindavo tokiu b\u016bdu. Vis\u0105 gyvenim\u0105 Shelly jaut\u0117 konkurencij\u0105 dvynei seseriai, tad kaip ji pati sak\u0117: ,,jei b\u016b\u010diau storesn\u0117 u\u017e j\u0105, tai man reik\u0161t\u0173 pasaulio pabaig\u0105&#8221;. Ji teig\u0117, kad anoreksija jai tarsi galimyb\u0117 pab\u0117gti nuo atsakomyb\u0117s u\u017e save.<\/p>\n<p>Valgymo sutrikim\u0173 gydymas yra ilgas ir sunkus procesas, kur\u012f sudaro psichotropini\u0173 vaist\u0173 vartojimas, konsultacijos su mitybos specialistais, psichologais, psichiatrais, dalyvavimas psichoterapin\u0117se grup\u0117se. Filme &#8220;Thin&#8221; taipogi matomas ir visas gydymo procesas: mergin\u0173 svorio steb\u0117jimas kasdieni\u0173 sv\u0117rimo proced\u016br\u0173 metu, fiziologini\u0173 rodikli\u0173, toki\u0173 kaip kraujosp\u016bdis, k\u016bno temperat\u016bra, matavimai.<\/p>\n<p>Atva\u017eiavus pacient\u0117ms pirm\u0105 dien\u0105 atid\u017eiai pertikrinami visi j\u0173 daiktai, kad juose neb\u016bt\u0173 u\u017esl\u0117pt\u0173 toki\u0173 daikt\u0173 kaip: cigaret\u0117s, medikamentai (diuaretikai, psichotropiniai vaistai), telefonai, papildomas maistas, daiktai kuriais b\u016bt\u0173 galima save susi\u017ealoti (pvz.: skutimosi peiliukai).<\/p>\n<p>Renfrew centre vykdoma \u017eingsni\u0173 programa, tai lygiai, kuriuos pacient\u0117s gydymo metu turi pereiti. Pagal tai sprend\u017eiama ar pacient\u0117 jau yra pasiruo\u0161usi savaranki\u0161kam gyvenimui, pavyzd\u017eiui, tik atva\u017eiavusios merginos b\u016bna priskirtos pirmajam lygiui, tai rei\u0161kia, kad jos yra akylai stebimos kiekviename \u017eingsnyje (naudojimasis tualetu yra pri\u017ei\u016brimas centro darbuot\u0173, merginos sveriamos &#8220;akluoju b\u016bdu&#8221; kuomet joms nesakomas tikrasis svoris). Norint pereiti \u012f kit\u0105 lyg\u012f svarbu u\u017esitarnauti centro darbuotoj\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 ir b\u016bti atviroms bei s\u0105\u017einingoms, kad b\u016bt\u0173 efektyvus gydymo procesas. Kuo didesn\u0117 pa\u017eanga \u017eingsni\u0173 programoje, tuo \u012f auk\u0161tesn\u012f lyg\u012f perkeliamos merginos, taip jos tampa ma\u017eiau stebimos, kartais net i\u0161leid\u017eiamos \u012f miest\u0105, ta\u010diau vis tiek ir toliau privalo laikytis centro taisykli\u0173.<\/p>\n<p>Itin didelis d\u0117mesys kreipiamas \u012f pacien\u010di\u0173 mityb\u0105 bendroje valgykloje, kurioje taip pat galioja tam tikros taisykl\u0117s tokios kaip: valgio metu negalima naudotis tualetais (tam, kad nub\u016bt\u0173 galima pa\u0161alinti maisto i\u0161 savo organizmo, pvz.: sukeliant v\u0117mim\u0105), neleid\u017eiama atsine\u0161ti \u012f valgykl\u0105 pa\u0161alini\u0173 daikt\u0173, kuriuose b\u016bt\u0173 galima pasl\u0117pti maist\u0105.<\/p>\n<p>Kadangi viena i\u0161 gydymo sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173 yra gydytoj\u0173 priskirt\u0173 medikament\u0173 vartojimas, centro klient\u0117s paskirtomis valandomis privalo prisistatyti \u012f medicinos punkt\u0105 ir darbuotoj\u0173 akivaizdoje i\u0161gerti vaistus, bei maisto papildus svorio prieaugiui reguliuoti.<\/p>\n<p>Kiekvien\u0105 dien\u0105 centre vykdomi grupiniai psichoterapiniai susitikimai, individualios ir \u0161eimos psichologin\u0117s konsultacijos, kuri\u0173 metu sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161eimos nariai kvie\u010diami prisid\u0117ti prie gydymo proceso. Taip pat \u0161eimos terapijos metu \u0161eimos nariai gauna psichologin\u0119 pagalb\u0105.<\/p>\n<p>Filmas naudingas psichologams, psichiatrams, nes galima steb\u0117ti gydytoj\u0173 psichiatr\u0173, psicholog\u0173, dietolog\u0173 darb\u0105 padedant \u017emon\u0117ms su valgymo sutrikimais. Filme &#8220;Thin&#8221; rodomi grupiniuose susitikimuose, ar individualiose konsultacijose naudojami metodai pravers b\u016bsimiems psichologams, psichoterapeutams, kuriems teks susidurti su \u017emon\u0117mis turin\u010diais valgymo sutrikimus, bei kasdienin\u0117je praktikoje, pavyzd\u017eiui, filme vykstan\u010diose gupi\u0173 terapijos u\u017esi\u0117mimuose naudojama lazdel\u0117 &#8220;totemas&#8221;, kuri\u0105 turintis \u017emogus gali atvirai i\u0161sakyti savo nuomon\u0119 ir neb\u016bti smerkiamas.<\/p>\n<p>Dokumentiniame filme &#8220;Thin&#8221; tr\u016bko konkre\u010di\u0173 mergin\u0173 valgymo sutrikimo \u012fvardijimo, tad \u017ei\u016brovui yra sunkiau atpa\u017einti ir atskirti bulimij\u0105 nuo anoreksijos, bei suprasti j\u0173 specifi\u0161kum\u0105. Filme bendrai pasakojama apie mergin\u0173 valgym\u0173 sutrikimus, bet n\u0117ra patikslinimo, kuri mergina kuriuo sutrikimu serga. Be to i\u0161skiriama tik viena lytis, tarsi patvirtinant stereotip\u0105, jog tokiomis ligomis serga tik moterys, ta\u010diau yra \u017einoma jog ir vyrai turi toki\u0173 problem\u0173.<\/p>\n<p>Akivaizdu, kad \u0161i\u0173 sutrikim\u0173 gydymas, kaip ir buvo min\u0117ta, yra ilgas procesas. Filme rodoma, kaip merginos palieka &#8220;Renfrew&#8221; centr\u0105 (kuriame minimalus gydymo laikotarpis trunka vien\u0105 m\u0117nes\u012f) d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: ne savo noru pa\u0161alinamos i\u0161 centro, nebaigus gydymo kurso, d\u0117l pasibaigusio sveikatos draudimo. Taip pat klinik\u0105 galima palikti ir savo noru, bei specialistams nusta\u010dius, kad mergina yra pasiruo\u0161us palikti gydymo \u012fstaig\u0105. Bet kokiu atveju tuo gydymas nesibaigia, reikia ir namuose dirbti su savimi, susirasti ir lankyti valgymo sutrikim\u0173 psichoterapines grupes, nes kitaip i\u0161lieka didel\u0117 tikimyb\u0117 gr\u012f\u017eti prie tokios ligos b\u016bsenos, kuri prived\u0117 prie hospitalizacijos.<\/p>\n<p><strong>Film\u0105 galima pa\u017ei\u016br\u0117ti:<\/strong><\/p>\n<p><iframe loading=\"lazy\" width=\"500\" height=\"375\" src=\"http:\/\/www.youtube.com\/embed\/V5N7L6kHkIo?feature=oembed\" frameborder=\"0\" allowfullscreen><\/iframe><\/p>\n<p><strong>Literat\u016bros \u0161altiniai:<\/strong><\/p>\n<ol>\n<li>Aigner, M., Treasure, J., Kaye, W., Kasper, S. (2012). Pasaulin\u0117s biologin\u0117s psichiatrijos draugij\u0173 federacijos valgymo sutrikim\u0173 farmakologinio gydymo rekomendacijos. Biologin\u0117 psichiatrija ir psichofarmakologija, 14(1), 22-56.<\/li>\n<li>http:\/\/www.news-medical.net\/health\/What-is-an-Eating-Disorder.aspx<\/li>\n<li>\u00a0http:\/\/renfrewcenter.com\/<\/li>\n<\/ol>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vilija Pranevi\u010di\u016bt\u0117, Milita Luk\u0161\u0117nait\u0117 &#8220;THIN&#8221;- tai dokumentinis filmas apie keturi\u0173 mergini\u0173, turin\u010di\u0173 valgymo sutrikimus, gyvenim\u0105 ir gydymo keli\u0105, reabilitacijos centre. Floridoje esantis Renfrew centras (3) si\u016blo pagalb\u0105 moterims, kurios turi valgymo sutrikim\u0173, toki\u0173 kaip nervin\u0117 anoreksija, bulimija, persivalgymo sutrikimas. \u0160iame filme rodoma, kokie yra real\u016bs mergin\u0173 i\u0161gyvenimai, nuopoliai ir nuosm\u016bkiai, kova su savimi ir liga. [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/902"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=902"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/902\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":904,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/902\/revisions\/904"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=902"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=902"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=902"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}