Antrasis svarbus klausimas pradedant klinikinės psichologios studijas – kas yra klinikinis psichologas? Daugelyje šalių teisė vadintis klinikiniu psichologu yra įgyjama tik baigus specializuotą klinikinės psichologijos magistro ar doktorantūros studijų programą ir turint atitinkamą praktinės veiklos licenciją.

Lietuvoje psichologai kol kas dar nėra licencijuojami, taip pat nėra ir klinikinio psichologo pareigybės. Sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys psichologai yra vadinami “medicinos psichologais”. Taigi pavadinimas “klinikinis psichologas” Lietuvoje gali nurodyti į baigtą studijų programą (VU, klinikinės psichologijos magistro kvalifikacinis laipsnis), o taip pat neformaliai į veiklos ir domėjimosi sritį.

Klinikinio psichologo darbas yra sudėtingas tuo, kad reikalauja gana didelio teorinio ir praktinio pasirengimo. Trull (2005) nurodo tokias klinikinio psichologo žinių sritis:

• Žinios apie psichikos surikimus;
• Žinios apie asmenybės vystymąsi ir individualius skirtumus;
• Psichologinio įvetinimo ir diiferencinės diagnostikos žinios ir įgūdžiai;
• Psichologinių intervencijų išmanymas: psichologinis konsultavimas, psichoterapija, kiti poveikio metodai;
• Mokslinių tyrių pagrindai;
• Psichologo etikos ir profesinių principų žinojimas;

Kitas sudėtingas klinikinio psichologo darbo aspektas, yra tai, kad dažnai tenka dirbti komandose su kitais psichikos sveikatos specialistais. Tai reikalauja ne tik gerų bendravimo įgūdžių, bet taip pat bent minimalaus kitų komandos narių veiklos išmanymo, kad būtų lengviau susikalbėti ir bendradarbiauti. Dažniausiai komandose tenka dirbti su gydytojais psichiatrais, psichikos sveikatos slaugytojais, socialiniais darbuotojais, užimtumo terapeutais, reabilitologais, mokyklų psichologais.

Pagrindinė klinikinio psichologo praktinė veikla dažniausiai yra psichologinis konsultavimas/psichoterapija ir psichologinė diagnostika. Didelė dalis klinikinių psicholgų veda mokymus, supervizijas, mokosi patys. Žemiau esančioje lentelė pateikiamos dažniausios klinikinio psichologo veiklos ir Trull (2005) nurodomas psichologų pasiskirstymas pagal jas JAV.

	Proc. dirbančių šioje srityje	Skiriamo laiko proc.
Terapija / intervencijos	80	37
Diagnostika	64	15
Mokymas	49	10
Supervizavimas	50	06
Mokslinis darbas / straipsniai	51	14
Asmeninės supervizijos ir konsultacijos	47	07
Administracinis darbas	53	13

Taigi klinikinė psichologija yra gana plati veiklos sritis, kurioje galima pasirinkti skirtingas veiklos kryptis, apimančias nuo psichikos sveikatos politikos formavimo iki individualaus darbo su sunkiomis psichikos ligomis sergančiais asmenimis, skirtingus amžiaus tarpsnius, orientaciją į specifinius sutrikimus (pavyzdžiui, narkomanija), ar atskirus pagalbos  būdus (individuali, grupinė psichoterapija, skirtingos psichoterapijos kryptys).

Parengta pagal:

Trull, T.J. Clinical Psychology. (7th edt.). Wadsworth/Thomson Learning: 2005.