PsichologinÄ—s problemos vaikystÄ—je

...now browsing by category

 

Gyvūnų terapija. Delfinų terapija. Arklių terapija

Monday, December 1st, 2008

Justina JonikaitÄ— ir Iveta EimontaitÄ—

Gyvūnų terapija

Yra dalykų, kuriuos gyvÅ«nai jaučia, emocijų, kurios sukyla be žodžių. Tokie dalykai toli pralenkia įprastas medicinos priemones. Tačiau apie mus supančius gyvÅ«nus dažniausiai esame linkÄ™ galvoti tik kaip apie padÄ—jÄ—jus, o ne gydytojus.  Klasikinis pavyzdys: Å¡uo – aklojo vedlys. Kaip bebÅ«tų keista, tačiau vis dažniau gyvÅ«nams priskiriamas kitas vaidmuo – terapeuto.

Click to continue »

KognityvinÄ— elgesio terapija vaikams

Monday, December 1st, 2008

 

Kognityvinės elgesio terapijos tikslas yra keisti  įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį, stiprinti savikontrolę ir ugdyti labiau priimtiną t.y. „teisingą“ (subalansuotą) mąstymą ir elgesį. Jos pagrindinis taikinys yra ryšys tarp:

  • Kognicijų (kÄ… mes galvojam)
  • Afekto (kÄ… jaučiame)
  • Elgesio (kÄ… darome)

Click to continue »

Psichiniai vaikų sutrikimai psichodinaminiu požiūriu

Friday, November 28th, 2008

Daugiau nei 6 milijonai 5 – 19 metų vaikų turi psichologinių problemų, kurios yra pakankamai rimtos, kad trukdytų mokytis ir reikalautų tam tikro kontakto su profesionalais.

Vaikų psichologiniai sutrikimai yra skirstomi į :

  • IÅ¡orinius sutrikimus. Jie apibÅ«dinami kaip labiau į iÅ¡orÄ™ nukreiptas elgesys. Tai dÄ—mesio trÅ«kumo / hyperaktyvumo sutrikimai, elgesio sutrikimai.
  • Vidinius sutrikimus, apibÅ«dinamus kaip į vidų nukreipta patirtis, elgesys, pvz., depresija, nerimo sutrikimai, nuotaikos sutrikimai.

Click to continue »

Psichologinės problemos vaikystėje. Humanistinis-egzistencinis požiūris

Thursday, November 27th, 2008

Asta MediÅ¡auskaitÄ— ir Daina JegelevičiÅ«tÄ— – BiekÅ¡ienÄ—

“Aš” koncepcijos vystymasis
Humanistinis požiūris

KÅ«dikis savÄ™s nesuvokia kaip atskiros bÅ«tybÄ—s, neskiria, kas jo, kas ne jo. Vaikui augant pradeda ryÅ¡kÄ—ti atskiras “Aš” suvokimo laukas. KÅ«dikystÄ—je “Aš” formÄ…vimÄ…si reguliuoja organizminis vertinimo procesas, t.y. alkis, skausmas trukdo, maistas, meilÄ— padeda. VÄ—liau didelÄ™ įtakÄ… turi bendravimas su svarbiais žmonÄ—mis. Vaikui pasidaro svarbus pozityvus dÄ—mesys. Å is poreikis tampa svarbesniu už organizminį vertinimo procesÄ…. Taip pat yra svarbus pozityvaus dÄ—mesio sau poreikis – kiek sau patinku, kiek ne. Click to continue »

KognityvinÄ— – elgesio terapija internalizuotiems vaikų ir paauglių sutrikimams

Wednesday, November 26th, 2008

KognityvinÄ— – elgesio terapija (KET) yra geriausiai iÅ¡studijuotas vaikų ir paauglių depresijos ir nerimo sutrikimų gydymo metodas. Tai efektyvus, aiÅ¡kios struktÅ«ros, į problemÄ… orientuotas metodas, kuris duoda greičiau rezultatus nei kiti metodai.

Click to continue »

Psichologines problemos vaikystėje. Psichodinamis požiūris

Tuesday, November 25th, 2008

Parengė I.Pročkytė

Nerimo sutrikimai

Nerimo sutrikimai yra viena dažniausia psichopatologijos formų tarp vaikų ir paauglių, tačiau Å¡ie sutrikimai dažnai nediagnozuojami ir negydomi. PsichodinaminÄ—je psichoterapijoje nerimas suprantamas kaip vidinis disstresas, konfliktas, skatinantis gynybinius mechanizmus, kurių užduotis –  nemalonio bÅ«senos Å¡alinimas. Nerimo sutrikimas pasireiÅ¡kia, kai psichologiniai gynybos mechanizmai tampa neefektyvÅ«s ir sutrinka normalus elgesys bei raida o  kartu ir raida. Terapijos tikslas – sumažinti nerimÄ… iki normalaus lygio ir padÄ—ti vaikui efektyviai augti.

Click to continue »

Psichologiniai sunkumai vaikystÄ—je

Tuesday, November 25th, 2008

KodÄ—l svarbu skirti pakankamai dÄ—mesio vaikų problemoms? PraktiÅ¡kai visos psichologinÄ—s teorijos, pavyzdžiui, psichodinaminÄ—, elgesio, kognityvinÄ— ir kt., ar net ir biologinÄ—s teorijos pripažįsta, kad vaikystÄ—s patyrimas ir vystymasis yra nepaprastai reikÅ¡mingi suaugusiojo psichikos sveikatai. Tačiau vaikai turi mažiau galimybių gauti psichologinÄ™, socialinÄ™ ar materialinÄ™ pagalbÄ…, nes yra priklausomi nuo suaugusiųjų. Dažnai tai, ar vaikui bus suteikta pagalba, daugiausiai priklauso nuo suaugusiųjų – tÄ—vų, mokytojų, mokyklos psichologų dÄ—mesio ir supratingumo, nei nuo realaus vaiko problemų lygio. Click to continue »