PsichologinÄ—s krizÄ—s

...now browsing by category

 

Psichoseksualinis žvilgsnis į savęs destrukciją

Monday, December 1st, 2008

Psichoseksualinės teorijos žvilgsnis į savižudybes. Siela ir seksualumas. Siela ir kūnas.

Priešistorė

Esu Paulius Kontrimas, būsimas psichoanalitinės teorijos atstovas. Kai mąsčiau apie šią teoriją, pagalvojau – „na ne, tik ne ši teorija“. Kodėl aš taip pagalvojau? Psichoseksualinė pakraipa atrodė atgrasi, nes ji žmogų irėmino į seksualumo rėmus, o mano pradinės pažiūros buvo – kad žmogus yra laisvas ir neskaidomas. Kad žmogus gali būti laisvas  ir dabar neneigiu, tačiau pasikeitė mano požiūris, kaip tą laisvę pasiekti. Arba kaip mano kolega egzistencialistas Mantas Gricius teigia: „laisvas ne nuo ko, bet kam“. Kita vertus aš pasisakydavau, kad žmogaus skaidyti negalima, bet šiandien  manau, kad skaidymas yra tik salyginis, tik tam, kad būtų lengviau aiškinti tam tikrus dalykus. Tai maždaug tas pats, kai pasakymas: „Kaip suvalgyti  dramblį? Supjaustyti į gabaliukus ir suvalgysi.“. Taigi žmogaus skaidymas į dalis man yra priimtinas. Kitas svarbus pasirinkimo akcentas buvo Freud asmenybės apibrėžimas. Jis teigė, kad asmenybė turi tik jam būdingas pastovius ypatumus. Kiekvienas turi savitą mąstyseną, jauseną ir veikseną. Savitumą prilyginu kūrybiškumui, apie kurį nesenai rengiau pasisakymą, kad kūrybiškumas yra kiekvieno žmogaus prigimtinė savybė.

Click to continue »

Savižudybė egzistencinės psichologijos požiūriu

Saturday, November 22nd, 2008

SavižudybÄ— tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iÅ¡ gyvenimo. (ÄŒepulkauskaitÄ—,1999.) Å tai keletas pagrindinių faktų apie savižudybes iÅ¡ savižudybių prevencijos Lietuvoje programos ataskaitos už 2003 metus: Click to continue »

Savižudybė problemų sprendimo terapija

Tuesday, October 21st, 2008

Savižudybė

Problemų sprendimo terapija

ParengÄ—: RÅ«ta SkrickaitÄ—, SMF-4

Klinikinis psichologas susidūręs su savižudišku elgesiu gali imtis dvejopų poveikio būdų:

  • Greito poveikio planas (Short-term management plan)
  • Ilgo poveikio planas ( Long-term planning) Click to continue »

SAVIŽUDYBĖS ELGESIO – KOGNITYVINIU POŽIŪRIU

Monday, October 13th, 2008

AkvilÄ— Å vedaitÄ—, SMF-4, 2008-10-13

Savižudybė – tai mirtis anksčiau laiko. Ji apima ir vidinę sumaištį ir mintį, kad mirtis atneš taip laukiamą išsivadavimą ir palengvėjimą. Šioje situacijoje labai svarbu laiku sustoti (arba būti sustabdytu) ir nepadaryti veiksmo, kuris neatšaukiamas.

Polinkis į savižudybÄ™ susiformuoja mÄ—gdžiojant kitų elgesį. Dažniausiai analizuojant imitacijos mechanizmÄ… remiamasi socialiniu mokymosi modeliu (Bandura, 1977). Taigi žmogaus elgesį lemia nuolatinÄ— pažinimo, aplinkos ir elgesio veiksnių tarpusavio sÄ…veika. Tokį elgesio priežastingumo aiÅ¡kinimo principÄ… Bandura pavadino savitarpio determinizmu. Pažinimo komponento įtraukimas į žmogaus elgesio iÅ¡mokimo procesÄ… leidžia geriau atskleisti žmogaus prigimtį bei jo galimybes. Kuo labiau iÅ¡vystyti žmogaus pažintiniai sugebÄ—jimai, tuo didesnį poveikį, esant toms pačioms aplinkos sÄ…lygoms, žmogus gali daryti savo elgesiui. Click to continue »

PsichologinÄ—s krizÄ—s

Thursday, October 9th, 2008

Å iÄ… temÄ… reikÄ—tų pradÄ—ti nuo klausimo, kas yra krizÄ—. KrizÄ— – sveiko žmogaus reakcija į sunkiÄ… ir jam emociÅ¡kai reikÅ¡mingÄ… gyvenimo situacijÄ…, kuri reikalauja naujų adaptacijos bÅ«dų ir įveikimų, nes turimų nepakanka. Krizei bÅ«dingi stiprÅ«s emociniai iÅ¡gyvenimai (bejÄ—giÅ¡kumas, beviltiÅ¡kumas, baimÄ—, įtampa, pažeminta nuotaika) ir psichologinio diskomforto bÅ«sena.

KrizÄ™ dažniausiai sukelia specifiÅ¡kas, žmogui emociÅ¡kai reikÅ¡mingas įvykis, su kuriuo Å¡is jaučiasi nepajÄ—gus susidoroti. Tačiau krizÄ—je visada yra ir pozityvus aspektas – krizÄ—s įveikimas padeda kurti imunitetÄ… gyvenimo sunkumams, asmenybÄ— tampa brandesnÄ—. Kita vertus, jei krizÄ— neįveikiama ji gali tapti chroniÅ¡ka. Tuomet daugÄ—ja psichologinių ir asmenybÄ—s problemų, blogÄ—ja somatinÄ— sveikata, gali iÅ¡siprovokuoti psichikos sutrikimai, atsirasti probleminis alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų vartojimas, didÄ—ja savižudybÄ—s rizika. Click to continue »