Kas yra Å¡izofrenija?

Å izofrenija yra psichozÄ—. Kitaip tariant, sunkus psichikos sutrikimas, kai asmens emocijos, mÄ…stymas, vertinimas ir tikrovÄ—s suvokimas yra taip pakitÄ™, jog labai pablogÄ—ja jo gebÄ—jimas reikiamai tvarkytis. Sergančiam žmogui gali atrodyti, kad įjungtas TV siunčia įsakymus veikti, kambarys gali bÅ«ti pripildytas nuodingų dujų, o ant langų Å¡liaužioja Å¡imtai gyvačių. Ä®sivaizduokite tai ir suprasite, kokia įtampa ir baimÄ— apÄ—musi ligonį ir koks neprognozuojamas gali bÅ«ti jo elgesys, nulemtas Å¡ios pasikeitusios, nerealios, liguistos aplinkos, pvz., jis gali imti daužyti langus, kad „užmuÅ¡tų gyvates“. Click to continue »

Humanistinis požiūris į ligą.

Humanistai teigia, kad sveikata nėra būklė, o procesas nukreiptas į saviaktualizaciją ir atitinkantis norus, troškimus. Sveikas asmuo siekia aktualizuotis ir gyventi autentišką gyvenimą,  sergantis asmuo yra negatyvus, iškreiptas ir liguistas, o jo vidiniai ryšiai sutrūkinėję. Pagal humanistus žmogus gali sąmoningai rinktis, jis turi tikslus vertybes ir prasmes, ir įgyja patyrimą apie sveikatą ir ligą.

Pagal Maslow psichopatologija tai visokios nepavykusios pastangos aktualizuoti save. Normalus ar vidutiniÅ¡kai normalus asmuo yra toks pat psichiÅ¡kai nesveikas tik skiriasi susirgimo stiprumas. Click to continue »

Visos Å¡iame darbe apraÅ¡omos terapijos yra kaip papildomi Å¡izofrenijos gydymo bÅ«dai, kurie gali bÅ«ti naudojami kartu su antipsichotiniais (neuroleptiniais) vaistais. Å ios terapijos pridedamos prie standartinÄ—s priežiÅ«ros padeda žmonÄ—ms su Å¡izofrenija pagerinti jų visuotinÄ™, psichinÄ™ bÅ«klÄ™ ir socialinį funkcionavimÄ…. Click to continue »

Kristina KymantaitÄ—

PsichodinaminÄ—s Å¡izofrenijos teorijos. Sigmund Freud

IstoriÅ¡kai S.Freud davÄ— pradžiÄ… psichodinaminių Å¡izofrenijos teorijų kÅ«rimui. Jo manymu, Å¡izofrenija tiksliausiai apibÅ«dinama kuomet asmuo nukreipia libidinÄ™ energijÄ… nuo vidinių objektinių reprezentacijų arba realių iÅ¡orÄ—s objektų į save. Sergant Å¡izofrenija iÅ¡orinÄ™ realybÄ™ ir santykius joje keičia vidinių objektų ryÅ¡ių reprezentacijos bei santykiai fantazijose. Tai lemia pacientų nesugebÄ—jimÄ… sukurti tarpasmeninių santykių. Jų dÄ—mesys ir susidomÄ—jimas nukrypsta į objektus, kurie nÄ—ra realaus pasaulio dalis. Click to continue »

PradÄ—ti šį raÅ¡inį norisi nuo A.Kepinski minčių. Savo knygoje „Gyvenimo ritmas” (2008) jis raÅ¡o:

Niekas neabejoja, kad Å¡izofrenija – liga; tai liudija daugybÄ— kančių, kamuojančių jos iÅ¡tiktus žmones. Tačiau negalima neigti, kad Å¡i liga turi kažkokio taurumo, bÅ«tent to, kad specifinÄ—s žmogiÅ¡kos ypatybÄ—s katastrofiÅ¡kai hipertrofuojamos (228 psl.).

IÅ¡ tiesų, Å¡izofrenija visuomet kÄ—lÄ— savotiÅ¡kÄ… susidomÄ—jimÄ…. Vargu ar apie kokiÄ… kita psichikos sveikatos problemÄ… yra pastatyta tiek filmų ar praÅ¡yta tiek literatÅ«ros kÅ«rinių. Tačiau Å¡is domÄ—jimasis yra ne vien pozityvus, nes perdÄ—tai akcentuodami tai, kas Å¡izofrenijoje yra iÅ¡skirtinio ir neįprasto, mes padedame formuotis stereotipams ir mitams, kurie tik skatina baimÄ™, atskirtį ir stigmatizacijÄ…. TodÄ—l kuo daugiau bus objektyvių žinių apie Å¡iÄ… ligÄ…, tuo geriau mes galÄ—sime padÄ—ti, tiek pačiam sergančiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Click to continue »