Teoriniai straipsniai

...now browsing by category

 

Å okio nauda

Thursday, January 8th, 2009

Mokslininkai nustatÄ—, kad Å¡okis lavina itin svarbius žmogaus gebÄ—jimus ir mažina silpnaprotystÄ—s rizikÄ…. Smegenų tyrinÄ—tojai Stevenas Brownas iÅ¡ Kanados Burnaby Simon Fraser universiteto ir Michaelas Martinezas iÅ¡ Teksaso universiteto atliko tyrimÄ…, kurio metu nustatÄ—, kokios smegenų sritys suaktyvÄ—ja Å¡okant. Tyrimo metu penkioms moterims ir penkiems vyrams – profesionaliems tango Å¡okÄ—jams – buvo atlikta branduolinio rezonanso tomografija. Click to continue »

Å eimos terapija

Wednesday, December 3rd, 2008

PradinÄ— Å¡eimos narių reakcijÄ… į susirgusįjį psichoze panaÅ¡i į nerimÄ… ar sielvartÄ…, netekus artimo žmogaus. Paprastai dÄ—l artimo žmogaus diagnozÄ—s iÅ¡gyvenami prieÅ¡taringi jausmai, tokie kaip: Click to continue »

Psichoseksualinis žvilgsnis į savęs destrukciją

Monday, December 1st, 2008

Psichoseksualinės teorijos žvilgsnis į savižudybes. Siela ir seksualumas. Siela ir kūnas.

Priešistorė

Esu Paulius Kontrimas, būsimas psichoanalitinės teorijos atstovas. Kai mąsčiau apie šią teoriją, pagalvojau – „na ne, tik ne ši teorija“. Kodėl aš taip pagalvojau? Psichoseksualinė pakraipa atrodė atgrasi, nes ji žmogų irėmino į seksualumo rėmus, o mano pradinės pažiūros buvo – kad žmogus yra laisvas ir neskaidomas. Kad žmogus gali būti laisvas  ir dabar neneigiu, tačiau pasikeitė mano požiūris, kaip tą laisvę pasiekti. Arba kaip mano kolega egzistencialistas Mantas Gricius teigia: „laisvas ne nuo ko, bet kam“. Kita vertus aš pasisakydavau, kad žmogaus skaidyti negalima, bet šiandien  manau, kad skaidymas yra tik salyginis, tik tam, kad būtų lengviau aiškinti tam tikrus dalykus. Tai maždaug tas pats, kai pasakymas: „Kaip suvalgyti  dramblį? Supjaustyti į gabaliukus ir suvalgysi.“. Taigi žmogaus skaidymas į dalis man yra priimtinas. Kitas svarbus pasirinkimo akcentas buvo Freud asmenybės apibrėžimas. Jis teigė, kad asmenybė turi tik jam būdingas pastovius ypatumus. Kiekvienas turi savitą mąstyseną, jauseną ir veikseną. Savitumą prilyginu kūrybiškumui, apie kurį nesenai rengiau pasisakymą, kad kūrybiškumas yra kiekvieno žmogaus prigimtinė savybė.

Click to continue »

Gyvūnų terapija. Delfinų terapija. Arklių terapija

Monday, December 1st, 2008

Justina JonikaitÄ— ir Iveta EimontaitÄ—

Gyvūnų terapija

Yra dalykų, kuriuos gyvÅ«nai jaučia, emocijų, kurios sukyla be žodžių. Tokie dalykai toli pralenkia įprastas medicinos priemones. Tačiau apie mus supančius gyvÅ«nus dažniausiai esame linkÄ™ galvoti tik kaip apie padÄ—jÄ—jus, o ne gydytojus.  Klasikinis pavyzdys: Å¡uo – aklojo vedlys. Kaip bebÅ«tų keista, tačiau vis dažniau gyvÅ«nams priskiriamas kitas vaidmuo – terapeuto.

Click to continue »

Senų žmonių konsultavimas psichodinaminiu požiūriu.

Monday, December 1st, 2008

Senų žmonių konsultavimas psichodinaminiu požiūriu. Pagal E. Erickson teoriją

E.Eriksonas (1902 – 1994) savo teorijoje teigė, jog žmogaus raida nesibaigia iki pat jo mirties. Žmogus per savo gyvenimą pereina universalias visai žmonijai vystymosi stadijas. Asmenybė vystosi laiptelių principu, pereidama iš stadijos į stadiją. Visavertė asmenybė vystosi tik pereidama vieną po kitos visas stadijas. Kiekviena stadija turi savo krizę, t. y. kiekvienoje stadijoje turi būti išspręsti tam tikri socialiniai uždaviniai.

Click to continue »

KognityvinÄ— elgesio terapija vaikams

Monday, December 1st, 2008

 

Kognityvinės elgesio terapijos tikslas yra keisti  įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį, stiprinti savikontrolę ir ugdyti labiau priimtiną t.y. „teisingą“ (subalansuotą) mąstymą ir elgesį. Jos pagrindinis taikinys yra ryšys tarp:

  • Kognicijų (kÄ… mes galvojam)
  • Afekto (kÄ… jaučiame)
  • Elgesio (kÄ… darome)

Click to continue »

Psichiniai vaikų sutrikimai psichodinaminiu požiūriu

Friday, November 28th, 2008

Daugiau nei 6 milijonai 5 – 19 metų vaikų turi psichologinių problemų, kurios yra pakankamai rimtos, kad trukdytų mokytis ir reikalautų tam tikro kontakto su profesionalais.

Vaikų psichologiniai sutrikimai yra skirstomi į :

  • IÅ¡orinius sutrikimus. Jie apibÅ«dinami kaip labiau į iÅ¡orÄ™ nukreiptas elgesys. Tai dÄ—mesio trÅ«kumo / hyperaktyvumo sutrikimai, elgesio sutrikimai.
  • Vidinius sutrikimus, apibÅ«dinamus kaip į vidų nukreipta patirtis, elgesys, pvz., depresija, nerimo sutrikimai, nuotaikos sutrikimai.

Click to continue »

Asmenybės sutrikimai egzistenciniu požiūriu

Thursday, November 27th, 2008

ParengÄ—: Alicija Volyniec

Egzistencinis požiūris susitelkia ties pasirinkimų laisve savam gyvenime formavimu. Moko, kad kiekvienas yra atsakingas už savo pasirinkimus. Žmogus būdamas laisvas rinktis pats sprendžia kuo jis taps, ką jis veiks, kaip realizuos save. Kiekvieno asmens unikalumas suformuoja savą, unikalią asmenybė. Formavimo etapas prasideda jau ankstyvoje vaikystėje.

Click to continue »

Psichologinės problemos vaikystėje. Humanistinis-egzistencinis požiūris

Thursday, November 27th, 2008

Asta MediÅ¡auskaitÄ— ir Daina JegelevičiÅ«tÄ— – BiekÅ¡ienÄ—

“Aš” koncepcijos vystymasis
Humanistinis požiūris

KÅ«dikis savÄ™s nesuvokia kaip atskiros bÅ«tybÄ—s, neskiria, kas jo, kas ne jo. Vaikui augant pradeda ryÅ¡kÄ—ti atskiras “Aš” suvokimo laukas. KÅ«dikystÄ—je “Aš” formÄ…vimÄ…si reguliuoja organizminis vertinimo procesas, t.y. alkis, skausmas trukdo, maistas, meilÄ— padeda. VÄ—liau didelÄ™ įtakÄ… turi bendravimas su svarbiais žmonÄ—mis. Vaikui pasidaro svarbus pozityvus dÄ—mesys. Å is poreikis tampa svarbesniu už organizminį vertinimo procesÄ…. Taip pat yra svarbus pozityvaus dÄ—mesio sau poreikis – kiek sau patinku, kiek ne. Click to continue »

KognityvinÄ— – elgesio terapija internalizuotiems vaikų ir paauglių sutrikimams

Wednesday, November 26th, 2008

KognityvinÄ— – elgesio terapija (KET) yra geriausiai iÅ¡studijuotas vaikų ir paauglių depresijos ir nerimo sutrikimų gydymo metodas. Tai efektyvus, aiÅ¡kios struktÅ«ros, į problemÄ… orientuotas metodas, kuris duoda greičiau rezultatus nei kiti metodai.

Click to continue »

Priklausomybės. 12 žingsnių terapija.

Tuesday, November 25th, 2008

„AÅ¡ ir tu sergame ta pačia liga – alkoholizmu, tik galbÅ«t iki jos Ä—jome skirtingais keliais. Kiekvienas galÄ—tume papasakoti savÄ… istorijÄ…. Bet pabaiga daugmaž vienoda – liga, nuo kurios vaistų nÄ—ra; daužomi savi ir artimųjų likimai; paÅ¡lijusi sveikata…”
(iš anoniminio aloholiko dienoraščio)

PriklausomybÄ— – chroniÅ¡ka, pasikartojanti liga, reikalaujanti specializuoto gydymo. Ji neatsiranda staiga, tai procesas kuris vystosi daugybÄ™ metų, tad sveikimas reikalauja ir laiko, ir pačio žmogaus pastangų keičiant savo gyvenimo bÅ«dÄ…. Click to continue »

Psichologines problemos vaikystėje. Psichodinamis požiūris

Tuesday, November 25th, 2008

Parengė I.Pročkytė

Nerimo sutrikimai

Nerimo sutrikimai yra viena dažniausia psichopatologijos formų tarp vaikų ir paauglių, tačiau Å¡ie sutrikimai dažnai nediagnozuojami ir negydomi. PsichodinaminÄ—je psichoterapijoje nerimas suprantamas kaip vidinis disstresas, konfliktas, skatinantis gynybinius mechanizmus, kurių užduotis –  nemalonio bÅ«senos Å¡alinimas. Nerimo sutrikimas pasireiÅ¡kia, kai psichologiniai gynybos mechanizmai tampa neefektyvÅ«s ir sutrinka normalus elgesys bei raida o  kartu ir raida. Terapijos tikslas – sumažinti nerimÄ… iki normalaus lygio ir padÄ—ti vaikui efektyviai augti.

Click to continue »

Psichologiniai sunkumai vaikystÄ—je

Tuesday, November 25th, 2008

KodÄ—l svarbu skirti pakankamai dÄ—mesio vaikų problemoms? PraktiÅ¡kai visos psichologinÄ—s teorijos, pavyzdžiui, psichodinaminÄ—, elgesio, kognityvinÄ— ir kt., ar net ir biologinÄ—s teorijos pripažįsta, kad vaikystÄ—s patyrimas ir vystymasis yra nepaprastai reikÅ¡mingi suaugusiojo psichikos sveikatai. Tačiau vaikai turi mažiau galimybių gauti psichologinÄ™, socialinÄ™ ar materialinÄ™ pagalbÄ…, nes yra priklausomi nuo suaugusiųjų. Dažnai tai, ar vaikui bus suteikta pagalba, daugiausiai priklauso nuo suaugusiųjų – tÄ—vų, mokytojų, mokyklos psichologų dÄ—mesio ir supratingumo, nei nuo realaus vaiko problemų lygio. Click to continue »

Senų žmonių konsultavimas. Žmonių baimės ir Ergoterapija

Monday, November 24th, 2008

“ Ligos apraiškos […] yra sąmonės atsakas į patirtas netektis”  (J. Kipp/G. Jüngling)

Senesnių žmonių gyvenimas dÄ—l įvairių priežasčių dažnai yra sunkus, jiems kyla problemų, kurių visuma – palanki vieta baimÄ—ms atsirasti ir plÄ—stis. Be to, didÄ—ja galimybÄ— susirgti, dažnai net keliomis ligomis iÅ¡ karto. Žmogus iÅ¡gyvena baimÄ™ trim pavidalais: Click to continue »

Savižudybė egzistencinės psichologijos požiūriu

Saturday, November 22nd, 2008

SavižudybÄ— tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iÅ¡ gyvenimo. (ÄŒepulkauskaitÄ—,1999.) Å tai keletas pagrindinių faktų apie savižudybes iÅ¡ savižudybių prevencijos Lietuvoje programos ataskaitos už 2003 metus: Click to continue »

Senų žmonių konsultavimas psichodinaminiu požiūriu, remiantis K.G. Jungo teorija

Thursday, November 20th, 2008

Kalbant apie psichodinaminÄ™ terapijÄ… galima iÅ¡skirti pagrindinius jos principus. Visų pirma labai svarbus yra aktyvus ir empatiÅ¡kas klausymas, kuris leidžia klientui pasijusti saugiai ir patogiai. Ne kÄ… mažiau svarbu užduoti tikslingus klausimus siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti kliento problemÄ…, o jÄ… sužinojus, bÅ«tina pateikti ir savo interpretacijÄ…. Kadangi psichodinaminÄ— terapija analizuoja pasÄ…moningus veiksnius, bÅ«tina juos atpažinti ir iÅ¡aiÅ¡kinti savo klientui. Taip pat konsultuojant vyresnio amžiaus žmones svarbu parodyti, kad ankstesnis elgesio bÅ«das sprendžiant buvusias problemas puikiai gali bÅ«tipritaikomas ir dabartinÄ—ms problemoms sprÄ™sti. Click to continue »

Senų žmonių konsultavimas humanistiniu požiūriu

Wednesday, November 19th, 2008

SenÄ—jimas nÄ—ra problema, tai pagrindas žmogaus patirčiai. Tai dalis žmogaus gyvenimo ciklo, todÄ—l senÄ—jimas yra neiÅ¡vengiamai susijÄ™s su pokyčiais. Click to continue »

Senyvo amžiaus žmonių konsultavimas remiantis egzistenciniu požiūriu

Wednesday, November 19th, 2008

SenatvÄ— dažniausiai siejasi su nusilpusia sveikata, ligomis, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, socialine izoliacija, savÄ™s gailÄ—jimusi, turÄ—jimu daug laisvo laiko, aktyvios veiklos stygiumi, darbo praradimu. Taigi, kada prasideda senatvÄ— ir kokie tikrieji jos požymiai bei kaip galima padÄ—ti senyvo amžiaus asmenims remianti egzistenciniu požiÅ«riu. Click to continue »

Nemigos gydymas pagal kognityvinÄ™- elgesio terapijÄ…

Wednesday, November 19th, 2008

Nemiga– tai paplitÄ™s, sunkiai gydomas, sekinantis sutrikimas, kuriuo serga apie 30% senų žmonių. Nemiga sukelia daug neigiamų pasekmių: sveikatos problemas, blogina gyvenimo kokybÄ™. Epidemiologiniais duomenimis, nemiga vargina 35–40 proc. žmonių, tačiau pagalbos kreipiasi tik kas 20-tas. Click to continue »

Pagalba psichikos liga sergančiųjų artimiesiams. Psichodinaminis požiūris

Wednesday, November 19th, 2008

 

“ Psichoanalitikai koncentruoja dėmesį į individo problemas, o šeimos terapija- į santykius ir grupių sistemas. Kaip tokiu atveju galima kalbėti apie psichoanalitinę šeimos terapiją?” M. P. Nichols. Family therapy- Concepts and methods. 1984. N. Y.

Tačiau pasirodo tai yra įmanoma. PsichodinaminÄ— pagalba Å¡eimai akcentuoja asmenybÄ™ ir jos santykius su Å¡eima, padeda asmenybei tapti brandesniai, tokiu bÅ«du veikdama Å¡eimos struktÅ«rÄ…. Click to continue »

Pagalba psichikos ligomis sergančiųjų artimiesiems (humanistinis – egzistencinis požiūris)

Tuesday, November 18th, 2008

Viena iÅ¡ naujesnių temų klinikinÄ—je psichologijoje yra pagalba psichikos ligomis sergančiųjų artimiesiems. Dažniausiai visas dÄ—mesys yra skiriamas sergančiajam, tačiau pagalbos reikia ne tik jam, bet ir jį supantiems artimiesiems. PadÄ—ti psichikos liga sergančiųjų artimiesiems reikia ne tik dÄ—l to, kad pagerinti ir  palengvinti jų psichologinÄ™ bÅ«klÄ™, bet ir todÄ—l kad bÅ«tų galima produktyviau padÄ—ti patiems sergantiesiems. Click to continue »

Senų žmonių konsultavimas. Meno terapija.

Tuesday, November 18th, 2008

„Menas – tai veidrodis, kuriame kiekvienas mato save.“ J.V.Getė

Meno terapija

Meno terapijos, dar tarptautiniu mastu vadinamos ART- terapijos, procesas paremtas tuo, kad žmogaus mintys ir emocijos yra užkoduotos pasąmonėje ir jos aiškiau išreiškiamos:

  • vaizdais(dailÄ—s terapija),
  • muzikos garsais(muzikos terapija),
  • Å¡okio judesiais(Å¡okio terapija),
  • dramos iÅ¡raiÅ¡kos metodais(vaidybos arba teatro terapija). Click to continue »

Kognityvinė elgesio terapija senų žmonių konsultavime

Tuesday, November 18th, 2008

Kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis turi specifinių asmeninių, socialinių bei sveikatos problemų. Paskutinysis gyvenimo etapas – senatvÄ—, kuomet žmogui yra sunku pasirÅ«pinti savimi, yra bene sunkiausias. IlgÄ—jant gyvenimo trukmei Lietuvoje kasmet daugÄ—ja senyvo amžiaus žmonių, kurie serga psichikos ligomis ir kuriems reikia psichiatro ar psichologo pagalbos. Deja, dažnai pagyvenusių žmonių psichinÄ—s sveikatos sutrikimai suprantami kaip neiÅ¡vengiamas amžiaus padarinys, o ne kaip sutrikimai, kurie turi bÅ«ti gydomi. Amžius neturi įtakoti galimybÄ—s gauti psichologinÄ™ pagalbÄ… tiek iÅ¡ artimųjų tiek iÅ¡ profesionalių terapeutų. Click to continue »

Pagalba psichikos ligomis sergančiųjų artimiesiems (Kognityvinis-elgesio požiūris)

Sunday, November 16th, 2008

Pastaruoju metu yra daug kalbama apie įvairius pagalbos bÅ«dus asmenims, kuriems diagnozuoti tam tikri psichikos sutrikimai, tačiau pamirÅ¡tami greta jų esantys – artimieji. Tai gali bÅ«ti ligonio tÄ—vai, broliai, seserys, seneliai, draugai, globÄ—jai bei kiti jam artimi asmenys, kurie patiria stiprų psichologinį smÅ«gį sužinojÄ™ apie artimo žmogaus ligÄ…. Psichologas gali padÄ—ti Å¡iems asmenims įveikti iÅ¡kilusius sunkumus, iÅ¡mokti gyventi su jais, ir tam tikrÄ… vaidmenį čia gali atlikti kognityvinÄ—-elgesio terapija. Click to continue »

KognityvinÄ—-elgesio terapija Å¡izofrenijos gydyme

Friday, November 14th, 2008

Kas yra Å¡izofrenija?

Å izofrenija yra psichozÄ—. Kitaip tariant, sunkus psichikos sutrikimas, kai asmens emocijos, mÄ…stymas, vertinimas ir tikrovÄ—s suvokimas yra taip pakitÄ™, jog labai pablogÄ—ja jo gebÄ—jimas reikiamai tvarkytis. Sergančiam žmogui gali atrodyti, kad įjungtas TV siunčia įsakymus veikti, kambarys gali bÅ«ti pripildytas nuodingų dujų, o ant langų Å¡liaužioja Å¡imtai gyvačių. Ä®sivaizduokite tai ir suprasite, kokia įtampa ir baimÄ— apÄ—musi ligonį ir koks neprognozuojamas gali bÅ«ti jo elgesys, nulemtas Å¡ios pasikeitusios, nerealios, liguistos aplinkos, pvz., jis gali imti daužyti langus, kad „užmuÅ¡tų gyvates“. Click to continue »

Psichikos sveikata senatvÄ—je

Thursday, November 13th, 2008

Daugeliui jaunų žmonių senatvÄ— yra susijusi su tam tikromis baimÄ—mis (pavyzdžiui, tapsiu kretantis ir nusiÅ¡nekantis). Kiek Å¡ios baimÄ—s yra pagrįstos? SenatvÄ— iÅ¡ tiesų yra susijusi su fiziologiniais pokyčiais, kuriuos taip pat gali lydÄ—ti emociniai ir kognityviniai pokyčiai. Tačiau senatvÄ™ lydintys pokyčiai jaunų žmonių dažnai yra pervertinami. Greičiausiai bÅ«tent dÄ—l vidinio žmonių nesaugumo, seni žmonÄ—s dažnai yra negerbiami ir ignoruojami. Daugelis senų žmonių problemų ir patyrimo yra tiesiog “nuraÅ¡oma” senam amžiui. Toks apibendrinimas nÄ—ra teisingas, nes seni žmonÄ—s iÅ¡ kitų amžiaus grupių kaip tik ir iÅ¡siskiria savo individualumu, kurį lemia labai skirtinga gyvenimiÅ¡ka patirtis. Pavyzdžiui, kÅ«dikis didele dalimi elgiasi vedamas įgimtų instinktų, tuo tarpu žmogui augant vis daugiau elgesio elementų atsiranda dÄ—l jo sÄ…veikos su aplinka. Taigi galima sakyti, kad sename žmoguje yra kaip niekad daug žmogaus. Sakydami, jog žmogus yra tiesiog senas, ignoruojame to žmogaus jausmus ir poreikius. Click to continue »

Å izofrenija. Humanizmas- egzistencializmas

Tuesday, November 11th, 2008

Humanistinis požiūris į ligą.

Humanistai teigia, kad sveikata nėra būklė, o procesas nukreiptas į saviaktualizaciją ir atitinkantis norus, troškimus. Sveikas asmuo siekia aktualizuotis ir gyventi autentišką gyvenimą,  sergantis asmuo yra negatyvus, iškreiptas ir liguistas, o jo vidiniai ryšiai sutrūkinėję. Pagal humanistus žmogus gali sąmoningai rinktis, jis turi tikslus vertybes ir prasmes, ir įgyja patyrimą apie sveikatą ir ligą.

Pagal Maslow psichopatologija tai visokios nepavykusios pastangos aktualizuoti save. Normalus ar vidutiniÅ¡kai normalus asmuo yra toks pat psichiÅ¡kai nesveikas tik skiriasi susirgimo stiprumas. Click to continue »

Pagalba psichikos ligomis sergančiųjų artimiesiems

Monday, November 10th, 2008

Psichikos ligos veikia ne vien patį sergantį asmenį, bet taip pat su juo gyvenančius artimuosius, draugus, globÄ—jus. TodÄ—l svarbu į psichikos sutrikimus žvelgti ne vien iÅ¡ sergančiojo, bet taip pat iÅ¡ artimųjų pozicijos, nes tik taip galima suprasti, kokios pagalbos reikia sergančiam asmeniui ir jo Å¡eimai. Apie Å¡eimÄ… svarbu kalbÄ—ti dÄ—l dviejų priežasčių: Click to continue »

ASMENYBĖS SUTRIKIMŲ POŽYMIAI, TERAPINIAI PRINCIPAI IR HUMANISTINIS POŽIŪRIS

Thursday, November 6th, 2008

Asmenybės sutrikimus tiria ir analizuoja psichoanalizės, humanistinės, socialinės ir kitų šiuolaikinės psichologijos krypčių atstovai. Analizuodami asmenybės sutrikimus psichiatrai ir psichoterapeutai bando išskirti medikamentinius ir terapinius gydymo būdus bei pateikti išsamią įvairių sutrikimų klasifikaciją.

Kiekvienas asmenybÄ—s sutrikimas turi konkrečių vienodų ir skirtingų t.y. bÅ«dingų tik tam sutrikimui simptomų tačiau, kai asmenybÄ—s sutrikimÄ… papildo kitas psichikos sutrikimas, požymių komponentas tampa daug sudÄ—tingesnis, todÄ—l tampa sunku nustatyti tinkamÄ… diagnozÄ™. Å iame darbe norėčiau pristatyti ir iÅ¡analizuoti ryÅ¡kiausiai psichikos sveikatai pavojingus su itin Å«miais simptomais ir dažniau pasitaikančius asmenybÄ—s sutrikimus, kuriems vis ieÅ¡komi nauji gydymo ir pagalbos metodai. Click to continue »

Meno terapijos Å¡izofrenijos gydyme

Tuesday, November 4th, 2008

Visos Å¡iame darbe apraÅ¡omos terapijos yra kaip papildomi Å¡izofrenijos gydymo bÅ«dai, kurie gali bÅ«ti naudojami kartu su antipsichotiniais (neuroleptiniais) vaistais. Å ios terapijos pridedamos prie standartinÄ—s priežiÅ«ros padeda žmonÄ—ms su Å¡izofrenija pagerinti jų visuotinÄ™, psichinÄ™ bÅ«klÄ™ ir socialinį funkcionavimÄ…. Click to continue »

Psichodinaminis Å¡izofrenijos supratimas

Tuesday, November 4th, 2008

Kristina KymantaitÄ—

PsichodinaminÄ—s Å¡izofrenijos teorijos. Sigmund Freud

IstoriÅ¡kai S.Freud davÄ— pradžiÄ… psichodinaminių Å¡izofrenijos teorijų kÅ«rimui. Jo manymu, Å¡izofrenija tiksliausiai apibÅ«dinama kuomet asmuo nukreipia libidinÄ™ energijÄ… nuo vidinių objektinių reprezentacijų arba realių iÅ¡orÄ—s objektų į save. Sergant Å¡izofrenija iÅ¡orinÄ™ realybÄ™ ir santykius joje keičia vidinių objektų ryÅ¡ių reprezentacijos bei santykiai fantazijose. Tai lemia pacientų nesugebÄ—jimÄ… sukurti tarpasmeninių santykių. Jų dÄ—mesys ir susidomÄ—jimas nukrypsta į objektus, kurie nÄ—ra realaus pasaulio dalis. Click to continue »

Asmenybės sutrikimai. Psichodinaminis požiūris į sutrikimus: S. Freudas.

Monday, November 3rd, 2008

Parengė: Viktorija Januškaitė

 

Asmenybės sutrikimas – tai visuma stabilių asmenybės bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymą prie aplinkos sąlygodami socialinės, darbinės veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresą.

Bendriausia asmenybės sutrikimų klasifikacija – O.Kernbergo:

  1. Ekscentriškų asmenybės sutrikimų grupė, į kurią įeina paranoidinis ir šizoidinis asmenybės sutrikimas. Asmenys, kuriems būdingi šie sutrikimai, pasižymi keistu mąstymu ir elgesiu. Jiems būdingi du gynybos mechanizmai – projekcija ir fantazija.
  2. Emocinių (dramatiškų) sutrikimų grupė apima antisocialų, emociškai nestabilų ir histrioninį asmenybės sutrikimus. Turintys šiuos sutrikimus asmenys pasižymi perdėta emocijų išraiška (pvz., elgesys – agresyvūs pykčio proveržiai). Asmenims būdingi gynybos mechanizmai – disociacija, neigimas, skėlimas ir išveikimas.
  3. Prie nerimastingų asmenybÄ—s sutrikimų grupÄ—s priklauso anankastinÄ—[1], vengianti ir priklausoma asmenybÄ—. Asmenys, kuriuos kankina Å¡ie sutrikimai, kankina pastovus nerimas ir dvejonÄ—s. Jiems bÅ«dingi izoliacijos, pasyvios agresijos ir hipochondrinÄ—s gynybos mechanizmai. Click to continue »

Å izofrenija

Friday, October 31st, 2008

PradÄ—ti šį raÅ¡inį norisi nuo A.Kepinski minčių. Savo knygoje „Gyvenimo ritmas” (2008) jis raÅ¡o:

Niekas neabejoja, kad Å¡izofrenija – liga; tai liudija daugybÄ— kančių, kamuojančių jos iÅ¡tiktus žmones. Tačiau negalima neigti, kad Å¡i liga turi kažkokio taurumo, bÅ«tent to, kad specifinÄ—s žmogiÅ¡kos ypatybÄ—s katastrofiÅ¡kai hipertrofuojamos (228 psl.).

IÅ¡ tiesų, Å¡izofrenija visuomet kÄ—lÄ— savotiÅ¡kÄ… susidomÄ—jimÄ…. Vargu ar apie kokiÄ… kita psichikos sveikatos problemÄ… yra pastatyta tiek filmų ar praÅ¡yta tiek literatÅ«ros kÅ«rinių. Tačiau Å¡is domÄ—jimasis yra ne vien pozityvus, nes perdÄ—tai akcentuodami tai, kas Å¡izofrenijoje yra iÅ¡skirtinio ir neįprasto, mes padedame formuotis stereotipams ir mitams, kurie tik skatina baimÄ™, atskirtį ir stigmatizacijÄ…. TodÄ—l kuo daugiau bus objektyvių žinių apie Å¡iÄ… ligÄ…, tuo geriau mes galÄ—sime padÄ—ti, tiek pačiam sergančiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Click to continue »

Asmenybės sutrikimai kognityviniu požiūriu

Thursday, October 30th, 2008

ParengÄ—: Lina MorkytÄ—

AsmenybÄ—s sutrikimas – tai ryÅ¡kus asmens charakterio struktÅ«ros ir elgesio tendencijų sutrikimas, apimantis kelias asmenybÄ—s pasireiÅ¡kimo sritis ir beveik visada susijÄ™s su didesniais asmeninio ir socialinio funkcionavimo sunkumais. Click to continue »

Asmenybės sutrikimai elgesiniu požiūriu

Thursday, October 30th, 2008

AsmenybÄ—s sutrikimas – tai visuma stabilių asmenybÄ—s bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymÄ… prie aplinkos sÄ…lygodami socialinÄ—s, darbinÄ—s veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresÄ…. Vienas pitmųjų asmenybÄ—s sutrikimų paplitimo tyrimų buvo Esseno-Mollerio tyrimas 1956 metais, kuriuo nustatyta, kad asmenybÄ—s sutrikimai bÅ«dingi 29% vyrų ir 19% moterų. Tačiau vÄ—liau, keičiantis diagnostikos kriterijams ir tobulÄ—jant tyrimo metodams, Å¡ių sutrikimų paplitimo rodikliai Ä—mÄ— mažėti. Jau 1963 metais (Leightonas) aptiko, kad jų turi tik 7% vyrų ir 6% moterų. Šį kiekybinį pokytį lÄ—mÄ— dar ir tai, kad kai kurie sutrikimai buvo iÅ¡braukti iÅ¡ asmenybÄ—s sutrikimų sÄ…raÅ¡o. Paskutinis, labai didelis ir laikomas labai patikimu, tyrimas buvo atliktas 1986 metais (Casey, Tyrer). Tyrimo rezultatai nurodÄ—, kad asmenybÄ—s sutrikimai bÅ«dingi apie 2% pasaulio gyventojų. Click to continue »

Karlas Gustavas Jungas: AnalitinÄ— psichologija

Wednesday, October 29th, 2008

Karlas Gustavas Jungas (1875 – 1961) – Å¡veicarų psichologas, analitinÄ—s psichologijos kÅ«rÄ—jas, filosofas. K. Jungas iÅ¡vystÄ— Z. Froido psichoanalizinÄ™ teorijÄ…, įvesdamas kolektyvinÄ—s pasÄ…monÄ—s ir archetipo sÄ…vokas. Click to continue »

Priklausomybės ir jų gydymas transakcinės analizės požiūriu

Wednesday, October 29th, 2008

Paruošė Grytė Balsytė, SMF – 4

PriklausomybÄ—s samprata

Transakcinė analizė, kaip ir daugelis teorijų pripažįsta, kad ne tik alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybės ligas, bet ir tam tikras elgesys, pvz.: lošimas. Todėl yra analizuojamos ne tik ligos atsiradimo priežastys, bet ir eiga. Priklausomybė apibūdinama, kaip žalingos, nebekontroliuojamos elgsenos ratas, kuris laikui bėgant kinta.

TransakcinÄ— analizÄ— akcentuoja sÄ…veikas tarp žmonių ir teigia, kad jų elgesys yra susijÄ™s su tam tikra emocine bÅ«sena. Å i elgesio schemų, jausmų ir minčių sistema vadinama ego bÅ«senomis (TÄ—vo, Vaiko, Suaugusiojo). Click to continue »

Asmenybės sutrikimai prisirišimo teorijos atžvilgiu

Tuesday, October 28th, 2008

Prisirišimo teorija

Å ios teorijos pradininkas Bowbly teigÄ—, kad tarp besirÅ«pinančio asmens (tÄ—vų, globÄ—jų) ir vaiko  gali bÅ«ti skirtingo tipo ryÅ¡ys,  kuris skirtas tam, kad reguliuotų vaiko emocinį patyrimÄ… ir elgesį. IÅ¡ evoliucinÄ—s perspektyvos artimų santykių formavimas yra tam, kad suteiktų saugumÄ… ir apsaugÄ…, kurie automatiÅ¡kai padidina kÅ«dikio iÅ¡gyvenimÄ… (Bowbly, 1696). Ainsworth ir jos kolegos atlikÄ™ tyrimÄ… nustatÄ— keturis prisiriÅ¡imo stilius: saugus, nerimastingas – ambivalentiÅ¡kas, vengiantis, dezorganizuotas. Vaikai su saugiu prisiriÅ¡imo stiliumi pasitikinčiai tyrinÄ—ja aplinkÄ… esant negrÄ—smingoms sÄ…lygoms, ir kai bÅ«na susikrimtÄ™ (atskyrimas nuo prisiriÅ¡imo asmens) ieÅ¡ko kontakto su jam svarbiausiu, juo besirÅ«pinančiu asmeniu ir yra greitai nuraminami to kontakto pagalba. Tokie vaikai suvokia savo globÄ—jus kaip patikimus saugumo Å¡altinius, kaip prieinamus ir reaguojančius. Tokie besirÅ«pinančiojo ir vaiko santykiai turi saugumo pagrindÄ… dÄ—l kurio vaikas jaučiasi saugus grįžti paguodai ir nusiraminimui, kai tyrinÄ—jimas tampa stipriai keliantis nerimÄ…. Nerimastingi-ambivalentiÅ¡ki kÅ«dikiai netyrinÄ—ja aplinkos ir lieka prie savo prisiriÅ¡imo asmens. Jie parodo didelį sujaudinimÄ…, kai yra atskiriami. Kai vÄ—l susitinka su prisiriÅ¡imo asmeniu, jei vengia kontakto ir prieÅ¡inasi bet kokioms pastangoms bÅ«ti paguostam, nuramintam. Jie suvokia prisiriÅ¡imo figÅ«rÄ… kaip arba nesureaguojančia arba kaip nepastoviai prieinamÄ…. GlobÄ—jai turbÅ«t yra nepatikimi nuraminimo Å¡altiniai streso metu, palikdami kÅ«dikį nerimauti ar jo saugumo poreikis bus patenkintas. Vengiančio prisiriÅ¡imo stiliaus kÅ«dikiai rodo abejingumÄ… prieÅ¡ ir po atskyrimo (Ainsworth, 1985). Jie vengia savo prisiriÅ¡imo asmens po jo grįžimo. Tokiuose santykiuose vaiko saugumo ir paguodos poreikiai greičiausiai buvo atmesti ir atstumti. Tokia vaiko reakcija parodo jo suvokimÄ…, kad bet koks bandymas bÅ«ti paguostu, nuramintu bus atstumtas, ir dÄ—l to vaikas vengia kontakto. Dezorganizuotas prisiriÅ¡imo stilius apibÅ«dina kÅ«dikius, kurie parodo tiek ambivalentiÅ¡ko, tiek vengiančio elgesio stiliaus bruožus. Click to continue »

TarpasmeninÄ—s psichoterapijos taikymas

Tuesday, October 28th, 2008

Å iame darbe aptariamos tarpasmeninÄ—s psichoterapijos taikymo galimybÄ—s ir principai gydant ribinÄ—s asmenybÄ—s sutrikimÄ… turinčius asmenis. Aptariama, kas yra tarpasmeninÄ— psichoterapija ir ribinÄ—s asmenybÄ—s sutrikimas, kodÄ—l tarpasmeninÄ— psichoterapija tinka gydyti ribinÄ—s asmenybÄ—s sutrikimÄ… turinčius asmenis. Pabaigoje apibÅ«dinamos individualios ir grupinÄ—s tarpasmeninÄ—s psichoterapijos formos. Click to continue »

Seksualinė priklausomybė psichodinaminiu požiūriu

Monday, October 27th, 2008

PsichoanalizÄ—s požiÅ«riu priklausomybÄ— kyla iÅ¡ esminių vidinių konfliktų, neiÅ¡sprÄ™stų vaikystÄ—je. Tai bÅ«dinga oralinio priklausomo tipo asmenybÄ—ms. VaikystÄ—je Å¡ie žmonÄ—s negavo pakankamo oralinio pasitenkinimo ir suaugÄ™ jie nepasitiki savimi, yra pasyvÅ«s bei priklausomi. Manoma, kad iÅ¡sprendus esminį konfliktÄ…, vartojimo modelis savaime nyksta ir jį pakeičia brandesni pasitenkinimo bÅ«dai. Click to continue »

AsmenybÄ—s sutrikimai

Monday, October 27th, 2008

AsmenybÄ— – tai konkrečiam žmogui bÅ«dingos mÄ…stymo, elgesio ir jausmų tendencijos, kurios lemia gan stabilius bÅ«dus, kuriais bendraujama su kitais žmonÄ—mis bei reaguojama į gyvenimo iÅ¡Å¡Å«kius.

AsmenybÄ—s sutrikimų kategorija yra viena iÅ¡ labiausiai kritikuojamų ir diskutuotinų, nes riba, tarp keistos, bet dar „nesutrikusios” asmenybÄ—s ir asmenybÄ—s sutrikimo yra gana neaiÅ¡ki. TLK-10 apibrėžia esminius požymius, kurie iÅ¡skiria asmenybÄ—s sutrikimÄ… nuo normaliai funkcionuojančios asmenybÄ—s: Click to continue »

Priklausomybės biheivioristinės teorijos požiūriu

Wednesday, October 22nd, 2008

PriklausomybÄ— – sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tÄ… patį veiksmÄ… ar vartoti tÄ… pačiÄ… medžiagÄ… pakartotinai daug kartų. Å is sutrikimas ar polinkis yra iÅ¡moktas.

BiheivioristinÄ— teorija remiasi prielaida, kad elgesys yra iÅ¡mokstamas. Tagi, priklausomybÄ—s irgi yra iÅ¡mokimo rezultatas. Remiantis Å¡ia teorija, yra kelios sÄ…lygojimo formos, kurios gali sukelti priklausomybių iÅ¡sivystymÄ…: Click to continue »

Priklausomybės egzistenziniu požiūriu

Tuesday, October 21st, 2008

Priklausomybės egzistenciniu požiūriu

EgzistencinÄ™ psichologijÄ… galima apibrėžti kaip empirinį mokslÄ… apie žmogaus egzistavimÄ…, naudojant fenomenologinÄ—s analizÄ—s metodÄ…[1]. EgzistencinÄ—s psichologijos mokslo tikslas – fenomenų apraÅ¡ymas, o ne jų paaiÅ¡kinimas. DASEIN[2] yra esminÄ— egzistencinÄ—s psichologijos sÄ…voka. Dasein nÄ—ra žmogaus savybÄ—, tai visa jo bÅ«tis. Tai atvirumas pasauliui. Click to continue »

Priklausomybės: kognityvinis požiūris

Tuesday, October 21st, 2008

KognityvinÄ— terapija – psichoterapijos rÅ«Å¡is, kuri moko žmogų naujų tinkamesnių mÄ…stymo ir veiklos bÅ«dų: remiasi prielaida, jog mÄ…stymas įsiterpia tarp įvykių ir emocinių reakcijų. Click to continue »

Savižudybė problemų sprendimo terapija

Tuesday, October 21st, 2008

Savižudybė

Problemų sprendimo terapija

ParengÄ—: RÅ«ta SkrickaitÄ—, SMF-4

Klinikinis psichologas susidūręs su savižudišku elgesiu gali imtis dvejopų poveikio būdų:

  • Greito poveikio planas (Short-term management plan)
  • Ilgo poveikio planas ( Long-term planning) Click to continue »

PriklausomybÄ—s

Monday, October 20th, 2008

Å ios savaitÄ—s paskaitos yra skirtos priklausomybÄ—s temai. Man tai sudÄ—tinga tema dÄ—l kelių priežasčių. Pirmiausia priklausomybÄ—s gali bÅ«ti įvairios (nuo kofeino iki kokaino), taigi jų pasekmÄ—s ir pagalbos bÅ«dai yra skirtingi. Sunku visa tai sutalpinti į vienÄ… paskaitÄ…. Click to continue »

InterpersonalinÄ— teorija( Harry Stack Sullivan): nuotaikos sutrikimai

Monday, October 20th, 2008

ParengÄ—: GiedrÄ— PasalauskaitÄ—, 2008-10-14

Nuotaikos sutrikimai – tai psichikos sutrikimai, kuriems būdingos kraštutinės emocijos. Svarbiausias nuotaikos sutrikimų bruožas yra pasikeitusi nuotaika, dažniausiai tai būna depresija arba bipolinis sutrikimas, kuriam būdinga depresijos ir manijos būsenų kaita.

Harry Stack Sullivan‘as mano jog žmogaus asmenybė neegzistuoja be jo tarpusavio santykių su aplinkiniais žmonėmis. Jis teigia jog „žmogų galima suvokti tik atsižvelgiant į jo santykius su kitais“[4]. Taigi žmogaus savybes, charakterį, galimybes daugiausia įtakoja aplinka, kurioje jis auga, santykiai su aplinkiniais žmonėmis, kultūra.

Click to continue »

Nuotaikos sutrikimai ir psichodinaminÄ— psichoterapija

Wednesday, October 15th, 2008

Nuotaikos (afektiniams) sutrikimams priklauso depresija, manija, bipolinis afektinis sutrikimas, nuolatiniai afektiniai sutrikimai (ciklotimija, distimija) ir kt. Nuotaikos sutrikimai dažnai lydi somatines, neurologines, endokrinines, onkoligines ligas, psichogenines traumas, taip pat įvairius psichikos sutrikimus: asmenybÄ—s sutrikimus, priklausomybÄ—s ligas, Å¡izoafektinius sutrikimus, organines smegenų ligas. Gydymui pagrinde naudojami medikamentai, priklausomai nuo sutrikimo tipo, antidepresantai arba nuotaikų stabilizatoriai, taip pat depresijai ir bipoliniam sutrikimui gydyti naudojama psichoterapija. Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį. Ji padeda ligoniams iÅ¡siugdyti emocinÄ—s savireguliacijos įgÅ«džius ir ateityje efektyviau susidoroti su krizinÄ—mis situacijomis. Tačiau jei nuotaikos sutrikimų turintiems pacientams yra asmenybes sutrikimų, gydymas įgis tam tikro specifiÅ¡kumo. AsmenybÄ—s patologija dažnai pasunkina terapijÄ… ir gali pabloginti jos rezultatus. Click to continue »

Elgesio-kognityvinÄ— terapija ir emociniai sutrikimai

Wednesday, October 15th, 2008

GiedrÄ— IÅ¡ganaitytÄ—

Elgesio terapija, kurios filosofinÄ—s Å¡aknys kilo iÅ¡ 18 amžiaus, emocinį sutrikimÄ… aiÅ¡kina nevalingais refleksais, susiformavusiais dÄ—l atsitiktinių poveikių ankstesniais žmogaus gyvenimo metais. Pagal elgesio teorijÄ…, žmogus pats negali Å¡ių sÄ…lyginių refleksų pakeisti tik žinodamas apie juos ir norÄ—damas jų atsikratyti, juos turi „persÄ…lygoti“ elgesio terapeutas. Click to continue »

Depresija humanistiniu-egzistenciniu požiūriu

Tuesday, October 14th, 2008

Depresijos kilmÄ—

Depresija apibÅ«dinama kaip liÅ«dna, prislÄ—gta asmens bÅ«sena, pasižyminti prislÄ—gta nuotaika, energijos stoka, žemu savÄ™s vertinimu, kaltÄ—s jausmais. Egzistencinio požiÅ«rio Å¡alininkai teigia, kad depresijos priežastis yra gyvenimo prasmÄ—s praradimas. Tuščias, neprasmingas gyvenimas, kurį Victor E. Frankl pavadino egzistenciniu vakuumu, yra depresijos pagrindas. Å i depresijos rÅ«Å¡is yra priskiriama noogeninei neurozei. Pasak egzistencialistų, asmuo gali įveikti depresijÄ… atrasdamas tokias prasmes, kurios bÅ«tų reikÅ¡mingos jo gyvenimui. Å ių prasmių asmuo negali bÅ«ti iÅ¡mokytas, jis jas turi atrasti ir iÅ¡gyventi pats. Click to continue »