KognityvinÄ— psichoterapija
Sunday, October 5th, 2008KognityvinÄ—s psichologijos atsiradimui pats pirmasis pagrindÄ… padÄ—jo psichofizikos iÅ¡radÄ—jas, eksperimentinÄ—s psichologijos Å¡alininkas Gustav Fechner (1801 – 1887), kuris įrodÄ— ryšį tarp kÅ«no ir minÄių, proto. G. Fechner įkvÄ—pÄ— daugelį mokslininkų ir filosofų, tarp jų buvo ir vokieÄių medicinos daktaras, psichologas, fiziologas Vilhelmas Vundtas (1832 – 1920). 1871 m. jis pradÄ—jo raÅ¡yti darbÄ…, kuris vÄ—liau istorijoje tapo labai svarbus psichologijai, 1874 m. darbas buvo pavadintas: „FiziologinÄ—s psichologijos principai“. 1879 V. Vundtas Leipcigo universitete įsteigÄ— pirmÄ…jÄ… psichologijos laboratorijÄ… pasaulyje. Po dvejų metų jis pradÄ—jo leisti psichologijos žurnalÄ…, pavadinimu „Philosophical Studiesâ€. Taip pat įvedÄ— introspekcijos terminÄ… ir taip padÄ—jo pagrindÄ… plÄ—totis kognityvinei psichologijai, kuri dar daugelyje Å¡altinių minima kaip pažinimo psichologija. Pats kognityvinÄ—s psichologijos atsiradimo „lūžis“ įvyko Å iaurÄ—s Amerikoje XX a. viduryje, jis įvyko dÄ—l to, kad buvo siekiama suprasti mÄ…stymÄ…, sukurti mokslinius mÄ…stymo tyrimo metodus, paÄius pagrindus, kurie bÅ«tų paremti biologijos metodais. Jie padÄ—tų tirti žmogų kaip organizmÄ…, gebantį veiksmingai apdoroti informacijÄ…. „Lūžio“ atsiradimui įtakos turÄ—jo GeÅ¡talt psichologija, taip pat Jean Piaget darbai, kur jau Äia autorius iÅ¡skyrÄ— stadijas/fazes, kurios suskirsto vaiko pažinimo procesÄ…. KognityvinÄ—s psichologijos terminÄ… sudarÄ— Ulric Neisser savo knygoje, publikuotoje 1967 (PažintinÄ— psichologija), kurioje jis įveda kognityvinÄ—s psichologijos apibrėžimÄ…. Jis charakterizuoja, kad žmonÄ—s yra kaip dinamiÅ¡kos informacijos apdorojimo sistemos, kurių protinÄ—s operacijos galÄ—tų bÅ«ti apibÅ«dintos skaiÄiavimo terminais. Tad kognityvinÄ— teorija atsirado tam, kad geriau pažintume žmogaus protÄ…, suprastume, kaip žmogus mÄ…sto, kodÄ—l vienaip ar kitaip elgiasi, kas gi vyksta, kai žmogus gauna informacijÄ…, jÄ… apdoroja ir panaudoja. MÄ—ginama paaiÅ¡kinti kaip mÄ…stymas paveikia žmogaus jausmus, emocinÄ™ bÅ«senÄ….
Click to continue »