Liga ir sveikata

...now browsing by category

 

KognityvinÄ— psichoterapija

Sunday, October 5th, 2008

Kognityvinės psichologijos atsiradimui pats pirmasis pagrindą padėjo psichofizikos išradėjas, eksperimentinės psichologijos šalininkas Gustav Fechner (1801 1887), kuris įrodė ryšį tarp kūno ir minčių, proto. G. Fechner įkvėpė daugelį mokslininkų ir filosofų, tarp jų buvo ir vokiečių medicinos daktaras, psichologas, fiziologas Vilhelmas Vundtas (1832 – 1920). 1871 m. jis pradėjo rašyti darbą, kuris vėliau istorijoje tapo labai svarbus psichologijai, 1874 m. darbas buvo pavadintas: „Fiziologinės psichologijos principai“. 1879 V. Vundtas Leipcigo universitete įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją pasaulyje. Po dvejų metų jis pradėjo leisti psichologijos žurnalą, pavadinimu „Philosophical Studies”. Taip pat įvedė introspekcijos terminą ir taip padėjo pagrindą plėtotis kognityvinei psichologijai, kuri dar daugelyje šaltinių minima kaip pažinimo psichologija. Pats kognityvinės psichologijos atsiradimo „lūžis“ įvyko Šiaurės Amerikoje XX a. viduryje, jis įvyko dėl to, kad buvo siekiama suprasti mąstymą, sukurti mokslinius mąstymo tyrimo metodus, pačius pagrindus, kurie būtų paremti biologijos metodais. Jie padėtų tirti žmogų kaip organizmą, gebantį veiksmingai apdoroti informaciją. „Lūžio“ atsiradimui įtakos turėjo Geštalt psichologija, taip pat Jean Piaget darbai, kur jau čia autorius išskyrė stadijas/fazes, kurios suskirsto vaiko pažinimo procesą. Kognityvinės psichologijos terminą sudarė Ulric Neisser savo knygoje, publikuotoje 1967 (Pažintinė psichologija), kurioje jis įveda kognityvinės psichologijos apibrėžimą. Jis charakterizuoja, kad žmonės yra kaip dinamiškos informacijos apdorojimo sistemos, kurių protinės operacijos galėtų būti apibūdintos skaičiavimo terminais. Tad kognityvinė teorija atsirado tam, kad geriau pažintume žmogaus protą, suprastume, kaip žmogus mąsto, kodėl vienaip ar kitaip elgiasi, kas gi vyksta, kai žmogus gauna informaciją, ją apdoroja ir panaudoja. Mėginama paaiškinti kaip mąstymas paveikia žmogaus jausmus, emocinę būseną.
Click to continue »

Meno terapija

Sunday, October 5th, 2008

Meno terapija

(jei nenurodoma kitaip – kalbama apie dailės terapiją)

Meno terapija atsirado 1938 m. Šį terminą pasiūlė anglų dailininkas Andrijanas Hillas (Andrian Hill). Kartą, apsilankęs sergančiųjų plaučių ligomis ligoninėje, pajuto ten tvyrojusį liūdesį ir prislėgtą nuotaiką. Jis spontaniškai pasiūlė ligoniams piešti. Po kelių dienų dailininkas pastebėjo, kad piešimo procesas vyresnio amžiaus žmonėms suteikia daug džiaugsmo, netgi skatina gijimą.

Click to continue »

Elgesio kryptis psichoterapijoje

Thursday, October 2nd, 2008

Kas yra psichoterapija?

Tai stiprus ir įtakingas poveikio žmogaus asmenybei, jos vystimuisi, psichinei būsenai metodas. Šis poveikis gali padėti žmonėms išspręsti kliniškai apibūdinamas problemas, sumažinti kliniškai pasireiškiančių sutrikimų mastą arba visiškai juos panaikinti.
Click to continue »

Ar verta pasirinkti vienintelÄ™ paradigmÄ…?

Thursday, October 2nd, 2008

Å io skyrelio tikslas buvo pristatyti įvairius požiÅ«rius į ligÄ… ir sveikatÄ…. Buvo pakalbÄ—ta apie psichologines teorijas – humanizmÄ…, egzistencializmÄ…, psichoanalizÄ™ ir t.t., ir apie biologinį požiÅ«rį į ligÄ…. Taigi natÅ«raliai kyla klausimas, kuris požiÅ«ris yra teisingiausias? Click to continue »

Biologinis požiūris į psichikos sveikatą ir ligas

Thursday, October 2nd, 2008

Remiantis biologiniu požiÅ«riu ( dar vadinamas medicininiu arba ligos modeliu) teigiama, kad psichikos sutrikimus lemia įvairÅ«s biologiniai procesai. Pagrindiniai biologiniai faktoriai yra: Click to continue »

HumanistinÄ— psichologija: pagrindiniai terapijos aspektai

Wednesday, October 1st, 2008

ParengÄ— Aleksandras Malinauskas, SMF-4

Trumpai apie humanistinÄ™ psichologijÄ….

Humanistinės psichologijos pagrindiniai postulatai remiasi į teiginį, kad žmogus yra aukščiausia vertybė. Konkrečiai psichologinėje sferoje galima išvesti du pagrindinius teiginius:
• Kiekvienas žmogus yra unikalus.
• Kiekvieno žmogaus prigimtis iš esmės yra pozityvi.
Click to continue »

KlasikinÄ— psichoanalizÄ—

Tuesday, September 30th, 2008

Sigmund Freud (1856-1939)

1885m. Freudas baigęs studijas Paryžiuje pradėjo dirbti kartu su Jean Charcot. Jie tuo metu privačiai gydė isteriškus pacientus. Isterija buvo laikoma daugiausiai moterų liga, pasireiškiančia tokiais simptomais kaip paralyžius, aklumas ir apkurtimas. Šie simptomai rodė neurologinį ligos pagrindą, tačiau nebuvo rasta jokių organinių pakitimų. Charcot pastebėjo, kad isterijos simptomus galima gydyti taikant hipnozę ir kad po hipnozės pacientai galėdavo atgaminti savo trauminę patirtį, kuri sukeldavo simptomus. Sužinojus apie hipnozę ir atgaminimą Freudui kilo naujų minčių apie pasąmonę. Grįžęs į Vieną Freudas pradėjo intensyviai naudoti hipnozę savo neurologijos praktikoje.

Click to continue »

EgzistencinÄ— psichoterapija

Tuesday, September 30th, 2008

ParengÄ— RadvilÄ— RamonaitÄ— SMF-4

„To be, or not to be, that is the question“,- klasikinis egzistencializmo teiginys.

Europoje egzistencinis požiūris kilo iš filosofinių Sartre, Kierkegaard, Heideggard darbų ir psichiatrų kaip Binswanger, Boss, Frankl po Antrojo Pasaulinio karo.
Click to continue »

Neurolingvistinis programavimas (NLP)

Thursday, September 25th, 2008

Neurolingvistinis programavimas (NLP) – turbūt kontroversiškiausia ir garsiausia taikomosios elgesio psichologijos atmaina. Teorinis neurolingvistinio programavimo modelis buvo suprojektuotas JAV R. Bandler‘io (programuotojo) ir J. Grinder‘io(lingvistikos profesoriaus) 1975metais, kad atskleistų struktūras, egzistuojančias kiekvieno žmogaus elgesyje, ir padėtų jį keisti. Pavadinimas, pagal Bandler ir Grinder, reiškia, kad asmuo yra minties-kūno sistema su ryšiais tarp vidinės patirties (neuro), kalbos (lingvistikos), ir elgesio (programavimo). Taigi NLP yra mokslas gauti tai, ko nori, naudojant savo protą, kalbą ir elgesį.
Click to continue »

Naujosios psichoanalizÄ—s kryptys

Thursday, September 25th, 2008

Pagrindiniai pokyčiai, lyginant naująsias su klasikine pscihoanalitine kryptimi:

  • Susitikimų skaičius sumažėjo nuo 5 iki 3 per savaitÄ™, visas gydymas gali trukti iki 1,5 metų.
  • Terapeutas sÄ—di prie stalo prieÅ¡ais pacientÄ…, o ne už paciento.
  • Pastebima daugiau lankstumo: terapijose nebÅ«tinai naudojamas laisvųjų asociacijų metodas, sapnų analizÄ—.
  • KlasikinÄ—je analizÄ—je bendraudavo tik terapeutas ir pacientas, dabar įtraukiami Å¡eimos nariai. Netgi bendraujama su Å¡eima kaip su vienetu.
  • Mažiau kreipiama dÄ—mesio į vaikystÄ™ ir koncentruojamasi į čia ir dabar.
  • Lengviau prieinama psichoterapija: priimami vyresnio amžiaus žmonÄ—s, mažumų atstovai, kurie anksčiau nebuvo konsultuojami.

Click to continue »

TransakcinÄ— analizÄ—

Thursday, September 25th, 2008

Istorija. TransakcinÄ—s analizÄ—s kÅ«rÄ—ju yra laikomas E. Berne (1910 – 1970), kuris dar mokydamasis psichoanalizÄ—s nebijojo mesti iÅ¡Å¡Å«kį froidistinÄ—ms sÄ…vokoms. Pirmame straipsnyje jis nurodÄ— kaip prieina prie ego bÅ«senos koncepsijų, atskirdamas suaugusį nuo vaiko, antrame savo straipsnyje jis iÅ¡vystÄ— triadinÄ™ schemÄ…, kuri dabar naudojama (TÄ—vas, SuaugÄ™s, Vaikas), trečiasis straipsnis “TransakcinÄ— analizÄ—: grupinÄ—s terapijos nauja ir efektyvi metodika,” buvo paraÅ¡ytas po kelių mÄ—nesių ir pristatytas 1957 m. vakarų regioniniame Amerikos Los Andželo grupinÄ—s psichoterapijos asociacijos susitikime. Be to , kitame straipsnyje pridÄ—jo svarbias naujas žaidimų ir scenarijų ypatybes, po Å¡ių straipsnių TA pradÄ—jo populiarÄ—ti (TTAA).
Click to continue »

Liga ir sveikata. Norma ir patologija.

Monday, September 15th, 2008

Psichikos sveikatos ir ligos samprata

Å io straipsnelio tikslas – pabandyti plačiau pristatyti kasdieniniame gyvenime gana įprastas sÄ…vokas – ligÄ… ir sveikatÄ…. Tai yra sunkiau, nei gali pasirodyti iÅ¡ pirmo žvilgsnio. Kadangi daug Å¡ia tema galvojau raÅ¡ydama savo disertacijÄ… „Depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu”, Å¡is straipsnis iÅ¡ esmÄ—s yra atskiros jos iÅ¡traukos. Jei kam nors bÅ«tų įdomu susirasti straipsnyje cituojamus autorius, literatÅ«ros sÄ…raÅ¡as pateikiamas disertacijoje, kuriÄ… galima rasti čia.

Click to continue »