KognityvinÄ—s psichologijos atsiradimui pats pirmasis pagrindÄ… padÄ—jo psichofizikos iÅ¡radÄ—jas, eksperimentinÄ—s psichologijos Å¡alininkas Gustav Fechner (1801 – 1887), kuris įrodÄ— ryšį tarp kÅ«no ir minčių, proto. G. Fechner įkvÄ—pÄ— daugelį mokslininkų ir filosofų, tarp jų buvo ir vokiečių medicinos daktaras, psichologas, fiziologas Vilhelmas Vundtas (1832 – 1920). 1871 m. jis pradÄ—jo raÅ¡yti darbÄ…, kuris vÄ—liau istorijoje tapo labai svarbus psichologijai, 1874 m. darbas buvo pavadintas: „FiziologinÄ—s psichologijos principai“. 1879 V. Vundtas Leipcigo universitete įsteigÄ— pirmÄ…jÄ… psichologijos laboratorijÄ… pasaulyje. Po dvejų metų jis pradÄ—jo leisti psichologijos žurnalÄ…, pavadinimu „Philosophical Studies”. Taip pat įvedÄ— introspekcijos terminÄ… ir taip padÄ—jo pagrindÄ… plÄ—totis kognityvinei psichologijai, kuri dar daugelyje Å¡altinių minima kaip pažinimo psichologija. Pats kognityvinÄ—s psichologijos atsiradimo „lūžis“ įvyko Å iaurÄ—s Amerikoje XX a. viduryje, jis įvyko dÄ—l to, kad buvo siekiama suprasti mÄ…stymÄ…, sukurti mokslinius mÄ…stymo tyrimo metodus, pačius pagrindus, kurie bÅ«tų paremti biologijos metodais. Jie padÄ—tų tirti žmogų kaip organizmÄ…, gebantį veiksmingai apdoroti informacijÄ…. „Lūžio“ atsiradimui įtakos turÄ—jo GeÅ¡talt psichologija, taip pat Jean Piaget darbai, kur jau čia autorius iÅ¡skyrÄ— stadijas/fazes, kurios suskirsto vaiko pažinimo procesÄ…. KognityvinÄ—s psichologijos terminÄ… sudarÄ— Ulric Neisser savo knygoje, publikuotoje 1967 (PažintinÄ— psichologija), kurioje jis įveda kognityvinÄ—s psichologijos apibrėžimÄ…. Jis charakterizuoja, kad žmonÄ—s yra kaip dinamiÅ¡kos informacijos apdorojimo sistemos, kurių protinÄ—s operacijos galÄ—tų bÅ«ti apibÅ«dintos skaičiavimo terminais. Tad kognityvinÄ— teorija atsirado tam, kad geriau pažintume žmogaus protÄ…, suprastume, kaip žmogus mÄ…sto, kodÄ—l vienaip ar kitaip elgiasi, kas gi vyksta, kai žmogus gauna informacijÄ…, jÄ… apdoroja ir panaudoja. MÄ—ginama paaiÅ¡kinti kaip mÄ…stymas paveikia žmogaus jausmus, emocinÄ™ bÅ«senÄ….
Click to continue »

Meno terapija

(jei nenurodoma kitaip – kalbama apie dailės terapiją)

Meno terapija atsirado 1938 m. Šį terminą pasiūlė anglų dailininkas Andrijanas Hillas (Andrian Hill). Kartą, apsilankęs sergančiųjų plaučių ligomis ligoninėje, pajuto ten tvyrojusį liūdesį ir prislėgtą nuotaiką. Jis spontaniškai pasiūlė ligoniams piešti. Po kelių dienų dailininkas pastebėjo, kad piešimo procesas vyresnio amžiaus žmonėms suteikia daug džiaugsmo, netgi skatina gijimą.

Click to continue »

Kas yra psichoterapija?

Tai stiprus ir įtakingas poveikio žmogaus asmenybei, jos vystimuisi, psichinei būsenai metodas. Šis poveikis gali padėti žmonėms išspręsti kliniškai apibūdinamas problemas, sumažinti kliniškai pasireiškiančių sutrikimų mastą arba visiškai juos panaikinti.
Click to continue »

Å io skyrelio tikslas buvo pristatyti įvairius požiÅ«rius į ligÄ… ir sveikatÄ…. Buvo pakalbÄ—ta apie psichologines teorijas – humanizmÄ…, egzistencializmÄ…, psichoanalizÄ™ ir t.t., ir apie biologinį požiÅ«rį į ligÄ…. Taigi natÅ«raliai kyla klausimas, kuris požiÅ«ris yra teisingiausias? Click to continue »

Remiantis biologiniu požiÅ«riu ( dar vadinamas medicininiu arba ligos modeliu) teigiama, kad psichikos sutrikimus lemia įvairÅ«s biologiniai procesai. Pagrindiniai biologiniai faktoriai yra: Click to continue »

ParengÄ— Aleksandras Malinauskas, SMF-4

Trumpai apie humanistinÄ™ psichologijÄ….

Humanistinės psichologijos pagrindiniai postulatai remiasi į teiginį, kad žmogus yra aukščiausia vertybė. Konkrečiai psichologinėje sferoje galima išvesti du pagrindinius teiginius:
• Kiekvienas žmogus yra unikalus.
• Kiekvieno žmogaus prigimtis iš esmės yra pozityvi.
Click to continue »

Sigmund Freud (1856-1939)

1885m. Freudas baigęs studijas Paryžiuje pradėjo dirbti kartu su Jean Charcot. Jie tuo metu privačiai gydė isteriškus pacientus. Isterija buvo laikoma daugiausiai moterų liga, pasireiškiančia tokiais simptomais kaip paralyžius, aklumas ir apkurtimas. Šie simptomai rodė neurologinį ligos pagrindą, tačiau nebuvo rasta jokių organinių pakitimų. Charcot pastebėjo, kad isterijos simptomus galima gydyti taikant hipnozę ir kad po hipnozės pacientai galėdavo atgaminti savo trauminę patirtį, kuri sukeldavo simptomus. Sužinojus apie hipnozę ir atgaminimą Freudui kilo naujų minčių apie pasąmonę. Grįžęs į Vieną Freudas pradėjo intensyviai naudoti hipnozę savo neurologijos praktikoje.

Click to continue »

ParengÄ— RadvilÄ— RamonaitÄ— SMF-4

„To be, or not to be, that is the question“,- klasikinis egzistencializmo teiginys.

Europoje egzistencinis požiūris kilo iš filosofinių Sartre, Kierkegaard, Heideggard darbų ir psichiatrų kaip Binswanger, Boss, Frankl po Antrojo Pasaulinio karo.
Click to continue »

Neurolingvistinis programavimas (NLP) – turbūt kontroversiškiausia ir garsiausia taikomosios elgesio psichologijos atmaina. Teorinis neurolingvistinio programavimo modelis buvo suprojektuotas JAV R. Bandler‘io (programuotojo) ir J. Grinder‘io(lingvistikos profesoriaus) 1975metais, kad atskleistų struktūras, egzistuojančias kiekvieno žmogaus elgesyje, ir padėtų jį keisti. Pavadinimas, pagal Bandler ir Grinder, reiškia, kad asmuo yra minties-kūno sistema su ryšiais tarp vidinės patirties (neuro), kalbos (lingvistikos), ir elgesio (programavimo). Taigi NLP yra mokslas gauti tai, ko nori, naudojant savo protą, kalbą ir elgesį.
Click to continue »

Pagrindiniai pokyčiai, lyginant naująsias su klasikine pscihoanalitine kryptimi:

• Susitikimų skaičius sumažėjo nuo 5 iki 3 per savaitÄ™, visas gydymas gali trukti iki 1,5 metų.
• Terapeutas sÄ—di prie stalo prieÅ¡ais pacientÄ…, o ne už paciento.
• Pastebima daugiau lankstumo: terapijose nebÅ«tinai naudojamas laisvųjų asociacijų metodas, sapnų analizÄ—.
• KlasikinÄ—je analizÄ—je bendraudavo tik terapeutas ir pacientas, dabar įtraukiami Å¡eimos nariai. Netgi bendraujama su Å¡eima kaip su vienetu.
• Mažiau kreipiama dÄ—mesio į vaikystÄ™ ir koncentruojamasi į čia ir dabar.
• Lengviau prieinama psichoterapija: priimami vyresnio amžiaus žmonÄ—s, mažumų atstovai, kurie anksčiau nebuvo konsultuojami.

Click to continue »

Istorija. TransakcinÄ—s analizÄ—s kÅ«rÄ—ju yra laikomas E. Berne (1910 – 1970), kuris dar mokydamasis psichoanalizÄ—s nebijojo mesti iÅ¡Å¡Å«kį froidistinÄ—ms sÄ…vokoms. Pirmame straipsnyje jis nurodÄ— kaip prieina prie ego bÅ«senos koncepsijų, atskirdamas suaugusį nuo vaiko, antrame savo straipsnyje jis iÅ¡vystÄ— triadinÄ™ schemÄ…, kuri dabar naudojama (TÄ—vas, SuaugÄ™s, Vaikas), trečiasis straipsnis “TransakcinÄ— analizÄ—: grupinÄ—s terapijos nauja ir efektyvi metodika,” buvo paraÅ¡ytas po kelių mÄ—nesių ir pristatytas 1957 m. vakarų regioniniame Amerikos Los Andželo grupinÄ—s psichoterapijos asociacijos susitikime. Be to , kitame straipsnyje pridÄ—jo svarbias naujas žaidimų ir scenarijų ypatybes, po Å¡ių straipsnių TA pradÄ—jo populiarÄ—ti (TTAA).
Click to continue »

Psichikos sveikatos ir ligos samprata

Å io straipsnelio tikslas – pabandyti plačiau pristatyti kasdieniniame gyvenime gana įprastas sÄ…vokas – ligÄ… ir sveikatÄ…. Tai yra sunkiau, nei gali pasirodyti iÅ¡ pirmo žvilgsnio. Kadangi daug Å¡ia tema galvojau raÅ¡ydama savo disertacijÄ… „Depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu”, Å¡is straipsnis iÅ¡ esmÄ—s yra atskiros jos iÅ¡traukos. Jei kam nors bÅ«tų įdomu susirasti straipsnyje cituojamus autorius, literatÅ«ros sÄ…raÅ¡as pateikiamas disertacijoje, kuriÄ… galima rasti čia.

Click to continue »