Pagal mėnesius:

2013 09

Vilija PranevičiÅ«tÄ—, Milita LukÅ¡Ä—naitÄ— “THIN”- tai dokumentinis filmas apie keturių merginių, turinčių valgymo sutrikimus, gyvenimÄ… ir gydymo keliÄ…, reabilitacijos centre. Floridoje esantis Renfrew centras (3) siÅ«lo pagalbÄ… moterims, kurios turi valgymo sutrikimų, tokių kaip nervinÄ— anoreksija, bulimija, persivalgymo sutrikimas. Å iame filme rodoma, kokie yra realÅ«s merginų iÅ¡gyvenimai, nuopoliai ir nuosmÅ«kiai, kova su savimi ir liga. […]

2012 11

Tomas Norvilas, DomantÄ— UžusienytÄ—, Vaida ZasimavičiÅ«tÄ— „Mano vardas Khanas“ (My name is Khan) – tai 2010 metais Karan Johar sukurtas filmas apie vyro, sergančio Aspergerio sindromu, gyvenimÄ…. Tai istorija, kurioje netrÅ«ksta nei Å¡ypsenÄ… keliančių scenų, nei vietų, kuriose reikia nubraukti aÅ¡arÄ…. Filmas žiÅ«rovÄ… paperka nuoÅ¡irdumu, paprastumu ir žmogiÅ¡kumu. Pagrindinius vaidmenis Å¡iame filme sukÅ«rÄ— Shah Rukh Khan ir […]

DanutÄ— SavickaitÄ—, Irena PÄ—stininkienÄ— „Čarlis ir Å¡okolado fabrikas“ (2005) – fantastinis, nuotykių Timo Burtono filmas visai Å¡eimai, kuriame vaidina garsÅ«s aktoriai: Johnny Depp ir Helena Bonham Carter. Filme pasakojama apie berniukÄ… ÄŒarlį, gyvenantį nepasiturinčioje vargingoje Å¡eimoje su tÄ—vais ir seneliais. Jis ramus, geras, sąžiningas ir protingas, turintis svajonÄ™ patekti į Å¡okolado fabrikÄ…. To trokÅ¡ta viso […]

Jonas Normantas Å iame filme vaizduojamas sutrikimas priskiriamas neuropsichologinių sutrikimų grupei. Tai istorija apie žmogų, kuris kenčia nuo anterogradinÄ—s amnezijos. AnterogradinÄ— amnezija apibÅ«dinama kaip visiÅ¡kas nesugebÄ—jimas įsiminti naujos informacijos (Dewar, Sala, Beschin, Cowan, 2009). Tai apima ir negalÄ—jimÄ… mokytis, kasdieninių darbų atlikimÄ…, kas labai apsunkina žmogaus gyvenimÄ…. Iki įvykio, kuris sukÄ—lÄ— amnezijÄ…, dažniausiai visÄ… įgyta informacija […]

 Monika KarčiauskienÄ—, IndrÄ— ŽvirblytÄ— Režisierius: Darren Aronofsky Aktoriai: Ellen Burstyn, Jared Leto, Jennifer Connelly, Marlon Wayans, Christopher McDonald, Louise Lasser, Marcia Jean Kurtz. Žanras: Drama Metai: 2000 metai Requiem [sk. rekvijem; lot. requies (gal. requiem) – atilsis] vokalinis instrumentinis muzikos kÅ«rinys mirusiems pagerbti; bažnyčios muzikoje dar vadinamas gedulingosiomis miÅ¡iomis. Taigi, filmo pavadinime galime įžvelgti scenarijaus mums […]

AgnÄ— KazakevičiÅ«tÄ—, Viktorija StonkutÄ— Filme vaizduojamas Aspergerio sindromas, kuris yra autistinis vystimosi sutrikimas. Šį sutrikimÄ… 1944 metais atrado vokiečių gydytojas dr. H. Aspergeris ir apraÅ¡Ä—, kaip sindromÄ…, kuriam nebÅ«dingas kalbinis ir kognityvinis atsilikimas, tačiau pasireiÅ¡kia sunkumai bendravime. Aspergerio sindromÄ… turintis asmuo gali pasirodyti keistas, nepritampantis prie aplinkinių bei turintis bendravimo, tarpusavio supratingumo ir emocinių kontakto problemų. […]

GintarÄ— AinytÄ—, UrtÄ— BenaitytÄ—, Jurgita LukminaitÄ— Filme „Black swan“ („Juodoji gulbė“) vaizduojamas anankastinis (arba obsesinis – kompulsinis) asmenybÄ—s sutrikimas. Å io asmenybÄ—s sutrikimo pagrindinis bruožas yra tobulumo siekimas (perfekcionizmas). ŽmonÄ—s, turintys šį sutrikimÄ…, jaučia perdÄ—tÄ… atsargumÄ…, ryÅ¡kų abejojimÄ…, susirÅ«pinimÄ… tvarka. Jiems pasireiÅ¡kia ir perdÄ—tas sąžiningumas, skrupulingumas, rigidiÅ¡kumas (griežtumas, nelankstumas, tvirtumas), pedantiÅ¡kumas, socialinių normų laikymasis, nenoras rizikuoti. Tokie žmonÄ—s […]

Dainora KasiliauskytÄ—, Eglė ŠadauskaitÄ—, Ugnė Vasiliauskaitė  Pagrindinis filmo herojus – Charlie patyrÄ— didelÄ™ netektį. Jis prarado savo žmonÄ… ir dukras , kurios žuvo lÄ—ktuvo katastrofoje. Vienoje filmo scenoje, kurioje teismo metu buvo sprendžiamas Charlie likimas dÄ—l to, ar jį uždaryti į psichiatrinÄ™ ligoninÄ™, buvo įvardijama, kad jam bÅ«dingas potrauminio streso sindromas (toliau – PTSS). Tokio tipo netektis […]

AgnÄ— KamaitÄ—, Vilma DÅ«dienė  Filmo “Myli – nemyli” (2002 m., rež. Laetitia Colombani) pradžioje matome aktorÄ—s Audrey Tautou veidelį, skÄ™stantį gÄ—lių jÅ«roje ir tai sudaro įspÅ«dį, jog žiÅ«rÄ—sime romantinÄ™ meilÄ—s istorijÄ….Nors filmas įvardintas kaip romantinis trileris, bet į tai visai nepanaÅ¡u. Filme Audrey Tautou vaidina AndželikÄ…, jaunÄ… simpatiÅ¡kÄ… meniÅ¡kos sielos studentÄ™, kuri laisvu laiku dirba kavinÄ—je […]

IndrÄ— DapÅ¡evičiÅ«tÄ— ir Kristina RusteikaitÄ— Septynios sielos (Seven pounds) – tai 2008 metais sukurtas Gabriele Muccino filmas. Å iame filme pasakojama apie vyrÄ…, kurio sÄ—kmingas gyvenimas pasikeičia per vienÄ… akimirkÄ…. Pagrindinio veikÄ—jo sukeltoje avarijoje žūsta jo sužadÄ—tinÄ— ir Å¡eÅ¡i žmonÄ—s, buvÄ™ kitoje maÅ¡inoje. Toliau rodomos Å¡io įvykio pasekmÄ—s herojui, kaip potrauminio streso sutrikimas lemia jo elgesį, […]

Karina Avvad, Greta KuodytÄ—, Jovita NamajuÅ¡kaitÄ— Biografinis filmas „Walk the line“ („Ties jausmų riba“) pasakoja apie country dainininko Johnny Cash gyvenimÄ…. Režisierius pagrindine filmo aÅ¡imi pasirinko vaizduoti meilÄ™ tarp Johnny Cash ir dainininkÄ—s June Carter, kuri paskatina dainininkÄ… atsikratyti priklausomybių paskatintÄ… destruktyvų elgesį. Cash‘o gyvenimas nebuvo lengvas. VaikystÄ—je buvo nemylimas ir engiamas tÄ—vo, kaltinamas dÄ—l mylimo brolio […]

AuÅ¡ra MonkevičiÅ«tÄ—, Julita NikoraitÄ—, Povilas Sakalauskas   MÅ«sų komandos analizuotas filmas – romantinÄ— komedija „As good as it gets“, kuri sukurta 1997, režisierius James L. Brooks. Pagrindinis filmo herojus yra ekscentriÅ¡kas, vieniÅ¡as, aplinkinių nekenčiamas raÅ¡ytojas, kurio gyvenimas pradeda keistis atsiradus galimybei globoti kaimyno Å¡unį. Tai paskatina jį labiau domÄ—tis savo socialiniu pasauliu – susižavÄ—ti jį dažnai aptarnaujančia […]

Vaida Galkontaitė, Gintė Ulinskaitė-Pasečnik Filme „Kas griaužia Gilbertą Greipą“ vaizduojamas Gilberto Greipo gyvenimas. Jis prižiūri savo motiną, kuriai globa reikalinga dėl labai didelio svorio ir prižiūri savo jaunesnįjį brolį Arnį, turintį protinę negalią. Gydytojai prognozavo, kad Arnis nesulauks dešimties metų, tačiau netrukus jis švęs savo aštuonioliktąjį gimtadienį.

KamilÄ— MiliuÅ¡aitÄ—, Samuelis LukoÅ¡ius „Amerikos grožybÄ—s“ – stulbinamo populiarumo sulaukÄ™s 1999 m. Samo Mendes filmas, apdovanotas penkiais „Oskarais”, trimis „Aukso gaubliais”, prancÅ«zų „Cezariu“ kaip geriausias užsienio filmas. Å is filmas, vaizduodamas tipiÅ¡kÄ… Amerikos užmiestyje gyvenančiÄ…, iÅ¡ pažiÅ«ros laimingÄ… Å¡eimÄ…, kelia klausimus apie tikrÄ…sias žmogaus vertybes, apie bergždžias pastangas iÅ¡likti savimi Å¡iuolaikiniuose pompastikos, netikros Å¡ypsenos, kaukių, vaidybos, […]

Inga ArÅ«naitÄ— Filmas „Donnie Darko“ – tai fantastikos elementais perpinta drama apie problemų turintį vaikinÄ… ir 28 jo gyvenimo dienas, belaukiant pasaulio pabaigos, apie kuriÄ… jį perspÄ—jo aukÅ¡ta bÅ«tybÄ— persirengusi kiÅ¡kiu. Filmas prasideda Donio iÅ¡sigelbÄ—jimu nuo ant jo kambario užkritusio lÄ—ktuvo variklio ir tÄ™siasi vaizduojant įvairias vaikino haliucinacijas, asocialaus elgesio iÅ¡puolius ir pastangas iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykių […]

Dalia KarpovaitÄ—, Arlandas Maziliauskas “Prisukamas apelsinas“ (1971) yra provokuojantis ir didžiulį atgarsį visuomenÄ—je sukÄ—lÄ™s filmas, kuris paliko gilų antspaudÄ… kino istorijoje. Verta paminÄ—ti, jog D. Britanijoje režisieriaus Stanley Kubrick kÅ«rinys buvo uždraustas dÄ—l visuomenÄ—je sukelto atgarsio ir bandymo imituoti filme atliktus nusikaltimus realybÄ—je. Nors „Prisukamas apelsinas“ sukurtas dar 1971 metais, jis ir Å¡iais laikais iÅ¡lieka […]

2012 09

Seminaras Vilniuje: Planuojama data 2012 m. lapkričio 17-18 d. Organizatoriai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas, Lietuvos biologinÄ—s psichiatrijos draugija ir VÅ Ä® „Neuromedicinos institutas“. Seminaras skirtas supažindinti dalyvius su naujų kognityvinÄ—s ir elgesio terapijos krypčių, Ä®sisÄ…moninimu pagrįstos kognityvinÄ—s terapijos (angl. Mindfulness Based Cognitive Therapy, MBCT) ir Ä®sisÄ…moninimu pagrįsto streso valdymo (angl. Mindfulness Based Stress […]

Gražus straipsnis apie buvimą su klientu ir egzistencinę terapiją: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-09-16-robertas-petronis-svarbiausia-is-tikruju-dometis-zmogumi-kuris-kreipesi-pagalbos/3610

Įdomūs svarstymai apie tai, kuo skiriasi ir kuo yra panašūs gydymas antidepresantais ir psichoterapija - http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-11-11-fredrik-svenaeus-asmenybes-pasikeitimo-etika-tapimas-savimi-gydantis-antidepresantais-ar-psichoterapija/52907

2010 12

AuÅ¡ra GradickienÄ—, Inga Rusinaite-VaitkuvienÄ—, Karolina AliukaitÄ— Violet Oaklander gimÄ— JAV Masačiusetso valstijoje, Kembridžo mieste, užaugino tris vaikus. Apsigynusi du magistro diplomus, vienÄ… iÅ¡ santuokos, Å¡eimos ir vaiko konsultavimo, kitÄ… iÅ¡ specialaus emociÅ¡kai sutrikusių ir mokymosi negaliÄ… turinčių vaikų mokymo, knygos autorÄ— gavo psichologijos mokslų daktaro laipsnį, daug važinÄ—jo vesdama mokymus apie darbÄ… su vaikais. Patirtį V. […]

Sonata JucevičiÅ«tÄ—, RamunÄ— GedgaudaitÄ—, Toma KazlauskaitÄ— Knygos autorÄ— baigÄ— psichologijos studijas Adomo Mickevičiaus universitete, PoznanÄ—je. Specializacija – klinikinÄ— psichologija. Å iuo metu dirba psichologijos profesore pedagoginÄ—s psichologijos institute (PWSC Leszne). Taip pat skaito paskaitas apie pasakų terapijÄ… daugelyje Lenkijos universitetų. M. Molicka – europos psichologinÄ—s sveikatos draugijos narÄ—, daugelio mokslinių ir populiariųjų publikacijų autorÄ—. Daug metų dirba […]

Viktorija Meščeriakova, Marija Petkutė, Agnė Dumbliauskaitė Donaldas Woodsas Winnicottas (1896-1971) – visame pasaulyje pripažintas britų psichiatras, psichoanalitikas ir pediatras, dukart tapęs Britų psichoanalizės draugijos prezidentu. Labiausiai vertinamas už didžiulį indėlį aiškinant žmogaus raidos ypatumus, remiantis visapusiškais klinikiniais darbais su kūdikiais ir vaikais (Wikipedia, 2010).

2010 11

AgnÄ— NeiberkaitÄ—, Inga PaliÅ«naitÄ—, Tomas Savickas C. E. Moustakas garsus amerikiečių psichologas, gimÄ™s 1923 metais. Vienas humanistinÄ—s psichologijos pradininkų. C. Moustakas buvo pirmųjų susitikimų ir konferencijų, skatinusių humanistinÄ—s psichologijos, kaip naujo ir įtakingo judÄ—jimo, atsiradimÄ…, vienas organizatorių. Jis dalyvavo steigiant Seibrucko institutÄ… – vienÄ… žymiausių pasaulyje humanistinÄ—s psichologijos tyrimų ir mokymų centrų.

IndrÄ— NarkevičiÅ«tÄ—, Justina VasiliauskienÄ—, RÅ«ta ÄŒerniauskaitÄ— I. D. Yalom – vienas garsiausių Å¡iuolaikinÄ—s psichoterapijos atstovų, fundamentalių veikalų skirtų grupinei ir egzistencinei psichoterapijai, autorius. GimÄ™s 1931 birželio 13-Ä…jÄ…, VaÅ¡ingtone, Kolumbijos apygardoje. Augo žydų emigravusių iÅ¡ Rusijos Å¡eimoje. Nors tÄ—vai nebuvo iÅ¡simokslinÄ™, tačiau dar bÅ«damas vaikas labai kaprizingai susidomÄ—jo grožine literatÅ«ra, kuri jam buvo įkvÄ—pimo ir iÅ¡minties […]

Gintarė Balodytė, Eglė Minkštimaitė, Jūratė Pranculytė Psichoanalitinis požiūris į šizofreniją H. Spotniz – moderniosios psichoanalizės pradininkas, šizofreniją įvardija kaip „psichologiškai grįžtantį sutrikimą“ (psychologically reversible disorder). Psichoanalizė negali išgydyti šizofrenijos, tačiau ji gali padėti pacientui sugrįžti į normalumo būseną ir sujungti asmenybę į visumą.

Justina ÄŒepulytÄ—, DovilÄ— RupeikaitÄ—, VytautÄ— PovilanskaitÄ— Lenkų psichiatras Antoni Kepinski gimÄ— 1918 metų lapkričio 16 d. Dolinoje (Ukraina). MirÄ— Krokuvoje (Lenkija) sulaukÄ™s vos 54 metų, 1972 metų liepos 8 dienÄ…. MokÄ—si Krokuvoje, baigÄ— vienÄ… geriausių humanitarinio profilio vidurinių mokyklų Lenkijoje – BartÅ‚omiej Nowodworski vidurinÄ™ mokyklÄ…. Nuo 1936 metų pradÄ—jo studijuoti medicinÄ… Jogailaičio Universitete, tačiau Antrojo […]

AistÄ— NavakauskaitÄ—, Simona KairytÄ—, Rolandas Astrauskas Rollo May gimÄ— 1909 metais JAV Ados mieste Ohajo valstijoje. Å io žymaus egzistencialisto vaikystÄ— buvo ypač sunki, nes tÄ—vai daug konfliktuodavo, o galiausiai ir iÅ¡siskyrÄ—. Sesuo sirgo Å¡izofrenija. Rollo May studijavo Mičigano universitete, tačiau buvo iÅ¡mestas dÄ—l dalyvavimo radikalaus studentų žurnalo veikloje. VÄ—liau baigÄ— studijas Oberlino universitete, kur įgijo […]

PaukÅ¡tukas (Birdy) 1984 metais Alan Parker sukurtas filmas, kuriame gvildenamos draugystÄ—s, karo ir jo pasekmių fizinei ir psichikos sveikatai temos. Pagrindinius vaidmenis atlieka Matthew Modine ir Nicolas Cage. PaukÅ¡tukÄ… (Birdy) pirmÄ… kartÄ… pažiÅ«rÄ—jau dar studijuodama bakalauro studijose ir tai buvo vienas pirmųjų filmų, nuo kurių prasidÄ—jo mano domÄ—jimasis psichikos sutrikimų vaizdavimu kine. Nors, kaip ir […]

Indrė Kazlauskaitė, Birutė Juodišiūtė, Toma Balčiūnaitė Karlas Rodžersas (1902–1987)- vienas įtakingiausių humanistinės psichologijos atstovų. Jis paliko ženklų įnašą psichoterapijoje, mokyme, konsultavime, konfliktų sprendime. Iki šiol jo darbai, mintys analizuojamos, jomis savo darbe vadovaujasi daugybė psichologijos, švietimo sričių specialistų.

KazakevičiÅ«tÄ— AistÄ—, RamanauskaitÄ— Julija, VenskutÄ— Rasa Vokiečių psichologas, psichoanalitikas, taip pat astrologas ir autorius, Fritzas Riemannas, gimÄ— 1902 metų rugsÄ—jo 12 dienÄ… Chemnitze, turtingoje buržuazinÄ—je Å¡eimoje. Motinos nesugebÄ—jimas leisti trims sÅ«nums tapti vyrais ir netikÄ—ta tÄ—vo mirtis turÄ—jo stiprios įtakos Fritzo Riemanno gyvenimo suvokimui. BaigÄ™s abitÅ«ros egzaminus, Fritzas pradÄ—jo Miunchene studijuoti psichologijÄ…. Tačiau studijos Miunchene […]

BÅ«daitÄ— Raminta, GreibutÄ— AgnÄ—, KasparaitytÄ— Neringa Yves Dalpé – Kvebeke (Kanada) dirbantis psichologas ir klinikinis seksologas. Jis yra Kvebeko psichologų asociacijos (KPA), Amerikos psichoterapijos asociacijos (American Group Psychotherapy Association) ir Seksualumo mokslinių tyrimų draugijos (Society for the Scientific Study of Sexuality) narys. 1984 metais San Francisko „Žmonių seksualumo tyrimų institute“, Kalifornijoje, įgijÄ™s seksologijos daktaro laipsnį pradÄ—jo […]

Enrika SinkevičiÅ«tÄ— ir ŽivilÄ— ÄŒiupkevičiÅ«tÄ— Biografija Sigmundas Freudas – austrų psichiatras, neuropatologas, psichoanalizÄ—s pradininkas – gimÄ— 1856 m. gegužės 6 d. PraÅ¡ybore (buvusiame Fraiberge), Moravijoje, žydų Å¡eimoje.

Baranauskaitė Eglė, Kairytė Laura, Matonytė Monika Eric Berne – transakcinės analizės pradininkas, gimęs 1910 metų gegužę Monrealyje, Kanadoje kaip Eric Leonard Bernstein, bendrosios praktikos gydytojo Davido Hiller Bernstein ir profesionalios rašytojos ir redaktorės Saros Gordon Bernstein šeimoje, kurie emigravo į Kanadą iš Lenkijos ir Rusijos.

AuÅ¡ra KalnikaitÄ—, Mindaugas NaudžiÅ«nas Apie autorių Claude M. Steiner gimÄ— 1935 metais PrancÅ«zijoje, vaikystÄ™ praleido Meksikoje, 1952 metais atvyko studijuoti inžinerijÄ… į KalifornijÄ…, tačiau po penkerių metų sutiko transakcinÄ—s analizÄ—s teorijos sukÅ«rÄ—jÄ… Eric Berne ir tapo jo mokiniu. 1965 metais, Steiner tapo klinikinÄ—s psichologijos daktaru, ilgainiui ir Berne kolega, bendradarbiu, draugu bei TarptautinÄ—s transakcinÄ—s analizÄ—s […]

2010 10

Gabija BaldauskaitÄ—, Kristina KerpytÄ— Inger Anneberg – danų tautybÄ—s raÅ¡ytoja ir žurnalistÄ—. Ji gimÄ— 1956 m. Å iuo metu gyvena Oderio mieste su taip pat žurnalisto profesijÄ… pasirinkusiu vyru I. Saliamonu. Jie turi tris vaikus – NinÄ…, Troelį ir ViktorijÄ…. Oderyje I. Anneberg yra įkÅ«rusi ir savo įmonÄ™. Å ios įmones tinklalapyje žurnalistÄ— pasakoja apie didelÄ™ meilÄ™ […]

Laura Petkevičiūtė, Eglė Kuprytė ir Sandra Mazilevskytė Alfredas Adleris (1870-1937) buvo austrų medicinos daktaras ir psichologas. Jis geriausiai žinomas kaip Individualiosios psichologijos pradininkas.

Ieva Bilytė, Julija Ladigaitė, Kristina Kraskauskaitė Apie autorių Viktoras Emilis Franklis – tai žmogus, padaręs didžiulę įtaką psichologijos mokslui. Tačiau niekada negalima atsieti jo darbų, mokslinių pasiekimų nuo praktikos – žmonių gyvenimo keitimo.

Kotryna MažikytÄ— ir Jolanta JakutonytÄ— Aaron Temkin Beck – žymus Amerikos psichiatras. GimÄ— 1921 m. liepos 18 d. Rod Ailende, Amerikoje. Buvo jauniausias vaikas Å¡eimoje. VaikystÄ—je Beck jautÄ—si esÄ…s kvailas ir nekompetentingas, tačiau bÅ«tent tada jis Ä—mÄ— mokytis, kaip įveikti savo baimes ir problemas kognityviai, kas ir tapo vÄ—liau jo sukurtos teorijos ir terapijos pagrindu. […]

AgnÄ— MisevičienÄ—, Vytenis Misevičius, UgnÄ— PaukÅ¡tÄ— Paul Stallard – žymus Didžiosios Britanijos psichologas, jau 30 metų dirbantis su vaikais ir paaugliais. PradÄ—jo dirbti 1980 m., baigÄ™s klinikinÄ—s psichologijos studijas Birmingemo universitete Didžiojoje Britanijoje. 1988 m. perÄ—jo dirbti į Bath miesto KaraliÅ¡kosios ligoninÄ—s Vaiko ir Å¡eimos psichiatrijos skyrių. Å iuo metu Paul Stallard yra Vaiko ir Å¡eimos […]

ŽivilÄ— IÅ¡ganaitytÄ—, Vaida RaudonytÄ—, GintarÄ— RaÅ¡tutytÄ— Erichas Fromas (1900 – 1980) – vienas iÅ¡ neofroidizmo ir froidomarksizmo filosofinių srovių kÅ«rÄ—jų. Žmogus sukÅ«rÄ™s radikalaus humanizmo teorijÄ…. E. Fromas gimÄ— Frankfurte prie Maino, žydų ortodoksų Å¡eimoje. Jo motina, buvo iÅ¡ Rusijos emigravusio rabino duktÄ—. Ericho tÄ—vas Naftali irgi buvo rabinų sÅ«nus bei anÅ«kas. Tad nuo pat gimimo jį supo patriarchinÄ—-ikikapitalistinÄ— […]

Lina JonynaitÄ—, Tadas Klimauskas, Lina MotiejauskienÄ— Info apie autorių, trumpas jo biografijos pristatymas Viktoras E. Franklis (1905-1997) buvo Vienos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius. BÅ«damas gimnazistas susiraÅ¡inÄ—jo su Freudu, žavÄ—josi A. Adleriu, tačiau vÄ—liau atsiribojo nuo abiejų autoritetų, nes juos laikÄ— per daug redukcionistais. Ketvirto deÅ¡imtmečio pradžioje sukÅ«rÄ— savo psichoterapinį metodÄ…, kurį pavadino logoterapija ir […]

DovilÄ— KalkauskaitÄ—, Laura KulieÅ¡iÅ«tÄ—, RÅ«ta MaziliauskaitÄ— ,,Mes susiduriame su intelektiniu iÅ¡Å¡Å«kiu. Mes tampame tyrinÄ—tojais, įsitraukusiais į didžiausiÄ… ir sudÄ—tingiausiÄ… ieÅ¡kojimÄ…- žmogaus dvasios raidos ir palaikymo ieÅ¡kojimÄ…. Ranka rankon su pacientais mes mÄ—gaujamÄ—s didelių atradimų malonumu – tai ,,aha” patyrimas, kai nesugretinami fragmentai staiga darniai susieina. Kartais mes esame lyg pribuvÄ—jos gimstant kažkam naujam, iÅ¡silaisvinančiam ir […]

Sandra Timonina, Justina Vyšniauskaitė, Kristina Lukošiūtė Knygos autorius, Finn Skarderud, gimė 1956 metais, pietryčių Norvegijoje. 1982 metais baigė medicinos universitetą Osle ir specializavosi į psichiatriją. Visus šiuos metus autoriaus pagrindinė nagrinėjama sritis yra valgymo sutrikimai. Šis jo „varikliukas“ išgarsino jį tarptautiniu mastu.

2010 09

2011 m. gegužės 26 – 29 d. BirÅ¡tone vyks teorinis – praktinis seminaras “Atleidimo fenomenas gyvenime ir psichoterapijoje”. Seminaro dalyviai turÄ—s galimybÄ™ susipažinti su įvairiomis atleidimo sampratomis praktinio darbo kontekste. Ä® seminarÄ… kviečiame visus besidominčius. Seminaro vedančioji – Julija Abakumova – KočiÅ«nienÄ— (BirÅ¡tonas), egzistencinÄ— psichoterapeutÄ—, HEPI dÄ—stytoja. Seminaras vyks rusų kalba. Dalyvavimo seminare mokestis – […]

2011 m. balandžio 7 – 10 d. BirÅ¡tone vyks praktinis seminaras “Motina/DuktÄ— prieÅ¡ Raganas”. Seminaro dalyviai turÄ—s galimybÄ™ susipažinti su mitologinių ir istorinių siužetų panaudojimu moterų-vyrų santykių psichoterapijoje. Darbas vyks psichodramos grupÄ—s kontekste. Ä® seminarÄ… kviečiame visus besidominčius psichoterapijos ir mitologijos sÄ…sajomis. Seminaro vedantysis – Viesturs Rudzitis (Ryga), gydytojas, Å¡eimos psichoterapeutas, žinomas psichodramos specialistas, Rygos […]

2011 m. vasario 11 – 13 d. BirÅ¡tone vyks praktinis seminaras „Įvadas į biblioterapiją“ (psichoterapinÄ—s grupÄ—s kontekste). Jis skirtas visiems besidomintiems įvairaus pobÅ«džio literatÅ«ros naudojimu praktiniame konsultavimo ir psichoterapijos darbe. Seminaro vedantysis – Aleksandras Alekseičikas, gydytojas psichoterapeutas, Vilniaus psichikos sveikatos centro Psichoterapijos skyriaus vadovas, HEPI dÄ—stytojas. Seminaras vyks rusų kalba. Dalyvavimo seminare mokestis – 260 […]

Kviečiame dalyvauti HumanistinÄ—s ir egzistencinÄ—s psichologijos instituto organizuojamame praktiniame seminare “Psichologinių krizių įveikimas”, kuris vyks Å¡.m. lapkričio 18 – 21 d. BirÅ¡tone (BirutÄ—s 21, svečių namai „BirÅ¡tono tulpė“). Kviečiame visus, besidominčius psichologine pagalba į krizines situacijas patekusiems asmenims, taip pat psichologinių krizių prevencija bei postvencija. Seminaro vedančioji – dr. Kristina Ona PolukordienÄ— (Vilnius), Jaunimo psichologinÄ—s […]

Visus, norinčius susipažinti su egzistencinÄ—s terapijos praktika, kviečiame į HumanistinÄ—s ir egzistencinÄ—s psichologijos instituto organizuojamÄ… kasmetinį praktinį seminarÄ… (psichoterapinÄ— grupÄ— su teoriniu įvadu) “Gyvenimas ir psichoterapija”, kuris vyks spalio 14 – 17 d. BirÅ¡tone (BirutÄ—s 21, svečių namai „BirÅ¡tono tulpė“). Seminaro vedantieji – Rimantas KočiÅ«nas ir Julija Abakumova-KočiÅ«nienÄ— (BirÅ¡tonas). Užsiregistravus dalyviams iÅ¡ kitų Å¡alių, seminaras vyks […]

Mary ir Max (Mary and Max) – tai 2009 metais  Adam Elliot sukurtas animacinis filmas apie neįprastÄ… aÅ¡tuonmetÄ—s mergaitÄ—s iÅ¡ Australijos ir 44 metų Aspergerio sindromu sergančio nutukusio niujorkiečio žydo draugystÄ™. Filmas skaidrus ir tragikomiÅ¡kas, beveik nespalvotas, tačiau paliekantis gilų emocinį įspÅ«dį. KlinikinÄ—s psichologijos temai filmas naudingas tuo, kad su sveiko humoro doze čia kalbama […]

2009 01

Mokslininkai nustatÄ—, kad Å¡okis lavina itin svarbius žmogaus gebÄ—jimus ir mažina silpnaprotystÄ—s rizikÄ…. Smegenų tyrinÄ—tojai Stevenas Brownas iÅ¡ Kanados Burnaby Simon Fraser universiteto ir Michaelas Martinezas iÅ¡ Teksaso universiteto atliko tyrimÄ…, kurio metu nustatÄ—, kokios smegenų sritys suaktyvÄ—ja Å¡okant. Tyrimo metu penkioms moterims ir penkiems vyrams – profesionaliems tango Å¡okÄ—jams – buvo atlikta branduolinio rezonanso tomografija.

sveiki, siunciu jums filmo nuoroda, kuris mano manymu labai tiktu potrauminio streso temai… Radvile Ramonaite  

2008 12

Pradinė šeimos narių reakciją į susirgusįjį psichoze panaši į nerimą ar sielvartą, netekus artimo žmogaus. Paprastai dėl artimo žmogaus diagnozės išgyvenami prieštaringi jausmai, tokie kaip:

po paskutines paskaitos norejosi save pateisinti. perspeju – SUBJEKTYVU. Sis kursas turejo labai daug potencialo, kurio viso mes (grupe) neisnaudojome. Isties patraukli schema: destytoja papasakoja apie problema, studentai pristato ivairius jos sprendimo variantus, ir tada ziurime pavyzdi t.y. filma. Tik kodel zmones prarado nora lankyti tokius seminarus? kalbu apie diskusija – kur dingo susidomejimas, dalyvavimas […]

PsichoseksualinÄ—s teorijos žvilgsnis į savižudybes. Siela ir seksualumas. Siela ir kÅ«nas. PrieÅ¡istorÄ— Esu Paulius Kontrimas, bÅ«simas psichoanalitinÄ—s teorijos atstovas. Kai mÄ…sčiau apie Å¡iÄ… teorijÄ…, pagalvojau – „na ne, tik ne Å¡i teorija“. KodÄ—l aÅ¡ taip pagalvojau? PsichoseksualinÄ— pakraipa atrodÄ— atgrasi, nes ji žmogų irÄ—mino į seksualumo rÄ—mus, o mano pradinÄ—s pažiÅ«ros buvo – kad žmogus […]

Justina JonikaitÄ— ir Iveta EimontaitÄ— GyvÅ«nų terapija Yra dalykų, kuriuos gyvÅ«nai jaučia, emocijų, kurios sukyla be žodžių. Tokie dalykai toli pralenkia įprastas medicinos priemones. Tačiau apie mus supančius gyvÅ«nus dažniausiai esame linkÄ™ galvoti tik kaip apie padÄ—jÄ—jus, o ne gydytojus.  Klasikinis pavyzdys: Å¡uo – aklojo vedlys. Kaip bebÅ«tų keista, tačiau vis dažniau gyvÅ«nams priskiriamas kitas vaidmuo […]

Senų žmonių konsultavimas psichodinaminiu požiÅ«riu. Pagal E. Erickson teorijÄ… E.Eriksonas (1902 – 1994) savo teorijoje teigÄ—, jog žmogaus raida nesibaigia iki pat jo mirties. Žmogus per savo gyvenimÄ… pereina universalias visai žmonijai vystymosi stadijas. AsmenybÄ— vystosi laiptelių principu, pereidama iÅ¡ stadijos į stadijÄ…. VisavertÄ— asmenybÄ— vystosi tik pereidama vienÄ… po kitos visas stadijas. Kiekviena stadija […]

  Kognityvinės elgesio terapijos tikslas yra keisti  įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį, stiprinti savikontrolę ir ugdyti labiau priimtiną t.y. „teisingą“ (subalansuotą) mąstymą ir elgesį. Jos pagrindinis taikinys yra ryšys tarp: Kognicijų (ką mes galvojam) Afekto (ką jaučiame) Elgesio (ką darome)

2008 11

Daugiau nei 6 milijonai 5 – 19 metų vaikų turi psichologinių problemų, kurios yra pakankamai rimtos, kad trukdytų mokytis ir reikalautų tam tikro kontakto su profesionalais. Vaikų psichologiniai sutrikimai yra skirstomi į : IÅ¡orinius sutrikimus. Jie apibÅ«dinami kaip labiau į iÅ¡orÄ™ nukreiptas elgesys. Tai dÄ—mesio trÅ«kumo / hyperaktyvumo sutrikimai, elgesio sutrikimai. Vidinius sutrikimus, apibÅ«dinamus kaip […]

Parengė: Alicija Volyniec Egzistencinis požiūris susitelkia ties pasirinkimų laisve savam gyvenime formavimu. Moko, kad kiekvienas yra atsakingas už savo pasirinkimus. Žmogus būdamas laisvas rinktis pats sprendžia kuo jis taps, ką jis veiks, kaip realizuos save. Kiekvieno asmens unikalumas suformuoja savą, unikalią asmenybė. Formavimo etapas prasideda jau ankstyvoje vaikystėje.

Asta MediÅ¡auskaitÄ— ir Daina JegelevičiÅ«tÄ— – BiekÅ¡ienÄ— “Aš” koncepcijos vystymasis Humanistinis požiÅ«ris KÅ«dikis savÄ™s nesuvokia kaip atskiros bÅ«tybÄ—s, neskiria, kas jo, kas ne jo. Vaikui augant pradeda ryÅ¡kÄ—ti atskiras “Aš” suvokimo laukas. KÅ«dikystÄ—je “Aš” formÄ…vimÄ…si reguliuoja organizminis vertinimo procesas, t.y. alkis, skausmas trukdo, maistas, meilÄ— padeda. VÄ—liau didelÄ™ įtakÄ… turi bendravimas su svarbiais žmonÄ—mis. Vaikui […]

KognityvinÄ— – elgesio terapija (KET) yra geriausiai iÅ¡studijuotas vaikų ir paauglių depresijos ir nerimo sutrikimų gydymo metodas. Tai efektyvus, aiÅ¡kios struktÅ«ros, į problemÄ… orientuotas metodas, kuris duoda greičiau rezultatus nei kiti metodai.

„AÅ¡ ir tu sergame ta pačia liga – alkoholizmu, tik galbÅ«t iki jos Ä—jome skirtingais keliais. Kiekvienas galÄ—tume papasakoti savÄ… istorijÄ…. Bet pabaiga daugmaž vienoda – liga, nuo kurios vaistų nÄ—ra; daužomi savi ir artimųjų likimai; paÅ¡lijusi sveikata…” (iÅ¡ anoniminio aloholiko dienoraščio) PriklausomybÄ— – chroniÅ¡ka, pasikartojanti liga, reikalaujanti specializuoto gydymo. Ji neatsiranda staiga, tai procesas […]

ParengÄ— I.PročkytÄ— Nerimo sutrikimai Nerimo sutrikimai yra viena dažniausia psichopatologijos formų tarp vaikų ir paauglių, tačiau Å¡ie sutrikimai dažnai nediagnozuojami ir negydomi. PsichodinaminÄ—je psichoterapijoje nerimas suprantamas kaip vidinis disstresas, konfliktas, skatinantis gynybinius mechanizmus, kurių užduotis –  nemalonio bÅ«senos Å¡alinimas. Nerimo sutrikimas pasireiÅ¡kia, kai psichologiniai gynybos mechanizmai tampa neefektyvÅ«s ir sutrinka normalus elgesys bei raida o  […]

Sunku surasti filmų, kuriuose bÅ«tų giliai nagrinÄ—jami psichologiniai sunkumai vaikystÄ—je. Filmas, kurį siÅ«lau Å¡iai paskaitai, taip pat tik iÅ¡ dalies atitinka paskaitos temÄ…. What’s Eating Gilbert Grape yra 1993 metais Lasse Hallström sukurtas filmas, kuriame pasakojama ne tiek vaikų, kiek visos Å¡eimos istorija, kurioje skirtingo amžiaus broliai ir seserys bando savotiÅ¡kai prisitaikyti prie jiems gyvenimo […]

KodÄ—l svarbu skirti pakankamai dÄ—mesio vaikų problemoms? PraktiÅ¡kai visos psichologinÄ—s teorijos, pavyzdžiui, psichodinaminÄ—, elgesio, kognityvinÄ— ir kt., ar net ir biologinÄ—s teorijos pripažįsta, kad vaikystÄ—s patyrimas ir vystymasis yra nepaprastai reikÅ¡mingi suaugusiojo psichikos sveikatai. Tačiau vaikai turi mažiau galimybių gauti psichologinÄ™, socialinÄ™ ar materialinÄ™ pagalbÄ…, nes yra priklausomi nuo suaugusiųjų. Dažnai tai, ar vaikui bus […]

“ Ligos apraiškos […] yra sąmonės atsakas į patirtas netektis”  (J. Kipp/G. Jüngling) Senesnių žmonių gyvenimas dėl įvairių priežasčių dažnai yra sunkus, jiems kyla problemų, kurių visuma – palanki vieta baimėms atsirasti ir plėstis. Be to, didėja galimybė susirgti, dažnai net keliomis ligomis iš karto. Žmogus išgyvena baimę trim pavidalais:

SavižudybÄ— – tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iÅ¡ gyvenimo. (ÄŒepulkauskaitÄ—,1999.) Å tai keletas pagrindinių faktų apie savižudybes iÅ¡ savižudybių prevencijos Lietuvoje programos ataskaitos už 2003 metus:

Kalbant apie psichodinaminÄ™ terapijÄ… galima iÅ¡skirti pagrindinius jos principus. Visų pirma labai svarbus yra aktyvus ir empatiÅ¡kas klausymas, kuris leidžia klientui pasijusti saugiai ir patogiai. Ne kÄ… mažiau svarbu užduoti tikslingus klausimus siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti kliento problemÄ…, o jÄ… sužinojus, bÅ«tina pateikti ir savo interpretacijÄ…. Kadangi psichodinaminÄ— terapija analizuoja pasÄ…moningus veiksnius, bÅ«tina juos atpažinti ir iÅ¡aiÅ¡kinti […]

Senėjimas nėra problema, tai pagrindas žmogaus patirčiai. Tai dalis žmogaus gyvenimo ciklo, todėl senėjimas yra neišvengiamai susijęs su pokyčiais.

Senatvė dažniausiai siejasi su nusilpusia sveikata, ligomis, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, socialine izoliacija, savęs gailėjimusi, turėjimu daug laisvo laiko, aktyvios veiklos stygiumi, darbo praradimu. Taigi, kada prasideda senatvė ir kokie tikrieji jos požymiai bei kaip galima padėti senyvo amžiaus asmenims remianti egzistenciniu požiūriu.

Nemiga– tai paplitÄ™s, sunkiai gydomas, sekinantis sutrikimas, kuriuo serga apie 30% senų žmonių. Nemiga sukelia daug neigiamų pasekmių: sveikatos problemas, blogina gyvenimo kokybÄ™. Epidemiologiniais duomenimis, nemiga vargina 35–40 proc. žmonių, tačiau pagalbos kreipiasi tik kas 20-tas.

  “ Psichoanalitikai koncentruoja dÄ—mesį į individo problemas, o Å¡eimos terapija- į santykius ir grupių sistemas. Kaip tokiu atveju galima kalbÄ—ti apie psichoanalitinÄ™ Å¡eimos terapijÄ…?” M. P. Nichols. Family therapy- Concepts and methods. 1984. N. Y. Tačiau pasirodo tai yra įmanoma. PsichodinaminÄ— pagalba Å¡eimai akcentuoja asmenybÄ™ ir jos santykius su Å¡eima, padeda asmenybei tapti brandesniai, […]

Viena iÅ¡ naujesnių temų klinikinÄ—je psichologijoje yra pagalba psichikos ligomis sergančiųjų artimiesiems. Dažniausiai visas dÄ—mesys yra skiriamas sergančiajam, tačiau pagalbos reikia ne tik jam, bet ir jį supantiems artimiesiems. PadÄ—ti psichikos liga sergančiųjų artimiesiems reikia ne tik dÄ—l to, kad pagerinti ir  palengvinti jų psichologinÄ™ bÅ«klÄ™, bet ir todÄ—l kad bÅ«tų galima produktyviau padÄ—ti patiems […]

„Menas – tai veidrodis, kuriame kiekvienas mato save.“ J.V.Getė Meno terapija Meno terapijos, dar tarptautiniu mastu vadinamos ART- terapijos, procesas paremtas tuo, kad žmogaus mintys ir emocijos yra užkoduotos pasąmonėje ir jos aiškiau išreiškiamos: vaizdais(dailės terapija), muzikos garsais(muzikos terapija), šokio judesiais(šokio terapija), dramos išraiškos metodais(vaidybos arba teatro terapija).

Kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis turi specifinių asmeninių, socialinių bei sveikatos problemų. Paskutinysis gyvenimo etapas – senatvÄ—, kuomet žmogui yra sunku pasirÅ«pinti savimi, yra bene sunkiausias. IlgÄ—jant gyvenimo trukmei Lietuvoje kasmet daugÄ—ja senyvo amžiaus žmonių, kurie serga psichikos ligomis ir kuriems reikia psichiatro ar psichologo pagalbos. Deja, dažnai pagyvenusių žmonių psichinÄ—s sveikatos sutrikimai suprantami kaip neiÅ¡vengiamas […]

Jaunas Å¡irdyje (Young@Heart) yra 2007 metais Stephen Walker sukurtas dokumentinis filmas apie senų žmonių chorÄ…. Tai nepaprastas choras. Vidutinis choro dalyvių amžius yra 81 metai ir jie dainuoja klasikines roko dainas! KodÄ—l bÅ«tent Å¡is filmas? PaskutinÄ™ paskaitÄ…, kai žiÅ«rÄ—jome filmÄ… “Iris”, iÅ¡ studentų iÅ¡girdau Å¡iek tiek liÅ«desio ir nerimo, susijusio su senatve, todÄ—l labai norÄ—josi […]

Pastaruoju metu yra daug kalbama apie įvairius pagalbos bÅ«dus asmenims, kuriems diagnozuoti tam tikri psichikos sutrikimai, tačiau pamirÅ¡tami greta jų esantys – artimieji. Tai gali bÅ«ti ligonio tÄ—vai, broliai, seserys, seneliai, draugai, globÄ—jai bei kiti jam artimi asmenys, kurie patiria stiprų psichologinį smÅ«gį sužinojÄ™ apie artimo žmogaus ligÄ…. Psichologas gali padÄ—ti Å¡iems asmenims įveikti iÅ¡kilusius […]

Kas yra Å¡izofrenija? Å izofrenija yra psichozÄ—. Kitaip tariant, sunkus psichikos sutrikimas, kai asmens emocijos, mÄ…stymas, vertinimas ir tikrovÄ—s suvokimas yra taip pakitÄ™, jog labai pablogÄ—ja jo gebÄ—jimas reikiamai tvarkytis. Sergančiam žmogui gali atrodyti, kad įjungtas TV siunčia įsakymus veikti, kambarys gali bÅ«ti pripildytas nuodingų dujų, o ant langų Å¡liaužioja Å¡imtai gyvačių. Ä®sivaizduokite tai ir suprasite, […]

Daugeliui jaunų žmonių senatvÄ— yra susijusi su tam tikromis baimÄ—mis (pavyzdžiui, tapsiu kretantis ir nusiÅ¡nekantis). Kiek Å¡ios baimÄ—s yra pagrįstos? SenatvÄ— iÅ¡ tiesų yra susijusi su fiziologiniais pokyčiais, kuriuos taip pat gali lydÄ—ti emociniai ir kognityviniai pokyčiai. Tačiau senatvÄ™ lydintys pokyčiai jaunų žmonių dažnai yra pervertinami. Greičiausiai bÅ«tent dÄ—l vidinio žmonių nesaugumo, seni žmonÄ—s dažnai […]

Humanistinis požiÅ«ris į ligÄ…. Humanistai teigia, kad sveikata nÄ—ra bÅ«klÄ—, o procesas nukreiptas į saviaktualizacijÄ… ir atitinkantis norus, troÅ¡kimus. Sveikas asmuo siekia aktualizuotis ir gyventi autentiÅ¡kÄ… gyvenimÄ…,  sergantis asmuo yra negatyvus, iÅ¡kreiptas ir liguistas, o jo vidiniai ryÅ¡iai sutrÅ«kinÄ—jÄ™. Pagal humanistus žmogus gali sÄ…moningai rinktis, jis turi tikslus vertybes ir prasmes, ir įgyja patyrimÄ… apie […]

Iris yra 2001 metais režisieriaus Richard Eyre sukurtas filmas apie žymios airių kilmÄ—s raÅ¡ytojos Iris Murdoch ir jos vyro John Bayley gyvenimÄ…. Filmas paremtas J.Bayley atsiminimų knyga „Elegija Iris”. Å is filmas galÄ—tų bÅ«ti tinkamas dviems klinikinÄ—s psichologijos temos. IÅ¡ vienos pusÄ—s, tai filmas apie senatvÄ™ ir Alzheimerio ligÄ…, tačiau, kita vertus, filme svarbi ne tik […]

Psichikos ligos veikia ne vien patį sergantį asmenį, bet taip pat su juo gyvenančius artimuosius, draugus, globėjus. Todėl svarbu į psichikos sutrikimus žvelgti ne vien iš sergančiojo, bet taip pat iš artimųjų pozicijos, nes tik taip galima suprasti, kokios pagalbos reikia sergančiam asmeniui ir jo šeimai. Apie šeimą svarbu kalbėti dėl dviejų priežasčių:

AsmenybÄ—s sutrikimus tiria ir analizuoja psichoanalizÄ—s, humanistinÄ—s, socialinÄ—s ir kitų Å¡iuolaikinÄ—s psichologijos krypčių atstovai. Analizuodami asmenybÄ—s sutrikimus psichiatrai ir psichoterapeutai bando iÅ¡skirti medikamentinius ir terapinius gydymo bÅ«dus bei pateikti iÅ¡samiÄ… įvairių sutrikimų klasifikacijÄ…. Kiekvienas asmenybÄ—s sutrikimas turi konkrečių vienodų ir skirtingų t.y. bÅ«dingų tik tam sutrikimui simptomų tačiau, kai asmenybÄ—s sutrikimÄ… papildo kitas psichikos sutrikimas, […]

Visos šiame darbe aprašomos terapijos yra kaip papildomi šizofrenijos gydymo būdai, kurie gali būti naudojami kartu su antipsichotiniais (neuroleptiniais) vaistais. Šios terapijos pridedamos prie standartinės priežiūros padeda žmonėms su šizofrenija pagerinti jų visuotinę, psichinę būklę ir socialinį funkcionavimą.

Kristina KymantaitÄ— PsichodinaminÄ—s Å¡izofrenijos teorijos. Sigmund Freud IstoriÅ¡kai S.Freud davÄ— pradžiÄ… psichodinaminių Å¡izofrenijos teorijų kÅ«rimui. Jo manymu, Å¡izofrenija tiksliausiai apibÅ«dinama kuomet asmuo nukreipia libidinÄ™ energijÄ… nuo vidinių objektinių reprezentacijų arba realių iÅ¡orÄ—s objektų į save. Sergant Å¡izofrenija iÅ¡orinÄ™ realybÄ™ ir santykius joje keičia vidinių objektų ryÅ¡ių reprezentacijos bei santykiai fantazijose. Tai lemia pacientų nesugebÄ—jimÄ… sukurti […]

Prozac Nation sukurtas Elizabeth Wurtzel to paties pavadinimo autobiografinÄ—s knygos motyvais. Režisierius Erik Skjoldbjærg, pagrindinį vaidmenį atlieka Christina Ricci. E.Wurtzel knyga yra gerokai žinomesnÄ— nei filmas. 2001 metais sukurtas filmas niekada taip ir nebuvo iÅ¡leistas JAV. Filmas susilaukÄ— labai griežtos kritikos. Pavyzdžiui, Rotten Tomatoes puslapyje filmas gavo tik 27% gerų įvertinimų. Filmas labai stipriai kritikuojamas […]

Nuostabus protas (A Beautiful Mind) – tai 2001 m. Ron Howard sukurtas filmas apie Nobelio premijos laureato ekonomikos srityje John Forbes Nash gyvenimÄ…. Filmas buvo pastatytas pagal to paties pavadinimo Sylvia Nasar knygÄ…, kuri 1998 buvo nominuota Pulizer premijai. Pats filmas taip pat susilaukÄ— gerų įvertinimų ir buvo apdovanotas keturiais Oskarais. Filme vaidina tokios žvaigždÄ—s […]

ParengÄ—: Viktorija JanuÅ¡kaitÄ—   AsmenybÄ—s sutrikimas – tai visuma stabilių asmenybÄ—s bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymÄ… prie aplinkos sÄ…lygodami socialinÄ—s, darbinÄ—s veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresÄ…. Bendriausia asmenybÄ—s sutrikimų klasifikacija – O.Kernbergo: EkscentriÅ¡kų asmenybÄ—s sutrikimų grupÄ—, į kuriÄ… įeina paranoidinis ir Å¡izoidinis asmenybÄ—s sutrikimas. Asmenys, kuriems bÅ«dingi Å¡ie sutrikimai, pasižymi keistu mÄ…stymu ir elgesiu. Jiems […]

2008 10

PradÄ—ti šį raÅ¡inį norisi nuo A.Kepinski minčių. Savo knygoje „Gyvenimo ritmas” (2008) jis raÅ¡o: Niekas neabejoja, kad Å¡izofrenija – liga; tai liudija daugybÄ— kančių, kamuojančių jos iÅ¡tiktus žmones. Tačiau negalima neigti, kad Å¡i liga turi kažkokio taurumo, bÅ«tent to, kad specifinÄ—s žmogiÅ¡kos ypatybÄ—s katastrofiÅ¡kai hipertrofuojamos (228 psl.). IÅ¡ tiesų, Å¡izofrenija visuomet kÄ—lÄ— savotiÅ¡kÄ… susidomÄ—jimÄ…. Vargu […]

Parengė: Lina Morkytė Asmenybės sutrikimas – tai ryškus asmens charakterio struktūros ir elgesio tendencijų sutrikimas, apimantis kelias asmenybės pasireiškimo sritis ir beveik visada susijęs su didesniais asmeninio ir socialinio funkcionavimo sunkumais.

AsmenybÄ—s sutrikimas – tai visuma stabilių asmenybÄ—s bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymÄ… prie aplinkos sÄ…lygodami socialinÄ—s, darbinÄ—s veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresÄ…. Vienas pitmųjų asmenybÄ—s sutrikimų paplitimo tyrimų buvo Esseno-Mollerio tyrimas 1956 metais, kuriuo nustatyta, kad asmenybÄ—s sutrikimai bÅ«dingi 29% vyrų ir 19% moterų. Tačiau vÄ—liau, keičiantis diagnostikos kriterijams ir tobulÄ—jant tyrimo metodams, Å¡ių sutrikimų […]

Karlas Gustavas Jungas (1875 – 1961) – Å¡veicarų psichologas, analitinÄ—s psichologijos kÅ«rÄ—jas, filosofas. K. Jungas iÅ¡vystÄ— Z. Froido psichoanalizinÄ™ teorijÄ…, įvesdamas kolektyvinÄ—s pasÄ…monÄ—s ir archetipo sÄ…vokas.

ParuoÅ¡Ä— GrytÄ— BalsytÄ—, SMF – 4 PriklausomybÄ—s samprata TransakcinÄ— analizÄ—, kaip ir daugelis teorijų pripažįsta, kad ne tik alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybÄ—s ligas, bet ir tam tikras elgesys, pvz.: loÅ¡imas. TodÄ—l yra analizuojamos ne tik ligos atsiradimo priežastys, bet ir eiga. PriklausomybÄ— apibÅ«dinama, kaip žalingos, nebekontroliuojamos elgsenos ratas, kuris laikui bÄ—gant […]

PrisiriÅ¡imo teorija Å ios teorijos pradininkas Bowbly teigÄ—, kad tarp besirÅ«pinančio asmens (tÄ—vų, globÄ—jų) ir vaiko  gali bÅ«ti skirtingo tipo ryÅ¡ys,  kuris skirtas tam, kad reguliuotų vaiko emocinį patyrimÄ… ir elgesį. IÅ¡ evoliucinÄ—s perspektyvos artimų santykių formavimas yra tam, kad suteiktų saugumÄ… ir apsaugÄ…, kurie automatiÅ¡kai padidina kÅ«dikio iÅ¡gyvenimÄ… (Bowbly, 1696). Ainsworth ir jos kolegos atlikÄ™ […]

Šiame darbe aptariamos tarpasmeninės psichoterapijos taikymo galimybės ir principai gydant ribinės asmenybės sutrikimą turinčius asmenis. Aptariama, kas yra tarpasmeninė psichoterapija ir ribinės asmenybės sutrikimas, kodėl tarpasmeninė psichoterapija tinka gydyti ribinės asmenybės sutrikimą turinčius asmenis. Pabaigoje apibūdinamos individualios ir grupinės tarpasmeninės psichoterapijos formos.

Psichoanalizės požiūriu priklausomybė kyla iš esminių vidinių konfliktų, neišspręstų vaikystėje. Tai būdinga oralinio priklausomo tipo asmenybėms. Vaikystėje šie žmonės negavo pakankamo oralinio pasitenkinimo ir suaugę jie nepasitiki savimi, yra pasyvūs bei priklausomi. Manoma, kad išsprendus esminį konfliktą, vartojimo modelis savaime nyksta ir jį pakeičia brandesni pasitenkinimo būdai.

AsmenybÄ— – tai konkrečiam žmogui bÅ«dingos mÄ…stymo, elgesio ir jausmų tendencijos, kurios lemia gan stabilius bÅ«dus, kuriais bendraujama su kitais žmonÄ—mis bei reaguojama į gyvenimo iÅ¡Å¡Å«kius. AsmenybÄ—s sutrikimų kategorija yra viena iÅ¡ labiausiai kritikuojamų ir diskutuotinų, nes riba, tarp keistos, bet dar „nesutrikusios” asmenybÄ—s ir asmenybÄ—s sutrikimo yra gana neaiÅ¡ki. TLK-10 apibrėžia esminius požymius, kurie […]

PriklausomybÄ— – sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tÄ… patį veiksmÄ… ar vartoti tÄ… pačiÄ… medžiagÄ… pakartotinai daug kartų. Å is sutrikimas ar polinkis yra iÅ¡moktas. BiheivioristinÄ— teorija remiasi prielaida, kad elgesys yra iÅ¡mokstamas. Tagi, priklausomybÄ—s irgi yra iÅ¡mokimo rezultatas. Remiantis Å¡ia teorija, yra kelios sÄ…lygojimo formos, kurios gali sukelti priklausomybių iÅ¡sivystymÄ…:

Priklausomybės egzistenciniu požiūriu Egzistencinę psichologiją galima apibrėžti kaip empirinį mokslą apie žmogaus egzistavimą, naudojant fenomenologinės analizės metodą[1]. Egzistencinės psichologijos mokslo tikslas – fenomenų aprašymas, o ne jų paaiškinimas. DASEIN[2] yra esminė egzistencinės psichologijos sąvoka. Dasein nėra žmogaus savybė, tai visa jo būtis. Tai atvirumas pasauliui.

Kognityvinė terapija – psichoterapijos rūšis, kuri moko žmogų naujų tinkamesnių mąstymo ir veiklos būdų: remiasi prielaida, jog mąstymas įsiterpia tarp įvykių ir emocinių reakcijų.

Savižudybė Problemų sprendimo terapija Parengė: Rūta Skrickaitė, SMF-4 Klinikinis psichologas susidūręs su savižudišku elgesiu gali imtis dvejopų poveikio būdų: Greito poveikio planas (Short-term management plan) Ilgo poveikio planas ( Long-term planning)

Requiem svajonei (Requiem for a Dream) – tai 2000 metais Darren Aronofsky sukurtas filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka Ellen Burstyn, Jared Leta, Jennifer Connely ir Marlon Wayans. Filme gvildenama priklausomybÄ—s tema, atskleidžiamos įvairios jos formos ir pasekmÄ—s, todÄ—l Å¡is filmas dažnai lyginamas su kitais filmais apie narkotikus, tokiais kaip Traukinių žymÄ—jimas (Trainspotting) ar BaimÄ— ir […]

Šios savaitės paskaitos yra skirtos priklausomybės temai. Man tai sudėtinga tema dėl kelių priežasčių. Pirmiausia priklausomybės gali būti įvairios (nuo kofeino iki kokaino), taigi jų pasekmės ir pagalbos būdai yra skirtingi. Sunku visa tai sutalpinti į vieną paskaitą.

ParengÄ—: GiedrÄ— PasalauskaitÄ—, 2008-10-14 Nuotaikos sutrikimai – tai psichikos sutrikimai, kuriems bÅ«dingos kraÅ¡tutinÄ—s emocijos. Svarbiausias nuotaikos sutrikimų bruožas yra pasikeitusi nuotaika, dažniausiai tai bÅ«na depresija arba bipolinis sutrikimas, kuriam bÅ«dinga depresijos ir manijos bÅ«senų kaita. Harry Stack Sullivan‘as mano jog žmogaus asmenybÄ— neegzistuoja be jo tarpusavio santykių su aplinkiniais žmonÄ—mis. Jis teigia jog „žmogų galima […]

Nuotaikos (afektiniams) sutrikimams priklauso depresija, manija, bipolinis afektinis sutrikimas, nuolatiniai afektiniai sutrikimai (ciklotimija, distimija) ir kt. Nuotaikos sutrikimai dažnai lydi somatines, neurologines, endokrinines, onkoligines ligas, psichogenines traumas, taip pat įvairius psichikos sutrikimus: asmenybÄ—s sutrikimus, priklausomybÄ—s ligas, Å¡izoafektinius sutrikimus, organines smegenų ligas. Gydymui pagrinde naudojami medikamentai, priklausomai nuo sutrikimo tipo, antidepresantai arba nuotaikų stabilizatoriai, taip pat […]

Giedrė Išganaitytė Elgesio terapija, kurios filosofinės šaknys kilo iš 18 amžiaus, emocinį sutrikimą aiškina nevalingais refleksais, susiformavusiais dėl atsitiktinių poveikių ankstesniais žmogaus gyvenimo metais. Pagal elgesio teoriją, žmogus pats negali šių sąlyginių refleksų pakeisti tik žinodamas apie juos ir norėdamas jų atsikratyti, juos turi „persąlygoti“ elgesio terapeutas.

Depresijos kilmÄ— Depresija apibÅ«dinama kaip liÅ«dna, prislÄ—gta asmens bÅ«sena, pasižyminti prislÄ—gta nuotaika, energijos stoka, žemu savÄ™s vertinimu, kaltÄ—s jausmais. Egzistencinio požiÅ«rio Å¡alininkai teigia, kad depresijos priežastis yra gyvenimo prasmÄ—s praradimas. Tuščias, neprasmingas gyvenimas, kurį Victor E. Frankl pavadino egzistenciniu vakuumu, yra depresijos pagrindas. Å i depresijos rÅ«Å¡is yra priskiriama noogeninei neurozei. Pasak egzistencialistų, asmuo gali įveikti depresijÄ… […]

Tiltas (The Bridge) – 2006 metais Eric Steel sukurtas dokumentinis filmas apie žmones, kurie 2004 metais pasirinko mirtį nuÅ¡okdami nuo Auksinių vartų tilto San Franciske, JAV. Auksinių vartų tiltas yra savotiÅ¡ka mirties Meka – per metus čia vidutiniÅ¡kai įvyksta apie 24 savižudybes. Eric Steel filmuodamas beveik visus metus sugebÄ—jo užfiksuoti 23 savižudybÄ—s aktus. Savo filme […]

AkvilÄ— Å vedaitÄ—, SMF-4, 2008-10-13 SavižudybÄ— – tai mirtis anksčiau laiko. Ji apima ir vidinÄ™ sumaiÅ¡tį ir mintį, kad mirtis atneÅ¡ taip laukiamÄ… iÅ¡sivadavimÄ… ir palengvÄ—jimÄ…. Å ioje situacijoje labai svarbu laiku sustoti (arba bÅ«ti sustabdytu) ir nepadaryti veiksmo, kuris neatÅ¡aukiamas. Polinkis į savižudybÄ™ susiformuoja mÄ—gdžiojant kitų elgesį. Dažniausiai analizuojant imitacijos mechanizmÄ… remiamasi socialiniu mokymosi modeliu (Bandura, […]

http://www.psichikossveikata.info

Asta MediÅ¡auskaitÄ—, Iveta EimontaitÄ—, Daina JegelevičiÅ«tÄ—-BiekÅ¡ienÄ—, Justina JonikaitÄ—  Ruduo paženklina ne tik medžių lapus ir aptraukia pilkais debesimis dangų, bet į dažnus namus atneÅ¡a slogiÄ… nuotaikÄ… ir rudeniÅ¡kÄ… liÅ«desį. Kai kuriems tai ateina ir praeina kartu su rudeniu, tačiau kitiems sunkiau sekasi save suprasti. Kartais liÅ«desys slepia ligÄ…. Apie 15 % žmonių serga depresija, o […]

PasaulinÄ—s psichikos sveikatos dienos proga nusprendÄ—me paklausinÄ—ti studentų, kaip jie rÅ«pinasi savo psichine sveikata ir kokios yra nuomonÄ—s apie kitų žmonių psichinÄ™ sveikatÄ…. VienareikÅ¡miÅ¡ka filmavimo grupÄ—s nuomone, gauti apklausos rezultatai parodÄ—, kad dauguma apklaustųjų nesÄ…moningai rÅ«pinasi savo psichine sveikata. Nustebino tai, kad studentai nežino, kad jie gali pasirÅ«pinti savo psichikos sveikata, nors realiai jie tai […]

Å iÄ… temÄ… reikÄ—tų pradÄ—ti nuo klausimo, kas yra krizÄ—. KrizÄ— – sveiko žmogaus reakcija į sunkiÄ… ir jam emociÅ¡kai reikÅ¡mingÄ… gyvenimo situacijÄ…, kuri reikalauja naujų adaptacijos bÅ«dų ir įveikimų, nes turimų nepakanka. Krizei bÅ«dingi stiprÅ«s emociniai iÅ¡gyvenimai (bejÄ—giÅ¡kumas, beviltiÅ¡kumas, baimÄ—, įtampa, pažeminta nuotaika) ir psichologinio diskomforto bÅ«sena. KrizÄ™ dažniausiai sukelia specifiÅ¡kas, žmogui emociÅ¡kai reikÅ¡mingas įvykis, […]

EGZISTENCINÄ– PSICHOLOGIJA: Nerimas ir nerimo sutrikimai Jau nuo seniausių laikų bandoma paaiÅ¡kinti žmogaus buvimÄ… Å¡iame pasaulyje pasitelkus egzistencinį požiÅ«rį (Socrates, Augustine, Pascal, Kierkegaard, Haideger ir kt.). Filosofų egzistencialistų mintys taip pat turÄ—jo įtakos ir paskatino humanistinÄ—s – egzitencinÄ—s krypties psichologijoje atsiradimÄ…. Tai buvo tarsi protestas prieÅ¡ žmogaus sudaiktinimÄ…, viso ko suvedimÄ… į biologinį lygmenį. HumanistinÄ— – egzistencinÄ— psichologija […]

Bihevioristų požiÅ«riu neįmanoma moksliÅ¡kai iÅ¡tirti jausmų, minčių, nesÄ…moningų motyvų, nÄ—ra jokio bÅ«do moksliÅ¡kai tai stebÄ—ti ir registruoti, todÄ—l jie visai nesidomÄ—jo asmenybÄ—s vidiniu pasauliu. Jų teigimu, vienintelis dalykas, kÄ… galima tirti, – žmonių elgesys, dÄ—l to psichologija turÄ—tų bÅ«ti objektyvus mokslas, kuris tiria tik iÅ¡orinį elgesį be nuorodų į psichikos procesus. Tokios nuostatos laikomasi ir […]

Kadangi Rodžerso teorija yra nedirektyvi, nÄ—ra metodo nerimo ar kitiems sutrikimams gydyti. Terapija vyksta klientui kalbant, o konsultatntui atspindidnt jo emocijas, pasisakymus. Reikalingos sÄ…lygos, kad tinkamai įvyktų konstuktyvus asmenybÄ—s pasikeitimas: 1. Du žmonÄ—s easntys psichologiniame kontakte; 2. Klientas, kurio vidiniai iÅ¡gyvenimai neatitinka AÅ¡ koncepsijos ir dÄ—l to jis yra pažeidžiamas bei jaučia nerimÄ…; 3. Terapeutas […]

NERIMAS – tai reakcija į iÅ¡orinį pavojų, sužeidimÄ…, kurio tikimÄ—s, kurį numatome. Kas dažniausiai kenčia nuo nerimo? ŽmonÄ—s, kurie yra: AktyvÅ«s VeržlÅ«s Labai jautrÅ«s skausmui

Svarbiausias nuotaikos sutrikimų bruožas yra pakitusi nuotaika: Depresija (su nerimu arba be jo); Pakilumas; Nuotaikos sutrikimus paprastai lydi sutrikimai kitose bendravimo sferose (pvz.: motyvacija, darbingumas, bendravimas ir t.t.). Nors skiriami įvairÅ«s nuotaikos sutrikimų tipai (depresija, manija, bipolinis sutrikimas ir kt.), daugeliu atvejų sutrikimų simptomai yra persipynÄ™, todÄ—l tiksliai klasifikuoti nuotaikos sutrikimus yra sunku. Paskaitų metu plačiau […]

KognityvinÄ—s psichologijos atsiradimui pats pirmasis pagrindÄ… padÄ—jo psichofizikos iÅ¡radÄ—jas, eksperimentinÄ—s psichologijos Å¡alininkas Gustav Fechner (1801 – 1887), kuris įrodÄ— ryšį tarp kÅ«no ir minčių, proto. G. Fechner įkvÄ—pÄ— daugelį mokslininkų ir filosofų, tarp jų buvo ir vokiečių medicinos daktaras, psichologas, fiziologas Vilhelmas Vundtas (1832 – 1920). 1871 m. jis pradÄ—jo raÅ¡yti darbÄ…, kuris vÄ—liau istorijoje […]

Meno terapija (jei nenurodoma kitaip – kalbama apie dailÄ—s terapijÄ…) Meno terapija atsirado 1938 m. Šį terminÄ… pasiÅ«lÄ— anglų dailininkas Andrijanas Hillas (Andrian Hill). KartÄ…, apsilankÄ™s sergančiųjų plaučių ligomis ligoninÄ—je, pajuto ten tvyrojusį liÅ«desį ir prislÄ—gtÄ… nuotaikÄ…. Jis spontaniÅ¡kai pasiÅ«lÄ— ligoniams pieÅ¡ti. Po kelių dienų dailininkas pastebÄ—jo, kad pieÅ¡imo procesas vyresnio amžiaus žmonÄ—ms suteikia daug […]

Kas yra psichoterapija? Tai stiprus ir įtakingas poveikio žmogaus asmenybei, jos vystimuisi, psichinei būsenai metodas. Šis poveikis gali padėti žmonėms išspręsti kliniškai apibūdinamas problemas, sumažinti kliniškai pasireiškiančių sutrikimų mastą arba visiškai juos panaikinti.

Nerimas – tai laukimas kažko negera, vidinė įtampa. Žmogus tikrai nežino kas gali atsitikti, bet jaučia, kad atsitiks kažkas bloga. Nerimui būdinga vidinė įtampa, žmogus negali nustygti vietoje, sutrinka jo apetitas, miegas, psichinė veikla būna susijusi tik su šiomis mintimis ir išgyvenimais.

Å io skyrelio tikslas buvo pristatyti įvairius požiÅ«rius į ligÄ… ir sveikatÄ…. Buvo pakalbÄ—ta apie psichologines teorijas – humanizmÄ…, egzistencializmÄ…, psichoanalizÄ™ ir t.t., ir apie biologinį požiÅ«rį į ligÄ…. Taigi natÅ«raliai kyla klausimas, kuris požiÅ«ris yra teisingiausias?

Remiantis biologiniu požiūriu ( dar vadinamas medicininiu arba ligos modeliu) teigiama, kad psichikos sutrikimus lemia įvairūs biologiniai procesai. Pagrindiniai biologiniai faktoriai yra:

Parengė Aleksandras Malinauskas, SMF-4 Trumpai apie humanistinę psichologiją. Humanistinės psichologijos pagrindiniai postulatai remiasi į teiginį, kad žmogus yra aukščiausia vertybė. Konkrečiai psichologinėje sferoje galima išvesti du pagrindinius teiginius: • Kiekvienas žmogus yra unikalus. • Kiekvieno žmogaus prigimtis iš esmės yra pozityvi.

Nerimas ir nerimo neurozÄ— (pgl A. Beck) Daugelis mokslininkų nerimÄ… laiko kaip organizmÄ… mobilizuojančiÄ… reakcijÄ… į pavojų. Tačiau dabar yra žinoma, kad nerimas nebÅ«tinas, kad organizmas suaktyvÄ—tų. Netgi žinome pavydžių, kai nerimas galÄ—tų trukdyti ir pats kelti pavojų gyvybei (pvz. Sustingimas esant fizinei grÄ—smei).Nerimas yra patiriamas po situacijos įvertinimo ir iÅ¡gyvenamas kartu su prisitaikančiuoju elgesiu, […]

NERIMAS Nerimas užima vienÄ… svarbiausių vietų tiek įvairiausių gyvenimo problemų psichodinamikoje, tiek ir psichopatalogijoje. Pirmiausia nerimas – tai signalas, įspÄ—jantis apie pavojų, grÄ—smÄ™, ir Å¡ia prasme jis ne mažiau vertingas negu skausmas. Nerimas yra ypač reaktyvi bÅ«sena fiziologiniu požiÅ«riu. Jis sukelia fiziologinius pokyčius, parengiančius organizmÄ… kovai – pasitraukti ar prieÅ¡intis. Å iuo požiÅ«riu nerimas panaÅ¡us į […]

2008 09

Sigmund Freud (1856-1939) 1885m. Freudas baigÄ™s studijas Paryžiuje pradÄ—jo dirbti kartu su Jean Charcot. Jie tuo metu privačiai gydÄ— isteriÅ¡kus pacientus. Isterija buvo laikoma daugiausiai moterų liga, pasireiÅ¡kiančia tokiais simptomais kaip paralyžius, aklumas ir apkurtimas. Å ie simptomai rodÄ— neurologinį ligos pagrindÄ…, tačiau nebuvo rasta jokių organinių pakitimų. Charcot pastebÄ—jo, kad isterijos simptomus galima gydyti taikant […]

Parengė Radvilė Ramonaitė SMF-4 „To be, or not to be, that is the question“,- klasikinis egzistencializmo teiginys. Europoje egzistencinis požiūris kilo iš filosofinių Sartre, Kierkegaard, Heideggard darbų ir psichiatrų kaip Binswanger, Boss, Frankl po Antrojo Pasaulinio karo.

Nerimas yra emocinÄ— bÅ«sena, kuriai bÅ«dingi fizinÄ—s įtampos simptomai ir samprotavimai apie ateitį. NerimÄ… pažįsta dauguma sveikų žmonių. Esame jį patyrÄ™ laukdami egzaminų, reikÅ¡mingų žinių, jaudindamiesi dÄ—l santykių ir t.t. Vis dÄ—lto tiksliai apibrėžti, kas yra nerimas yra sunku, nes jis gali apimti subjektyvų neramumo jausmÄ…, specifinį elgesį (pavyzdžiui, negalÄ—jimas nusÄ—dÄ—ti vietoje) ar fiziologines reakcijas […]

Filmas „O kaip Bobas?” (What about Bob?) pasakoja komiÅ¡kÄ… paciento, turinčio krÅ«vÄ… nusiskundimų pačiomis įvairiausiomis nerimo reakcijomis, ir jo psichoterapeuto santykių istorijÄ…. Skirtingai nuo filmų, kuriuos jau žiÅ«rÄ—jome Å¡io kurso metu, Å¡is filmas neiÅ¡siskiria ypatinga menine verte ir yra tiesiog smagi Å¡eimos komedija. Filmas buvo suskurtas 1991, jį režisavo Frank Oz. Filme pagrindinius vaidmenis atlieka […]

Neurolingvistinis programavimas (NLP) – turbÅ«t kontroversiÅ¡kiausia ir garsiausia taikomosios elgesio psichologijos atmaina. Teorinis neurolingvistinio programavimo modelis buvo suprojektuotas JAV R. Bandler‘io (programuotojo) ir J. Grinder‘io(lingvistikos profesoriaus) 1975metais, kad atskleistų struktÅ«ras, egzistuojančias kiekvieno žmogaus elgesyje, ir padÄ—tų jį keisti. Pavadinimas, pagal Bandler ir Grinder, reiÅ¡kia, kad asmuo yra minties-kÅ«no sistema su ryÅ¡iais tarp vidinÄ—s patirties (neuro), kalbos […]

Pagrindiniai pokyčiai, lyginant naujÄ…sias su klasikine pscihoanalitine kryptimi: Susitikimų skaičius sumažėjo nuo 5 iki 3 per savaitÄ™, visas gydymas gali trukti iki 1,5 metų. Terapeutas sÄ—di prie stalo prieÅ¡ais pacientÄ…, o ne už paciento. Pastebima daugiau lankstumo: terapijose nebÅ«tinai naudojamas laisvųjų asociacijų metodas, sapnų analizÄ—. KlasikinÄ—je analizÄ—je bendraudavo tik terapeutas ir pacientas, dabar įtraukiami Å¡eimos […]

Istorija. TransakcinÄ—s analizÄ—s kÅ«rÄ—ju yra laikomas E. Berne (1910 – 1970), kuris dar mokydamasis psichoanalizÄ—s nebijojo mesti iÅ¡Å¡Å«kį froidistinÄ—ms sÄ…vokoms. Pirmame straipsnyje jis nurodÄ— kaip prieina prie ego bÅ«senos koncepsijų, atskirdamas suaugusį nuo vaiko, antrame savo straipsnyje jis iÅ¡vystÄ— triadinÄ™ schemÄ…, kuri dabar naudojama (TÄ—vas, SuaugÄ™s, Vaikas), trečiasis straipsnis “TransakcinÄ— analizÄ—: grupinÄ—s terapijos nauja ir […]

Žemiau pateikiami klausimai, kuriuos tyrÄ—jas turÄ—tų sau užduoti planuodamas tyrimÄ…. Å iuos klausimus radau senučiukÄ—je klinikinÄ—s psichologijos knygoje, tačiau jie man ir Å¡iandien atrodo labai aiÅ¡kÅ«s ir struktÅ«ruojantys. Holt (1965) visÄ… laikÄ… pabrėžia, kad reikia galvoti apie rezulatatÄ… ir jo pritaikomumÄ…. Taigi tyrimų esmÄ— yra ne tyrimas, o tai, kÄ… jis turi duoti. GalbÅ«t Holt klausimai padÄ—s […]

Moksliniai tyrimai klinikinÄ—je psichologijoje yra susijÄ™ su rimtais etikos klausimais, dažnai tyrimo objektu yra padidinto pažeidžiamumo grupÄ—s – asmenys sergantys psichikos ligomis, esantys stacionare, iÅ¡gyvenantys krizes. Etikos dilemų gali kilti ir atliekant poveikių metodų tyrimus (pvz.: taikant nepatvirtintus gydymo bÅ«dus, kurie potencialiai gali bÅ«ti ne tik naudingi, bet ir žalingi pacientui). ÄŒia pateikiami keli esminiai […]

Koreliaciniai tyrimai Koreliaciniai tyrimai yra atliekami, kai mus domina ryšiai tarp dviejų ar daugiau reiškinių. Pavyzdžiui, koreliacija tarp gyvenimo kokybės ir depresijos. Tačiau koreliaciniai tyrimai leidžia tik nustatyti ryšį, bet neleidžia vertinti jo priežastingumo.

Nors klinikinÄ—je psichologijoje dažnai stengiamasi tyrinÄ—ti reiÅ¡kinių ryÅ¡ius, priežastis, t.y. eiti „gilyn”, ne mažiau svarbu žinoti, kiek vienas ar kitas reiÅ¡kinys yra paplitÄ™s, koks problemų mastas. Å iam tikslui yra naudojami epidemiologiniai tyrimai. 

Fokus grupÄ—s Fokus grupÄ—s – tai kokybinis tyrimo metodas, pagrįstas diskusija mažoje grupÄ—je. KlinikinÄ—s psichologijos tyrimai, pagrįsti tokia metodologija, paprastai atliekami organizuojant serijÄ… mažų grupelių, kuriose aptariami tyrimo klausimai, o vÄ—liau tiriamųjų pasisakymai analizuojami remiantis kokybine metodologija. Tyrimui svarbi tema dažniausiai pateikiama iÅ¡ anksto numatytų klausimų serija, tačiau tyrimui taip pat gali bÅ«ti naudojami ir […]

Stebėjimas yra vienas seniausių tyrimo metodų, stebėjimo įgūdžiai yra svarbūs ne vien atliekant mokslinius tyrimus, tačiau ir kasdieniniame psichologo darbe. Stebėjimas gali būti suskirstytas į nesistemingą, natūralų ir kontroliuojamą.

Atvejų analizÄ— yra klasikinis klinikinÄ—s psichologijos tyrimo metodas. Tai intensyvi vieno žmogaus studija. Savo prigimti Å¡is tyrimo metodas yra „atrandantis”, jo tikslas – remiantis konkrečiu atveju kelti hipotezes apie sudÄ—tingus psichologinius mechanizmus ir ryÅ¡ius.

Klinikinė psichologija, kaip ir bet kuri kita psichologijos disciplina negalėtų vystytis be mokslinių tyrimų. Viso smalsumo pagrindas ir mokslinių tyrimų variklis yra sveikas skepticizmas, kuris padeda suabejoti teorijomis, nusistovėjusiais pagalbos būdais, skatina ieškoti efektyvesnių kelių klientui padėti.

Prisukamas apelsinas (A Clockwork Orange) – 1971m. Stanley Kubrick filmas, sukurtas pagal to paties pavadinimo Anthony Burgess futuristinį satyrinį romanÄ…. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka Malcolm McDowell. Sunku šį filmÄ… trumpai apibÅ«dinti. Tai satyrinis, dekoratyvus, simbolių prikaiÅ¡iotas ir paauglių žargonu pasakojamas pasakojimas apie delikventinį elgesį, smurtÄ…, visuomenÄ—s bandymus su tuo kovoti, moralÄ™ ir dehumanizacijÄ…, elgesio terapijÄ…, neaiÅ¡kias gÄ—rio […]

Karalius žvejys (The Fisher King) – 1991 metais Terry Gilliam režisuotas filmas, pasakojantis dviejų gyvenime pasimetusių žmonių istorijÄ…. Filme vaidina tokios žvaigždÄ—s kaip Jeff Bridge, Robin Williams, Mercedes Ruehl ir kt. Šį filmÄ… rekomenduoju temai apie psichikos sveikatÄ…, normÄ… ir patologijÄ…. KodÄ—l? Pirmiausia dÄ—l to, kad net filmo žanras – komedija / drama – rodo tÄ… […]

Psichikos sveikatos ir ligos samprata Å io straipsnelio tikslas – pabandyti plačiau pristatyti kasdieniniame gyvenime gana įprastas sÄ…vokas – ligÄ… ir sveikatÄ…. Tai yra sunkiau, nei gali pasirodyti iÅ¡ pirmo žvilgsnio. Kadangi daug Å¡ia tema galvojau raÅ¡ydama savo disertacijÄ… „Depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu”, Å¡is straipsnis iÅ¡ esmÄ—s yra atskiros […]

2008 08

Psichologinių filmų retrospektyvÄ… pradÄ—s Milos Forman 1975 metais sukurtas filmas “Skrydis virÅ¡ gegutÄ—s lizdo” (One Flew Over the Cuckoo’s Nest), paremtas Ken Kesey tokio pat pavadinimo romanu. Å is filmas pradeda kursÄ… ne vien dÄ—l to, jog jis yra apie psichiatrinÄ™ ligoninÄ™, kad jis buvo įvertintas net penkiais Oskarais (geriausias aktorius, geriausia aktorÄ—, geriausias režisierius, geriausias […]

Klinikinei psichologijai kaip savarankiškai psichologijos sričiai yra šiek tiek daugiau nei 100 metų.

http://www.lhpa.lt/joke.html – Siunčiu nuorodÄ… į Rimvydo Budrio “Humanistinius etiudus”, kuriuose su gera humoro doze žvelgiama į psichoterapijÄ… Lietuvoje ir į psichoterapeuto savÄ™s paties paieÅ¡kas.

http://niekoblogo.lt/ – tai nuoroda į Pauliaus Rymeikio puslapį, kuriame galima rasti asmeninių pamÄ…stymų temomis, kurios svarbios ir klinikinei psichologijai. Apie buvimÄ… čia ir dabar, apie buvimÄ… savimi ir apie tai, kaip bÅ«ti laimingu. Geras puslapis, kai norisi mÄ…styti drauge su kitu.

KodÄ—l iÅ¡ viso yra svarbu užduoti šį klausimÄ…? Jei klinikinÄ— psichologija yra mokslas, tuomet jÄ… galima struktÅ«ruoti, klasifikuoti, sistematizuoti, jos mokyti ir iÅ¡mokti. Jei tai menas, tuomet jo irgi galima mokytis, tačiau tik iki tam tikros ribos – juk meno esmÄ— yra ta, kad tai kažkas labai individualaus, asmeniÅ¡ko, intuityvaus. Taigi klausimas, ar klinikinÄ— psichologija […]

Antrasis svarbus klausimas pradedant klinikinÄ—s psichologios studijas – kas yra klinikinis psichologas? Daugelyje Å¡alių teisÄ— vadintis klinikiniu psichologu yra įgyjama tik baigus specializuotÄ… klinikinÄ—s psichologijos magistro ar doktorantÅ«ros studijų programÄ… ir turint atitinkamÄ… praktinÄ—s veiklos licencijÄ….

Å is blog’as yra skirtas klinikinÄ—s psichologijos studijoms, taigi pirmas klausimas, į kurį reikia atsakyti - kas yra klinikinÄ— psichologija. Pats pavadinimas “klinikinÄ— psichologija” tarsi nurodo, kad tai yra psichologijos sritis susijusi su klinika, t.y. sutrikimais, konkrečiai psichopatologija. Pavyzdžiui, Psichologijos enciklopedijoje pateikiamas toks klinikinÄ—s psichologijos apibrėžimas: “KlinikinÄ— psichologija – plati disciplina, užsiimanti moksliniais psichopatologijos tyrimais ir asmenų su […]

Pagal temas:

Apie klinikinÄ™ psichologijÄ…

Å is blog’as yra skirtas klinikinÄ—s psichologijos studijoms, taigi pirmas klausimas, į kurį reikia atsakyti - kas yra klinikinÄ— psichologija. Pats pavadinimas “klinikinÄ— psichologija” tarsi nurodo, kad tai yra psichologijos sritis susijusi su klinika, t.y. sutrikimais, konkrečiai psichopatologija. Pavyzdžiui, Psichologijos enciklopedijoje pateikiamas toks klinikinÄ—s psichologijos apibrėžimas: “KlinikinÄ— psichologija – plati disciplina, užsiimanti moksliniais psichopatologijos tyrimais ir asmenų su […]

Antrasis svarbus klausimas pradedant klinikinÄ—s psichologios studijas – kas yra klinikinis psichologas? Daugelyje Å¡alių teisÄ— vadintis klinikiniu psichologu yra įgyjama tik baigus specializuotÄ… klinikinÄ—s psichologijos magistro ar doktorantÅ«ros studijų programÄ… ir turint atitinkamÄ… praktinÄ—s veiklos licencijÄ….

KodÄ—l iÅ¡ viso yra svarbu užduoti šį klausimÄ…? Jei klinikinÄ— psichologija yra mokslas, tuomet jÄ… galima struktÅ«ruoti, klasifikuoti, sistematizuoti, jos mokyti ir iÅ¡mokti. Jei tai menas, tuomet jo irgi galima mokytis, tačiau tik iki tam tikros ribos – juk meno esmÄ— yra ta, kad tai kažkas labai individualaus, asmeniÅ¡ko, intuityvaus. Taigi klausimas, ar klinikinÄ— psichologija […]

Klinikinei psichologijai kaip savarankiškai psichologijos sričiai yra šiek tiek daugiau nei 100 metų.

AsmenybÄ—s sutrikimai

AsmenybÄ— – tai konkrečiam žmogui bÅ«dingos mÄ…stymo, elgesio ir jausmų tendencijos, kurios lemia gan stabilius bÅ«dus, kuriais bendraujama su kitais žmonÄ—mis bei reaguojama į gyvenimo iÅ¡Å¡Å«kius. AsmenybÄ—s sutrikimų kategorija yra viena iÅ¡ labiausiai kritikuojamų ir diskutuotinų, nes riba, tarp keistos, bet dar „nesutrikusios” asmenybÄ—s ir asmenybÄ—s sutrikimo yra gana neaiÅ¡ki. TLK-10 apibrėžia esminius požymius, kurie […]

Šiame darbe aptariamos tarpasmeninės psichoterapijos taikymo galimybės ir principai gydant ribinės asmenybės sutrikimą turinčius asmenis. Aptariama, kas yra tarpasmeninė psichoterapija ir ribinės asmenybės sutrikimas, kodėl tarpasmeninė psichoterapija tinka gydyti ribinės asmenybės sutrikimą turinčius asmenis. Pabaigoje apibūdinamos individualios ir grupinės tarpasmeninės psichoterapijos formos.

PrisiriÅ¡imo teorija Å ios teorijos pradininkas Bowbly teigÄ—, kad tarp besirÅ«pinančio asmens (tÄ—vų, globÄ—jų) ir vaiko  gali bÅ«ti skirtingo tipo ryÅ¡ys,  kuris skirtas tam, kad reguliuotų vaiko emocinį patyrimÄ… ir elgesį. IÅ¡ evoliucinÄ—s perspektyvos artimų santykių formavimas yra tam, kad suteiktų saugumÄ… ir apsaugÄ…, kurie automatiÅ¡kai padidina kÅ«dikio iÅ¡gyvenimÄ… (Bowbly, 1696). Ainsworth ir jos kolegos atlikÄ™ […]

Karlas Gustavas Jungas (1875 – 1961) – Å¡veicarų psichologas, analitinÄ—s psichologijos kÅ«rÄ—jas, filosofas. K. Jungas iÅ¡vystÄ— Z. Froido psichoanalizinÄ™ teorijÄ…, įvesdamas kolektyvinÄ—s pasÄ…monÄ—s ir archetipo sÄ…vokas.

AsmenybÄ—s sutrikimas – tai visuma stabilių asmenybÄ—s bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymÄ… prie aplinkos sÄ…lygodami socialinÄ—s, darbinÄ—s veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresÄ…. Vienas pitmųjų asmenybÄ—s sutrikimų paplitimo tyrimų buvo Esseno-Mollerio tyrimas 1956 metais, kuriuo nustatyta, kad asmenybÄ—s sutrikimai bÅ«dingi 29% vyrų ir 19% moterų. Tačiau vÄ—liau, keičiantis diagnostikos kriterijams ir tobulÄ—jant tyrimo metodams, Å¡ių sutrikimų […]

Parengė: Lina Morkytė Asmenybės sutrikimas – tai ryškus asmens charakterio struktūros ir elgesio tendencijų sutrikimas, apimantis kelias asmenybės pasireiškimo sritis ir beveik visada susijęs su didesniais asmeninio ir socialinio funkcionavimo sunkumais.

ParengÄ—: Viktorija JanuÅ¡kaitÄ—   AsmenybÄ—s sutrikimas – tai visuma stabilių asmenybÄ—s bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymÄ… prie aplinkos sÄ…lygodami socialinÄ—s, darbinÄ—s veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresÄ…. Bendriausia asmenybÄ—s sutrikimų klasifikacija – O.Kernbergo: EkscentriÅ¡kų asmenybÄ—s sutrikimų grupÄ—, į kuriÄ… įeina paranoidinis ir Å¡izoidinis asmenybÄ—s sutrikimas. Asmenys, kuriems bÅ«dingi Å¡ie sutrikimai, pasižymi keistu mÄ…stymu ir elgesiu. Jiems […]

AsmenybÄ—s sutrikimus tiria ir analizuoja psichoanalizÄ—s, humanistinÄ—s, socialinÄ—s ir kitų Å¡iuolaikinÄ—s psichologijos krypčių atstovai. Analizuodami asmenybÄ—s sutrikimus psichiatrai ir psichoterapeutai bando iÅ¡skirti medikamentinius ir terapinius gydymo bÅ«dus bei pateikti iÅ¡samiÄ… įvairių sutrikimų klasifikacijÄ…. Kiekvienas asmenybÄ—s sutrikimas turi konkrečių vienodų ir skirtingų t.y. bÅ«dingų tik tam sutrikimui simptomų tačiau, kai asmenybÄ—s sutrikimÄ… papildo kitas psichikos sutrikimas, […]

Parengė: Alicija Volyniec Egzistencinis požiūris susitelkia ties pasirinkimų laisve savam gyvenime formavimu. Moko, kad kiekvienas yra atsakingas už savo pasirinkimus. Žmogus būdamas laisvas rinktis pats sprendžia kuo jis taps, ką jis veiks, kaip realizuos save. Kiekvieno asmens unikalumas suformuoja savą, unikalią asmenybė. Formavimo etapas prasideda jau ankstyvoje vaikystėje.

Å izofrenija

PradÄ—ti šį raÅ¡inį norisi nuo A.Kepinski minčių. Savo knygoje „Gyvenimo ritmas” (2008) jis raÅ¡o: Niekas neabejoja, kad Å¡izofrenija – liga; tai liudija daugybÄ— kančių, kamuojančių jos iÅ¡tiktus žmones. Tačiau negalima neigti, kad Å¡i liga turi kažkokio taurumo, bÅ«tent to, kad specifinÄ—s žmogiÅ¡kos ypatybÄ—s katastrofiÅ¡kai hipertrofuojamos (228 psl.). IÅ¡ tiesų, Å¡izofrenija visuomet kÄ—lÄ— savotiÅ¡kÄ… susidomÄ—jimÄ…. Vargu […]

Kristina KymantaitÄ— PsichodinaminÄ—s Å¡izofrenijos teorijos. Sigmund Freud IstoriÅ¡kai S.Freud davÄ— pradžiÄ… psichodinaminių Å¡izofrenijos teorijų kÅ«rimui. Jo manymu, Å¡izofrenija tiksliausiai apibÅ«dinama kuomet asmuo nukreipia libidinÄ™ energijÄ… nuo vidinių objektinių reprezentacijų arba realių iÅ¡orÄ—s objektų į save. Sergant Å¡izofrenija iÅ¡orinÄ™ realybÄ™ ir santykius joje keičia vidinių objektų ryÅ¡ių reprezentacijos bei santykiai fantazijose. Tai lemia pacientų nesugebÄ—jimÄ… sukurti […]

Visos šiame darbe aprašomos terapijos yra kaip papildomi šizofrenijos gydymo būdai, kurie gali būti naudojami kartu su antipsichotiniais (neuroleptiniais) vaistais. Šios terapijos pridedamos prie standartinės priežiūros padeda žmonėms su šizofrenija pagerinti jų visuotinę, psichinę būklę ir socialinį funkcionavimą.

Humanistinis požiÅ«ris į ligÄ…. Humanistai teigia, kad sveikata nÄ—ra bÅ«klÄ—, o procesas nukreiptas į saviaktualizacijÄ… ir atitinkantis norus, troÅ¡kimus. Sveikas asmuo siekia aktualizuotis ir gyventi autentiÅ¡kÄ… gyvenimÄ…,  sergantis asmuo yra negatyvus, iÅ¡kreiptas ir liguistas, o jo vidiniai ryÅ¡iai sutrÅ«kinÄ—jÄ™. Pagal humanistus žmogus gali sÄ…moningai rinktis, jis turi tikslus vertybes ir prasmes, ir įgyja patyrimÄ… apie […]

Kas yra Å¡izofrenija? Å izofrenija yra psichozÄ—. Kitaip tariant, sunkus psichikos sutrikimas, kai asmens emocijos, mÄ…stymas, vertinimas ir tikrovÄ—s suvokimas yra taip pakitÄ™, jog labai pablogÄ—ja jo gebÄ—jimas reikiamai tvarkytis. Sergančiam žmogui gali atrodyti, kad įjungtas TV siunčia įsakymus veikti, kambarys gali bÅ«ti pripildytas nuodingų dujų, o ant langų Å¡liaužioja Å¡imtai gyvačių. Ä®sivaizduokite tai ir suprasite, […]

Įdomybės

Mokslininkai nustatÄ—, kad Å¡okis lavina itin svarbius žmogaus gebÄ—jimus ir mažina silpnaprotystÄ—s rizikÄ…. Smegenų tyrinÄ—tojai Stevenas Brownas iÅ¡ Kanados Burnaby Simon Fraser universiteto ir Michaelas Martinezas iÅ¡ Teksaso universiteto atliko tyrimÄ…, kurio metu nustatÄ—, kokios smegenų sritys suaktyvÄ—ja Å¡okant. Tyrimo metu penkioms moterims ir penkiems vyrams – profesionaliems tango Å¡okÄ—jams – buvo atlikta branduolinio rezonanso tomografija.

Filmai

Psichologinių filmų retrospektyvÄ… pradÄ—s Milos Forman 1975 metais sukurtas filmas “Skrydis virÅ¡ gegutÄ—s lizdo” (One Flew Over the Cuckoo’s Nest), paremtas Ken Kesey tokio pat pavadinimo romanu. Å is filmas pradeda kursÄ… ne vien dÄ—l to, jog jis yra apie psichiatrinÄ™ ligoninÄ™, kad jis buvo įvertintas net penkiais Oskarais (geriausias aktorius, geriausia aktorÄ—, geriausias režisierius, geriausias […]

Karalius žvejys (The Fisher King) – 1991 metais Terry Gilliam režisuotas filmas, pasakojantis dviejų gyvenime pasimetusių žmonių istorijÄ…. Filme vaidina tokios žvaigždÄ—s kaip Jeff Bridge, Robin Williams, Mercedes Ruehl ir kt. Šį filmÄ… rekomenduoju temai apie psichikos sveikatÄ…, normÄ… ir patologijÄ…. KodÄ—l? Pirmiausia dÄ—l to, kad net filmo žanras – komedija / drama – rodo tÄ… […]

Prisukamas apelsinas (A Clockwork Orange) – 1971m. Stanley Kubrick filmas, sukurtas pagal to paties pavadinimo Anthony Burgess futuristinį satyrinį romanÄ…. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka Malcolm McDowell. Sunku šį filmÄ… trumpai apibÅ«dinti. Tai satyrinis, dekoratyvus, simbolių prikaiÅ¡iotas ir paauglių žargonu pasakojamas pasakojimas apie delikventinį elgesį, smurtÄ…, visuomenÄ—s bandymus su tuo kovoti, moralÄ™ ir dehumanizacijÄ…, elgesio terapijÄ…, neaiÅ¡kias gÄ—rio […]

Filmas „O kaip Bobas?” (What about Bob?) pasakoja komiÅ¡kÄ… paciento, turinčio krÅ«vÄ… nusiskundimų pačiomis įvairiausiomis nerimo reakcijomis, ir jo psichoterapeuto santykių istorijÄ…. Skirtingai nuo filmų, kuriuos jau žiÅ«rÄ—jome Å¡io kurso metu, Å¡is filmas neiÅ¡siskiria ypatinga menine verte ir yra tiesiog smagi Å¡eimos komedija. Filmas buvo suskurtas 1991, jį režisavo Frank Oz. Filme pagrindinius vaidmenis atlieka […]

Tiltas (The Bridge) – 2006 metais Eric Steel sukurtas dokumentinis filmas apie žmones, kurie 2004 metais pasirinko mirtį nuÅ¡okdami nuo Auksinių vartų tilto San Franciske, JAV. Auksinių vartų tiltas yra savotiÅ¡ka mirties Meka – per metus čia vidutiniÅ¡kai įvyksta apie 24 savižudybes. Eric Steel filmuodamas beveik visus metus sugebÄ—jo užfiksuoti 23 savižudybÄ—s aktus. Savo filme […]

Requiem svajonei (Requiem for a Dream) – tai 2000 metais Darren Aronofsky sukurtas filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka Ellen Burstyn, Jared Leta, Jennifer Connely ir Marlon Wayans. Filme gvildenama priklausomybÄ—s tema, atskleidžiamos įvairios jos formos ir pasekmÄ—s, todÄ—l Å¡is filmas dažnai lyginamas su kitais filmais apie narkotikus, tokiais kaip Traukinių žymÄ—jimas (Trainspotting) ar BaimÄ— ir […]

Nuostabus protas (A Beautiful Mind) – tai 2001 m. Ron Howard sukurtas filmas apie Nobelio premijos laureato ekonomikos srityje John Forbes Nash gyvenimÄ…. Filmas buvo pastatytas pagal to paties pavadinimo Sylvia Nasar knygÄ…, kuri 1998 buvo nominuota Pulizer premijai. Pats filmas taip pat susilaukÄ— gerų įvertinimų ir buvo apdovanotas keturiais Oskarais. Filme vaidina tokios žvaigždÄ—s […]

Prozac Nation sukurtas Elizabeth Wurtzel to paties pavadinimo autobiografinÄ—s knygos motyvais. Režisierius Erik Skjoldbjærg, pagrindinį vaidmenį atlieka Christina Ricci. E.Wurtzel knyga yra gerokai žinomesnÄ— nei filmas. 2001 metais sukurtas filmas niekada taip ir nebuvo iÅ¡leistas JAV. Filmas susilaukÄ— labai griežtos kritikos. Pavyzdžiui, Rotten Tomatoes puslapyje filmas gavo tik 27% gerų įvertinimų. Filmas labai stipriai kritikuojamas […]

Iris yra 2001 metais režisieriaus Richard Eyre sukurtas filmas apie žymios airių kilmÄ—s raÅ¡ytojos Iris Murdoch ir jos vyro John Bayley gyvenimÄ…. Filmas paremtas J.Bayley atsiminimų knyga „Elegija Iris”. Å is filmas galÄ—tų bÅ«ti tinkamas dviems klinikinÄ—s psichologijos temos. IÅ¡ vienos pusÄ—s, tai filmas apie senatvÄ™ ir Alzheimerio ligÄ…, tačiau, kita vertus, filme svarbi ne tik […]

Jaunas Å¡irdyje (Young@Heart) yra 2007 metais Stephen Walker sukurtas dokumentinis filmas apie senų žmonių chorÄ…. Tai nepaprastas choras. Vidutinis choro dalyvių amžius yra 81 metai ir jie dainuoja klasikines roko dainas! KodÄ—l bÅ«tent Å¡is filmas? PaskutinÄ™ paskaitÄ…, kai žiÅ«rÄ—jome filmÄ… “Iris”, iÅ¡ studentų iÅ¡girdau Å¡iek tiek liÅ«desio ir nerimo, susijusio su senatve, todÄ—l labai norÄ—josi […]

Sunku surasti filmų, kuriuose bÅ«tų giliai nagrinÄ—jami psichologiniai sunkumai vaikystÄ—je. Filmas, kurį siÅ«lau Å¡iai paskaitai, taip pat tik iÅ¡ dalies atitinka paskaitos temÄ…. What’s Eating Gilbert Grape yra 1993 metais Lasse Hallström sukurtas filmas, kuriame pasakojama ne tiek vaikų, kiek visos Å¡eimos istorija, kurioje skirtingo amžiaus broliai ir seserys bando savotiÅ¡kai prisitaikyti prie jiems gyvenimo […]

sveiki, siunciu jums filmo nuoroda, kuris mano manymu labai tiktu potrauminio streso temai… Radvile Ramonaite  

Mary ir Max (Mary and Max) – tai 2009 metais  Adam Elliot sukurtas animacinis filmas apie neįprastÄ… aÅ¡tuonmetÄ—s mergaitÄ—s iÅ¡ Australijos ir 44 metų Aspergerio sindromu sergančio nutukusio niujorkiečio žydo draugystÄ™. Filmas skaidrus ir tragikomiÅ¡kas, beveik nespalvotas, tačiau paliekantis gilų emocinį įspÅ«dį. KlinikinÄ—s psichologijos temai filmas naudingas tuo, kad su sveiko humoro doze čia kalbama […]

PaukÅ¡tukas (Birdy) 1984 metais Alan Parker sukurtas filmas, kuriame gvildenamos draugystÄ—s, karo ir jo pasekmių fizinei ir psichikos sveikatai temos. Pagrindinius vaidmenis atlieka Matthew Modine ir Nicolas Cage. PaukÅ¡tukÄ… (Birdy) pirmÄ… kartÄ… pažiÅ«rÄ—jau dar studijuodama bakalauro studijose ir tai buvo vienas pirmųjų filmų, nuo kurių prasidÄ—jo mano domÄ—jimasis psichikos sutrikimų vaizdavimu kine. Nors, kaip ir […]

Dalia KarpovaitÄ—, Arlandas Maziliauskas “Prisukamas apelsinas“ (1971) yra provokuojantis ir didžiulį atgarsį visuomenÄ—je sukÄ—lÄ™s filmas, kuris paliko gilų antspaudÄ… kino istorijoje. Verta paminÄ—ti, jog D. Britanijoje režisieriaus Stanley Kubrick kÅ«rinys buvo uždraustas dÄ—l visuomenÄ—je sukelto atgarsio ir bandymo imituoti filme atliktus nusikaltimus realybÄ—je. Nors „Prisukamas apelsinas“ sukurtas dar 1971 metais, jis ir Å¡iais laikais iÅ¡lieka […]

Inga ArÅ«naitÄ— Filmas „Donnie Darko“ – tai fantastikos elementais perpinta drama apie problemų turintį vaikinÄ… ir 28 jo gyvenimo dienas, belaukiant pasaulio pabaigos, apie kuriÄ… jį perspÄ—jo aukÅ¡ta bÅ«tybÄ— persirengusi kiÅ¡kiu. Filmas prasideda Donio iÅ¡sigelbÄ—jimu nuo ant jo kambario užkritusio lÄ—ktuvo variklio ir tÄ™siasi vaizduojant įvairias vaikino haliucinacijas, asocialaus elgesio iÅ¡puolius ir pastangas iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykių […]

KamilÄ— MiliuÅ¡aitÄ—, Samuelis LukoÅ¡ius „Amerikos grožybÄ—s“ – stulbinamo populiarumo sulaukÄ™s 1999 m. Samo Mendes filmas, apdovanotas penkiais „Oskarais”, trimis „Aukso gaubliais”, prancÅ«zų „Cezariu“ kaip geriausias užsienio filmas. Å is filmas, vaizduodamas tipiÅ¡kÄ… Amerikos užmiestyje gyvenančiÄ…, iÅ¡ pažiÅ«ros laimingÄ… Å¡eimÄ…, kelia klausimus apie tikrÄ…sias žmogaus vertybes, apie bergždžias pastangas iÅ¡likti savimi Å¡iuolaikiniuose pompastikos, netikros Å¡ypsenos, kaukių, vaidybos, […]

Vaida Galkontaitė, Gintė Ulinskaitė-Pasečnik Filme „Kas griaužia Gilbertą Greipą“ vaizduojamas Gilberto Greipo gyvenimas. Jis prižiūri savo motiną, kuriai globa reikalinga dėl labai didelio svorio ir prižiūri savo jaunesnįjį brolį Arnį, turintį protinę negalią. Gydytojai prognozavo, kad Arnis nesulauks dešimties metų, tačiau netrukus jis švęs savo aštuonioliktąjį gimtadienį.

AuÅ¡ra MonkevičiÅ«tÄ—, Julita NikoraitÄ—, Povilas Sakalauskas   MÅ«sų komandos analizuotas filmas – romantinÄ— komedija „As good as it gets“, kuri sukurta 1997, režisierius James L. Brooks. Pagrindinis filmo herojus yra ekscentriÅ¡kas, vieniÅ¡as, aplinkinių nekenčiamas raÅ¡ytojas, kurio gyvenimas pradeda keistis atsiradus galimybei globoti kaimyno Å¡unį. Tai paskatina jį labiau domÄ—tis savo socialiniu pasauliu – susižavÄ—ti jį dažnai aptarnaujančia […]

Karina Avvad, Greta KuodytÄ—, Jovita NamajuÅ¡kaitÄ— Biografinis filmas „Walk the line“ („Ties jausmų riba“) pasakoja apie country dainininko Johnny Cash gyvenimÄ…. Režisierius pagrindine filmo aÅ¡imi pasirinko vaizduoti meilÄ™ tarp Johnny Cash ir dainininkÄ—s June Carter, kuri paskatina dainininkÄ… atsikratyti priklausomybių paskatintÄ… destruktyvų elgesį. Cash‘o gyvenimas nebuvo lengvas. VaikystÄ—je buvo nemylimas ir engiamas tÄ—vo, kaltinamas dÄ—l mylimo brolio […]

IndrÄ— DapÅ¡evičiÅ«tÄ— ir Kristina RusteikaitÄ— Septynios sielos (Seven pounds) – tai 2008 metais sukurtas Gabriele Muccino filmas. Å iame filme pasakojama apie vyrÄ…, kurio sÄ—kmingas gyvenimas pasikeičia per vienÄ… akimirkÄ…. Pagrindinio veikÄ—jo sukeltoje avarijoje žūsta jo sužadÄ—tinÄ— ir Å¡eÅ¡i žmonÄ—s, buvÄ™ kitoje maÅ¡inoje. Toliau rodomos Å¡io įvykio pasekmÄ—s herojui, kaip potrauminio streso sutrikimas lemia jo elgesį, […]

AgnÄ— KamaitÄ—, Vilma DÅ«dienė  Filmo “Myli – nemyli” (2002 m., rež. Laetitia Colombani) pradžioje matome aktorÄ—s Audrey Tautou veidelį, skÄ™stantį gÄ—lių jÅ«roje ir tai sudaro įspÅ«dį, jog žiÅ«rÄ—sime romantinÄ™ meilÄ—s istorijÄ….Nors filmas įvardintas kaip romantinis trileris, bet į tai visai nepanaÅ¡u. Filme Audrey Tautou vaidina AndželikÄ…, jaunÄ… simpatiÅ¡kÄ… meniÅ¡kos sielos studentÄ™, kuri laisvu laiku dirba kavinÄ—je […]

Dainora KasiliauskytÄ—, Eglė ŠadauskaitÄ—, Ugnė Vasiliauskaitė  Pagrindinis filmo herojus – Charlie patyrÄ— didelÄ™ netektį. Jis prarado savo žmonÄ… ir dukras , kurios žuvo lÄ—ktuvo katastrofoje. Vienoje filmo scenoje, kurioje teismo metu buvo sprendžiamas Charlie likimas dÄ—l to, ar jį uždaryti į psichiatrinÄ™ ligoninÄ™, buvo įvardijama, kad jam bÅ«dingas potrauminio streso sindromas (toliau – PTSS). Tokio tipo netektis […]

GintarÄ— AinytÄ—, UrtÄ— BenaitytÄ—, Jurgita LukminaitÄ— Filme „Black swan“ („Juodoji gulbė“) vaizduojamas anankastinis (arba obsesinis – kompulsinis) asmenybÄ—s sutrikimas. Å io asmenybÄ—s sutrikimo pagrindinis bruožas yra tobulumo siekimas (perfekcionizmas). ŽmonÄ—s, turintys šį sutrikimÄ…, jaučia perdÄ—tÄ… atsargumÄ…, ryÅ¡kų abejojimÄ…, susirÅ«pinimÄ… tvarka. Jiems pasireiÅ¡kia ir perdÄ—tas sąžiningumas, skrupulingumas, rigidiÅ¡kumas (griežtumas, nelankstumas, tvirtumas), pedantiÅ¡kumas, socialinių normų laikymasis, nenoras rizikuoti. Tokie žmonÄ—s […]

AgnÄ— KazakevičiÅ«tÄ—, Viktorija StonkutÄ— Filme vaizduojamas Aspergerio sindromas, kuris yra autistinis vystimosi sutrikimas. Šį sutrikimÄ… 1944 metais atrado vokiečių gydytojas dr. H. Aspergeris ir apraÅ¡Ä—, kaip sindromÄ…, kuriam nebÅ«dingas kalbinis ir kognityvinis atsilikimas, tačiau pasireiÅ¡kia sunkumai bendravime. Aspergerio sindromÄ… turintis asmuo gali pasirodyti keistas, nepritampantis prie aplinkinių bei turintis bendravimo, tarpusavio supratingumo ir emocinių kontakto problemų. […]

 Monika KarčiauskienÄ—, IndrÄ— ŽvirblytÄ— Režisierius: Darren Aronofsky Aktoriai: Ellen Burstyn, Jared Leto, Jennifer Connelly, Marlon Wayans, Christopher McDonald, Louise Lasser, Marcia Jean Kurtz. Žanras: Drama Metai: 2000 metai Requiem [sk. rekvijem; lot. requies (gal. requiem) – atilsis] vokalinis instrumentinis muzikos kÅ«rinys mirusiems pagerbti; bažnyčios muzikoje dar vadinamas gedulingosiomis miÅ¡iomis. Taigi, filmo pavadinime galime įžvelgti scenarijaus mums […]

Jonas Normantas Å iame filme vaizduojamas sutrikimas priskiriamas neuropsichologinių sutrikimų grupei. Tai istorija apie žmogų, kuris kenčia nuo anterogradinÄ—s amnezijos. AnterogradinÄ— amnezija apibÅ«dinama kaip visiÅ¡kas nesugebÄ—jimas įsiminti naujos informacijos (Dewar, Sala, Beschin, Cowan, 2009). Tai apima ir negalÄ—jimÄ… mokytis, kasdieninių darbų atlikimÄ…, kas labai apsunkina žmogaus gyvenimÄ…. Iki įvykio, kuris sukÄ—lÄ— amnezijÄ…, dažniausiai visÄ… įgyta informacija […]

DanutÄ— SavickaitÄ—, Irena PÄ—stininkienÄ— „Čarlis ir Å¡okolado fabrikas“ (2005) – fantastinis, nuotykių Timo Burtono filmas visai Å¡eimai, kuriame vaidina garsÅ«s aktoriai: Johnny Depp ir Helena Bonham Carter. Filme pasakojama apie berniukÄ… ÄŒarlį, gyvenantį nepasiturinčioje vargingoje Å¡eimoje su tÄ—vais ir seneliais. Jis ramus, geras, sąžiningas ir protingas, turintis svajonÄ™ patekti į Å¡okolado fabrikÄ…. To trokÅ¡ta viso […]

Tomas Norvilas, DomantÄ— UžusienytÄ—, Vaida ZasimavičiÅ«tÄ— „Mano vardas Khanas“ (My name is Khan) – tai 2010 metais Karan Johar sukurtas filmas apie vyro, sergančio Aspergerio sindromu, gyvenimÄ…. Tai istorija, kurioje netrÅ«ksta nei Å¡ypsenÄ… keliančių scenų, nei vietų, kuriose reikia nubraukti aÅ¡arÄ…. Filmas žiÅ«rovÄ… paperka nuoÅ¡irdumu, paprastumu ir žmogiÅ¡kumu. Pagrindinius vaidmenis Å¡iame filme sukÅ«rÄ— Shah Rukh Khan ir […]

Vilija PranevičiÅ«tÄ—, Milita LukÅ¡Ä—naitÄ— “THIN”- tai dokumentinis filmas apie keturių merginių, turinčių valgymo sutrikimus, gyvenimÄ… ir gydymo keliÄ…, reabilitacijos centre. Floridoje esantis Renfrew centras (3) siÅ«lo pagalbÄ… moterims, kurios turi valgymo sutrikimų, tokių kaip nervinÄ— anoreksija, bulimija, persivalgymo sutrikimas. Å iame filme rodoma, kokie yra realÅ«s merginų iÅ¡gyvenimai, nuopoliai ir nuosmÅ«kiai, kova su savimi ir liga. […]

Info apie renginius

Visus, norinčius susipažinti su egzistencinÄ—s terapijos praktika, kviečiame į HumanistinÄ—s ir egzistencinÄ—s psichologijos instituto organizuojamÄ… kasmetinį praktinį seminarÄ… (psichoterapinÄ— grupÄ— su teoriniu įvadu) “Gyvenimas ir psichoterapija”, kuris vyks spalio 14 – 17 d. BirÅ¡tone (BirutÄ—s 21, svečių namai „BirÅ¡tono tulpė“). Seminaro vedantieji – Rimantas KočiÅ«nas ir Julija Abakumova-KočiÅ«nienÄ— (BirÅ¡tonas). Užsiregistravus dalyviams iÅ¡ kitų Å¡alių, seminaras vyks […]

Kviečiame dalyvauti HumanistinÄ—s ir egzistencinÄ—s psichologijos instituto organizuojamame praktiniame seminare “Psichologinių krizių įveikimas”, kuris vyks Å¡.m. lapkričio 18 – 21 d. BirÅ¡tone (BirutÄ—s 21, svečių namai „BirÅ¡tono tulpė“). Kviečiame visus, besidominčius psichologine pagalba į krizines situacijas patekusiems asmenims, taip pat psichologinių krizių prevencija bei postvencija. Seminaro vedančioji – dr. Kristina Ona PolukordienÄ— (Vilnius), Jaunimo psichologinÄ—s […]

2011 m. vasario 11 – 13 d. BirÅ¡tone vyks praktinis seminaras „Įvadas į biblioterapiją“ (psichoterapinÄ—s grupÄ—s kontekste). Jis skirtas visiems besidomintiems įvairaus pobÅ«džio literatÅ«ros naudojimu praktiniame konsultavimo ir psichoterapijos darbe. Seminaro vedantysis – Aleksandras Alekseičikas, gydytojas psichoterapeutas, Vilniaus psichikos sveikatos centro Psichoterapijos skyriaus vadovas, HEPI dÄ—stytojas. Seminaras vyks rusų kalba. Dalyvavimo seminare mokestis – 260 […]

2011 m. balandžio 7 – 10 d. BirÅ¡tone vyks praktinis seminaras “Motina/DuktÄ— prieÅ¡ Raganas”. Seminaro dalyviai turÄ—s galimybÄ™ susipažinti su mitologinių ir istorinių siužetų panaudojimu moterų-vyrų santykių psichoterapijoje. Darbas vyks psichodramos grupÄ—s kontekste. Ä® seminarÄ… kviečiame visus besidominčius psichoterapijos ir mitologijos sÄ…sajomis. Seminaro vedantysis – Viesturs Rudzitis (Ryga), gydytojas, Å¡eimos psichoterapeutas, žinomas psichodramos specialistas, Rygos […]

2011 m. gegužės 26 – 29 d. BirÅ¡tone vyks teorinis – praktinis seminaras “Atleidimo fenomenas gyvenime ir psichoterapijoje”. Seminaro dalyviai turÄ—s galimybÄ™ susipažinti su įvairiomis atleidimo sampratomis praktinio darbo kontekste. Ä® seminarÄ… kviečiame visus besidominčius. Seminaro vedančioji – Julija Abakumova – KočiÅ«nienÄ— (BirÅ¡tonas), egzistencinÄ— psichoterapeutÄ—, HEPI dÄ—stytoja. Seminaras vyks rusų kalba. Dalyvavimo seminare mokestis – […]

Seminaras Vilniuje: Planuojama data 2012 m. lapkričio 17-18 d. Organizatoriai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas, Lietuvos biologinÄ—s psichiatrijos draugija ir VÅ Ä® „Neuromedicinos institutas“. Seminaras skirtas supažindinti dalyvius su naujų kognityvinÄ—s ir elgesio terapijos krypčių, Ä®sisÄ…moninimu pagrįstos kognityvinÄ—s terapijos (angl. Mindfulness Based Cognitive Therapy, MBCT) ir Ä®sisÄ…moninimu pagrįsto streso valdymo (angl. Mindfulness Based Stress […]

KÄ… mÄ…sto kiti

http://niekoblogo.lt/ – tai nuoroda į Pauliaus Rymeikio puslapį, kuriame galima rasti asmeninių pamÄ…stymų temomis, kurios svarbios ir klinikinei psichologijai. Apie buvimÄ… čia ir dabar, apie buvimÄ… savimi ir apie tai, kaip bÅ«ti laimingu. Geras puslapis, kai norisi mÄ…styti drauge su kitu.

http://www.lhpa.lt/joke.html – Siunčiu nuorodÄ… į Rimvydo Budrio “Humanistinius etiudus”, kuriuose su gera humoro doze žvelgiama į psichoterapijÄ… Lietuvoje ir į psichoterapeuto savÄ™s paties paieÅ¡kas.

Įdomūs svarstymai apie tai, kuo skiriasi ir kuo yra panašūs gydymas antidepresantais ir psichoterapija - http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-11-11-fredrik-svenaeus-asmenybes-pasikeitimo-etika-tapimas-savimi-gydantis-antidepresantais-ar-psichoterapija/52907

Gražus straipsnis apie buvimą su klientu ir egzistencinę terapiją: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-09-16-robertas-petronis-svarbiausia-is-tikruju-dometis-zmogumi-kuris-kreipesi-pagalbos/3610

KlinikinÄ— psichologija ir mokslas

Klinikinė psichologija, kaip ir bet kuri kita psichologijos disciplina negalėtų vystytis be mokslinių tyrimų. Viso smalsumo pagrindas ir mokslinių tyrimų variklis yra sveikas skepticizmas, kuris padeda suabejoti teorijomis, nusistovėjusiais pagalbos būdais, skatina ieškoti efektyvesnių kelių klientui padėti.

Atvejų analizÄ— yra klasikinis klinikinÄ—s psichologijos tyrimo metodas. Tai intensyvi vieno žmogaus studija. Savo prigimti Å¡is tyrimo metodas yra „atrandantis”, jo tikslas – remiantis konkrečiu atveju kelti hipotezes apie sudÄ—tingus psichologinius mechanizmus ir ryÅ¡ius.

Stebėjimas yra vienas seniausių tyrimo metodų, stebėjimo įgūdžiai yra svarbūs ne vien atliekant mokslinius tyrimus, tačiau ir kasdieniniame psichologo darbe. Stebėjimas gali būti suskirstytas į nesistemingą, natūralų ir kontroliuojamą.

Fokus grupÄ—s Fokus grupÄ—s – tai kokybinis tyrimo metodas, pagrįstas diskusija mažoje grupÄ—je. KlinikinÄ—s psichologijos tyrimai, pagrįsti tokia metodologija, paprastai atliekami organizuojant serijÄ… mažų grupelių, kuriose aptariami tyrimo klausimai, o vÄ—liau tiriamųjų pasisakymai analizuojami remiantis kokybine metodologija. Tyrimui svarbi tema dažniausiai pateikiama iÅ¡ anksto numatytų klausimų serija, tačiau tyrimui taip pat gali bÅ«ti naudojami ir […]

Nors klinikinÄ—je psichologijoje dažnai stengiamasi tyrinÄ—ti reiÅ¡kinių ryÅ¡ius, priežastis, t.y. eiti „gilyn”, ne mažiau svarbu žinoti, kiek vienas ar kitas reiÅ¡kinys yra paplitÄ™s, koks problemų mastas. Å iam tikslui yra naudojami epidemiologiniai tyrimai. 

Koreliaciniai tyrimai Koreliaciniai tyrimai yra atliekami, kai mus domina ryšiai tarp dviejų ar daugiau reiškinių. Pavyzdžiui, koreliacija tarp gyvenimo kokybės ir depresijos. Tačiau koreliaciniai tyrimai leidžia tik nustatyti ryšį, bet neleidžia vertinti jo priežastingumo.

Moksliniai tyrimai klinikinÄ—je psichologijoje yra susijÄ™ su rimtais etikos klausimais, dažnai tyrimo objektu yra padidinto pažeidžiamumo grupÄ—s – asmenys sergantys psichikos ligomis, esantys stacionare, iÅ¡gyvenantys krizes. Etikos dilemų gali kilti ir atliekant poveikių metodų tyrimus (pvz.: taikant nepatvirtintus gydymo bÅ«dus, kurie potencialiai gali bÅ«ti ne tik naudingi, bet ir žalingi pacientui). ÄŒia pateikiami keli esminiai […]

Žemiau pateikiami klausimai, kuriuos tyrÄ—jas turÄ—tų sau užduoti planuodamas tyrimÄ…. Å iuos klausimus radau senučiukÄ—je klinikinÄ—s psichologijos knygoje, tačiau jie man ir Å¡iandien atrodo labai aiÅ¡kÅ«s ir struktÅ«ruojantys. Holt (1965) visÄ… laikÄ… pabrėžia, kad reikia galvoti apie rezulatatÄ… ir jo pritaikomumÄ…. Taigi tyrimų esmÄ— yra ne tyrimas, o tai, kÄ… jis turi duoti. GalbÅ«t Holt klausimai padÄ—s […]

Knygos

Sandra Timonina, Justina Vyšniauskaitė, Kristina Lukošiūtė Knygos autorius, Finn Skarderud, gimė 1956 metais, pietryčių Norvegijoje. 1982 metais baigė medicinos universitetą Osle ir specializavosi į psichiatriją. Visus šiuos metus autoriaus pagrindinė nagrinėjama sritis yra valgymo sutrikimai. Šis jo „varikliukas“ išgarsino jį tarptautiniu mastu.

DovilÄ— KalkauskaitÄ—, Laura KulieÅ¡iÅ«tÄ—, RÅ«ta MaziliauskaitÄ— ,,Mes susiduriame su intelektiniu iÅ¡Å¡Å«kiu. Mes tampame tyrinÄ—tojais, įsitraukusiais į didžiausiÄ… ir sudÄ—tingiausiÄ… ieÅ¡kojimÄ…- žmogaus dvasios raidos ir palaikymo ieÅ¡kojimÄ…. Ranka rankon su pacientais mes mÄ—gaujamÄ—s didelių atradimų malonumu – tai ,,aha” patyrimas, kai nesugretinami fragmentai staiga darniai susieina. Kartais mes esame lyg pribuvÄ—jos gimstant kažkam naujam, iÅ¡silaisvinančiam ir […]

Lina JonynaitÄ—, Tadas Klimauskas, Lina MotiejauskienÄ— Info apie autorių, trumpas jo biografijos pristatymas Viktoras E. Franklis (1905-1997) buvo Vienos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius. BÅ«damas gimnazistas susiraÅ¡inÄ—jo su Freudu, žavÄ—josi A. Adleriu, tačiau vÄ—liau atsiribojo nuo abiejų autoritetų, nes juos laikÄ— per daug redukcionistais. Ketvirto deÅ¡imtmečio pradžioje sukÅ«rÄ— savo psichoterapinį metodÄ…, kurį pavadino logoterapija ir […]

ŽivilÄ— IÅ¡ganaitytÄ—, Vaida RaudonytÄ—, GintarÄ— RaÅ¡tutytÄ— Erichas Fromas (1900 – 1980) – vienas iÅ¡ neofroidizmo ir froidomarksizmo filosofinių srovių kÅ«rÄ—jų. Žmogus sukÅ«rÄ™s radikalaus humanizmo teorijÄ…. E. Fromas gimÄ— Frankfurte prie Maino, žydų ortodoksų Å¡eimoje. Jo motina, buvo iÅ¡ Rusijos emigravusio rabino duktÄ—. Ericho tÄ—vas Naftali irgi buvo rabinų sÅ«nus bei anÅ«kas. Tad nuo pat gimimo jį supo patriarchinÄ—-ikikapitalistinÄ— […]

AgnÄ— MisevičienÄ—, Vytenis Misevičius, UgnÄ— PaukÅ¡tÄ— Paul Stallard – žymus Didžiosios Britanijos psichologas, jau 30 metų dirbantis su vaikais ir paaugliais. PradÄ—jo dirbti 1980 m., baigÄ™s klinikinÄ—s psichologijos studijas Birmingemo universitete Didžiojoje Britanijoje. 1988 m. perÄ—jo dirbti į Bath miesto KaraliÅ¡kosios ligoninÄ—s Vaiko ir Å¡eimos psichiatrijos skyrių. Å iuo metu Paul Stallard yra Vaiko ir Å¡eimos […]

Kotryna MažikytÄ— ir Jolanta JakutonytÄ— Aaron Temkin Beck – žymus Amerikos psichiatras. GimÄ— 1921 m. liepos 18 d. Rod Ailende, Amerikoje. Buvo jauniausias vaikas Å¡eimoje. VaikystÄ—je Beck jautÄ—si esÄ…s kvailas ir nekompetentingas, tačiau bÅ«tent tada jis Ä—mÄ— mokytis, kaip įveikti savo baimes ir problemas kognityviai, kas ir tapo vÄ—liau jo sukurtos teorijos ir terapijos pagrindu. […]

Ieva Bilytė, Julija Ladigaitė, Kristina Kraskauskaitė Apie autorių Viktoras Emilis Franklis – tai žmogus, padaręs didžiulę įtaką psichologijos mokslui. Tačiau niekada negalima atsieti jo darbų, mokslinių pasiekimų nuo praktikos – žmonių gyvenimo keitimo.

Laura Petkevičiūtė, Eglė Kuprytė ir Sandra Mazilevskytė Alfredas Adleris (1870-1937) buvo austrų medicinos daktaras ir psichologas. Jis geriausiai žinomas kaip Individualiosios psichologijos pradininkas.

Gabija BaldauskaitÄ—, Kristina KerpytÄ— Inger Anneberg – danų tautybÄ—s raÅ¡ytoja ir žurnalistÄ—. Ji gimÄ— 1956 m. Å iuo metu gyvena Oderio mieste su taip pat žurnalisto profesijÄ… pasirinkusiu vyru I. Saliamonu. Jie turi tris vaikus – NinÄ…, Troelį ir ViktorijÄ…. Oderyje I. Anneberg yra įkÅ«rusi ir savo įmonÄ™. Å ios įmones tinklalapyje žurnalistÄ— pasakoja apie didelÄ™ meilÄ™ […]

AuÅ¡ra KalnikaitÄ—, Mindaugas NaudžiÅ«nas Apie autorių Claude M. Steiner gimÄ— 1935 metais PrancÅ«zijoje, vaikystÄ™ praleido Meksikoje, 1952 metais atvyko studijuoti inžinerijÄ… į KalifornijÄ…, tačiau po penkerių metų sutiko transakcinÄ—s analizÄ—s teorijos sukÅ«rÄ—jÄ… Eric Berne ir tapo jo mokiniu. 1965 metais, Steiner tapo klinikinÄ—s psichologijos daktaru, ilgainiui ir Berne kolega, bendradarbiu, draugu bei TarptautinÄ—s transakcinÄ—s analizÄ—s […]

Baranauskaitė Eglė, Kairytė Laura, Matonytė Monika Eric Berne – transakcinės analizės pradininkas, gimęs 1910 metų gegužę Monrealyje, Kanadoje kaip Eric Leonard Bernstein, bendrosios praktikos gydytojo Davido Hiller Bernstein ir profesionalios rašytojos ir redaktorės Saros Gordon Bernstein šeimoje, kurie emigravo į Kanadą iš Lenkijos ir Rusijos.

Enrika SinkevičiÅ«tÄ— ir ŽivilÄ— ÄŒiupkevičiÅ«tÄ— Biografija Sigmundas Freudas – austrų psichiatras, neuropatologas, psichoanalizÄ—s pradininkas – gimÄ— 1856 m. gegužės 6 d. PraÅ¡ybore (buvusiame Fraiberge), Moravijoje, žydų Å¡eimoje.

BÅ«daitÄ— Raminta, GreibutÄ— AgnÄ—, KasparaitytÄ— Neringa Yves Dalpé – Kvebeke (Kanada) dirbantis psichologas ir klinikinis seksologas. Jis yra Kvebeko psichologų asociacijos (KPA), Amerikos psichoterapijos asociacijos (American Group Psychotherapy Association) ir Seksualumo mokslinių tyrimų draugijos (Society for the Scientific Study of Sexuality) narys. 1984 metais San Francisko „Žmonių seksualumo tyrimų institute“, Kalifornijoje, įgijÄ™s seksologijos daktaro laipsnį pradÄ—jo […]

KazakevičiÅ«tÄ— AistÄ—, RamanauskaitÄ— Julija, VenskutÄ— Rasa Vokiečių psichologas, psichoanalitikas, taip pat astrologas ir autorius, Fritzas Riemannas, gimÄ— 1902 metų rugsÄ—jo 12 dienÄ… Chemnitze, turtingoje buržuazinÄ—je Å¡eimoje. Motinos nesugebÄ—jimas leisti trims sÅ«nums tapti vyrais ir netikÄ—ta tÄ—vo mirtis turÄ—jo stiprios įtakos Fritzo Riemanno gyvenimo suvokimui. BaigÄ™s abitÅ«ros egzaminus, Fritzas pradÄ—jo Miunchene studijuoti psichologijÄ…. Tačiau studijos Miunchene […]

Indrė Kazlauskaitė, Birutė Juodišiūtė, Toma Balčiūnaitė Karlas Rodžersas (1902–1987)- vienas įtakingiausių humanistinės psichologijos atstovų. Jis paliko ženklų įnašą psichoterapijoje, mokyme, konsultavime, konfliktų sprendime. Iki šiol jo darbai, mintys analizuojamos, jomis savo darbe vadovaujasi daugybė psichologijos, švietimo sričių specialistų.

AistÄ— NavakauskaitÄ—, Simona KairytÄ—, Rolandas Astrauskas Rollo May gimÄ— 1909 metais JAV Ados mieste Ohajo valstijoje. Å io žymaus egzistencialisto vaikystÄ— buvo ypač sunki, nes tÄ—vai daug konfliktuodavo, o galiausiai ir iÅ¡siskyrÄ—. Sesuo sirgo Å¡izofrenija. Rollo May studijavo Mičigano universitete, tačiau buvo iÅ¡mestas dÄ—l dalyvavimo radikalaus studentų žurnalo veikloje. VÄ—liau baigÄ— studijas Oberlino universitete, kur įgijo […]

Justina ÄŒepulytÄ—, DovilÄ— RupeikaitÄ—, VytautÄ— PovilanskaitÄ— Lenkų psichiatras Antoni Kepinski gimÄ— 1918 metų lapkričio 16 d. Dolinoje (Ukraina). MirÄ— Krokuvoje (Lenkija) sulaukÄ™s vos 54 metų, 1972 metų liepos 8 dienÄ…. MokÄ—si Krokuvoje, baigÄ— vienÄ… geriausių humanitarinio profilio vidurinių mokyklų Lenkijoje – BartÅ‚omiej Nowodworski vidurinÄ™ mokyklÄ…. Nuo 1936 metų pradÄ—jo studijuoti medicinÄ… Jogailaičio Universitete, tačiau Antrojo […]

Gintarė Balodytė, Eglė Minkštimaitė, Jūratė Pranculytė Psichoanalitinis požiūris į šizofreniją H. Spotniz – moderniosios psichoanalizės pradininkas, šizofreniją įvardija kaip „psichologiškai grįžtantį sutrikimą“ (psychologically reversible disorder). Psichoanalizė negali išgydyti šizofrenijos, tačiau ji gali padėti pacientui sugrįžti į normalumo būseną ir sujungti asmenybę į visumą.

IndrÄ— NarkevičiÅ«tÄ—, Justina VasiliauskienÄ—, RÅ«ta ÄŒerniauskaitÄ— I. D. Yalom – vienas garsiausių Å¡iuolaikinÄ—s psichoterapijos atstovų, fundamentalių veikalų skirtų grupinei ir egzistencinei psichoterapijai, autorius. GimÄ™s 1931 birželio 13-Ä…jÄ…, VaÅ¡ingtone, Kolumbijos apygardoje. Augo žydų emigravusių iÅ¡ Rusijos Å¡eimoje. Nors tÄ—vai nebuvo iÅ¡simokslinÄ™, tačiau dar bÅ«damas vaikas labai kaprizingai susidomÄ—jo grožine literatÅ«ra, kuri jam buvo įkvÄ—pimo ir iÅ¡minties […]

AgnÄ— NeiberkaitÄ—, Inga PaliÅ«naitÄ—, Tomas Savickas C. E. Moustakas garsus amerikiečių psichologas, gimÄ™s 1923 metais. Vienas humanistinÄ—s psichologijos pradininkų. C. Moustakas buvo pirmųjų susitikimų ir konferencijų, skatinusių humanistinÄ—s psichologijos, kaip naujo ir įtakingo judÄ—jimo, atsiradimÄ…, vienas organizatorių. Jis dalyvavo steigiant Seibrucko institutÄ… – vienÄ… žymiausių pasaulyje humanistinÄ—s psichologijos tyrimų ir mokymų centrų.

Viktorija Meščeriakova, Marija Petkutė, Agnė Dumbliauskaitė Donaldas Woodsas Winnicottas (1896-1971) – visame pasaulyje pripažintas britų psichiatras, psichoanalitikas ir pediatras, dukart tapęs Britų psichoanalizės draugijos prezidentu. Labiausiai vertinamas už didžiulį indėlį aiškinant žmogaus raidos ypatumus, remiantis visapusiškais klinikiniais darbais su kūdikiais ir vaikais (Wikipedia, 2010).

Sonata JucevičiÅ«tÄ—, RamunÄ— GedgaudaitÄ—, Toma KazlauskaitÄ— Knygos autorÄ— baigÄ— psichologijos studijas Adomo Mickevičiaus universitete, PoznanÄ—je. Specializacija – klinikinÄ— psichologija. Å iuo metu dirba psichologijos profesore pedagoginÄ—s psichologijos institute (PWSC Leszne). Taip pat skaito paskaitas apie pasakų terapijÄ… daugelyje Lenkijos universitetų. M. Molicka – europos psichologinÄ—s sveikatos draugijos narÄ—, daugelio mokslinių ir populiariųjų publikacijų autorÄ—. Daug metų dirba […]

AuÅ¡ra GradickienÄ—, Inga Rusinaite-VaitkuvienÄ—, Karolina AliukaitÄ— Violet Oaklander gimÄ— JAV Masačiusetso valstijoje, Kembridžo mieste, užaugino tris vaikus. Apsigynusi du magistro diplomus, vienÄ… iÅ¡ santuokos, Å¡eimos ir vaiko konsultavimo, kitÄ… iÅ¡ specialaus emociÅ¡kai sutrikusių ir mokymosi negaliÄ… turinčių vaikų mokymo, knygos autorÄ— gavo psichologijos mokslų daktaro laipsnį, daug važinÄ—jo vesdama mokymus apie darbÄ… su vaikais. Patirtį V. […]

Kurso komentarai

po paskutines paskaitos norejosi save pateisinti. perspeju – SUBJEKTYVU. Sis kursas turejo labai daug potencialo, kurio viso mes (grupe) neisnaudojome. Isties patraukli schema: destytoja papasakoja apie problema, studentai pristato ivairius jos sprendimo variantus, ir tada ziurime pavyzdi t.y. filma. Tik kodel zmones prarado nora lankyti tokius seminarus? kalbu apie diskusija – kur dingo susidomejimas, dalyvavimas […]

Liga ir sveikata

Psichikos sveikatos ir ligos samprata Å io straipsnelio tikslas – pabandyti plačiau pristatyti kasdieniniame gyvenime gana įprastas sÄ…vokas – ligÄ… ir sveikatÄ…. Tai yra sunkiau, nei gali pasirodyti iÅ¡ pirmo žvilgsnio. Kadangi daug Å¡ia tema galvojau raÅ¡ydama savo disertacijÄ… „Depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu”, Å¡is straipsnis iÅ¡ esmÄ—s yra atskiros […]

Istorija. TransakcinÄ—s analizÄ—s kÅ«rÄ—ju yra laikomas E. Berne (1910 – 1970), kuris dar mokydamasis psichoanalizÄ—s nebijojo mesti iÅ¡Å¡Å«kį froidistinÄ—ms sÄ…vokoms. Pirmame straipsnyje jis nurodÄ— kaip prieina prie ego bÅ«senos koncepsijų, atskirdamas suaugusį nuo vaiko, antrame savo straipsnyje jis iÅ¡vystÄ— triadinÄ™ schemÄ…, kuri dabar naudojama (TÄ—vas, SuaugÄ™s, Vaikas), trečiasis straipsnis “TransakcinÄ— analizÄ—: grupinÄ—s terapijos nauja ir […]

Pagrindiniai pokyčiai, lyginant naujÄ…sias su klasikine pscihoanalitine kryptimi: Susitikimų skaičius sumažėjo nuo 5 iki 3 per savaitÄ™, visas gydymas gali trukti iki 1,5 metų. Terapeutas sÄ—di prie stalo prieÅ¡ais pacientÄ…, o ne už paciento. Pastebima daugiau lankstumo: terapijose nebÅ«tinai naudojamas laisvųjų asociacijų metodas, sapnų analizÄ—. KlasikinÄ—je analizÄ—je bendraudavo tik terapeutas ir pacientas, dabar įtraukiami Å¡eimos […]

Neurolingvistinis programavimas (NLP) – turbÅ«t kontroversiÅ¡kiausia ir garsiausia taikomosios elgesio psichologijos atmaina. Teorinis neurolingvistinio programavimo modelis buvo suprojektuotas JAV R. Bandler‘io (programuotojo) ir J. Grinder‘io(lingvistikos profesoriaus) 1975metais, kad atskleistų struktÅ«ras, egzistuojančias kiekvieno žmogaus elgesyje, ir padÄ—tų jį keisti. Pavadinimas, pagal Bandler ir Grinder, reiÅ¡kia, kad asmuo yra minties-kÅ«no sistema su ryÅ¡iais tarp vidinÄ—s patirties (neuro), kalbos […]

Parengė Radvilė Ramonaitė SMF-4 „To be, or not to be, that is the question“,- klasikinis egzistencializmo teiginys. Europoje egzistencinis požiūris kilo iš filosofinių Sartre, Kierkegaard, Heideggard darbų ir psichiatrų kaip Binswanger, Boss, Frankl po Antrojo Pasaulinio karo.

Sigmund Freud (1856-1939) 1885m. Freudas baigÄ™s studijas Paryžiuje pradÄ—jo dirbti kartu su Jean Charcot. Jie tuo metu privačiai gydÄ— isteriÅ¡kus pacientus. Isterija buvo laikoma daugiausiai moterų liga, pasireiÅ¡kiančia tokiais simptomais kaip paralyžius, aklumas ir apkurtimas. Å ie simptomai rodÄ— neurologinį ligos pagrindÄ…, tačiau nebuvo rasta jokių organinių pakitimų. Charcot pastebÄ—jo, kad isterijos simptomus galima gydyti taikant […]

Parengė Aleksandras Malinauskas, SMF-4 Trumpai apie humanistinę psichologiją. Humanistinės psichologijos pagrindiniai postulatai remiasi į teiginį, kad žmogus yra aukščiausia vertybė. Konkrečiai psichologinėje sferoje galima išvesti du pagrindinius teiginius: • Kiekvienas žmogus yra unikalus. • Kiekvieno žmogaus prigimtis iš esmės yra pozityvi.

Remiantis biologiniu požiūriu ( dar vadinamas medicininiu arba ligos modeliu) teigiama, kad psichikos sutrikimus lemia įvairūs biologiniai procesai. Pagrindiniai biologiniai faktoriai yra:

Å io skyrelio tikslas buvo pristatyti įvairius požiÅ«rius į ligÄ… ir sveikatÄ…. Buvo pakalbÄ—ta apie psichologines teorijas – humanizmÄ…, egzistencializmÄ…, psichoanalizÄ™ ir t.t., ir apie biologinį požiÅ«rį į ligÄ…. Taigi natÅ«raliai kyla klausimas, kuris požiÅ«ris yra teisingiausias?

Kas yra psichoterapija? Tai stiprus ir įtakingas poveikio žmogaus asmenybei, jos vystimuisi, psichinei būsenai metodas. Šis poveikis gali padėti žmonėms išspręsti kliniškai apibūdinamas problemas, sumažinti kliniškai pasireiškiančių sutrikimų mastą arba visiškai juos panaikinti.

Meno terapija (jei nenurodoma kitaip – kalbama apie dailÄ—s terapijÄ…) Meno terapija atsirado 1938 m. Šį terminÄ… pasiÅ«lÄ— anglų dailininkas Andrijanas Hillas (Andrian Hill). KartÄ…, apsilankÄ™s sergančiųjų plaučių ligomis ligoninÄ—je, pajuto ten tvyrojusį liÅ«desį ir prislÄ—gtÄ… nuotaikÄ…. Jis spontaniÅ¡kai pasiÅ«lÄ— ligoniams pieÅ¡ti. Po kelių dienų dailininkas pastebÄ—jo, kad pieÅ¡imo procesas vyresnio amžiaus žmonÄ—ms suteikia daug […]

KognityvinÄ—s psichologijos atsiradimui pats pirmasis pagrindÄ… padÄ—jo psichofizikos iÅ¡radÄ—jas, eksperimentinÄ—s psichologijos Å¡alininkas Gustav Fechner (1801 – 1887), kuris įrodÄ— ryšį tarp kÅ«no ir minčių, proto. G. Fechner įkvÄ—pÄ— daugelį mokslininkų ir filosofų, tarp jų buvo ir vokiečių medicinos daktaras, psichologas, fiziologas Vilhelmas Vundtas (1832 – 1920). 1871 m. jis pradÄ—jo raÅ¡yti darbÄ…, kuris vÄ—liau istorijoje […]

Nerimo sutrikimai

Nerimas yra emocinÄ— bÅ«sena, kuriai bÅ«dingi fizinÄ—s įtampos simptomai ir samprotavimai apie ateitį. NerimÄ… pažįsta dauguma sveikų žmonių. Esame jį patyrÄ™ laukdami egzaminų, reikÅ¡mingų žinių, jaudindamiesi dÄ—l santykių ir t.t. Vis dÄ—lto tiksliai apibrėžti, kas yra nerimas yra sunku, nes jis gali apimti subjektyvų neramumo jausmÄ…, specifinį elgesį (pavyzdžiui, negalÄ—jimas nusÄ—dÄ—ti vietoje) ar fiziologines reakcijas […]

NERIMAS Nerimas užima vienÄ… svarbiausių vietų tiek įvairiausių gyvenimo problemų psichodinamikoje, tiek ir psichopatalogijoje. Pirmiausia nerimas – tai signalas, įspÄ—jantis apie pavojų, grÄ—smÄ™, ir Å¡ia prasme jis ne mažiau vertingas negu skausmas. Nerimas yra ypač reaktyvi bÅ«sena fiziologiniu požiÅ«riu. Jis sukelia fiziologinius pokyčius, parengiančius organizmÄ… kovai – pasitraukti ar prieÅ¡intis. Å iuo požiÅ«riu nerimas panaÅ¡us į […]

Nerimas ir nerimo neurozÄ— (pgl A. Beck) Daugelis mokslininkų nerimÄ… laiko kaip organizmÄ… mobilizuojančiÄ… reakcijÄ… į pavojų. Tačiau dabar yra žinoma, kad nerimas nebÅ«tinas, kad organizmas suaktyvÄ—tų. Netgi žinome pavydžių, kai nerimas galÄ—tų trukdyti ir pats kelti pavojų gyvybei (pvz. Sustingimas esant fizinei grÄ—smei).Nerimas yra patiriamas po situacijos įvertinimo ir iÅ¡gyvenamas kartu su prisitaikančiuoju elgesiu, […]

Nerimas – tai laukimas kažko negera, vidinė įtampa. Žmogus tikrai nežino kas gali atsitikti, bet jaučia, kad atsitiks kažkas bloga. Nerimui būdinga vidinė įtampa, žmogus negali nustygti vietoje, sutrinka jo apetitas, miegas, psichinė veikla būna susijusi tik su šiomis mintimis ir išgyvenimais.

NERIMAS – tai reakcija į iÅ¡orinį pavojų, sužeidimÄ…, kurio tikimÄ—s, kurį numatome. Kas dažniausiai kenčia nuo nerimo? ŽmonÄ—s, kurie yra: AktyvÅ«s VeržlÅ«s Labai jautrÅ«s skausmui

Kadangi Rodžerso teorija yra nedirektyvi, nÄ—ra metodo nerimo ar kitiems sutrikimams gydyti. Terapija vyksta klientui kalbant, o konsultatntui atspindidnt jo emocijas, pasisakymus. Reikalingos sÄ…lygos, kad tinkamai įvyktų konstuktyvus asmenybÄ—s pasikeitimas: 1. Du žmonÄ—s easntys psichologiniame kontakte; 2. Klientas, kurio vidiniai iÅ¡gyvenimai neatitinka AÅ¡ koncepsijos ir dÄ—l to jis yra pažeidžiamas bei jaučia nerimÄ…; 3. Terapeutas […]

Bihevioristų požiÅ«riu neįmanoma moksliÅ¡kai iÅ¡tirti jausmų, minčių, nesÄ…moningų motyvų, nÄ—ra jokio bÅ«do moksliÅ¡kai tai stebÄ—ti ir registruoti, todÄ—l jie visai nesidomÄ—jo asmenybÄ—s vidiniu pasauliu. Jų teigimu, vienintelis dalykas, kÄ… galima tirti, – žmonių elgesys, dÄ—l to psichologija turÄ—tų bÅ«ti objektyvus mokslas, kuris tiria tik iÅ¡orinį elgesį be nuorodų į psichikos procesus. Tokios nuostatos laikomasi ir […]

EGZISTENCINÄ– PSICHOLOGIJA: Nerimas ir nerimo sutrikimai Jau nuo seniausių laikų bandoma paaiÅ¡kinti žmogaus buvimÄ… Å¡iame pasaulyje pasitelkus egzistencinį požiÅ«rį (Socrates, Augustine, Pascal, Kierkegaard, Haideger ir kt.). Filosofų egzistencialistų mintys taip pat turÄ—jo įtakos ir paskatino humanistinÄ—s – egzitencinÄ—s krypties psichologijoje atsiradimÄ…. Tai buvo tarsi protestas prieÅ¡ žmogaus sudaiktinimÄ…, viso ko suvedimÄ… į biologinį lygmenį. HumanistinÄ— – egzistencinÄ— psichologija […]

Nuotaikos sutrikimai

Svarbiausias nuotaikos sutrikimų bruožas yra pakitusi nuotaika: Depresija (su nerimu arba be jo); Pakilumas; Nuotaikos sutrikimus paprastai lydi sutrikimai kitose bendravimo sferose (pvz.: motyvacija, darbingumas, bendravimas ir t.t.). Nors skiriami įvairÅ«s nuotaikos sutrikimų tipai (depresija, manija, bipolinis sutrikimas ir kt.), daugeliu atvejų sutrikimų simptomai yra persipynÄ™, todÄ—l tiksliai klasifikuoti nuotaikos sutrikimus yra sunku. Paskaitų metu plačiau […]

Depresijos kilmÄ— Depresija apibÅ«dinama kaip liÅ«dna, prislÄ—gta asmens bÅ«sena, pasižyminti prislÄ—gta nuotaika, energijos stoka, žemu savÄ™s vertinimu, kaltÄ—s jausmais. Egzistencinio požiÅ«rio Å¡alininkai teigia, kad depresijos priežastis yra gyvenimo prasmÄ—s praradimas. Tuščias, neprasmingas gyvenimas, kurį Victor E. Frankl pavadino egzistenciniu vakuumu, yra depresijos pagrindas. Å i depresijos rÅ«Å¡is yra priskiriama noogeninei neurozei. Pasak egzistencialistų, asmuo gali įveikti depresijÄ… […]

Giedrė Išganaitytė Elgesio terapija, kurios filosofinės šaknys kilo iš 18 amžiaus, emocinį sutrikimą aiškina nevalingais refleksais, susiformavusiais dėl atsitiktinių poveikių ankstesniais žmogaus gyvenimo metais. Pagal elgesio teoriją, žmogus pats negali šių sąlyginių refleksų pakeisti tik žinodamas apie juos ir norėdamas jų atsikratyti, juos turi „persąlygoti“ elgesio terapeutas.

Nuotaikos (afektiniams) sutrikimams priklauso depresija, manija, bipolinis afektinis sutrikimas, nuolatiniai afektiniai sutrikimai (ciklotimija, distimija) ir kt. Nuotaikos sutrikimai dažnai lydi somatines, neurologines, endokrinines, onkoligines ligas, psichogenines traumas, taip pat įvairius psichikos sutrikimus: asmenybÄ—s sutrikimus, priklausomybÄ—s ligas, Å¡izoafektinius sutrikimus, organines smegenų ligas. Gydymui pagrinde naudojami medikamentai, priklausomai nuo sutrikimo tipo, antidepresantai arba nuotaikų stabilizatoriai, taip pat […]

ParengÄ—: GiedrÄ— PasalauskaitÄ—, 2008-10-14 Nuotaikos sutrikimai – tai psichikos sutrikimai, kuriems bÅ«dingos kraÅ¡tutinÄ—s emocijos. Svarbiausias nuotaikos sutrikimų bruožas yra pasikeitusi nuotaika, dažniausiai tai bÅ«na depresija arba bipolinis sutrikimas, kuriam bÅ«dinga depresijos ir manijos bÅ«senų kaita. Harry Stack Sullivan‘as mano jog žmogaus asmenybÄ— neegzistuoja be jo tarpusavio santykių su aplinkiniais žmonÄ—mis. Jis teigia jog „žmogų galima […]

Pagalba Å¡eimai

Psichikos ligos veikia ne vien patį sergantį asmenį, bet taip pat su juo gyvenančius artimuosius, draugus, globėjus. Todėl svarbu į psichikos sutrikimus žvelgti ne vien iš sergančiojo, bet taip pat iš artimųjų pozicijos, nes tik taip galima suprasti, kokios pagalbos reikia sergančiam asmeniui ir jo šeimai. Apie šeimą svarbu kalbėti dėl dviejų priežasčių:

Pastaruoju metu yra daug kalbama apie įvairius pagalbos bÅ«dus asmenims, kuriems diagnozuoti tam tikri psichikos sutrikimai, tačiau pamirÅ¡tami greta jų esantys – artimieji. Tai gali bÅ«ti ligonio tÄ—vai, broliai, seserys, seneliai, draugai, globÄ—jai bei kiti jam artimi asmenys, kurie patiria stiprų psichologinį smÅ«gį sužinojÄ™ apie artimo žmogaus ligÄ…. Psichologas gali padÄ—ti Å¡iems asmenims įveikti iÅ¡kilusius […]

Viena iÅ¡ naujesnių temų klinikinÄ—je psichologijoje yra pagalba psichikos ligomis sergančiųjų artimiesiems. Dažniausiai visas dÄ—mesys yra skiriamas sergančiajam, tačiau pagalbos reikia ne tik jam, bet ir jį supantiems artimiesiems. PadÄ—ti psichikos liga sergančiųjų artimiesiems reikia ne tik dÄ—l to, kad pagerinti ir  palengvinti jų psichologinÄ™ bÅ«klÄ™, bet ir todÄ—l kad bÅ«tų galima produktyviau padÄ—ti patiems […]

  “ Psichoanalitikai koncentruoja dÄ—mesį į individo problemas, o Å¡eimos terapija- į santykius ir grupių sistemas. Kaip tokiu atveju galima kalbÄ—ti apie psichoanalitinÄ™ Å¡eimos terapijÄ…?” M. P. Nichols. Family therapy- Concepts and methods. 1984. N. Y. Tačiau pasirodo tai yra įmanoma. PsichodinaminÄ— pagalba Å¡eimai akcentuoja asmenybÄ™ ir jos santykius su Å¡eima, padeda asmenybei tapti brandesniai, […]

Pradinė šeimos narių reakciją į susirgusįjį psichoze panaši į nerimą ar sielvartą, netekus artimo žmogaus. Paprastai dėl artimo žmogaus diagnozės išgyvenami prieštaringi jausmai, tokie kaip:

PriklausomybÄ—s

Šios savaitės paskaitos yra skirtos priklausomybės temai. Man tai sudėtinga tema dėl kelių priežasčių. Pirmiausia priklausomybės gali būti įvairios (nuo kofeino iki kokaino), taigi jų pasekmės ir pagalbos būdai yra skirtingi. Sunku visa tai sutalpinti į vieną paskaitą.

Kognityvinė terapija – psichoterapijos rūšis, kuri moko žmogų naujų tinkamesnių mąstymo ir veiklos būdų: remiasi prielaida, jog mąstymas įsiterpia tarp įvykių ir emocinių reakcijų.

Priklausomybės egzistenciniu požiūriu Egzistencinę psichologiją galima apibrėžti kaip empirinį mokslą apie žmogaus egzistavimą, naudojant fenomenologinės analizės metodą[1]. Egzistencinės psichologijos mokslo tikslas – fenomenų aprašymas, o ne jų paaiškinimas. DASEIN[2] yra esminė egzistencinės psichologijos sąvoka. Dasein nėra žmogaus savybė, tai visa jo būtis. Tai atvirumas pasauliui.

PriklausomybÄ— – sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tÄ… patį veiksmÄ… ar vartoti tÄ… pačiÄ… medžiagÄ… pakartotinai daug kartų. Å is sutrikimas ar polinkis yra iÅ¡moktas. BiheivioristinÄ— teorija remiasi prielaida, kad elgesys yra iÅ¡mokstamas. Tagi, priklausomybÄ—s irgi yra iÅ¡mokimo rezultatas. Remiantis Å¡ia teorija, yra kelios sÄ…lygojimo formos, kurios gali sukelti priklausomybių iÅ¡sivystymÄ…:

Psichoanalizės požiūriu priklausomybė kyla iš esminių vidinių konfliktų, neišspręstų vaikystėje. Tai būdinga oralinio priklausomo tipo asmenybėms. Vaikystėje šie žmonės negavo pakankamo oralinio pasitenkinimo ir suaugę jie nepasitiki savimi, yra pasyvūs bei priklausomi. Manoma, kad išsprendus esminį konfliktą, vartojimo modelis savaime nyksta ir jį pakeičia brandesni pasitenkinimo būdai.

ParuoÅ¡Ä— GrytÄ— BalsytÄ—, SMF – 4 PriklausomybÄ—s samprata TransakcinÄ— analizÄ—, kaip ir daugelis teorijų pripažįsta, kad ne tik alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybÄ—s ligas, bet ir tam tikras elgesys, pvz.: loÅ¡imas. TodÄ—l yra analizuojamos ne tik ligos atsiradimo priežastys, bet ir eiga. PriklausomybÄ— apibÅ«dinama, kaip žalingos, nebekontroliuojamos elgsenos ratas, kuris laikui bÄ—gant […]

„AÅ¡ ir tu sergame ta pačia liga – alkoholizmu, tik galbÅ«t iki jos Ä—jome skirtingais keliais. Kiekvienas galÄ—tume papasakoti savÄ… istorijÄ…. Bet pabaiga daugmaž vienoda – liga, nuo kurios vaistų nÄ—ra; daužomi savi ir artimųjų likimai; paÅ¡lijusi sveikata…” (iÅ¡ anoniminio aloholiko dienoraščio) PriklausomybÄ— – chroniÅ¡ka, pasikartojanti liga, reikalaujanti specializuoto gydymo. Ji neatsiranda staiga, tai procesas […]

Projektas: Psichikos sveikatos diena

PasaulinÄ—s psichikos sveikatos dienos proga nusprendÄ—me paklausinÄ—ti studentų, kaip jie rÅ«pinasi savo psichine sveikata ir kokios yra nuomonÄ—s apie kitų žmonių psichinÄ™ sveikatÄ…. VienareikÅ¡miÅ¡ka filmavimo grupÄ—s nuomone, gauti apklausos rezultatai parodÄ—, kad dauguma apklaustųjų nesÄ…moningai rÅ«pinasi savo psichine sveikata. Nustebino tai, kad studentai nežino, kad jie gali pasirÅ«pinti savo psichikos sveikata, nors realiai jie tai […]

Asta MediÅ¡auskaitÄ—, Iveta EimontaitÄ—, Daina JegelevičiÅ«tÄ—-BiekÅ¡ienÄ—, Justina JonikaitÄ—  Ruduo paženklina ne tik medžių lapus ir aptraukia pilkais debesimis dangų, bet į dažnus namus atneÅ¡a slogiÄ… nuotaikÄ… ir rudeniÅ¡kÄ… liÅ«desį. Kai kuriems tai ateina ir praeina kartu su rudeniu, tačiau kitiems sunkiau sekasi save suprasti. Kartais liÅ«desys slepia ligÄ…. Apie 15 % žmonių serga depresija, o […]

http://www.psichikossveikata.info

Psichikos sveikata senatvÄ—je

Daugeliui jaunų žmonių senatvÄ— yra susijusi su tam tikromis baimÄ—mis (pavyzdžiui, tapsiu kretantis ir nusiÅ¡nekantis). Kiek Å¡ios baimÄ—s yra pagrįstos? SenatvÄ— iÅ¡ tiesų yra susijusi su fiziologiniais pokyčiais, kuriuos taip pat gali lydÄ—ti emociniai ir kognityviniai pokyčiai. Tačiau senatvÄ™ lydintys pokyčiai jaunų žmonių dažnai yra pervertinami. Greičiausiai bÅ«tent dÄ—l vidinio žmonių nesaugumo, seni žmonÄ—s dažnai […]

Kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis turi specifinių asmeninių, socialinių bei sveikatos problemų. Paskutinysis gyvenimo etapas – senatvÄ—, kuomet žmogui yra sunku pasirÅ«pinti savimi, yra bene sunkiausias. IlgÄ—jant gyvenimo trukmei Lietuvoje kasmet daugÄ—ja senyvo amžiaus žmonių, kurie serga psichikos ligomis ir kuriems reikia psichiatro ar psichologo pagalbos. Deja, dažnai pagyvenusių žmonių psichinÄ—s sveikatos sutrikimai suprantami kaip neiÅ¡vengiamas […]

„Menas – tai veidrodis, kuriame kiekvienas mato save.“ J.V.Getė Meno terapija Meno terapijos, dar tarptautiniu mastu vadinamos ART- terapijos, procesas paremtas tuo, kad žmogaus mintys ir emocijos yra užkoduotos pasąmonėje ir jos aiškiau išreiškiamos: vaizdais(dailės terapija), muzikos garsais(muzikos terapija), šokio judesiais(šokio terapija), dramos išraiškos metodais(vaidybos arba teatro terapija).

Nemiga– tai paplitÄ™s, sunkiai gydomas, sekinantis sutrikimas, kuriuo serga apie 30% senų žmonių. Nemiga sukelia daug neigiamų pasekmių: sveikatos problemas, blogina gyvenimo kokybÄ™. Epidemiologiniais duomenimis, nemiga vargina 35–40 proc. žmonių, tačiau pagalbos kreipiasi tik kas 20-tas.

Senatvė dažniausiai siejasi su nusilpusia sveikata, ligomis, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, socialine izoliacija, savęs gailėjimusi, turėjimu daug laisvo laiko, aktyvios veiklos stygiumi, darbo praradimu. Taigi, kada prasideda senatvė ir kokie tikrieji jos požymiai bei kaip galima padėti senyvo amžiaus asmenims remianti egzistenciniu požiūriu.

Senėjimas nėra problema, tai pagrindas žmogaus patirčiai. Tai dalis žmogaus gyvenimo ciklo, todėl senėjimas yra neišvengiamai susijęs su pokyčiais.

Kalbant apie psichodinaminÄ™ terapijÄ… galima iÅ¡skirti pagrindinius jos principus. Visų pirma labai svarbus yra aktyvus ir empatiÅ¡kas klausymas, kuris leidžia klientui pasijusti saugiai ir patogiai. Ne kÄ… mažiau svarbu užduoti tikslingus klausimus siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti kliento problemÄ…, o jÄ… sužinojus, bÅ«tina pateikti ir savo interpretacijÄ…. Kadangi psichodinaminÄ— terapija analizuoja pasÄ…moningus veiksnius, bÅ«tina juos atpažinti ir iÅ¡aiÅ¡kinti […]

“ Ligos apraiškos […] yra sąmonės atsakas į patirtas netektis”  (J. Kipp/G. Jüngling) Senesnių žmonių gyvenimas dėl įvairių priežasčių dažnai yra sunkus, jiems kyla problemų, kurių visuma – palanki vieta baimėms atsirasti ir plėstis. Be to, didėja galimybė susirgti, dažnai net keliomis ligomis iš karto. Žmogus išgyvena baimę trim pavidalais:

Senų žmonių konsultavimas psichodinaminiu požiÅ«riu. Pagal E. Erickson teorijÄ… E.Eriksonas (1902 – 1994) savo teorijoje teigÄ—, jog žmogaus raida nesibaigia iki pat jo mirties. Žmogus per savo gyvenimÄ… pereina universalias visai žmonijai vystymosi stadijas. AsmenybÄ— vystosi laiptelių principu, pereidama iÅ¡ stadijos į stadijÄ…. VisavertÄ— asmenybÄ— vystosi tik pereidama vienÄ… po kitos visas stadijas. Kiekviena stadija […]

PsichologinÄ—s krizÄ—s

Å iÄ… temÄ… reikÄ—tų pradÄ—ti nuo klausimo, kas yra krizÄ—. KrizÄ— – sveiko žmogaus reakcija į sunkiÄ… ir jam emociÅ¡kai reikÅ¡mingÄ… gyvenimo situacijÄ…, kuri reikalauja naujų adaptacijos bÅ«dų ir įveikimų, nes turimų nepakanka. Krizei bÅ«dingi stiprÅ«s emociniai iÅ¡gyvenimai (bejÄ—giÅ¡kumas, beviltiÅ¡kumas, baimÄ—, įtampa, pažeminta nuotaika) ir psichologinio diskomforto bÅ«sena. KrizÄ™ dažniausiai sukelia specifiÅ¡kas, žmogui emociÅ¡kai reikÅ¡mingas įvykis, […]

AkvilÄ— Å vedaitÄ—, SMF-4, 2008-10-13 SavižudybÄ— – tai mirtis anksčiau laiko. Ji apima ir vidinÄ™ sumaiÅ¡tį ir mintį, kad mirtis atneÅ¡ taip laukiamÄ… iÅ¡sivadavimÄ… ir palengvÄ—jimÄ…. Å ioje situacijoje labai svarbu laiku sustoti (arba bÅ«ti sustabdytu) ir nepadaryti veiksmo, kuris neatÅ¡aukiamas. Polinkis į savižudybÄ™ susiformuoja mÄ—gdžiojant kitų elgesį. Dažniausiai analizuojant imitacijos mechanizmÄ… remiamasi socialiniu mokymosi modeliu (Bandura, […]

Savižudybė Problemų sprendimo terapija Parengė: Rūta Skrickaitė, SMF-4 Klinikinis psichologas susidūręs su savižudišku elgesiu gali imtis dvejopų poveikio būdų: Greito poveikio planas (Short-term management plan) Ilgo poveikio planas ( Long-term planning)

SavižudybÄ— – tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iÅ¡ gyvenimo. (ÄŒepulkauskaitÄ—,1999.) Å tai keletas pagrindinių faktų apie savižudybes iÅ¡ savižudybių prevencijos Lietuvoje programos ataskaitos už 2003 metus:

PsichoseksualinÄ—s teorijos žvilgsnis į savižudybes. Siela ir seksualumas. Siela ir kÅ«nas. PrieÅ¡istorÄ— Esu Paulius Kontrimas, bÅ«simas psichoanalitinÄ—s teorijos atstovas. Kai mÄ…sčiau apie Å¡iÄ… teorijÄ…, pagalvojau – „na ne, tik ne Å¡i teorija“. KodÄ—l aÅ¡ taip pagalvojau? PsichoseksualinÄ— pakraipa atrodÄ— atgrasi, nes ji žmogų irÄ—mino į seksualumo rÄ—mus, o mano pradinÄ—s pažiÅ«ros buvo – kad žmogus […]

PsichologinÄ—s problemos vaikystÄ—je

KodÄ—l svarbu skirti pakankamai dÄ—mesio vaikų problemoms? PraktiÅ¡kai visos psichologinÄ—s teorijos, pavyzdžiui, psichodinaminÄ—, elgesio, kognityvinÄ— ir kt., ar net ir biologinÄ—s teorijos pripažįsta, kad vaikystÄ—s patyrimas ir vystymasis yra nepaprastai reikÅ¡mingi suaugusiojo psichikos sveikatai. Tačiau vaikai turi mažiau galimybių gauti psichologinÄ™, socialinÄ™ ar materialinÄ™ pagalbÄ…, nes yra priklausomi nuo suaugusiųjų. Dažnai tai, ar vaikui bus […]

ParengÄ— I.PročkytÄ— Nerimo sutrikimai Nerimo sutrikimai yra viena dažniausia psichopatologijos formų tarp vaikų ir paauglių, tačiau Å¡ie sutrikimai dažnai nediagnozuojami ir negydomi. PsichodinaminÄ—je psichoterapijoje nerimas suprantamas kaip vidinis disstresas, konfliktas, skatinantis gynybinius mechanizmus, kurių užduotis –  nemalonio bÅ«senos Å¡alinimas. Nerimo sutrikimas pasireiÅ¡kia, kai psichologiniai gynybos mechanizmai tampa neefektyvÅ«s ir sutrinka normalus elgesys bei raida o  […]

KognityvinÄ— – elgesio terapija (KET) yra geriausiai iÅ¡studijuotas vaikų ir paauglių depresijos ir nerimo sutrikimų gydymo metodas. Tai efektyvus, aiÅ¡kios struktÅ«ros, į problemÄ… orientuotas metodas, kuris duoda greičiau rezultatus nei kiti metodai.

Asta MediÅ¡auskaitÄ— ir Daina JegelevičiÅ«tÄ— – BiekÅ¡ienÄ— “Aš” koncepcijos vystymasis Humanistinis požiÅ«ris KÅ«dikis savÄ™s nesuvokia kaip atskiros bÅ«tybÄ—s, neskiria, kas jo, kas ne jo. Vaikui augant pradeda ryÅ¡kÄ—ti atskiras “Aš” suvokimo laukas. KÅ«dikystÄ—je “Aš” formÄ…vimÄ…si reguliuoja organizminis vertinimo procesas, t.y. alkis, skausmas trukdo, maistas, meilÄ— padeda. VÄ—liau didelÄ™ įtakÄ… turi bendravimas su svarbiais žmonÄ—mis. Vaikui […]

Daugiau nei 6 milijonai 5 – 19 metų vaikų turi psichologinių problemų, kurios yra pakankamai rimtos, kad trukdytų mokytis ir reikalautų tam tikro kontakto su profesionalais. Vaikų psichologiniai sutrikimai yra skirstomi į : IÅ¡orinius sutrikimus. Jie apibÅ«dinami kaip labiau į iÅ¡orÄ™ nukreiptas elgesys. Tai dÄ—mesio trÅ«kumo / hyperaktyvumo sutrikimai, elgesio sutrikimai. Vidinius sutrikimus, apibÅ«dinamus kaip […]

  Kognityvinės elgesio terapijos tikslas yra keisti  įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį, stiprinti savikontrolę ir ugdyti labiau priimtiną t.y. „teisingą“ (subalansuotą) mąstymą ir elgesį. Jos pagrindinis taikinys yra ryšys tarp: Kognicijų (ką mes galvojam) Afekto (ką jaučiame) Elgesio (ką darome)

Justina JonikaitÄ— ir Iveta EimontaitÄ— GyvÅ«nų terapija Yra dalykų, kuriuos gyvÅ«nai jaučia, emocijų, kurios sukyla be žodžių. Tokie dalykai toli pralenkia įprastas medicinos priemones. Tačiau apie mus supančius gyvÅ«nus dažniausiai esame linkÄ™ galvoti tik kaip apie padÄ—jÄ—jus, o ne gydytojus.  Klasikinis pavyzdys: Å¡uo – aklojo vedlys. Kaip bebÅ«tų keista, tačiau vis dažniau gyvÅ«nams priskiriamas kitas vaidmuo […]

Teoriniai straipsniai

Å is blog’as yra skirtas klinikinÄ—s psichologijos studijoms, taigi pirmas klausimas, į kurį reikia atsakyti - kas yra klinikinÄ— psichologija. Pats pavadinimas “klinikinÄ— psichologija” tarsi nurodo, kad tai yra psichologijos sritis susijusi su klinika, t.y. sutrikimais, konkrečiai psichopatologija. Pavyzdžiui, Psichologijos enciklopedijoje pateikiamas toks klinikinÄ—s psichologijos apibrėžimas: “KlinikinÄ— psichologija – plati disciplina, užsiimanti moksliniais psichopatologijos tyrimais ir asmenų su […]

Antrasis svarbus klausimas pradedant klinikinÄ—s psichologios studijas – kas yra klinikinis psichologas? Daugelyje Å¡alių teisÄ— vadintis klinikiniu psichologu yra įgyjama tik baigus specializuotÄ… klinikinÄ—s psichologijos magistro ar doktorantÅ«ros studijų programÄ… ir turint atitinkamÄ… praktinÄ—s veiklos licencijÄ….

KodÄ—l iÅ¡ viso yra svarbu užduoti šį klausimÄ…? Jei klinikinÄ— psichologija yra mokslas, tuomet jÄ… galima struktÅ«ruoti, klasifikuoti, sistematizuoti, jos mokyti ir iÅ¡mokti. Jei tai menas, tuomet jo irgi galima mokytis, tačiau tik iki tam tikros ribos – juk meno esmÄ— yra ta, kad tai kažkas labai individualaus, asmeniÅ¡ko, intuityvaus. Taigi klausimas, ar klinikinÄ— psichologija […]

Klinikinei psichologijai kaip savarankiškai psichologijos sričiai yra šiek tiek daugiau nei 100 metų.

Psichikos sveikatos ir ligos samprata Å io straipsnelio tikslas – pabandyti plačiau pristatyti kasdieniniame gyvenime gana įprastas sÄ…vokas – ligÄ… ir sveikatÄ…. Tai yra sunkiau, nei gali pasirodyti iÅ¡ pirmo žvilgsnio. Kadangi daug Å¡ia tema galvojau raÅ¡ydama savo disertacijÄ… „Depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu”, Å¡is straipsnis iÅ¡ esmÄ—s yra atskiros […]

Klinikinė psichologija, kaip ir bet kuri kita psichologijos disciplina negalėtų vystytis be mokslinių tyrimų. Viso smalsumo pagrindas ir mokslinių tyrimų variklis yra sveikas skepticizmas, kuris padeda suabejoti teorijomis, nusistovėjusiais pagalbos būdais, skatina ieškoti efektyvesnių kelių klientui padėti.

Atvejų analizÄ— yra klasikinis klinikinÄ—s psichologijos tyrimo metodas. Tai intensyvi vieno žmogaus studija. Savo prigimti Å¡is tyrimo metodas yra „atrandantis”, jo tikslas – remiantis konkrečiu atveju kelti hipotezes apie sudÄ—tingus psichologinius mechanizmus ir ryÅ¡ius.

Stebėjimas yra vienas seniausių tyrimo metodų, stebėjimo įgūdžiai yra svarbūs ne vien atliekant mokslinius tyrimus, tačiau ir kasdieniniame psichologo darbe. Stebėjimas gali būti suskirstytas į nesistemingą, natūralų ir kontroliuojamą.

Fokus grupÄ—s Fokus grupÄ—s – tai kokybinis tyrimo metodas, pagrįstas diskusija mažoje grupÄ—je. KlinikinÄ—s psichologijos tyrimai, pagrįsti tokia metodologija, paprastai atliekami organizuojant serijÄ… mažų grupelių, kuriose aptariami tyrimo klausimai, o vÄ—liau tiriamųjų pasisakymai analizuojami remiantis kokybine metodologija. Tyrimui svarbi tema dažniausiai pateikiama iÅ¡ anksto numatytų klausimų serija, tačiau tyrimui taip pat gali bÅ«ti naudojami ir […]

Nors klinikinÄ—je psichologijoje dažnai stengiamasi tyrinÄ—ti reiÅ¡kinių ryÅ¡ius, priežastis, t.y. eiti „gilyn”, ne mažiau svarbu žinoti, kiek vienas ar kitas reiÅ¡kinys yra paplitÄ™s, koks problemų mastas. Å iam tikslui yra naudojami epidemiologiniai tyrimai. 

Koreliaciniai tyrimai Koreliaciniai tyrimai yra atliekami, kai mus domina ryšiai tarp dviejų ar daugiau reiškinių. Pavyzdžiui, koreliacija tarp gyvenimo kokybės ir depresijos. Tačiau koreliaciniai tyrimai leidžia tik nustatyti ryšį, bet neleidžia vertinti jo priežastingumo.

Moksliniai tyrimai klinikinÄ—je psichologijoje yra susijÄ™ su rimtais etikos klausimais, dažnai tyrimo objektu yra padidinto pažeidžiamumo grupÄ—s – asmenys sergantys psichikos ligomis, esantys stacionare, iÅ¡gyvenantys krizes. Etikos dilemų gali kilti ir atliekant poveikių metodų tyrimus (pvz.: taikant nepatvirtintus gydymo bÅ«dus, kurie potencialiai gali bÅ«ti ne tik naudingi, bet ir žalingi pacientui). ÄŒia pateikiami keli esminiai […]

Žemiau pateikiami klausimai, kuriuos tyrÄ—jas turÄ—tų sau užduoti planuodamas tyrimÄ…. Å iuos klausimus radau senučiukÄ—je klinikinÄ—s psichologijos knygoje, tačiau jie man ir Å¡iandien atrodo labai aiÅ¡kÅ«s ir struktÅ«ruojantys. Holt (1965) visÄ… laikÄ… pabrėžia, kad reikia galvoti apie rezulatatÄ… ir jo pritaikomumÄ…. Taigi tyrimų esmÄ— yra ne tyrimas, o tai, kÄ… jis turi duoti. GalbÅ«t Holt klausimai padÄ—s […]

Istorija. TransakcinÄ—s analizÄ—s kÅ«rÄ—ju yra laikomas E. Berne (1910 – 1970), kuris dar mokydamasis psichoanalizÄ—s nebijojo mesti iÅ¡Å¡Å«kį froidistinÄ—ms sÄ…vokoms. Pirmame straipsnyje jis nurodÄ— kaip prieina prie ego bÅ«senos koncepsijų, atskirdamas suaugusį nuo vaiko, antrame savo straipsnyje jis iÅ¡vystÄ— triadinÄ™ schemÄ…, kuri dabar naudojama (TÄ—vas, SuaugÄ™s, Vaikas), trečiasis straipsnis “TransakcinÄ— analizÄ—: grupinÄ—s terapijos nauja ir […]

Pagrindiniai pokyčiai, lyginant naujÄ…sias su klasikine pscihoanalitine kryptimi: Susitikimų skaičius sumažėjo nuo 5 iki 3 per savaitÄ™, visas gydymas gali trukti iki 1,5 metų. Terapeutas sÄ—di prie stalo prieÅ¡ais pacientÄ…, o ne už paciento. Pastebima daugiau lankstumo: terapijose nebÅ«tinai naudojamas laisvųjų asociacijų metodas, sapnų analizÄ—. KlasikinÄ—je analizÄ—je bendraudavo tik terapeutas ir pacientas, dabar įtraukiami Å¡eimos […]

Neurolingvistinis programavimas (NLP) – turbÅ«t kontroversiÅ¡kiausia ir garsiausia taikomosios elgesio psichologijos atmaina. Teorinis neurolingvistinio programavimo modelis buvo suprojektuotas JAV R. Bandler‘io (programuotojo) ir J. Grinder‘io(lingvistikos profesoriaus) 1975metais, kad atskleistų struktÅ«ras, egzistuojančias kiekvieno žmogaus elgesyje, ir padÄ—tų jį keisti. Pavadinimas, pagal Bandler ir Grinder, reiÅ¡kia, kad asmuo yra minties-kÅ«no sistema su ryÅ¡iais tarp vidinÄ—s patirties (neuro), kalbos […]

Nerimas yra emocinÄ— bÅ«sena, kuriai bÅ«dingi fizinÄ—s įtampos simptomai ir samprotavimai apie ateitį. NerimÄ… pažįsta dauguma sveikų žmonių. Esame jį patyrÄ™ laukdami egzaminų, reikÅ¡mingų žinių, jaudindamiesi dÄ—l santykių ir t.t. Vis dÄ—lto tiksliai apibrėžti, kas yra nerimas yra sunku, nes jis gali apimti subjektyvų neramumo jausmÄ…, specifinį elgesį (pavyzdžiui, negalÄ—jimas nusÄ—dÄ—ti vietoje) ar fiziologines reakcijas […]

Parengė Radvilė Ramonaitė SMF-4 „To be, or not to be, that is the question“,- klasikinis egzistencializmo teiginys. Europoje egzistencinis požiūris kilo iš filosofinių Sartre, Kierkegaard, Heideggard darbų ir psichiatrų kaip Binswanger, Boss, Frankl po Antrojo Pasaulinio karo.

Sigmund Freud (1856-1939) 1885m. Freudas baigÄ™s studijas Paryžiuje pradÄ—jo dirbti kartu su Jean Charcot. Jie tuo metu privačiai gydÄ— isteriÅ¡kus pacientus. Isterija buvo laikoma daugiausiai moterų liga, pasireiÅ¡kiančia tokiais simptomais kaip paralyžius, aklumas ir apkurtimas. Å ie simptomai rodÄ— neurologinį ligos pagrindÄ…, tačiau nebuvo rasta jokių organinių pakitimų. Charcot pastebÄ—jo, kad isterijos simptomus galima gydyti taikant […]

NERIMAS Nerimas užima vienÄ… svarbiausių vietų tiek įvairiausių gyvenimo problemų psichodinamikoje, tiek ir psichopatalogijoje. Pirmiausia nerimas – tai signalas, įspÄ—jantis apie pavojų, grÄ—smÄ™, ir Å¡ia prasme jis ne mažiau vertingas negu skausmas. Nerimas yra ypač reaktyvi bÅ«sena fiziologiniu požiÅ«riu. Jis sukelia fiziologinius pokyčius, parengiančius organizmÄ… kovai – pasitraukti ar prieÅ¡intis. Å iuo požiÅ«riu nerimas panaÅ¡us į […]

Nerimas ir nerimo neurozÄ— (pgl A. Beck) Daugelis mokslininkų nerimÄ… laiko kaip organizmÄ… mobilizuojančiÄ… reakcijÄ… į pavojų. Tačiau dabar yra žinoma, kad nerimas nebÅ«tinas, kad organizmas suaktyvÄ—tų. Netgi žinome pavydžių, kai nerimas galÄ—tų trukdyti ir pats kelti pavojų gyvybei (pvz. Sustingimas esant fizinei grÄ—smei).Nerimas yra patiriamas po situacijos įvertinimo ir iÅ¡gyvenamas kartu su prisitaikančiuoju elgesiu, […]

Parengė Aleksandras Malinauskas, SMF-4 Trumpai apie humanistinę psichologiją. Humanistinės psichologijos pagrindiniai postulatai remiasi į teiginį, kad žmogus yra aukščiausia vertybė. Konkrečiai psichologinėje sferoje galima išvesti du pagrindinius teiginius: • Kiekvienas žmogus yra unikalus. • Kiekvieno žmogaus prigimtis iš esmės yra pozityvi.

Remiantis biologiniu požiūriu ( dar vadinamas medicininiu arba ligos modeliu) teigiama, kad psichikos sutrikimus lemia įvairūs biologiniai procesai. Pagrindiniai biologiniai faktoriai yra:

Å io skyrelio tikslas buvo pristatyti įvairius požiÅ«rius į ligÄ… ir sveikatÄ…. Buvo pakalbÄ—ta apie psichologines teorijas – humanizmÄ…, egzistencializmÄ…, psichoanalizÄ™ ir t.t., ir apie biologinį požiÅ«rį į ligÄ…. Taigi natÅ«raliai kyla klausimas, kuris požiÅ«ris yra teisingiausias?

Nerimas – tai laukimas kažko negera, vidinė įtampa. Žmogus tikrai nežino kas gali atsitikti, bet jaučia, kad atsitiks kažkas bloga. Nerimui būdinga vidinė įtampa, žmogus negali nustygti vietoje, sutrinka jo apetitas, miegas, psichinė veikla būna susijusi tik su šiomis mintimis ir išgyvenimais.

Kas yra psichoterapija? Tai stiprus ir įtakingas poveikio žmogaus asmenybei, jos vystimuisi, psichinei būsenai metodas. Šis poveikis gali padėti žmonėms išspręsti kliniškai apibūdinamas problemas, sumažinti kliniškai pasireiškiančių sutrikimų mastą arba visiškai juos panaikinti.

Meno terapija (jei nenurodoma kitaip – kalbama apie dailÄ—s terapijÄ…) Meno terapija atsirado 1938 m. Šį terminÄ… pasiÅ«lÄ— anglų dailininkas Andrijanas Hillas (Andrian Hill). KartÄ…, apsilankÄ™s sergančiųjų plaučių ligomis ligoninÄ—je, pajuto ten tvyrojusį liÅ«desį ir prislÄ—gtÄ… nuotaikÄ…. Jis spontaniÅ¡kai pasiÅ«lÄ— ligoniams pieÅ¡ti. Po kelių dienų dailininkas pastebÄ—jo, kad pieÅ¡imo procesas vyresnio amžiaus žmonÄ—ms suteikia daug […]

KognityvinÄ—s psichologijos atsiradimui pats pirmasis pagrindÄ… padÄ—jo psichofizikos iÅ¡radÄ—jas, eksperimentinÄ—s psichologijos Å¡alininkas Gustav Fechner (1801 – 1887), kuris įrodÄ— ryšį tarp kÅ«no ir minčių, proto. G. Fechner įkvÄ—pÄ— daugelį mokslininkų ir filosofų, tarp jų buvo ir vokiečių medicinos daktaras, psichologas, fiziologas Vilhelmas Vundtas (1832 – 1920). 1871 m. jis pradÄ—jo raÅ¡yti darbÄ…, kuris vÄ—liau istorijoje […]

Svarbiausias nuotaikos sutrikimų bruožas yra pakitusi nuotaika: Depresija (su nerimu arba be jo); Pakilumas; Nuotaikos sutrikimus paprastai lydi sutrikimai kitose bendravimo sferose (pvz.: motyvacija, darbingumas, bendravimas ir t.t.). Nors skiriami įvairÅ«s nuotaikos sutrikimų tipai (depresija, manija, bipolinis sutrikimas ir kt.), daugeliu atvejų sutrikimų simptomai yra persipynÄ™, todÄ—l tiksliai klasifikuoti nuotaikos sutrikimus yra sunku. Paskaitų metu plačiau […]

NERIMAS – tai reakcija į iÅ¡orinį pavojų, sužeidimÄ…, kurio tikimÄ—s, kurį numatome. Kas dažniausiai kenčia nuo nerimo? ŽmonÄ—s, kurie yra: AktyvÅ«s VeržlÅ«s Labai jautrÅ«s skausmui

Kadangi Rodžerso teorija yra nedirektyvi, nÄ—ra metodo nerimo ar kitiems sutrikimams gydyti. Terapija vyksta klientui kalbant, o konsultatntui atspindidnt jo emocijas, pasisakymus. Reikalingos sÄ…lygos, kad tinkamai įvyktų konstuktyvus asmenybÄ—s pasikeitimas: 1. Du žmonÄ—s easntys psichologiniame kontakte; 2. Klientas, kurio vidiniai iÅ¡gyvenimai neatitinka AÅ¡ koncepsijos ir dÄ—l to jis yra pažeidžiamas bei jaučia nerimÄ…; 3. Terapeutas […]

Bihevioristų požiÅ«riu neįmanoma moksliÅ¡kai iÅ¡tirti jausmų, minčių, nesÄ…moningų motyvų, nÄ—ra jokio bÅ«do moksliÅ¡kai tai stebÄ—ti ir registruoti, todÄ—l jie visai nesidomÄ—jo asmenybÄ—s vidiniu pasauliu. Jų teigimu, vienintelis dalykas, kÄ… galima tirti, – žmonių elgesys, dÄ—l to psichologija turÄ—tų bÅ«ti objektyvus mokslas, kuris tiria tik iÅ¡orinį elgesį be nuorodų į psichikos procesus. Tokios nuostatos laikomasi ir […]

EGZISTENCINÄ– PSICHOLOGIJA: Nerimas ir nerimo sutrikimai Jau nuo seniausių laikų bandoma paaiÅ¡kinti žmogaus buvimÄ… Å¡iame pasaulyje pasitelkus egzistencinį požiÅ«rį (Socrates, Augustine, Pascal, Kierkegaard, Haideger ir kt.). Filosofų egzistencialistų mintys taip pat turÄ—jo įtakos ir paskatino humanistinÄ—s – egzitencinÄ—s krypties psichologijoje atsiradimÄ…. Tai buvo tarsi protestas prieÅ¡ žmogaus sudaiktinimÄ…, viso ko suvedimÄ… į biologinį lygmenį. HumanistinÄ— – egzistencinÄ— psichologija […]

Å iÄ… temÄ… reikÄ—tų pradÄ—ti nuo klausimo, kas yra krizÄ—. KrizÄ— – sveiko žmogaus reakcija į sunkiÄ… ir jam emociÅ¡kai reikÅ¡mingÄ… gyvenimo situacijÄ…, kuri reikalauja naujų adaptacijos bÅ«dų ir įveikimų, nes turimų nepakanka. Krizei bÅ«dingi stiprÅ«s emociniai iÅ¡gyvenimai (bejÄ—giÅ¡kumas, beviltiÅ¡kumas, baimÄ—, įtampa, pažeminta nuotaika) ir psichologinio diskomforto bÅ«sena. KrizÄ™ dažniausiai sukelia specifiÅ¡kas, žmogui emociÅ¡kai reikÅ¡mingas įvykis, […]

AkvilÄ— Å vedaitÄ—, SMF-4, 2008-10-13 SavižudybÄ— – tai mirtis anksčiau laiko. Ji apima ir vidinÄ™ sumaiÅ¡tį ir mintį, kad mirtis atneÅ¡ taip laukiamÄ… iÅ¡sivadavimÄ… ir palengvÄ—jimÄ…. Å ioje situacijoje labai svarbu laiku sustoti (arba bÅ«ti sustabdytu) ir nepadaryti veiksmo, kuris neatÅ¡aukiamas. Polinkis į savižudybÄ™ susiformuoja mÄ—gdžiojant kitų elgesį. Dažniausiai analizuojant imitacijos mechanizmÄ… remiamasi socialiniu mokymosi modeliu (Bandura, […]

Depresijos kilmÄ— Depresija apibÅ«dinama kaip liÅ«dna, prislÄ—gta asmens bÅ«sena, pasižyminti prislÄ—gta nuotaika, energijos stoka, žemu savÄ™s vertinimu, kaltÄ—s jausmais. Egzistencinio požiÅ«rio Å¡alininkai teigia, kad depresijos priežastis yra gyvenimo prasmÄ—s praradimas. Tuščias, neprasmingas gyvenimas, kurį Victor E. Frankl pavadino egzistenciniu vakuumu, yra depresijos pagrindas. Å i depresijos rÅ«Å¡is yra priskiriama noogeninei neurozei. Pasak egzistencialistų, asmuo gali įveikti depresijÄ… […]

Giedrė Išganaitytė Elgesio terapija, kurios filosofinės šaknys kilo iš 18 amžiaus, emocinį sutrikimą aiškina nevalingais refleksais, susiformavusiais dėl atsitiktinių poveikių ankstesniais žmogaus gyvenimo metais. Pagal elgesio teoriją, žmogus pats negali šių sąlyginių refleksų pakeisti tik žinodamas apie juos ir norėdamas jų atsikratyti, juos turi „persąlygoti“ elgesio terapeutas.

Nuotaikos (afektiniams) sutrikimams priklauso depresija, manija, bipolinis afektinis sutrikimas, nuolatiniai afektiniai sutrikimai (ciklotimija, distimija) ir kt. Nuotaikos sutrikimai dažnai lydi somatines, neurologines, endokrinines, onkoligines ligas, psichogenines traumas, taip pat įvairius psichikos sutrikimus: asmenybÄ—s sutrikimus, priklausomybÄ—s ligas, Å¡izoafektinius sutrikimus, organines smegenų ligas. Gydymui pagrinde naudojami medikamentai, priklausomai nuo sutrikimo tipo, antidepresantai arba nuotaikų stabilizatoriai, taip pat […]

ParengÄ—: GiedrÄ— PasalauskaitÄ—, 2008-10-14 Nuotaikos sutrikimai – tai psichikos sutrikimai, kuriems bÅ«dingos kraÅ¡tutinÄ—s emocijos. Svarbiausias nuotaikos sutrikimų bruožas yra pasikeitusi nuotaika, dažniausiai tai bÅ«na depresija arba bipolinis sutrikimas, kuriam bÅ«dinga depresijos ir manijos bÅ«senų kaita. Harry Stack Sullivan‘as mano jog žmogaus asmenybÄ— neegzistuoja be jo tarpusavio santykių su aplinkiniais žmonÄ—mis. Jis teigia jog „žmogų galima […]

Šios savaitės paskaitos yra skirtos priklausomybės temai. Man tai sudėtinga tema dėl kelių priežasčių. Pirmiausia priklausomybės gali būti įvairios (nuo kofeino iki kokaino), taigi jų pasekmės ir pagalbos būdai yra skirtingi. Sunku visa tai sutalpinti į vieną paskaitą.

Savižudybė Problemų sprendimo terapija Parengė: Rūta Skrickaitė, SMF-4 Klinikinis psichologas susidūręs su savižudišku elgesiu gali imtis dvejopų poveikio būdų: Greito poveikio planas (Short-term management plan) Ilgo poveikio planas ( Long-term planning)

Kognityvinė terapija – psichoterapijos rūšis, kuri moko žmogų naujų tinkamesnių mąstymo ir veiklos būdų: remiasi prielaida, jog mąstymas įsiterpia tarp įvykių ir emocinių reakcijų.

Priklausomybės egzistenciniu požiūriu Egzistencinę psichologiją galima apibrėžti kaip empirinį mokslą apie žmogaus egzistavimą, naudojant fenomenologinės analizės metodą[1]. Egzistencinės psichologijos mokslo tikslas – fenomenų aprašymas, o ne jų paaiškinimas. DASEIN[2] yra esminė egzistencinės psichologijos sąvoka. Dasein nėra žmogaus savybė, tai visa jo būtis. Tai atvirumas pasauliui.

PriklausomybÄ— – sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tÄ… patį veiksmÄ… ar vartoti tÄ… pačiÄ… medžiagÄ… pakartotinai daug kartų. Å is sutrikimas ar polinkis yra iÅ¡moktas. BiheivioristinÄ— teorija remiasi prielaida, kad elgesys yra iÅ¡mokstamas. Tagi, priklausomybÄ—s irgi yra iÅ¡mokimo rezultatas. Remiantis Å¡ia teorija, yra kelios sÄ…lygojimo formos, kurios gali sukelti priklausomybių iÅ¡sivystymÄ…:

AsmenybÄ— – tai konkrečiam žmogui bÅ«dingos mÄ…stymo, elgesio ir jausmų tendencijos, kurios lemia gan stabilius bÅ«dus, kuriais bendraujama su kitais žmonÄ—mis bei reaguojama į gyvenimo iÅ¡Å¡Å«kius. AsmenybÄ—s sutrikimų kategorija yra viena iÅ¡ labiausiai kritikuojamų ir diskutuotinų, nes riba, tarp keistos, bet dar „nesutrikusios” asmenybÄ—s ir asmenybÄ—s sutrikimo yra gana neaiÅ¡ki. TLK-10 apibrėžia esminius požymius, kurie […]

Psichoanalizės požiūriu priklausomybė kyla iš esminių vidinių konfliktų, neišspręstų vaikystėje. Tai būdinga oralinio priklausomo tipo asmenybėms. Vaikystėje šie žmonės negavo pakankamo oralinio pasitenkinimo ir suaugę jie nepasitiki savimi, yra pasyvūs bei priklausomi. Manoma, kad išsprendus esminį konfliktą, vartojimo modelis savaime nyksta ir jį pakeičia brandesni pasitenkinimo būdai.

Šiame darbe aptariamos tarpasmeninės psichoterapijos taikymo galimybės ir principai gydant ribinės asmenybės sutrikimą turinčius asmenis. Aptariama, kas yra tarpasmeninė psichoterapija ir ribinės asmenybės sutrikimas, kodėl tarpasmeninė psichoterapija tinka gydyti ribinės asmenybės sutrikimą turinčius asmenis. Pabaigoje apibūdinamos individualios ir grupinės tarpasmeninės psichoterapijos formos.

PrisiriÅ¡imo teorija Å ios teorijos pradininkas Bowbly teigÄ—, kad tarp besirÅ«pinančio asmens (tÄ—vų, globÄ—jų) ir vaiko  gali bÅ«ti skirtingo tipo ryÅ¡ys,  kuris skirtas tam, kad reguliuotų vaiko emocinį patyrimÄ… ir elgesį. IÅ¡ evoliucinÄ—s perspektyvos artimų santykių formavimas yra tam, kad suteiktų saugumÄ… ir apsaugÄ…, kurie automatiÅ¡kai padidina kÅ«dikio iÅ¡gyvenimÄ… (Bowbly, 1696). Ainsworth ir jos kolegos atlikÄ™ […]

ParuoÅ¡Ä— GrytÄ— BalsytÄ—, SMF – 4 PriklausomybÄ—s samprata TransakcinÄ— analizÄ—, kaip ir daugelis teorijų pripažįsta, kad ne tik alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybÄ—s ligas, bet ir tam tikras elgesys, pvz.: loÅ¡imas. TodÄ—l yra analizuojamos ne tik ligos atsiradimo priežastys, bet ir eiga. PriklausomybÄ— apibÅ«dinama, kaip žalingos, nebekontroliuojamos elgsenos ratas, kuris laikui bÄ—gant […]

Karlas Gustavas Jungas (1875 – 1961) – Å¡veicarų psichologas, analitinÄ—s psichologijos kÅ«rÄ—jas, filosofas. K. Jungas iÅ¡vystÄ— Z. Froido psichoanalizinÄ™ teorijÄ…, įvesdamas kolektyvinÄ—s pasÄ…monÄ—s ir archetipo sÄ…vokas.

AsmenybÄ—s sutrikimas – tai visuma stabilių asmenybÄ—s bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymÄ… prie aplinkos sÄ…lygodami socialinÄ—s, darbinÄ—s veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresÄ…. Vienas pitmųjų asmenybÄ—s sutrikimų paplitimo tyrimų buvo Esseno-Mollerio tyrimas 1956 metais, kuriuo nustatyta, kad asmenybÄ—s sutrikimai bÅ«dingi 29% vyrų ir 19% moterų. Tačiau vÄ—liau, keičiantis diagnostikos kriterijams ir tobulÄ—jant tyrimo metodams, Å¡ių sutrikimų […]

Parengė: Lina Morkytė Asmenybės sutrikimas – tai ryškus asmens charakterio struktūros ir elgesio tendencijų sutrikimas, apimantis kelias asmenybės pasireiškimo sritis ir beveik visada susijęs su didesniais asmeninio ir socialinio funkcionavimo sunkumais.

PradÄ—ti šį raÅ¡inį norisi nuo A.Kepinski minčių. Savo knygoje „Gyvenimo ritmas” (2008) jis raÅ¡o: Niekas neabejoja, kad Å¡izofrenija – liga; tai liudija daugybÄ— kančių, kamuojančių jos iÅ¡tiktus žmones. Tačiau negalima neigti, kad Å¡i liga turi kažkokio taurumo, bÅ«tent to, kad specifinÄ—s žmogiÅ¡kos ypatybÄ—s katastrofiÅ¡kai hipertrofuojamos (228 psl.). IÅ¡ tiesų, Å¡izofrenija visuomet kÄ—lÄ— savotiÅ¡kÄ… susidomÄ—jimÄ…. Vargu […]

ParengÄ—: Viktorija JanuÅ¡kaitÄ—   AsmenybÄ—s sutrikimas – tai visuma stabilių asmenybÄ—s bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymÄ… prie aplinkos sÄ…lygodami socialinÄ—s, darbinÄ—s veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresÄ…. Bendriausia asmenybÄ—s sutrikimų klasifikacija – O.Kernbergo: EkscentriÅ¡kų asmenybÄ—s sutrikimų grupÄ—, į kuriÄ… įeina paranoidinis ir Å¡izoidinis asmenybÄ—s sutrikimas. Asmenys, kuriems bÅ«dingi Å¡ie sutrikimai, pasižymi keistu mÄ…stymu ir elgesiu. Jiems […]

Kristina KymantaitÄ— PsichodinaminÄ—s Å¡izofrenijos teorijos. Sigmund Freud IstoriÅ¡kai S.Freud davÄ— pradžiÄ… psichodinaminių Å¡izofrenijos teorijų kÅ«rimui. Jo manymu, Å¡izofrenija tiksliausiai apibÅ«dinama kuomet asmuo nukreipia libidinÄ™ energijÄ… nuo vidinių objektinių reprezentacijų arba realių iÅ¡orÄ—s objektų į save. Sergant Å¡izofrenija iÅ¡orinÄ™ realybÄ™ ir santykius joje keičia vidinių objektų ryÅ¡ių reprezentacijos bei santykiai fantazijose. Tai lemia pacientų nesugebÄ—jimÄ… sukurti […]

Visos šiame darbe aprašomos terapijos yra kaip papildomi šizofrenijos gydymo būdai, kurie gali būti naudojami kartu su antipsichotiniais (neuroleptiniais) vaistais. Šios terapijos pridedamos prie standartinės priežiūros padeda žmonėms su šizofrenija pagerinti jų visuotinę, psichinę būklę ir socialinį funkcionavimą.

AsmenybÄ—s sutrikimus tiria ir analizuoja psichoanalizÄ—s, humanistinÄ—s, socialinÄ—s ir kitų Å¡iuolaikinÄ—s psichologijos krypčių atstovai. Analizuodami asmenybÄ—s sutrikimus psichiatrai ir psichoterapeutai bando iÅ¡skirti medikamentinius ir terapinius gydymo bÅ«dus bei pateikti iÅ¡samiÄ… įvairių sutrikimų klasifikacijÄ…. Kiekvienas asmenybÄ—s sutrikimas turi konkrečių vienodų ir skirtingų t.y. bÅ«dingų tik tam sutrikimui simptomų tačiau, kai asmenybÄ—s sutrikimÄ… papildo kitas psichikos sutrikimas, […]

Psichikos ligos veikia ne vien patį sergantį asmenį, bet taip pat su juo gyvenančius artimuosius, draugus, globėjus. Todėl svarbu į psichikos sutrikimus žvelgti ne vien iš sergančiojo, bet taip pat iš artimųjų pozicijos, nes tik taip galima suprasti, kokios pagalbos reikia sergančiam asmeniui ir jo šeimai. Apie šeimą svarbu kalbėti dėl dviejų priežasčių:

Humanistinis požiÅ«ris į ligÄ…. Humanistai teigia, kad sveikata nÄ—ra bÅ«klÄ—, o procesas nukreiptas į saviaktualizacijÄ… ir atitinkantis norus, troÅ¡kimus. Sveikas asmuo siekia aktualizuotis ir gyventi autentiÅ¡kÄ… gyvenimÄ…,  sergantis asmuo yra negatyvus, iÅ¡kreiptas ir liguistas, o jo vidiniai ryÅ¡iai sutrÅ«kinÄ—jÄ™. Pagal humanistus žmogus gali sÄ…moningai rinktis, jis turi tikslus vertybes ir prasmes, ir įgyja patyrimÄ… apie […]

Daugeliui jaunų žmonių senatvÄ— yra susijusi su tam tikromis baimÄ—mis (pavyzdžiui, tapsiu kretantis ir nusiÅ¡nekantis). Kiek Å¡ios baimÄ—s yra pagrįstos? SenatvÄ— iÅ¡ tiesų yra susijusi su fiziologiniais pokyčiais, kuriuos taip pat gali lydÄ—ti emociniai ir kognityviniai pokyčiai. Tačiau senatvÄ™ lydintys pokyčiai jaunų žmonių dažnai yra pervertinami. Greičiausiai bÅ«tent dÄ—l vidinio žmonių nesaugumo, seni žmonÄ—s dažnai […]

Kas yra Å¡izofrenija? Å izofrenija yra psichozÄ—. Kitaip tariant, sunkus psichikos sutrikimas, kai asmens emocijos, mÄ…stymas, vertinimas ir tikrovÄ—s suvokimas yra taip pakitÄ™, jog labai pablogÄ—ja jo gebÄ—jimas reikiamai tvarkytis. Sergančiam žmogui gali atrodyti, kad įjungtas TV siunčia įsakymus veikti, kambarys gali bÅ«ti pripildytas nuodingų dujų, o ant langų Å¡liaužioja Å¡imtai gyvačių. Ä®sivaizduokite tai ir suprasite, […]

Pastaruoju metu yra daug kalbama apie įvairius pagalbos bÅ«dus asmenims, kuriems diagnozuoti tam tikri psichikos sutrikimai, tačiau pamirÅ¡tami greta jų esantys – artimieji. Tai gali bÅ«ti ligonio tÄ—vai, broliai, seserys, seneliai, draugai, globÄ—jai bei kiti jam artimi asmenys, kurie patiria stiprų psichologinį smÅ«gį sužinojÄ™ apie artimo žmogaus ligÄ…. Psichologas gali padÄ—ti Å¡iems asmenims įveikti iÅ¡kilusius […]

Kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis turi specifinių asmeninių, socialinių bei sveikatos problemų. Paskutinysis gyvenimo etapas – senatvÄ—, kuomet žmogui yra sunku pasirÅ«pinti savimi, yra bene sunkiausias. IlgÄ—jant gyvenimo trukmei Lietuvoje kasmet daugÄ—ja senyvo amžiaus žmonių, kurie serga psichikos ligomis ir kuriems reikia psichiatro ar psichologo pagalbos. Deja, dažnai pagyvenusių žmonių psichinÄ—s sveikatos sutrikimai suprantami kaip neiÅ¡vengiamas […]

„Menas – tai veidrodis, kuriame kiekvienas mato save.“ J.V.Getė Meno terapija Meno terapijos, dar tarptautiniu mastu vadinamos ART- terapijos, procesas paremtas tuo, kad žmogaus mintys ir emocijos yra užkoduotos pasąmonėje ir jos aiškiau išreiškiamos: vaizdais(dailės terapija), muzikos garsais(muzikos terapija), šokio judesiais(šokio terapija), dramos išraiškos metodais(vaidybos arba teatro terapija).

Viena iÅ¡ naujesnių temų klinikinÄ—je psichologijoje yra pagalba psichikos ligomis sergančiųjų artimiesiems. Dažniausiai visas dÄ—mesys yra skiriamas sergančiajam, tačiau pagalbos reikia ne tik jam, bet ir jį supantiems artimiesiems. PadÄ—ti psichikos liga sergančiųjų artimiesiems reikia ne tik dÄ—l to, kad pagerinti ir  palengvinti jų psichologinÄ™ bÅ«klÄ™, bet ir todÄ—l kad bÅ«tų galima produktyviau padÄ—ti patiems […]

  “ Psichoanalitikai koncentruoja dÄ—mesį į individo problemas, o Å¡eimos terapija- į santykius ir grupių sistemas. Kaip tokiu atveju galima kalbÄ—ti apie psichoanalitinÄ™ Å¡eimos terapijÄ…?” M. P. Nichols. Family therapy- Concepts and methods. 1984. N. Y. Tačiau pasirodo tai yra įmanoma. PsichodinaminÄ— pagalba Å¡eimai akcentuoja asmenybÄ™ ir jos santykius su Å¡eima, padeda asmenybei tapti brandesniai, […]

Nemiga– tai paplitÄ™s, sunkiai gydomas, sekinantis sutrikimas, kuriuo serga apie 30% senų žmonių. Nemiga sukelia daug neigiamų pasekmių: sveikatos problemas, blogina gyvenimo kokybÄ™. Epidemiologiniais duomenimis, nemiga vargina 35–40 proc. žmonių, tačiau pagalbos kreipiasi tik kas 20-tas.

Senatvė dažniausiai siejasi su nusilpusia sveikata, ligomis, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, socialine izoliacija, savęs gailėjimusi, turėjimu daug laisvo laiko, aktyvios veiklos stygiumi, darbo praradimu. Taigi, kada prasideda senatvė ir kokie tikrieji jos požymiai bei kaip galima padėti senyvo amžiaus asmenims remianti egzistenciniu požiūriu.

Senėjimas nėra problema, tai pagrindas žmogaus patirčiai. Tai dalis žmogaus gyvenimo ciklo, todėl senėjimas yra neišvengiamai susijęs su pokyčiais.

Kalbant apie psichodinaminÄ™ terapijÄ… galima iÅ¡skirti pagrindinius jos principus. Visų pirma labai svarbus yra aktyvus ir empatiÅ¡kas klausymas, kuris leidžia klientui pasijusti saugiai ir patogiai. Ne kÄ… mažiau svarbu užduoti tikslingus klausimus siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti kliento problemÄ…, o jÄ… sužinojus, bÅ«tina pateikti ir savo interpretacijÄ…. Kadangi psichodinaminÄ— terapija analizuoja pasÄ…moningus veiksnius, bÅ«tina juos atpažinti ir iÅ¡aiÅ¡kinti […]

SavižudybÄ— – tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iÅ¡ gyvenimo. (ÄŒepulkauskaitÄ—,1999.) Å tai keletas pagrindinių faktų apie savižudybes iÅ¡ savižudybių prevencijos Lietuvoje programos ataskaitos už 2003 metus:

“ Ligos apraiškos […] yra sąmonės atsakas į patirtas netektis”  (J. Kipp/G. Jüngling) Senesnių žmonių gyvenimas dėl įvairių priežasčių dažnai yra sunkus, jiems kyla problemų, kurių visuma – palanki vieta baimėms atsirasti ir plėstis. Be to, didėja galimybė susirgti, dažnai net keliomis ligomis iš karto. Žmogus išgyvena baimę trim pavidalais:

KodÄ—l svarbu skirti pakankamai dÄ—mesio vaikų problemoms? PraktiÅ¡kai visos psichologinÄ—s teorijos, pavyzdžiui, psichodinaminÄ—, elgesio, kognityvinÄ— ir kt., ar net ir biologinÄ—s teorijos pripažįsta, kad vaikystÄ—s patyrimas ir vystymasis yra nepaprastai reikÅ¡mingi suaugusiojo psichikos sveikatai. Tačiau vaikai turi mažiau galimybių gauti psichologinÄ™, socialinÄ™ ar materialinÄ™ pagalbÄ…, nes yra priklausomi nuo suaugusiųjų. Dažnai tai, ar vaikui bus […]

ParengÄ— I.PročkytÄ— Nerimo sutrikimai Nerimo sutrikimai yra viena dažniausia psichopatologijos formų tarp vaikų ir paauglių, tačiau Å¡ie sutrikimai dažnai nediagnozuojami ir negydomi. PsichodinaminÄ—je psichoterapijoje nerimas suprantamas kaip vidinis disstresas, konfliktas, skatinantis gynybinius mechanizmus, kurių užduotis –  nemalonio bÅ«senos Å¡alinimas. Nerimo sutrikimas pasireiÅ¡kia, kai psichologiniai gynybos mechanizmai tampa neefektyvÅ«s ir sutrinka normalus elgesys bei raida o  […]

„AÅ¡ ir tu sergame ta pačia liga – alkoholizmu, tik galbÅ«t iki jos Ä—jome skirtingais keliais. Kiekvienas galÄ—tume papasakoti savÄ… istorijÄ…. Bet pabaiga daugmaž vienoda – liga, nuo kurios vaistų nÄ—ra; daužomi savi ir artimųjų likimai; paÅ¡lijusi sveikata…” (iÅ¡ anoniminio aloholiko dienoraščio) PriklausomybÄ— – chroniÅ¡ka, pasikartojanti liga, reikalaujanti specializuoto gydymo. Ji neatsiranda staiga, tai procesas […]

KognityvinÄ— – elgesio terapija (KET) yra geriausiai iÅ¡studijuotas vaikų ir paauglių depresijos ir nerimo sutrikimų gydymo metodas. Tai efektyvus, aiÅ¡kios struktÅ«ros, į problemÄ… orientuotas metodas, kuris duoda greičiau rezultatus nei kiti metodai.

Asta MediÅ¡auskaitÄ— ir Daina JegelevičiÅ«tÄ— – BiekÅ¡ienÄ— “Aš” koncepcijos vystymasis Humanistinis požiÅ«ris KÅ«dikis savÄ™s nesuvokia kaip atskiros bÅ«tybÄ—s, neskiria, kas jo, kas ne jo. Vaikui augant pradeda ryÅ¡kÄ—ti atskiras “Aš” suvokimo laukas. KÅ«dikystÄ—je “Aš” formÄ…vimÄ…si reguliuoja organizminis vertinimo procesas, t.y. alkis, skausmas trukdo, maistas, meilÄ— padeda. VÄ—liau didelÄ™ įtakÄ… turi bendravimas su svarbiais žmonÄ—mis. Vaikui […]

Parengė: Alicija Volyniec Egzistencinis požiūris susitelkia ties pasirinkimų laisve savam gyvenime formavimu. Moko, kad kiekvienas yra atsakingas už savo pasirinkimus. Žmogus būdamas laisvas rinktis pats sprendžia kuo jis taps, ką jis veiks, kaip realizuos save. Kiekvieno asmens unikalumas suformuoja savą, unikalią asmenybė. Formavimo etapas prasideda jau ankstyvoje vaikystėje.

Daugiau nei 6 milijonai 5 – 19 metų vaikų turi psichologinių problemų, kurios yra pakankamai rimtos, kad trukdytų mokytis ir reikalautų tam tikro kontakto su profesionalais. Vaikų psichologiniai sutrikimai yra skirstomi į : IÅ¡orinius sutrikimus. Jie apibÅ«dinami kaip labiau į iÅ¡orÄ™ nukreiptas elgesys. Tai dÄ—mesio trÅ«kumo / hyperaktyvumo sutrikimai, elgesio sutrikimai. Vidinius sutrikimus, apibÅ«dinamus kaip […]

  Kognityvinės elgesio terapijos tikslas yra keisti  įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį, stiprinti savikontrolę ir ugdyti labiau priimtiną t.y. „teisingą“ (subalansuotą) mąstymą ir elgesį. Jos pagrindinis taikinys yra ryšys tarp: Kognicijų (ką mes galvojam) Afekto (ką jaučiame) Elgesio (ką darome)

Senų žmonių konsultavimas psichodinaminiu požiÅ«riu. Pagal E. Erickson teorijÄ… E.Eriksonas (1902 – 1994) savo teorijoje teigÄ—, jog žmogaus raida nesibaigia iki pat jo mirties. Žmogus per savo gyvenimÄ… pereina universalias visai žmonijai vystymosi stadijas. AsmenybÄ— vystosi laiptelių principu, pereidama iÅ¡ stadijos į stadijÄ…. VisavertÄ— asmenybÄ— vystosi tik pereidama vienÄ… po kitos visas stadijas. Kiekviena stadija […]

Justina JonikaitÄ— ir Iveta EimontaitÄ— GyvÅ«nų terapija Yra dalykų, kuriuos gyvÅ«nai jaučia, emocijų, kurios sukyla be žodžių. Tokie dalykai toli pralenkia įprastas medicinos priemones. Tačiau apie mus supančius gyvÅ«nus dažniausiai esame linkÄ™ galvoti tik kaip apie padÄ—jÄ—jus, o ne gydytojus.  Klasikinis pavyzdys: Å¡uo – aklojo vedlys. Kaip bebÅ«tų keista, tačiau vis dažniau gyvÅ«nams priskiriamas kitas vaidmuo […]

PsichoseksualinÄ—s teorijos žvilgsnis į savižudybes. Siela ir seksualumas. Siela ir kÅ«nas. PrieÅ¡istorÄ— Esu Paulius Kontrimas, bÅ«simas psichoanalitinÄ—s teorijos atstovas. Kai mÄ…sčiau apie Å¡iÄ… teorijÄ…, pagalvojau – „na ne, tik ne Å¡i teorija“. KodÄ—l aÅ¡ taip pagalvojau? PsichoseksualinÄ— pakraipa atrodÄ— atgrasi, nes ji žmogų irÄ—mino į seksualumo rÄ—mus, o mano pradinÄ—s pažiÅ«ros buvo – kad žmogus […]

Pradinė šeimos narių reakciją į susirgusįjį psichoze panaši į nerimą ar sielvartą, netekus artimo žmogaus. Paprastai dėl artimo žmogaus diagnozės išgyvenami prieštaringi jausmai, tokie kaip:

Mokslininkai nustatÄ—, kad Å¡okis lavina itin svarbius žmogaus gebÄ—jimus ir mažina silpnaprotystÄ—s rizikÄ…. Smegenų tyrinÄ—tojai Stevenas Brownas iÅ¡ Kanados Burnaby Simon Fraser universiteto ir Michaelas Martinezas iÅ¡ Teksaso universiteto atliko tyrimÄ…, kurio metu nustatÄ—, kokios smegenų sritys suaktyvÄ—ja Å¡okant. Tyrimo metu penkioms moterims ir penkiems vyrams – profesionaliems tango Å¡okÄ—jams – buvo atlikta branduolinio rezonanso tomografija.