Žemiau pateikiami klausimai, kuriuos tyrėjas turėtų sau užduoti planuodamas tyrimą. Šiuos klausimus radau senučiukėje klinikinės psichologijos knygoje, tačiau jie man ir šiandien atrodo labai aiškūs ir struktūruojantys. Holt (1965) visą laiką pabrėžia, kad reikia galvoti apie rezulatatą ir jo pritaikomumą. Taigi tyrimų esmė yra ne tyrimas, o tai, ką jis turi duoti. Galbūt Holt klausimai padės jums planuojant ir savo bakalauro darbus.
Click to continue »

Moksliniai tyrimai klinikinÄ—je psichologijoje yra susijÄ™ su rimtais etikos klausimais, dažnai tyrimo objektu yra padidinto pažeidžiamumo grupÄ—s – asmenys sergantys psichikos ligomis, esantys stacionare, iÅ¡gyvenantys krizes. Etikos dilemų gali kilti ir atliekant poveikių metodų tyrimus (pvz.: taikant nepatvirtintus gydymo bÅ«dus, kurie potencialiai gali bÅ«ti ne tik naudingi, bet ir žalingi pacientui). ÄŒia pateikiami keli esminiai punktai, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant klinikinius tyrimus.
Click to continue »

Koreliaciniai tyrimai

Koreliaciniai tyrimai yra atliekami, kai mus domina ryšiai tarp dviejų ar daugiau reiškinių. Pavyzdžiui, koreliacija tarp gyvenimo kokybės ir depresijos. Tačiau koreliaciniai tyrimai leidžia tik nustatyti ryšį, bet neleidžia vertinti jo priežastingumo.
Click to continue »

Nors klinikinÄ—je psichologijoje dažnai stengiamasi tyrinÄ—ti reiÅ¡kinių ryÅ¡ius, priežastis, t.y. eiti „gilyn”, ne mažiau svarbu žinoti, kiek vienas ar kitas reiÅ¡kinys yra paplitÄ™s, koks problemų mastas. Å iam tikslui yra naudojami epidemiologiniai tyrimai. 
Click to continue »

Fokus grupÄ—s

Fokus grupÄ—s – tai kokybinis tyrimo metodas, pagrįstas diskusija mažoje grupÄ—je. KlinikinÄ—s psichologijos tyrimai, pagrįsti tokia metodologija, paprastai atliekami organizuojant serijÄ… mažų grupelių, kuriose aptariami tyrimo klausimai, o vÄ—liau tiriamųjų pasisakymai analizuojami remiantis kokybine metodologija. Tyrimui svarbi tema dažniausiai pateikiama iÅ¡ anksto numatytų klausimų serija, tačiau tyrimui taip pat gali bÅ«ti naudojami ir kitokia įspÅ«dį sukelianti medžiaga (pvz.: filmai, reklamos, garso įraÅ¡ai ir t.t.). GrupÄ—s veda specialiai tam paruoÅ¡tas moderatorius, kuris skatina grupÄ—s dalyvių aktyvumÄ… ir diskusijÄ….
Click to continue »

Stebėjimas yra vienas seniausių tyrimo metodų, stebėjimo įgūdžiai yra svarbūs ne vien atliekant mokslinius tyrimus, tačiau ir kasdieniniame psichologo darbe. Stebėjimas gali būti suskirstytas į nesistemingą, natūralų ir kontroliuojamą.
Click to continue »

Atvejų analizÄ— yra klasikinis klinikinÄ—s psichologijos tyrimo metodas. Tai intensyvi vieno žmogaus studija. Savo prigimti Å¡is tyrimo metodas yra „atrandantis”, jo tikslas – remiantis konkrečiu atveju kelti hipotezes apie sudÄ—tingus psichologinius mechanizmus ir ryÅ¡ius.
Click to continue »

Klinikinė psichologija, kaip ir bet kuri kita psichologijos disciplina negalėtų vystytis be mokslinių tyrimų. Viso smalsumo pagrindas ir mokslinių tyrimų variklis yra sveikas skepticizmas, kuris padeda suabejoti teorijomis, nusistovėjusiais pagalbos būdais, skatina ieškoti efektyvesnių kelių klientui padėti.
Click to continue »