Atvejų analizė yra klasikinis klinikinės psichologijos tyrimo metodas. Tai intensyvi vieno žmogaus studija. Savo prigimti šis tyrimo metodas yra „atrandantis”, jo tikslas – remiantis konkrečiu atveju kelti hipotezes apie sudėtingus psichologinius mechanizmus ir ryšius.

Atvejo analizė yra ypač tinkama tais atvejais, kai mus domina daugelio kintamųjų tarpusavio ryšiai ir subjektyvumas. Šio metodo pagalba galima pažinti asmens gyvenimo aspektus, kurių eksperimentiškai nagrinėti tiesiog yra neįmanoma.

Atvejo analizė taip pat yra ypač tinkama kaip pradinis metodas, kai imamasi nagrinėti sritį, apie kurią labai mažai žinoma. Tokiu atveju vieno atvejo analizė gali padėti numatyti tolesnes tyrimų sritis ir klausimus. Ji taip pat nepakeičiama, kai tyrimo objektu yra labai retas elgesys.

Atvejo analizė remiasi dviem pagrindiniais principais:

• Unikalumas, o ne bendrumas – atvejo analizė yra vieno žmogaus tyrimas. Jos pagrindu negalima daryti įvairų apibendrinimų.
• Atskleidimas, o ne patvirtinimas – įprasta, kad eksperimentai ar koreliaciniai tyrimai siekia patvirtinti iš anksto išsikeltas prielaidas. Tačiau toks išankstinių nuostatų tikrinimas retai kada padeda atskleisti kažką naujo ir netikėti rezultatai dažnai nėra interpretuojami ar yra tiesiog pražiūrimi. Tuo tarpu atvejo analizėje išankstinės prielaidos dažniausiai nėra daromos, todėl tyrėjas yra atviresnis bet kokiam patyrimui. Taigi atvejo analizė gali reikšmingai papildyti kiekybinių tyrimo metodų rezultatus.

Atvejų analizėje naudojami įvairūs informacijos šaltiniai. Tai gali būti stebėjimo duomenys, natūraliai surinkta klinikinė informacija, taip pat įvairūs asmeniniai dokumentai. Įvairių dokumentų naudojimas yra naudingas tuo, kad padeda nagrinėti tiriamojo patirtį, ir tuo pačiu nėra veikiami tyrėjo nuostatų ir lūkesčių. Taip gauna informacijas iš tokių tiriamojo gyvenimo laikotarpių ir vietų, kurios nėra tiesiogiai prieinamos tyrėjui.

Atvejų analizėje taip pat gana dažnai naudojami įvairūs interviu. Tokie interviu gali apimti medicininę istoriją, gyvenimo istoriją, tarpasmeninius santykius ir kt. Tačiau informacijos, surinktos atvejų analizės metu, patikimumą veikia daugelis veiksnių:

• tiriamųjų gynybiškumas, noras pasirodyti palankiau, labiau socialiai priimtinai;
• nesąmoningi gynybos mechanizmai, saugantys savivaizdį. Pavyzdžiui, jausmų projekcija.;
• tiesiog neadekvatus tiriamųjų savęs suvokimas;
• tiriamųjų atminties netikslumai;

Be to atvejų analizėje labai svarbus ir tyrėjas. Klinikinės išvados yra teisingos tiek, kiek yra teisūs jų darytojai. Taigi atvejų analizei patys tyrėjai turi būti gerai pasiruošę, turintys klinikinė patirties, gebantys sieti ir interpretuoti informacija, o taip pat kontroliuoti savo išankstines nuostatas ir įsitikinimus.

Nepaisant šių ribotumų, atvejo analizės klinikinėje psichologijoje yra labai svarbus metodas psichologams keistis patirtimi ir pažinti savo klientus. Allport teigia, kad atvejo analizės studijos psichologijoje turėtų būti atliekamos kuo dažniau, nes ir taip per mažai dėmesio skiriama atskiro žmogaus supratimui. Atskiras žmogus yra daugiau nei tam tikrų savybių visuma, todėl reikia skirti dėmesio viso žmogaus pažinimui.