Priklausomybė – sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą pakartotinai daug kartų. Šis sutrikimas ar polinkis yra išmoktas.

Biheivioristinė teorija remiasi prielaida, kad elgesys yra išmokstamas. Tagi, priklausomybės irgi yra išmokimo rezultatas. Remiantis šia teorija, yra kelios sąlygojimo formos, kurios gali sukelti priklausomybių išsivystymą:

• Operantinis sąlygojimas – tam tikras elgesys (šiuo atveju priklausomybės) prasideda tuomet, kai tas elgesys pradeda teikti pasitenkinimą, ir šis elgesys nėra baudžiamas. Pasitenkinimu gali būti laimėta suma lošiant, didesnis draugų būrys vartojant narkotikus ar geresnė savijauta rūkant. Taigi, tai suradimas kažko teigiamo tam tikrame elgesyje.
  Remiantis šiuo sąlygojimu, laikinas įtampos sumažinimas ar nuotaikos pakilimas, sukeltas tam tikros veiklos ar medžiagų, padidina tikimybę, kad žmogus sieks šios būsenos vėl. Medžiagos ar veiklos poveikis, teikiantis pasitenkinimą veda prie to, kad žmogus galiausiai pradeda užsiiminėti tam tikra veikla dažniau, pabando didesnę dozę psichoaktyviųjų medžiagų ar kitų jų vartojimo metodų (pvz., inhaliacija, šniaukimas (įtraukimas per nosį), įšvirkštimas, ryjimas per burną ir kt.būdai).
• Klasikinis sąlygojimas – objektai esantys tuo metu, kai yra atliekama tam tikra veikla ar vartojamos psichoaktyviosios medžiagos gali veikti, kaip klasikinio sąlygojimo stimulas ir tapti pačio malonumo atlikti tam tikrą veiklą ar vartoti psichoaktyviąsias medžiagas rezultatu (pvz., švirkščiamosios adatos arba žmogaus, kuris duodavo narkotikų pamatymas nuramindavo žmones, priklausančius nuo narkotikų, ir palengvindavo jų abstinencijos simptomus ir atvirkščiai, abstinencijos metu buvę objektai, vėliau juos parodžius gali vėl sukelti abstinencijos simptomus).
• Priešingo proceso teorija – kiekviena reakcija į stimulą automatiškai sąlygoja ir priešingas reakcijas. Po keleto to paties stimulo pakartojimų pirminė reakcija susilpnėja ir priešingas procesas sustiprėja (pvz., vartojant narkotikus, pirminė reakcija – malonumas, priešingas procesas – nemalonumas, blogumas. Vėliau sustiprėja tik priešinga reakcija, t.y. nemalonumas, blogumas, atsiradęs nepavartojus narkotikų, galiausiai pradeda dominuoti ir neigiamų padarinių vengimas pakeičiamas malonumo siekimu, kaip motyvacija vartoti narkotikus).

Biheivioristinės terapijos metodai
Biheivioristinės terapijos tikslas gydant priklausomybes yra nustatyti elgesį, kuris įtakoja asmens priklausomybę ir tuomet bandyti pakeisti tą elgesį tinkamesniu, taikant operantinio ir klasikinio sąlygojimo principus. Remiantis šiuo požiūriu pagrindinė problema yra ne tame, ar priklausomybė yra liga, bet ar priklausomybę turintis žmogus gali išmokti pakeisti savo probleminį elgesį.
Metodai taikomi priklausomybėms gydyti:

• Aversinis sąlygojimas – plačiausiai naudojamas elgesio terapijoje gydant priklausomybes. Skausmingi ar sukeliantys pasibjaurėjimą stimulai yra pateikiami kartu su žalingu dirgikliu (psichoaktyviosiomis mežiagomis, lošimu ir kt. priklausomybėmis) taip siekiant nepageidaujamą elgesį susieti su nemaloniais jausmais. Taigi šiuo metodu siekiama sąlygoti pasibjaurėjimą dalykais, kurių reikėtų vengti. Šio metodo trūkumas yra toks, kad jis veikia trumpai. Sąlygojimui įtakos turi žinojimas. Pavyzdžiui, žmonės žino, kad išėję iš psichoterapeuto jie gali gerti alkoholį nesibaimindami, kad juos ims pykinti. Žmogaus gebėjimas skirti aversinio sąlygojimo situacijas nuo visų kitų situacijų gali sumažinti poveikio veiksmingumą. Todėl aversinis sąlygojimas dažnai naudojamas su kitais metodais.
• Paslėpto jautrumo metodas – turintys priklausomybių žmonės rekalaujami įsivaizduoti ypač liūdinančią, keliančią pasibjaurėjimą ar gąsdinančią situaciją kai jie užsiėma tam tikra veikla, t.y. geria, vartoja narkotikus, lošia ar kt. Tikimasi, kad įsivaizduojama situacija kartu atliekant netinkamą elgesį, sukels neigiamą reakciją tam elgesiui. Pvz., paslėpto jautrumo metodo taikymas gydant alkoholizmą:
  „Įsivaizduok, kad tu geri ir ragauji (alaus, viskio ar kt). Tu esi (bare, restorane ar kt.), kur kiti žmonės irgi geria. Pamatyk save taip pat ten geriantį. Pajausk tikrąjį gėrimo skonį, spalvą ir kvapą. Pasinaudok visais savo jutimais. Įsivaizduok, kad tu iš tikrųjų geri, ragauji, nuryji, pajusk stiklinę savo rankose; kokia gėrimo temperatūra, kvapas, o ypač skonis.
  Kai nuryji gėrimo gurkšnį, vyras sėdintis neloti nuo tavęs pradeda dejuoti, padeda stiklinę ant stalo ir pastumia ją toliau. Jo galva nuleista, jis griebiasi už pilvo abiem rankom ir toliau dejuoja. Jo akys užmerktos, jis daro įvairias grimasas ir lėtai purto galvą. Jo veidas pasidaro blyškiai pilkas, jo rankos pradeda drebėti, kai jis pradeda daryti greitus ryjimo judesius. Tuomet jis atsimerkia ir užsidengia burną abiem rankom, tačiau nebegali išlaikyti ir pradeda vemti. Tu visa tai matai labai aiškiai. Maisto gabaliukai bėga jo veidu, geriasi į drabužius ir galiausiai pasiekia stiklinę. Jis ir toliau vemia ir maisto gabaliukai prikimba jaum prie smakro. Karštas, nemalonus alkoholio kvapas galiausiai pasiekia tave. Tai tikrai pasibjaurėtinas vaizdas. Jis nebevemia, tačiau vistiek tamposi, jo veidas vis dar pilkas ir jis toliau dejuoja“
  Tyrimais įrodyta, kad šio metodo efektyvumas yra ribotas.
• Įgūdžių mokymo metodas – šis metodas naudojamas padėti priklausomybių turintiems žmonės išlavinti efektyvesnes tarpasmenines reakcijas į socialines situacijas, kurios skatina netinkamą elgesį. Pvz., kategoriškumo mokymas gali būti naudojamas išmokyti alkoholiką , kaip atsispirti visuomenės spaudimui vartoti alkoholį.
• Savęs kontroliavimo metodas remiasi prielaida, kad keičiant elgesį reikia keisti tiek patį elgesį, tiek jo atsiradimo priežastis, tiek galimas pasekmes. Naudojami keturi savęs kontroliavimo metodo būdai:
  1. Savęs tikrinimas – procedūra, kurios metu asmuo fiksuoja informaciją susijusią su jo problemišku elgesiu (pvz., kaip dažnai žmogus gėrė ar rūkė, kokios buvo aplinkybės, vieta ir laikas kiekvienu atveju). Šis būdas trumpam sumažina netinkamą elgesį, tačiau naudingas tuo, kad surinkta informacija gali būti panaudota kituose metoduose.
  2. Stimulų kontrolės būdas yra nukreiptas į netinkamo elgesio atsiradimo priežasčių aplinkoje keitimą. (pvz., asmenys turintys priklausomybę alkoholiui, prašomi išmesti iš namų visus alkoholinius gėrimus, alaus bokalus, grafinus, vengti eiti per barus ar alkoholinių gėrimų parduotuves).
  3. Atsako keitimas apima problemiško elgesio keitimą alternatyviu atsaku, kuris yra nesuderinamas arba jo negalima atlikti kartu su problemišku elgesiu (pvz., rūkantis žmogus, kuris po pusryčių gerdamas kavą visadarūkydavo, gali negerti kavos, o papusryčiavęs iš karto eiti po dušu).
  4. Elgesio kontrakto sudarymas – tai būdas, kai tam tikros sąlygos ir pasekmės susijusios su problemišku elgesiu yra užrašomos kontrakte. Elgesio kontraktuose dažniausiai nurodomos sąlygos, kuriomis netinkamas elgesys gali arba negali atsirasti ir apibrėžiama, kokios bausmės gali būti, jei nebus laikomasi susitarimo.

Biheivioristinės terapijos metodai priklausomybėms gydyti dažniausiai yra trumpalaikiai, kai jie yra naudojami, kaip vienintelis gydymo būdas. Pagrindinė problema yra ta, kad metodai efektyvūs tik tuomet, kai asmenys yra motyvuoti tęsti gydymą, nepaisant nemalonių pojučių ar pastangų, kurių šie metodai reikalauja. Apibendrinus, elgesio terapija veiksmingiausia tuomet, kai ji taikoma kartu su kitais terapijos būdais.

Naudota literatūra:

 Comer R.J. „Abnormal Psychology“, New Yourk: Worth Publishers, 2001
 http://lt.wikipedia.org/wiki/Priklausomybė (aplankyta 2008 10 17)
 Myers D.G. „Psichologija“, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2008
 Rathus S.A., Nevid J.S. „Abnormal Psychology“, Prentice Hall, Englewood Cliffs, New Jersey 1991
 Sarafino E.P. „Health psychology: biopsychosocial interaction“, Hoboken (N.J.): Wiley, 2006