Parengė: Lina Morkytė

Asmenybės sutrikimas – tai ryškus asmens charakterio struktūros ir elgesio tendencijų sutrikimas, apimantis kelias asmenybės pasireiškimo sritis ir beveik visada susijęs su didesniais asmeninio ir socialinio funkcionavimo sunkumais.

 Asmenybės sutrikimų tipai:

• paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas
• šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas
• asocialaus tipo asmenybės sutrikimas
• emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas
• histrioninio tipo asmenybės sutrikimas
• anankastinio tipo asmenybės sutrikimas
• nerimastingo tipo asmenybės sutrikimas
• priklausomo tipo asmenybės sutrikimas

Visų asmenybės sutrikimų bendri diagnostiniai kriterijai:

1. ryškiai disharmoniškos nuotaikos ir elgesys, apimantis kelias funkcionavimo sritis: emocijas, sujaudinimą, impulsų kontrolę, suvokimą ir mąstymą;
2. nenormalus elgesio stereotipas yra užsitęsęs, ilgalaikis ir neapsiriboja psichikos ligos epizodais;
3. nenormalus elgesio stereotipas pasireiškia visur ir stipriai apsunkina prisitaikymą daugelyje asmeninių ir socialinių situacijų;
4. anksčiau minėti ypatumai visada prasideda vaikystėje ir paauglystėje ir tęsiasi brandžiame amžiuje;
5. sutrikimas sukelia stiprų asmeninį distresą,  bet išryškėja vėliau, jam bręstant.

 Mąstymo schemos ir asmenybė 

• “Aš geriausias” – narcisistinė asmenybė
• “Aš bevertis” – depresyvi asmenybė
• “Visi prieš mane” –  paranoidinė asmenybė
• “Man reikia Jūsų dėmesio” – isterinė asmenybė
• “Palikite mane ramybėje” – šizoidinė asmenybė

Visų tipų asmenybės, esant palankioms gyvenimo sąlygoms, gerai prisitaiko prie aplinkos, gyvena pilnavertį gyvenimą. Paūmėjimai paprastai sutampa su amžiaus krizėmis, konfliktais šeimoje, somatinėmis, ligomis.

 

Kognityvinė (angl. cognition – pažinimas, žinojimas; sugebėjimas pažinti) terapija.

Šios psichoterapijos būdas yra pagrįstas darbu su žmogaus mintimis ir tų minčių įtakotomis emocijomis bei elgesiu. Terapijos metu siekiama išsiaiškinti, ką būdamas konkrečioje situacijoje žmogus galvoja, ir pamatyti, kokias reakcijas, kurios pasireiškia konkrečiomis emocijomis arba elgesiu, kilusi mintis sukelia. Taigi pagrindinis dėmesys kognityvinės  terapijos metu yra skiriamas žmogaus mąstymui (t.y., susiformavusioms nuostatoms, vertinimo sistemoms, požiūriui į tam tikrus dalykus) pažinti. Siekiama pamatyti, kaip mąstymas veikia jausmus ir elgesį, kokios yra asmens galimybės koreguoti ir keisti savo reakcijas sudėtingose situacijose. Trumpai tariant, kognityvinė terapija – tai psichoterapijos būdas, leidžiantis per žmogaus kognicijas (mintis, sąvokas, suvokimą) pasiekti ir koreguoti asmens patyrimą.

 

Asmenybės sutrikimų gydymas yra komplikuotas, nes pacientas dažniausiai nemato problemos savyje, dėl to nesikreipia į gydytojus. Paranoidinio, asocialaus asmenybės sutrikimo atvejais gydymas nepaprastai sunkus. Būdinga tai, kad patys asmenys neieško pagalbos, nes nemato savyje jokių problemų. Jais dažniausiai rūpinasi artimieji norėdami išvengti konfliktų šeimoje ir visuomenėje.

Kognityvinės teorijos atstovai labai mažai kalba apie asmenybės sutrikimus. Kognityvinės terapijos pagrindas – mąstymo keitimas, o asmenybės sutrikimų turintys asmenys nėra linkę keisti savo mąstymo. Jie dažnai pačių sutrikimų net nepripažįsta, jiems atrodo, kad nėra būtinybės mąstymą keisti, jie gerai jaučiasi gyvendami savame pasaulyje. Literatūroje aprašomos tik kelios kognityvinės terapijos metodikos, tačiau jų efektyvumas nėra įrodytas.

Į kognityvinę teoriją orientuoti psichologai teigia, jog asocialios asmenybės elgesiui daro įtaką būdai, kuriais ji koduoja visą socialinę informaciją. Asociali asmenybė yra linkusi kitų žmonių elgesį užkoduoti klaidingai – kaip grasinimą. Vienu iš kognityvinės terapijos būdu – problemų sprendimo terapija, asocialios asmenybės sutrikimą turintys asmenys skatinami iš naujo suvokti savo socialines sąveikas ir reakcijas. Tokie asmenys kuria naujus, nesusijusius su grasinimais socialinės sąveikos sprendimus ir patys juos išbando, randa jiems priimtiniausius. Taip keičiamos elgesio ir mąstymo schemos.

Beck‘as ir jo kolegos taiko tą patį gydymo būdą, kuris buvo davęs daugiausia teigiamų rezultatų gydant depresiją. Kiekvienas sutrikimas yra analizuojamas kaip loginių klaidų ir sutrikusių schemų išraiška. Pavyzdžiui, gydant nerimastingo tipo asmenybę pagal kognityvinę terapiją iš pradžių pacientas įtikinamas priimti kognityvinį modelį –  kad jausmai ir elgesys kyla iš minčių, yra jų funkcija. Tuomet yra  ištiriamos loginės klaidos mąstyme, tokios kaip pavyzdžiui pacientas nusprendžia, kad jis negali padaryti nieko teisingai dėl to, kad jam niekuomet nepasiseka. Taip pat terapeutas ieško sutrikusių prielaidų ar schemų, kurios galėtų sudaryti pagrindą tokių asmens minčių ir jausmų, kaip pavyzdžiui, tikėjimas, kad priimant  daugelį sprendimų mes nesuklystam, priimam juos teisingai. Schemos keičiamos į naujas ir gydymo eigoje pradeda keistis asmens elgesys.

 Sutrikimai, kurie gali išsivystyti iš asmenybės sutrikimų:

• Paranoidinė asmenybe – šizofrenija, depresija, kliedesiniai ir kiti psichikos sutrikimai
• Šizoidinė asmenybė – šizofrenija, psichozės
• Asociali asmenybė – alkoholizmas, narkomanija, seksualinės perversijos, nusikalstamumas
• Emociškai nestabili asmenybė – vienišumas, alkoholizmas, narkomanija, azartiniai lošimai, dažnas konfliktų kėlimas, agresija prieš save, priklausomumas nuo terapeuto.
• Histrioninė asmenybė – nepasiekus savo norų ištinka afektai
• Anankastinė asmenybė – nerimo sutrikimai, depresija
• Nerimastinga asmenybė – nerimas, baimė, jautrumas, įtampa
• Priklausoma asmenybė – nerimas

Kognityvinė terapija prie asmenybės sutrikimų gydymo gali prisidėti tuo, kad gali gydyti kai kuriuos iš asmenybės sutrikimų išsivystančius sutrikimus (kaip pavyzdžiui – depresiją, nerimą, baimes, jautrumą ir pan.). Šių sutrikimų išgydymas, gali susilpninti asmenybės sutrikimų pasireiškimo laipsnį.

 

Asmenybės sutrikimai yra kaip spalvos. Jie susilieja tarpusavyje ir pasirodo daugeliu skirtingų atspalvių…

 

Literatūros sąrašas:

• Lapkauskienė, N. (2003). Psichikos sveikatos sutrikimai ir slaugos pagrindai. Vilnius: Vilniaus kolegija
• Malinauskienė, G. (2007). Kognityvinė elgesio terapija – kas tai?. Aplankyta: 2008-10-19, http://www.psichoterapijoscentras.lt/straipsnis21.html
• Davison, G.L., Neale, J.M., Kring, A.M. (2004) Abnormal psychology (9th  edt.) Wiley
• Sarason, I.G., Sarason, B.R. Abnormal psychology. The problem of maladaptive behavior. Fifth edition. Prentice – Hall, INC. Englewood cliffs, N.J.