Visos šiame darbe aprašomos terapijos yra kaip papildomi šizofrenijos gydymo būdai, kurie gali būti naudojami kartu su antipsichotiniais (neuroleptiniais) vaistais. Šios terapijos pridedamos prie standartinės priežiūros padeda žmonėms su šizofrenija pagerinti jų visuotinę, psichinę būklę ir socialinį funkcionavimą.

 

Jau nuo seno muzika buvo naudojama kaip terapija, kaip gydymo, atsipalaidavimo, ar net padedanti mąstyti priemonė. Muzika įvairiais būdais naudojama beveik kiekvienoje profesijoje, norint pasiekti įvairius tikslus.

Net parduotuvėse groja muziką su ketinimu padaryti pirkėjus “laimingais”, kadangi “laimingas” pirkėjas ilgiau užsibūna parduotuvėje ir yra skatinamas kažką nusipirkti. Taip pat kai kurios verslo įmonės naudoja linksmą, optimistišką muziką iškart po pietų, kad padėtų išlaikyti savo darbuotojus budrius ir nemieguistus.

Muzikos terapijos istorija. Muzikos terapija  Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo 18 amžiaus pb. Tačiau, muzikos naudojimas kaip gydymo būdas yra atėję jau iš senovės laikų ir  senovės civilizacijų (Egipto, Kinijos, Indijos, Graikijos ir Romos). Šiandien, muzikos galia išlieka ta pati.

Muzikos terapija JAV buvo naudojama pasaulinio karo metu kaip intervencija patirtoms žmonių traumoms. Veteranai aktyviai ir pasyviai užsiimdavo muzikos veikla, kuri orientuota į skausmo jutimą. Daugelis gydytojų ir medicinos seserų tvirtino teigiamą muzikos poveikį “psichologinėms, fiziologinėms, kognityvinėms ir emocinėms būsenoms”. Nuo tada į kolegijų ir universitetų plėtojamas programas buvo įtraukta muzikos terapijos disciplina.

Į muzikos terapiją dažnai buvo žiūrima kaip į “apsimestinę” mediciną, kuri naudojasi asmens vidinėmis ar protinėmis galimybėmis, siekiant rasti priežastis ir išgydyti daugelį ligų. Kai kurie terapeutai ignoruoja šį žodį. Bet “apsimestinės” medicinos reputacija pasikeitė per metus ir pasaulio medicina dabar mato, kad muzikos terapija gali būti naudojama kaip “papildas” prie tradicinių vaistų, ir kartais net pakeičiantys vaistus nuo skausmo.

Muzikos terapijos tyrimai-pritaikomumas. Apskritai nėra daug tyrimų apie muzikos terapiją ir šizofreniją, bet Cochrane analizavo keturių tyrimų apžvalgą. Šių tyrimų metu buvo ieškoma trumpalaikė nauda, kuomet prie įprasto gydymo vaistais papildomai buvo naudojama muzikos terapija.

Šiuose 3 mėnesių trukmės tyrimuose naudojamų sesijų skaičius svyravo nuo 7 iki 75. Sesijų metu pacientai galėjo susipažinti su įvairiais muzikos instrumentais, buvo skatinami naudotis jais, kad išreikštų save. Iš pradžių terapeutas atidžiai klausydavo paciento muzikos ir padėdavo jam akomponuoti, sekdamas paciento emocinę būklę muzikos išraiškoje. Tada terapeutas siūlydavo galimybes išplėsti ar keisti būseną su muzikos sąveika. Ši muzikos terapija naudojama, kai pacientai yra gana stabilios psichikos. Pacientui turėtų būti sunku išreikšti save naudojant verbalinį bendravimą, tačiau terapeutas gali padėti bendrauti žmonėms per muziką, kuri būtų konstruktyvi, kūrybiška ir maloni.

Muzikos terapijos efektyvumas. Muzikos terapija žymiai sumažino pacientų neigiamus simptomus ir socialinę izoliaciją, bei padidino gebėjimą bendrauti su kitais ir savo suinteresuotumą ties išorės įvykiais. Muzikos terapija neturi jokio šalutinio poveikio ir yra palyginti nebrangi priemonė. Muzikos terapijos nauda mažinant šizofrenijos simptomus:

• Atkuria kliento santykį su realybe;
• Atitraukia klientą nuo kliedesių ir haliucinacijų;
• Atviras paciento bendravimas su žmonėmis;
• Emocijų atpažinimas ir išreikštumas;
• Įtampos ir nerimo sumažinimas;
• Agresijos ir destruktyvių impulsų valdymas;
• Adaptyvių elgesio modelių žinojimas, kurie padėtų klientui normaliai funkcionuoti visuomenėje.

Tyrimo metu buvo įrodyta, kad būsena per trumpą laiką pagerėjo, o sesijų skaičius turėjo tiesioginės įtakos sėkmingam gydymui (siekiant turėti naudos iš muzikos terapijos, asmuo turi dalyvauti sesijose reguliariai, keletą mėnesių). Pastebėta, kad tokiu gydymo būdu (kai medikamentinis gydymas taikomas su menine terapija) rezultatai buvo geresni, negu tik pasyvaus požiūrio į gydymą metu. Tačiau gydymo trukmė buvo trumpa ir nauda per ilgą laiką buvo nežinoma.

Muzikos terapija didina stacionarinio gydymo efektyvumą, mažindama šizofrenijos simptomus, kurie mažiausiai pasiduoda  medikamentiniam gydymui.

Meno (dailės) terapija 

Meno terapija-tai kūrybingai naudojami dažai, pastelės, molio ar meno medžiagos, kurių pagalba padedama žmonėms bendrauti ir įveikti emocines, psichikos problemas. Menas yra galinga forma savarankiškai išraiškai, ir yra laikoma vertinga terapine priemone. Ypač didelį teigiamą poveikį suteikia pacientams, kurie yra psichiškai nesveiki ar emociškai sutrikę.

Meno terapijos istorija. 1940-aisiais menininkai, dirbantys psichiatrijos ligoninėse sužinojo, kad tapybos, piešimo ir kitų formų meno kūrinys galėtų sudaryti terapinio santykio tarp paciento ir terapeuto pagrindą. Pacientų kūriniai gali atskleisti paslėptus jausmus ir emocijas, ir taip padėti terapeutui, siekiant geriau suprasti, kad bendravimas pacientams yra labai svarbus.

Meno terapijos efektyvumas. Meno terapija dažniausiai naudojama psichiatrijos ligoninėse ir dienos centruose. Tai praktikuoja kvalifikuoti meno terapeutai ir retkarčiais psichologai.  Jis yra ne tik vertinga terapinė pagalba sutrikimų turintiems pacientams, bet ir puikus būdas tobulinti savo kūrybiškumą, bei daug laisviau reikšti save.

Meno terapijos tikslas yra suteikti galimybę klientui pakeisti ir auginti asmeninį lygį naudojant meno medžiagas saugioje aplinkoje. Sunku nustatyti, kiek plačiai ši intervencija yra taikoma. Tyrimų metu gauti rezultatai nėra prasmingi ir nepadarytos aiškios išvados apie meno terapijos naudą ar žalą.

Šokio terapija

Šokio terapija-tai kūrybinis procesas, padedantis geriau suprasti ir išreikšti save. Ši terapija susijusi su fiziniu krūviu, todėl žmonėms, patiriantiems stresą ir emocinę įtampą, ji yra puiki atsipalaidavimo priemonė.

Šokio terapijos istorija. Šokio terapijos užuomazgų reikia ieškoti XX a. pr. Vokietijoje, kur veikiamas ekspresionizmo kūrėsi išraiškos šokio ir ritminės gimnastikos judėjimas. Penktajame dešimtmetyje Trodi Schoop ir Marian Chase šokio terapiją taikė psichikos ligoniams. O Mary Whitehouse ir Lilian Espenak C. G. Jungo ir A. Adlerio psichologijos teorijų pagrindu sukūrė naują šokio terapijos metodą, skirtą neurotiškiems pacientams. Naujojo metodo – šokio terapijos – įsigalėjimui didelės įtakos turėjo ir tuo metu įsigalėjusi humanizmo pakraipa psichologijoje, o dėl nepaprasto atvirumo naujoms psichoterapijos formoms šokio terapijos metodai buvo įtraukti į naujausių terapijos priemonių sąrašą.

Šokio terapijos efektyvumas. Svarbiausia šokio savybė, dėl kurios jis ir naudojamas terapijoje, yra ta, kad jis sukelia emociją. Tai terapija be diagnozės, kuri padeda suvokti savo kūno, proto ir sielos visumą ir keisti tai, kas trukdo žmogui gyventi.

Jos metu stebima, kaip žmogus supranta ir interpretuoja erdvę, laiką, judesį įvairiomis emocinėmis temomis. Kūno kalba leidžia neverbaliai pasakyti tai, ko galbūt niekada nepasakytume balsu, todėl ji stiprina pasitikėjimą savimi, skatina savižiną, ir parodo problemas, kurias reikia suvokti, išgyventi ir integruoti, arba pakeisti. Šokis atskleidžia tas asmenybės dalis, kurios buvo nesąmoningai slopinamos, o šokio terapija leidžia jas pažinti, suvokti ir integruoti.

Tai atviras kūrybinis procesas, skatinantis saviraiškos laisvę ir didinantis asmenybės sąmoningumą.

Šokio terapija tinka visoms amžiaus grupėms, ji taikoma tiek individualiajai, tiek porų ar grupių terapijai. Ji tinka tiek pacientams, sergantiems šizofrenija, neuroze, depresija, autizmu. Šokių terapeutai (o tai atskira specializacija medicinoje) įsitikinę, jog jų pagalba gali būti veiksminga sergant kai kuriomis šizofrenijos formomis.

Lietuvoje šokio terapija nėra populiari. Galbūt tik pavieniai entuziastai bando spręsti žmonių problemas pasitelkę judesį. 

 Naudingos nuorodos:

1. Muzikos terapijos istorija   http://www.musicasmedicine.com/about/history.cfm (Žiūrėta 2008 10 30)
2. Meno terapijos istorija  http://www.internethealthlibrary.com/Therapies/ArtTherapy.htm (Žiūrėta 2008 10 30)
3. Muzikos terapija šizofrenijos gydymui  http://www.schizophrenia.com/treatments.php  (Žiūrėta 2008 10 29)
4. “Muzikos terapija gali sušvelninti šizofrenijos simptomus” http://www.physorg.com/news81615129.html  (Žiūrėta 2008 10 29)
5. “Muzikos terapija ir šizofrenija”  http://www.mtabc.com/examples/schizophrenia.htm (Žiūrėta 2008 10 28)
6. “Muzikos terapija”  http://www.rhythmnraga.org/musictherapy.html (Žiūrėta 2008 10 28)
7. Atsipalaidavimui-šokio terapija)  http://www.tangobalsas.lt/SKAITYKLA/Psichologija/Sokio%20terapija/Sokio%20terapija.htm  (Žiūrėta 2008 10 30)

Muzikos terapija

Muzikos terapija – tokio tipo psichoterapija, kurioje pacientas yra skatinamas naudojant muziką tobulinti tarpasmeninius bei bendravimo įgūdžius, kuomet verbalinė kalba yra minimali.