Å okio nauda

UgnÄ— DievaitytÄ—, 2009-01-08

Mokslininkai nustatÄ—, kad Å¡okis lavina itin svarbius žmogaus gebÄ—jimus ir mažina silpnaprotystÄ—s rizikÄ…. Smegenų tyrinÄ—tojai Stevenas Brownas iÅ¡ Kanados Burnaby Simon Fraser universiteto ir Michaelas Martinezas iÅ¡ Teksaso universiteto atliko tyrimÄ…, kurio metu nustatÄ—, kokios smegenų sritys suaktyvÄ—ja Å¡okant. Tyrimo metu penkioms moterims ir penkiems vyrams – profesionaliems tango Å¡okÄ—jams – buvo atlikta branduolinio rezonanso tomografija.

Å okÄ—jams prie kojų padų buvo pritvirtintos plokÅ¡telÄ—s, kuriomis jų pÄ—dos galÄ—tų slysti ir atlikti paprastus tango žingsnius. Per ausinukÄ… buvo grojama muzika. Pirmame etape savanoriai turÄ—jo ant plokÅ¡telÄ—s atlikti tango žingsnius, antrame – kojas judinti bet kaip.

Mokslininkai pastebėjo, kad abiejų bandymų metu suaktyvėdavo už motoriką atsakingos smegenų sritys. Tačiau tango suaktyvino ir dar vieną smegenų sritį, vadinamą precuneus, atsakingą už orientaciją erdvėje. Raumenyse ir sąnariuose esantys jutikliai perteikia informaciją būtent šiai sričiai. Taigi, egzistuoja vadinamasis judėjimo protas, atsakingas už kūno navigaciją, ir būtent jis yra itin lavinamas šokio metu.

Nustatyta, kad šis judėjimo protas yra glaudžiai susijęs su tokiomis smegenų funkcijomis, kaip mąstymas, kalba, mokymasis ir emocijos, ir lavinant jį, maksimaliai lavėja ir kiti smegenų gebėjimai

Tango tyrimas parodė, kodėl žmonės yra linkę ploti, linksėti galva ar trepsėti kojomis skambant ritmiškai muzikai. Taip yra todėl, kad smegenys atpažįsta ritmą ir susieja jį su jau turimomis žiniomis. Todėl, kuo labiau žinomas ritmas, tuo stipriau provokuojamas judėjimas.

Nustatyta, kad šokant pagal muziką aktyvuojamas smegenėlių vermis, kuris neskambant muzikai lieka pasyvus. Smegenėlių vermis yra neuroninis takto davėjas, susijęs su audialinėmis, vizualinėmis, somatosensorinėmis smegenų sritimis. Vidinės ausies ir smegenėlių vestibiuliarinė sistema reguliuoja pusiausvyros suvokimą, sujungia judesį ir ritmą. Iš evoliucijos taško tai patvirtina hipotezę, kad šokis ir muzika žmonijos istorijoje atsirado tuo pačiu metu. Šokant reikia panašių kompleksinių sensomotorinių gebėjimų, kaip ir mokantis groti muzikos instrumentais.

Vis dėlto šokis žmogaus gebėjimų vystymuisi turi didesnę reikšmę nei muzikavimas: jis lavina žmogaus gebėjimą imituoti.

„Mes manome, kad Å¡okis buvo viena iÅ¡ komunikacijos formų. Tyrimo metu visų tango Å¡okÄ—jų smegenyse suaktyvÄ—davo Broca sritis, atsakinga už kalbÄ… ir gestų suvokimÄ…. Kai Å¡i sritis „iÅ¡jungiama”, žmogus praranda gebÄ—jimÄ… atkartoti judesius. Taigi, ji itin svarbi imitacijai, mokymuisi, galų gale – bendražmogiÅ¡kos kultÅ«ros perdavimui”, – sako S. Brownas. 

Kad šokis keičia smegenis, buvo įrodyta ir kitais tyrimais. Harvardo universiteto mokslininkė Elizabeth Spelke nustatė, kad šokis lavina mokinių erdvinį mąstymą. Ilgą laiką šokantys vaikai geometrijos testus atlikdavo geriau nei vaikai, kurie niekada nešoko ar šoko tik trumpą laiką. Taigi, šokio metu aktyvuojami smegenų regionai, atsakingi už geometrinį mąstymą.

Londono psichologas Konstantinos Petrides 2006 metais atliko tyrimą, kuriame dalyvavo baleto mokyklos mokiniai. Pasirodė, kad kuo geriau jie įvaldę baleto žingsnelius, tuo labiau išlavintos jų emocijos, motyvaciniai ir socialiniai gebėjimai. Tuo tarpu Kanados mokslininkės Lauros-Ann Petitto tyrimas parodė, kad profesionalūs šokėjai geriau atlieka dėmesio testus nei nemokantys šokti: jie gali lengviau sukoncentruoti ir išlaikyti dėmesį. 

Šokis yra labai naudingas ne tik vaikams, bet ir seniems žmonėms. Niujorko Alberto Einsteino medicinos koledžo ilgalaikis tyrimas įrodė, kad reguliariai šokant silpnaprotystės rizika sumažėja 76 procentais. Taigi, šiuo atžvilgiu ritmiškas judėjimas yra naudingesnis nei skaitymas, silpnaprotystės riziką sumažinantis 35 proc., ar kryžiažodžių sprendimas (47 proc.).

Tuo tarpu kitas sportas silpnaprotystÄ—s rizikos mažėjimui neturi įtakos. Mokslininkai tai aiÅ¡kina taip: mokantis Å¡okti reikia nuolat galvoti apie žingsnius, apsisukimus, kÅ«no laikysenÄ…. Å okÄ—jas turi priimti daug sprendimų – dÄ—l to jo nervų raizginys darosi vis sudÄ—tingesnis. O už elegantiÅ¡kÄ… judÄ—jimÄ… ir kÅ«no koordinacijÄ… atsakingos neuronų jungtys yra žmogaus smegenų pagrindas.  

Be to, naudinga nuolat keisti šokio partnerius, nes prie jų kiekvieną kartą reikia prisitaikyti iš naujo.

Tačiau neurologai pastebi, kad yra didelis skirtumas tarp to, kaip profesionalių Å¡okÄ—jų ir mÄ—gÄ—jų smegenys suvokia rimÄ… ir erdvÄ™. To priežastis -  ne tik ilgalaikÄ—s treniruotÄ—s, bet ir įgimti profesionalių Å¡okÄ—jų gabumai, kurių reikia nepriekaiÅ¡tingai ir kompleksiÅ¡kai koordinacijai. Manoma, jog egzistuoja ir tam tikras „šokio genas”.

Vis dėlto, kaip teigia mokslininkai, tai, kad neturime įgimtų gabumų, ne priežastis atsisakyti šokio. Tuo labiau kad paprastus polkos ar fokstroto žingsnelius galime išmokti kiekvienas.

Parengta pagal „Focus”

1 Comments so far ↓

  1. 2009
    Feb
    26
    13:46
    lina

    Aciu Ugne uz puiku straipsni.
    Supratau, jog yra skirtumas tarp sokanciu ir nesokanciuju, daug anksciau, taciau tavo ideta medziaga suintrigavo tuo, jog sokis mazina silpnaprotyste.
    Manau, kad visiems verta suklusti, kurie mano, kad sokimas tai laiko gaisimas. Juk zmogus gali mokytis visko, kas jam duodama.
    dar karta aciu Ugnei 🙂