Viktor E.Frankl. Sielogyda. Gydytojo rūpestis siela

Aistė Pranckevičienė, 2010-10-08

Lina Jonynaitė, Tadas Klimauskas, Lina Motiejauskienė

Info apie autorių, trumpas jo biografijos pristatymas

Viktoras E. Franklis (1905-1997) buvo Vienos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius. Būdamas gimnazistas susirašinėjo su Freudu, žavėjosi A. Adleriu, tačiau vėliau atsiribojo nuo abiejų autoritetų, nes juos laikė per daug redukcionistais. Ketvirto dešimtmečio pradžioje sukūrė savo psichoterapinį metodą, kurį pavadino logoterapija ir egzistencine analize (Jancsy, 2005). Antrojo pasaulinio karo metu buvo įkalintas nacių koncentracijos stovykloje, kur praleido 3 metus ir šis laikas lėmė jo pagrindinių idėjų ir terapinės krypties atsiradimą (Runyon, 2010).

Grįžęs atsidėjo akademinei ir profesinei veiklai: kaip teigiama oficialioje V.Franklio instituto Vienoje interneto svetainėje, profesoriavo Harvardo, Dalaso, San Diego ir Pitsburgo universitetuose, tapo 29 universitetų iš viso pasaulio garbės daktaru, o JAV tarptautinis universitetas Berklyje (Kalifornijoje) specialiai jam įsteigė Logoterapijos institutą. Skaitė paskaitas 209 universitetuose visuose 5 žemynuose. Paliko įvairių tarpdisciplininių veikalų: 39 jo knygos išverstos į 38 kalbas (2009 m. duomenys). Knygos „Man‘s Search for Meaning“ iki šiol parduota 10 milijonų egzempliorių. Tačiau nepaisant šių įspūdingų nuopelnų, jo aktyvaus gyvenimo troškimas taip pat atrodė nepasotinamas: būdamas 67-erių gavo lėktuvo piloto licenziją, turėjo kvalifikuotą pomėgį kopti į kalnus (Runyon, 2010).

Info apie terapinę kryptį, esminių idėjų ir principų pristatymas

Logoterapijos ir egzistencinės analizės sąvoka kilo iš graikų k. žodžio logos, reiškiančio „prasmė“. (Runyon, 2010). Apie žmogaus egzistencijos prasmę ir sukasi visa V. Franklio veikla, filosofija ir darbai. Naudodamiesi V. E. Franklio knygos „Sielogyda. Gydytojo rūpestis siela“ įvade pateikta prof. R. Kočiūno informacija, trumpai pateikiame kelis logoterapijos principus praktikoje:

  • Prasmę įmanoma surasti netgi situacijoje, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo perpildytos chaoso, beprasmybės, tragizmo; tam yra trys keliai – veikimas, išgyvenimas arba vidinio nusistatymo situacijos atžvilgiu kūrimas.
  • Žmogus gali pažvelgti į save iš šalies – įvertinti savo gyvenimą ir keisti jo kryptį bei tikslus.
  • Kiekvienas žmogus yra unikalus. Gyvenimo situacijos, kuriose jis jaučiasi nepakeičiamas, suteikia jo buvimui prasmę.
  • Prasmės atradimas – ne dovana, o pastangų reikalaujantis pasiekimas. Jis gali būti itin didingas, kai pavyksta atrasti prasmę priimant neišvengiamą kančią.
  • Didžiausia kliūtis prasmės ieškojime yra redukcionizmas: mėginimas „sumažinti“ žmogų iki biologinės būtybės ar mechanizmų statuso rinkinio.

Esminės idėjos analizuojamos V. E. Franklio knygoje „Sielogyda. Gydytojo rūpestis siela“

V. E. Franklio knygoje „Sielogyda“ yra pateikiami pagrindiniai logoterapijos ir egzistencinės analizės principai. Tai tokios mokslo sritys, kuriose yra balansuojama tarp medicinos ir religijos. Logoterapija peržengia tą ribą, ties kuria sustoja daugelis psichoterapijos metodų, – tai gyvenimo prasmės problematika. Franklis logoterapiją apibūdina ne kaip psichoterapijos pakaitalą, bet kaip jos papildymą, kuris padeda ją sužmoginti.

Visoje knygoje yra akcentuojama, kad kiekvienas žmogus nori atrasti ir pasiekti gyvenimo prasmę. Šių dienų žmogui yra vis sunkiau suprasti, kas yra gyvenimo prasmė ir kaip ją galima pasiekti. Taigi V. E. Franklis teigia, kad daugelis žmonių skundžiasi patiriantys egzistencinę frustraciją (jausmą, kai nematoma gyvenimo prasmė) ir egzistencinį vaakumą (žmogus jaučiasi tuščias viduje). Autorius tvirtina, kad tai šiandieninėje visuomenėje atsirado dėl tikrųjų vertybių maišaties. Knygoje „Sielogyda. Gydytojo rūpestis siela“ kalbama, kad gyvenimas yra prasmingas, ir egzistuoja atskirų jo dalių prasmės. Autorius teigia, kad net tokie iš pirmo žvilgsnio atrodantys beprasmiai dalykai kaip mirtis, kančia ir kaltė turi pozityvią prasmę. „Net savižudis tiki prasme, jei ne tolesnio gyvenimo, tai mirties prasmę. Tikrai netikėdamas jokia prasme, jis negalėtų nė piršto pajudinti ir vien todėl nesižudytų“ (Frankl, 2008, 345 p.). Knygoje taip pat kalbama, kad malonumo siekimas yra priešingas gyvenimo prasmės siekimui. Kai malonumas tampa gyvenimo prasme, V. E. Franklis kalba apie tam tikrų neurozių atsiradimą.

Nerimo sutrikimai V. E. Franklio knygoje „Sielogyda. Gydytojo rūpestis siela“

Taigi knygoje „Sielogyda. Gydytojo rūpestis siela“ rašoma apie nerimo sutrikimus – neurozes. Kaip V. E. Franklis teigia, 20% neurozių sukelia beprasmybės jausmas ir abejojimas savo prasme. Tai anaiptol nėra patologija, tačiau beprasmybės suvokimas ar abejojimas prasme, autoriaus nuomone, gali sukelti kitas dideles problemas, tokias kaip depresija, hipohondrija ir kiti psichikos sutrikimai.

Šioje knygoje autorius kalba apie naujo tipo neurozę, vadinamą noogenine neuroze, nedarbo neuroze, sekmadienio neuroze, seksualinius neurozinius sutrikimus, baimės neurozę, įkyriųjų būsenų neurozes. Visoms joms įveikti yra siūloma taikyti logoterapiją ir tam tikras jos technikas. Logoterapinė paradoksaliosios intencijos technika dažniausiai naudojama bandant įveikti baimės ar įkyriųjų būsenų neurozes. Pagrindinės šios technikos savybės yra humoras ir šaltakraujiškumas. Šių savybių reikia, nes terapeutas prašo kliento panorėti to ko labiausiai bijo:

„Baimė įgyvendina kaip tik tai ko, žmogus bijo, stiprus noras savo ruožtu padaro neįmanomą tai, ko jis nori” (Frankl, 2008, 244 p.).

Klientai dažnai juokiasi iš situacijos, kai jiems nepavyksta sukelti sau baimės ir iš to, kaip save įtikinėja bijoti. Taip juokais paverčiama baimė netenka prasmės ir silpsta. Taip pat yra siūloma derefleksijos technika. Ji yra naudojama gydyti seksualiniams neuroziniams sutrikimams. Naudojant šią techniką yra skatinama specialiai neatlikti seksualinio akto, kad būtų patirtas atstūmimas, kuris padeda pasveikti. Šių technikų, kaip ir visų logoterapijos metodų, tikslas yra gyvenimo prasmės įsisąmoninimas ir siekimas tikrojo gyvenimo tikslo.

Subjektyvus įspūdis apie V. E. Franklio knygą „Sielogyda. Gydytojo rūpestis siela“

V. E. Franklio knyga yra be galo naudinga ir būtina perskaityti kiekvienam psichologui, psichiatrui, daktarui. Joje akcentuojama, kad žmogus turi sveiką atspirties tašką, t.y. dvasią, kuri visada išlieka sveika. Toks požiūris neleidžia „nuvertinti“ pacientų, kad ir kokia sunki jų būklė, tiek fizinė, tiek psichinė. Šioje knygoje pateikti praktiniai pavyzdžiai įrodo, kad pagerėjimas įmanomas, net esant pačioms sunkiausioms diagnozėms. Kitas aspektas svarbus šiems specialistams yra įsisąmoninimas mirties, kančios, kaltės prasmės. Jei specialistas nežinos, kas yra jo gyvenimo prasmė, kaip galės padėti klientui išeiti iš beprasmybės labirinto?

Įspūdį palikusios citatos:

Spręsti apie žmogaus gyvenimo prasmę neįmanoma iš jo trukmės. Juk skaitomą biografiją irgi vertiname ne pagal jos „ilgį“, knygos puslapių skaičių, o pagal turiningumą.“ (2008, 125 p.)

„Žmogus panašus į skulptorių, kaltu ir kūju apdorojantį beformį akmenį, kad išgautų iš jo vis labiau regimą formą. Skirtumas tik tas, kad apdorojamą medžiagą jam pateikia likimas: kurdamas, išgyvendamas arba kentėdamas žmogus mėgina iš gyvenimo „išgauti“ kuo daugiau vertybių, – kūrybinių, išgyvenimo ar nuostatos vertybių.“ (2008, 125 p.)

„Kas nepažįsta tipo, atsidėjusio vien pinigų kalimui, siekiančio pragyvenimo priemonių ir pamirštančio patį gyvenimą. Pinigų kalimas tampa savitikslis. Toks žmogus turi daug pinigų, šiems pinigams dar keliami tikslai, tačiau paties žmogaus gyvenimas jau neturi jokio tikslo.“ (2008, 171 p.)

„Mirtis, užbaigianti gyvenimo laiką, gali bauginti tik to laiko neišnaudojantį žmogų.“ (2008, 179 p.)

„Juk mirties neišvengiamybė siaubinga tik tam, kieno sąžinė nešvari.“ (2008, 179 p.)

Knygos kritika – naudingumas, privalumų ir trūkumų analizė

Privalumai. Knyga „Sielogyda. Gydytojo rūpestis siela“ yra tarpdisciplinė. Ji apjungia psichiatriją, psichologiją, mediciną ir religiją. Vienu požiūriu, tai labai vertinga ir naudinga daugeliui specialistų, kurie susiduria su religijos ir darbo dilema, ją būtų naudinga perskaityti ne tik psichologijos ir psichiatrijos, bet ir filosofijos, teologijos, antropologijos bei edukologijos sričių dėstytojams ir studentams.

Trūkumai. Nors knyga yra labai brandi ir skatinanti savianalizę, mąstymą, tarsi apjungia ir leidžia susidėlioti savo vertybes, tačiau pasirinkta labai sudėtinga kalba, vartojama daug tarptautinių žodžių, sudėtingos sakinių struktūros, kas tikrai apsunkina skaitymą. Tai susiaurina skaitytojų ratą. Knyga labiau orientuota į specialistus ir pakankamai aukštą išsilavinimą turinčius žmones. Vaizdingi apibūdinimai ir palyginimai skaitytoją labiau supainioja, nei paaiškina pagrindinę mintį. Trūksta aiškių apibendrinimų. Tai šiek tiek kompensuoja aprašyti pavyzdžiai iš praktikos, kurie tiksliausiai iliustruoja patį logoterapijos procesą ir autoriaus mintis.

Naudota literatūra:

  • Frankl V. E. (2008). Sielogyda. Gydytojo rūpestis siela. Vilnius: Vaga.
  • Jancsy I. (2005). Prasmės troškimas. Šiaurės atėnai, 743. Aplankyta: 2010-10-04, http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=743&kas=straipsnis&st_id=3888
  • Life and Work. The Official Website of the Viktor Frankl Institute Vienna. Aplankyta: 2010-10-04, http://www.viktorfrankl.org/
  • Runyon P.J. (2010) Viktor E. Frankl. Aplankyta: 2010-10-04, http://www.empirezine.com/spotlight/frankl/frankl1.htm

    Comments are closed.