Aušra Gradickienė, Inga Rusinaite-Vaitkuvienė, Karolina Aliukaitė

Violet Oaklander gimė JAV Masačiusetso valstijoje, Kembridžo mieste, užaugino tris vaikus. Apsigynusi du magistro diplomus, vieną iš santuokos, šeimos ir vaiko konsultavimo, kitą iš specialaus emociškai sutrikusių ir mokymosi negalią turinčių vaikų mokymo, knygos autorė gavo psichologijos mokslų daktaro laipsnį, daug važinėjo vesdama mokymus apie darbą su vaikais. Patirtį V. Oaklander sukaupė mokydama emociškai sutrikusius vaikus, privačios praktikos metu (Oaklander, 2007). Išleido dvi knygas: „Langas į vaiko pasaulį“ ir „Paslėpti lobiai: žemėlapis į vaikų vidinę saviraišką“. Taip pat parašė keletą žurnalų straipsnių ir knygų skyrių, įrašė garso ir vaizdo įrašų apie psichoterapinį darbą su vaikais .

2003 metais įkurtas pelno nesiekiantį Violet Solomon Oaklander vardo fondas. Fondas jungia psichinės sveikatos profesionalus, kurie siekia išsaugoti, praplėsti ir paremti V. Oaklander geštalto terapija paremtus darbus su vaikais ir suaugusiaisiais. Fondo steigėjai dirbo su V. Oaklander kurdami fondo tinklapį, rengdami mokymo medžiagą . Taip pat stengiamasi sukurti ryšį tarp įvairių šalių specialistų, organizuojami mokymai, kuriama archyvinė biblioteka. Šiuo metu V. Oaklander gyvena Los Andžele, ketina išeiti į pensiją, bet vis dar konsultuoja terapeutus.

V. Oaklander yra Geštalt psichologijos atstovė. Pagal tarptautinių žodžių žodyną (2008) tai yra tokia psichologijos kryptis, kuri neskaido psichinių procesų į elementus, bet laiko juos vientisais dariniais – geštaltais. Šios teorinės krypties esminės idėjos yra atėjusios iš pragmatizmo ir fenomenologizmo. Pirmojo įtaka pasireiškia žmogaus patirties kaip kūrybinio proceso suvokimą, patirties nedalomumą ir polinkį įžvalgas kelti ir tirti terapinių sesijų metu per kūrybinius užsiėmimus. Fenomenologijos idėjos imamos iš E. Husserl sukurto metodo, kai tiek psichologas, tiek klientas yra pasiruošę figūros/pagrindo iškilimui jų bendrame, kartu sukurtame pasaulyje (Bloom, 2009).

Geštalt psichologija yra neatsiejama nuo psichoterapijos, kuriai pagrindą padėjo 1951 m. Perls, Hefferline ir Goodman išleista knyga, kurios aktualumas neblėsta ir šiandien, nes joje nagrinėjami tokie klausimai kaip socialinė tvarka ir bendruomenė, liga ir sveikata, deviantiškumas ir normalumas, įvertinimas ir diagnozė ir pan. Vienas iš svarbiausių šios terapijos pasiekimų yra mestas iššūkis tuo metu vyravusiam mechaniniam, techniniam, į rezultatus orientuotam požiūriui (Levin, 2010).

V. Oaklander knyga „Langas į vaiko pasaulį“ pasakoja mums, kaip galima pažvelgti į tai, kas vyksta vaiko pasaulyje – jo jausmuose, mintyse, fantazijose (Oaklander, 2007). Dar daugiau autorė pateikia instrumentus, kurie mums padeda lengviau bendrauti su vaikais. Knygos skaitytojas susipažįsta su piešimo, vaizduotės, fantazijų, gaminių, istorijų, poezijos, marionečių, jausmų patyrimo, vaidybos ir žaidimo psichoterapijos metodais. Autorė vaizdingai, su pavyzdžiais pateikia kiekvieną metodiką.

Knygoje atskleidžiama V. Oaklander darbo metodo esmė – padėti klientams pažinti ir vystyti savo savastį. Tai svarbu, nes anot autorės, lengvesniam kontaktui su aplinka ir joje esančiais žmonėmis, būtinas stiprus savasties jausmas. Teigiama, jog sveikas požiūris į gyvenimą atgaunamas per kūrybines užduotis ir patirtį, pažinus savo pojūčius, emocijas, kūną ir intelektinius sugebėjimus. (Oaklander, 2007)

Kitoje knygos pusėje rašytoja supažindina su psichoterapijos proceso subtilybėmis. Pristato specifines elgesio problemas tokias kaip agresyvumas, hyperaktyvumas, pyktis, kaltė, uždarumas, vienatvė ir pan. Knygos gale trumpai pristatomi kitų konsultavimo grupių kaip paauglių, suaugusių, vyresnio amžiaus žmonių, brolių ir seserų, šeimos, grupių, labai mažų vaikų, mokytojų, lytinės diskriminacijos ypatumai.

Subjektyviai vertinant knygą, atsiskleidžia daug ypač vertingų aspektų. Ji parašyta pakankamai laisvu, nemoksliniu stiliumi, todėl yra lengvai skaitoma. Joje pateikiama daug praktinių pavyzdžių, nuorodų į kitus literatūros šaltinius, kuriuose galima plačiau pasiskaityti apie pristatomą instrumentą, metodą. Be to knyga naudinga ne tik psichologams, psichoterapeutams. Ji gali būti ypatingai vertinga tėvams, kurie nori geriau suprasti vaiko elgesį, padėti jam tinkamai spręsti iškylančias problemas. Mokytojai ir kiti žmonės dirbantys su vaikais gali pasisemti kūrybinės fantazijos ir įvairių priemonių pritaikymo ugdymo procese.

Tačiau randama ir tam tikrų minusų. Kartais nelabai aišku kodėl vienas ar kitas metodas ar technika padeda klientams spręsti sunkumus, pati autorė mini, jog kartais nežino kas padeda besikreipiantiesiems. Tai sudaro tam tikrą mokslinio pagrįstumo ir aiškumo trūkumą. Taip pat beveik visuose pateikiamuose pavyzdžiuose konsultacijos baigiasi gerai, o tai verčia klaidingai manyti, jog visos problemos gali būti lengvai išsprendžiamos. Paskutinis neigiamas knygos aspektas yra tas, kad nors ir pateikiama daug įvairių metodų, technikų, pavyzdžių, tačiau nėra konkretumo kada ką pasirinkti. Pati autorė teigia, jog ji pajaučia kas tinka kiekvienoje situacijoje, tačiau tokiu būdu truputį mistifikuojama psichologo specialybė, neaišku ar kiekvienas gali turėti tokią nuojautą.

Naudota literatūra:

• Bendorienė A., Bogušienė V., Dagutė E., Daržinskaitė T., Grigas G., Gudžinskas Z. ir kt. (2008). Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Alma Littera.
• Bloom D. (2009). The Phenomenological Method of Gestalt Therapy: Revisiting Husserl to Discover the “Essence” of Gestalt Therapy. Gestalt Review, 13(3), 277-295.
• Levin J. (2010). Gestalt Therapy: Now and for Tomorrow. Gestalt Review, 14(2), 147-170.
• Oaklander V. (2007). Langas į vaiko pasaulį. Kaunas: Žmogaus psichologijos studija.
• http://www.vsof.org/about.html. Aplankyta: 2010 11 23
• http://www.vsof.org/foundingmembers.html. Aplankyta: 2010 11 23