Dalia Karpovaitė, Arlandas Maziliauskas

“Prisukamas apelsinas“ (1971) yra provokuojantis ir didžiulį atgarsį visuomenėje sukėlęs filmas, kuris paliko gilų antspaudą kino istorijoje. Verta paminėti, jog D. Britanijoje režisieriaus Stanley Kubrick kūrinys buvo uždraustas dėl visuomenėje sukelto atgarsio ir bandymo imituoti filme atliktus nusikaltimus realybėje. Nors „Prisukamas apelsinas“ sukurtas dar 1971 metais, jis ir šiais laikais išlieka įdomus ir aktualus. Galbūt taip yra todėl, kad filme įvardinamos socialinės, etinės dilemos – pasirinkimo laisvė ir visuomenės siekis perauklėti individą.

Šį kartą mus domina psichologiniai filmo aspektai, tad plačiau apžvelgsime pagrindinio herojaus (Alekso) asmenybę iš klinikinės psichologijos perspektyvos. Stebint Alekso žiaurų elgesį iš pirmo žvilgsnio gali būti sunku įvardinti, ar tai psichikos sutrikimas, ar tiesiog nusikalstama veikla. Vis dėlto, remiantis tarptautine ligų klasifikacija, Aleksui būdingas elgesys atitinka asocialaus tipo asmenybės sutrikimą.

Kūrinyje šis sutrikimas yra vaizduojamas gana tikroviškai ir įtikinamai. Asocialiam asmenybės sutrikimui yra būdingas socialinių normų nepaisymas arba tiksliau – didžiulis skirtumas tarp elgesio ir vyraujančių socialinių normų. Alekso elgesyje būtent tai ir atsiskleidžia – jis lyg ir supranta, kad smurtas yra nepriimtinas, tačiau to visiškai nepaiso ir su savo gaujos draugais rengia išpuolius prieš nekaltus piliečius norėdami ne tiek pasipelnyti, kiek tiesiog pasilinksminti. Filmo herojus kaip asociali asmenybė yra visiškai abejinga kitų teisėms ir jausmams. Jis sumuša gulintį gatvėje benamį, išprievartauja moterį jos vyro akivaizdoje ir neišgyvena dėl to, kaip jo aukos jaučiasi, o pats dėl savo veiksmų nesijaučia kaltas. Filmo herojus nejaučia kaltės ir užmušęs moterį vieno įsilaužimo metu. Visa tai parodo, kad antisocialus asmuo turi itin žemą agresijos ir smurto protrūkio slenkstį, todėl jam visiškai nesunku panaudoti prievartą prieš kitą.

Taip pat Aleksas pasižymi silpnu frustracijos toleravimu – jis nepakenčia senų girtų žmonių, nerišliai dainuojančių nešvankias dainas, taigi jo susierzinimas greitai virsta smurtu prieš tokį sutiktą žmogų. Filme galima įžvelgti dar daug kitų situacijų, kurios vaizdžiai apibūdina asocialios asmenybės charakteristikas. Tai nesugebėjimas išlaikyti santykių, nors nėra sunkumų juos užmezgant (susipykstama su savo gaujos nariais, propaguojami trumpalaikiai santykiai su merginomis). Tam įtakos turi ir nuolatinė manipuliacija aplinkiniais, naudos siekimas, perdėtas savęs vertinimas, arogancija (Aleksas mano, kad tik jis gali būti geru gaujos lyderiu). Taip pat filme vaizduojami svarbūs asocialios asmenybės bruožai yra neatsakingumas, pasireiškiantis pamokų praleidinėjimu išsigalvojant ligą, bei impulsyvumas, kuomet sprendimai yra priimami greitai ir neapgalvojant. Pats herojus išsako mintį, jog „tik kvaileliai galvoja, o protingieji pasitiki intuicija, įkvėpimu“.

Kaip asociali asmenybė, Aleksas turi polinkį kaltinti kitus ar įtikinamai racionaliai aiškinti savo netinkamą elgesį. Filme tai gerai matoma, kuomet sučiuptas įvykdęs nusikaltimą jis nepripažįsta savo kaltės, bando aiškinti, kad tai draugai privertė jį nusikalsti ir tik jie yra atsakingi už pasekmes. Šio sutrikimo sunkumą atskleidžia ir tai, jog neigiama patirtis ar bausmė nepakeičia netinkamo elgesio. Nors vaikinas dėl savo nusikaltimų patenka į kalėjimą, jis nepasikeičia, nepasimoko ir tik norėdamas kuo greičiau ištrūkti demonstruoja pavyzdingą elgesį.

Vis tik Stanley Kubrick kūrinio asocialusis personažas gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad tokio tipo asmenybės būna itin intelektualios ir išprususios (Aleksas klausosi klasikinės Bethoveno muzikos), iškalbios ir charizmatiškos. Tačiau įvardintos savybės dažniausiai būna paviršutiniškos, manipuliatyvios, skirtos parodyti savo pranašumą prieš aplinkinius ar sukurti gerą išorinį įspūdį. Toks asmenybės įspūdis filmo herojui gali padėti įvairiose situacijose, pavyzdžiui, užsitarnaujant svarbių asmenų palankumą ar palenkiant aplinkinius į savo pusę. Visgi, dauguma aptartų asocialios asmenybės charakteristikų trukdo sėkmingai žmogaus adaptacijai. Taip yra todėl, kad „Prisukamo apelsino“ herojus neatitinka visuomenės lūkesčių dėl socialinių normų laužymo, agresijos ir neatsakingo elgesio demonstravimo. Dėl tokių savo poelgių Aleksas patiria skaudžias pasekmes: pakliūva į kalėjimą, iškenčia eksperimentinį gydymą ir jo sukeltas skaudžias neigiamas pasekmes.

Dažnai filmuose, kuriuose vaizduojami psichikos sutrikimai, kūrėjai linkę hiperbolizuoti sutrikimo reikšmę herojaus elgesiui. Be abejo, tai filmui suteikia intrigos, tačiau žiūrovui formuojami klaidingi stereotipai apie psichikos liga sergančius žmones. Panagrinėkime išsamiau, kokį įspūdį apie asocialų asmenybės sutrikimą formuoja filmas „Prisukamas apelsinas“.

Iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, jog Aleksas yra visiškai sveikas… Sveikas, bet neturintis jokių moralės normų. Toks įspūdis gali susidaryti, nes filmo kūrėjai tiesiogiai neįvardina pagrindinio herojaus elgesio kaip psichikos sutrikimo, Aleksas nejaučia jokių nemalonių nusiskundimų, kurie būdingi kitiems labiau paplitusiems psichiniams sutrikimams. Vis dėlto, žiūrint „Prisukamą apelsiną“ gali susidaryti įspūdis, jog žmogus, kuriam būdingas asocialus asmenybės sutrikimas, bus linkęs nusikalsti, žiauriai elgtis ir neturės jokio gailesčio jausmo. Iš dalies tai atitinka realybę, nes asocialaus tipo asmenybės sutrikimas yra glaudžiai susijęs su nusikalstamumu – tyrimų duomenys rodo, jog apie 50% vyrų įkalinimo įstaigose būdingas asocialus asmenybės sutrikimas (Fazel, Danesh, 2002). Tačiau tai nereiškia, jog žmogus, kuriam būdingas asocialus asmenybės sutrikimas, negali adaptuotis visuomenėje.

Psichologinės pagalbos būdai. Pirmiausia vertėtų paminėti, jog filme vaizduojamas elgesio keitimo būdas (Ludovico technika) yra išgalvotas. Vis dėlto, A. Burgess (knygos autorius, kuria rėmėsi filmo kūrėjai) pasiskolino elgesio keitimo idėją iš elgesio teorijos, kurią A. Burgess atvirai kritikavo. Aversinė terapija yra vienas iš elgesio psichterapijos krypties pagalbos būdų, kurios esmė, jog žalingas įprotis, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas, yra susiejamas su šleikštuliu. Tokiu būdu siekiama atpratinti nuo žalingo įpročio.

Praktikoje aversinė terapija naudojama dirbant su priklausomybėmis, tačiau asocialaus asmenybės sutrikimo atveju nėra taikoma. Padėti žmonėms, kuriems būdingas asocialus asmenybės sutrikimas, sudėtinga. Paprastai tokie klientai kreipiasi psichologinės pagalbos verčiami artimųjų, teisėtvarkos ar patekę į įkalinimo įstaigą. Efektyviai padėti tokiam klientui sunku dėl nenoro keistis ir vidinės motyvacijos trūkumo.

Tyrėjai nesutaria dėl efektyviausio psichologinės pagalbos būdo asocialaus asmenybės sutrikimo atveju. Vis dėlto, rekomenduojama ilgalaikė kognityvinės, elgesio ar psichodinaminės krypties psichoterapija, trunkanti mažiausiai 5 metus. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti labai ilgas laikas, tačiau sudėtinga greitai pakeisti įsitikinimus, elgesio būdus, kurie susiformavo per visą žmogaus gyvenimą. Trumpalaikė elgesio terapija asocialaus asmenybės sutrikimo atveju nėra efektyvi – tai patvirtina ir tyrimų duomenys (Martens, 2008).

Psichoterapijos metu dirbama su klaidingais įsitikinimais, siekiama, jog klientas įsisąmonintų savo elgesio pasekmes (žmonės, kuriems būdingas asocialus asmenybės sutrikimas, linkę kaltinti kitus). Psichoterapijos metu siekiama, jog klientas išmoktų atpažinti emocijas, susietų elgesį su emocijomis, lavintų socialinius įgūdžius. Bendražmogiškas ryšys terapijos metu tarp terapeuto ir kliento gali būti pirmas emociškai gilus bendravimas asocialios asmenybės gyvenime. Taip pat gali būti taikoma grupinė kognityvinė ar elgesio terapija, sudaryta iš asocialaus asmenybės sutrikimą turinčių žmonių. Tokioje grupėje dalyviai gali saugiai išbandyti naujus adaptyvius socialinius įgūdžius, gauti socialinį palaikymą iš kitų dalyvių.

Alekso atveju psichoterapijos taikymas būtų itin sudėtinga užduotis terapeutui. Tikriausiai vienintelė priežastis, dėl kurios Aleksas ryžtųsi psichoterapijai, būtų siekis „apgauti“ sistemą ir ištrūkti anksčiau laiko iš kalėjimo. Kyla klausimas, ar galima padėti klientui, kuris nenori priimti pagalbos. Nors filme Aleksas grįžo prie senųjų įpročių, tačiau A. Burgess knygos paskutiniame skyriuje, kurio režisierius neįtraukė filme, rašoma, jog Aleksas, vis dėlto, nusprendė pasikeisti į gerą. Taigi, vilties yra…

Literatūra:

1. American Psychiatric Association (2000). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fourth Edition, Text Revision. Washington, DC: American Psychiatric Association;
2. Bateman A., Fonagy P. (2008). Comorbid Antisocial and Borderline Personality Disorders: Mentalization-Based Treatment. Journal of Clinical Psychology: In Session, 64(2), 181-194;
3. Black, D. (2006). Treatment for Antisocial Personality Disorder. Psych Central. Aplankyta: 2012-11-10, http://psychcentral.com/lib/2006/treatment-for-antisocial-personality-disorder/;
4. Dalrymple T. (2006). A Prophetic and Violent Masterpiece. City Journal. Aplankyta: 2012-11-10, http://www.city-journal.org/html/16_1_oh_to_be.html;
5. Duggan C. (2009). A treatment guideline for people with antisocial personality disorder: Overcoming attitudinal barriers and evidential limitations. Criminal Behaviour and Mental Health, 19(4), 219-223;
6. Fazel S., Danesh J. (2002). Serious mental disorder in 23,000 prisoners: a systematic review of 62 surveys. Lancet, 359, 545–550;
7. Grohol J. M. (2010). Antisocial Personality Disorder Treatment. PsychCentral. Aplankyta: 2012-11-10, http://psychcentral.com/disorders/sx7t.htm;
8. Martens W. (2008). Introjective Identification Therapy for Patients With Antisocial Personality Disorders: A Theoretical Outline. Annals of the American Psychotherapy Association, 11(4), 10-16;
9. Sisteminis ligų sąrašas (TLK-10-AM) (2008). Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras.