Fokus grupės ir interviu metodai
Aistė Pranckevičienė, 2008-09-24Fokus grupės
Fokus grupės – tai kokybinis tyrimo metodas, pagrįstas diskusija mažoje grupėje. Klinikinės psichologijos tyrimai, pagrįsti tokia metodologija, paprastai atliekami organizuojant seriją mažų grupelių, kuriose aptariami tyrimo klausimai, o vėliau tiriamųjų pasisakymai analizuojami remiantis kokybine metodologija. Tyrimui svarbi tema dažniausiai pateikiama iš anksto numatytų klausimų serija, tačiau tyrimui taip pat gali būti naudojami ir kitokia įspūdį sukelianti medžiaga (pvz.: filmai, reklamos, garso įrašai ir t.t.). Grupės veda specialiai tam paruoštas moderatorius, kuris skatina grupės dalyvių aktyvumą ir diskusiją.
Didžiausias fokus grupių privalumas yra tas, jog jos leidžia atskleisti paprasto žmogaus požiūrį į klinikinei psichologijai svarbų klausimą. Pavyzdžiui, ko pačių psichikos liga sergančiųjų akimis labiausiai trūksta dabartinėje psichikos sveikatos priežiūroje, kad gydymo rezultatai būtų geresni? Tokio tipo tyrimai leidžia papildyti klinikinės psichologijos žinias subjektyviu, kasdieniniu žmogaus patyrimu ir priartinti jas prie žmogaus poreikių.
Didžiausias fokus grupių trūkumas – surenkamos informacijos kokybė stipriai priklauso nuo grupės narių sąveikos. Tam įtakos gali turėti tiek grupės moderatoriaus sugebėjimas valdyti grupę ir paskatinti diskusiją, tiek grupės narių tarpusavio santykis, simpatijos, antipatijos, dominavimas, ryšiai už grupės ribų ir t.t.
Interviu metodai
Klinikinės psichologijos tyrimuose plačiai naudojami interviu metodai. Daug apie interviu tipus, privalumus ir trūkumus kalbėjome psichodiagnostikos paskaitose, taigi čia informacijos nekartosiu. Klinikiniuose tyrimuose gali būti naudojami tiek struktūruoti interviu, pasižymintys iš anksto suformuluotais tyrimo klausimais ir standartine tyrimo schema, tiek mažiau apibrėžti pusiau struktūruoti interviu, kuriuose numatyti tik pagrindiniai tyrimo klausimai. Pastarieji klinikinėje psichologijoje yra ypač svarbūs, nes jie padeda atsakyti į klausimą „kodėl?”. Pusiau struktūruoti interviu yra lankstūs, leidžia greitai prisitaikyti prie tyrimo situacijos. Pusiau struktūruoto interviu metodu galima tyrinėti net labai emociškai jautrias temas (pvz., netekties išgyvenimą). Individualaus pokalbio metu yra lengviau užtikrinti tiriamojo saugumą. Tačiau kaip ir kiti kokybiniai metodai interviu yra jautrus tyrėjo įtakoms tiek duomenų rinkimo, tiek interpretavimo procese.