Prisukamas apelsinas (A Clockwork Orange)
Aistė Pranckevičienė, 2008-09-22Prisukamas apelsinas (A Clockwork Orange) – 1971m. Stanley Kubrick filmas, sukurtas pagal to paties pavadinimo Anthony Burgess futuristinį satyrinį romaną. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka Malcolm McDowell.
Sunku šį filmą trumpai apibūdinti. Tai satyrinis, dekoratyvus, simbolių prikaišiotas ir paauglių žargonu pasakojamas pasakojimas apie delikventinį elgesį, smurtą, visuomenės bandymus su tuo kovoti, moralę ir dehumanizaciją, elgesio terapiją, neaiškias gėrio ir blogio ribas.
“Prisukamas apelsinas” nėra filmas, kurį lengva žiūrėti, jis palieka sumaištį, kuri skatina mąstyti. Turbūt dėl to ir pasaulyje filmas vertinamas kontraversiškai. Vos išleistas filmas susilaukė teigiamų kritikų vertinimų, šiuo metu yra įtrauktas į kultinių visų laikų filmų sąrašą. Tačiau filmas taip pat buvo uždraustas Didžiojoje Britanijoje dėl perdėto žiaurumo ir smurto scenų, kurios sukėlė jas kopijuojančių paauglių nusikaltimų bangą. Iš tiesų filme labai gerai atskleistas asocialiam asmenybės sutrikimui būdingas elgesys. Tačiau filmas sukrečia ne tiek įtikinamu pagrindinio veikėjo charakteriu, kiek labai aiškiu dabartinės visuomenės atspindžiu, nuo kurio darosi sunku, gėda ir bejėgiška. Tiesiog reikia jį pažiūrėti.
Sep
23
Šį šokiruojantį filmą žiūrėjau antrą kartą. Nusprendžiau šįkart pasižiūrėti kitaip, ne kaip į filmą kuris man patiktų ar ne, būtų įdomu žiūrėti ar ne, o kaip į filmą, kuris perduoda žinutę. Todėl man nebuvo taip emociškai sunku šį filmą žiūrėti lyginant su pirmuoju kartu. Taigi, pabandysiu išsakyti tai, ką pamačiau. Visų pirma,mano akį patraukė elgesio terapijos taikymas ir šaržuoti jos trūkumai. Iš tiesų, kas iš to, kad nepageidautinas elgesys pašalinamas tik išoriškai, t.y. norint jį atlikti, arba matant kitus jį atliekant atsiranda šleikstulys, dusimas ir fiziologiniai pokyčiai artimi mirtčiai, o vidus žmogaus lieka napakitęs. Kaip matėme, grįžęs po gydymo, pagrindinis veikėjas vis vien nori smogti jo kambarį išsinuomavisiam vaikinui, tačiau jį apima tas pats sąlygotas pykinimas. Tai reiškia, kad žmogaus vertybės ir moralė lieka tokia pati supuvusi. O laikui bėgant dar išblėsta pykinimo reakcija. Dar vienas pastebėjimas kalbant apie elgesio terapiją yra žala žmogui. Jis tampa kaip luošys,negalintis gyventi normalaus gyvenimo. Ką kalbėti apie pagrindinio herojaus seksualinį gyvenimą, jei jis norėdamas paliesti moterį,tampa sąlygotos reakcijos įkaitu? Ir žinoma klaidos, šiuo atveju, Betoveno 9 simfonijos asociacija su blogumo jausmu. Žmogus tampa priklausomas nuo tų reakcijų. Jis negali blaiviai apsispręsti naudodamasis savo valia ir protu. Išvada būtų tokia: iš žmogaus vidaus dvelkia blogiu,o elgesio terapija bando tą blogį uždaryti jo viduje, neleisti jam išsilieti į išorę.
Dar vienas įdomus šio filmo aspektas yra tai, kad parodoma, kaip žmogui yra sunku grįžti į tą pačią visuomenę ir tą patį gyvenimą. Jo vieta jau užimta, jis jau išstumtas ir nebereikalingas. Be to, akivaizdziai galioja karmos dėsnis, o kitaip sakant,požiūris: akis už akį dantis už dantį, kuriuo naudojosi (gal ir naudojasi:)) arabų kulrūros atstovai. Tik grižęs jis gauna atlygį už savo atliktus blogus darbus. Kaip tyčia, jis sutinka visus, kuriuos nuskraudė. O šie siekia keršto arba kitaip atlygio už jiems padarytą skriaudą. Išsigimusios visuomenės supratimu tai pavadinčiau. Susidaro užburtas ratas: tu – man, aš – tau. Įdomu, ar tai nors kiek žmogui padeda? Arba tiktų šioj situacijoj ir lietuvių patarlė: kaip išsiklosi, taip ir išsimiegosi.
Žiūrint is dar platesnės perspektyvos, galima pastebėti, kad pati visuomenė ir gimdo tokius asocialius asmenis, kurie buriasi draugėn ir vykdo smurto, prievatavimo ir patyčių antpuolius. Kadangi ji kaip bausmę arba atlygį naudoja tą patį – smurtą.
Ka dar man filmas sako? Ogi tai, kad žmogus yra daug sudėtingesnis nei matomas išorinis elgesys ir kad neįmanoma jo sutalpinti į stimulas – reakcija rėmus. Ir dar tai, kad mes nesame Dievai, ir žaisti su psichologinais metodais reikia daug atsargiau.
Žinoma, kaip ir dera tokiiam visuomenę atspindinčiam filmui, viską apvainikuoja politika. Kova joje reikalauja aukų bei viskas gražiai užglaistoma, lyg nieko ir nebūtų nutikę.
Sep
23
Sis filmas man paliko nebloga ispudi. galbut sugebejau pazvelgti i ji kitomis akimis:) Mano pastebejimai apie ji:
Pirmiausia ka noreciau pasidalinti apie si filma ir taikoma elgesio keitimo modeli, tai kad elgesio pasikeitimui turi buti pasiruoses ne tik zomgus bet ir jo aplinka. Nepakanka pakeisti zmogaus elgesi, reikia kad grizus i iprastini gyvenima jis jaustusi palaikomas, suprastas ir saugus. Kaip mateme filme, susidariusi nauja reakcija gana greitai isbleso, vaikinas negavo teigiamo paskatinimo isejes is ligonines ir jau antra karta guledamas ligonineje jis pradejo elgtis agresyviai (jei gerai supratau anglu kalba). Taigi jei zmogus nebus skatinamas po terapijos, elgesio keitimo terapija nebus veiksminga.