Neurolingvistinis programavimas (NLP) – turbūt kontroversiškiausia ir garsiausia taikomosios elgesio psichologijos atmaina. Teorinis neurolingvistinio programavimo modelis buvo suprojektuotas JAV R. Bandler‘io (programuotojo) ir J. Grinder‘io(lingvistikos profesoriaus) 1975metais, kad atskleistų struktūras, egzistuojančias kiekvieno žmogaus elgesyje, ir padėtų jį keisti. Pavadinimas, pagal Bandler ir Grinder, reiškia, kad asmuo yra minties-kūno sistema su ryšiais tarp vidinės patirties (neuro), kalbos (lingvistikos), ir elgesio (programavimo). Taigi NLP yra mokslas gauti tai, ko nori, naudojant savo protą, kalbą ir elgesį.

Remdamiesi Chomsky (1957) transformacinės gramatikos teorija, Bandler ir Grinder NLP aprašo žingsnis po žingsnio kliento kalbos analizę (kaip terapiniame procese), „paviršines“ ir „giliasias“ reikšmes šitų struktūrų, ir specifines klinikines technikas dirbant su jomis.

PanaÅ¡iai kaip Husserl’io filosofijoje, Bandler ir Grinder aptaria „realaus“ pasaulio ir „suprasto“ pasaulio temų atskyrimÄ… . Abu teigia, kad suprastas pasaulis atspindi tik dalį realaus pasaulio modelio (Jane Bradley and Heinz-Joachim Biedermann,1985).

1976 metais sukurto NLP esmė išlieka nepakitusi – tai ir požiūris, ir metodologija, leidžianti tirti žmogaus subjektyvią patirtį ir ją modeliuoti. NLP susiformavimui turėjo įtakos: geštalt terapija, į asmenį orientuotas konsultavimas, transformacinė gramatika, elgesio psichologija, kibernetika, Palo Alto trumpos terapijos mokykla, Ericksoninė hipnoterapija (Paul Tosey, Jane Mathison and Dena Michelli, 2005).

NLP kūrėjai, pasitelkę garsiausių psichoterapeutų, psichologų ir hipnoterapeutų patirtį, įrodė, kad kiekvienas elgesys, kiekviena būsena turi struktūrą. Jos galima išmokti, ją galima pakeisti ir įmanoma atkartoti. NLP nėra visuotinai pripažįstamas, dėl jo iki šiol kyla ginčų. Taip pat ši metodika kritikuojama dėl jos pritaikymos galimybės manipuliavimui.

Taip pat neurolingvistikai labai svarbus principas: žemÄ—lapis – tai dar nÄ—ra teritorija. „ŽemÄ—lapis – ne teritorija“ nÄ—ra originali NLP kÅ«rÄ—jų mintis, pati idÄ—ja kilo dar bendrosios semantikos kÅ«rÄ—jui Alfredui Korbzybskiui. Jis pirmasis 1933 metais sukÅ«rÄ— terminÄ… “neurolingvistika”. Nuostatos esmÄ—: mes nežinome, kas yra realybÄ—. MÅ«sų pojūčiai, įsitikinimai ir patirtis leidžia tik susidaryti realybÄ—s “žemÄ—lapį”, bet tai nÄ—ra realybÄ—.

Šiomis dienomis NLP metodika taikoma įvairiose srityse: versle (efektyvi vadyba ir pardavimai, derybos, darbuotojų motyvacija ir lavinimas), politikoje (įtaka žmonėms, derybos, oratorystė, politinių programų rengimas), karyboje (elgesio modeliavimas, karių motyvacija ir rengimas, mokymo programos, streso kontrolė), sporte (psichologinis pasirengimas), žvalgyboje, pedagogų, medikų, advokatų, ir kitų. NLP, kaip hipnotinės kalbos, metodai ypač aktyviai taikomi, kai reikia daryti įtaką pavieniams žmonėms arba didelėms grupėms, taip pat, kai būtina įgyti pasitikėjimą.

Pagrindinė modelio prielaida yra ta, kad žmogaus patirtis yra užkoduota individualizuotoje serijoje sistemų, kurios atitinka sensorines sistemas, naudojamas kiekvieno žmogaus, kad užmegztų ryšį su aplinka, daugiausia naudojantis-regimaisiais, girdimaisiais, ir kinestetiniais modalumais. Tai, į ką yra nukreiptas žmogaus dėmesys, tai yra, tai ką jis regi, girdi ir jaučia determinuoja jo individualią patirtį,( „žemėlapį“), suvokimą apie aplinką.

Sutrikimų aiškinimas

Žmogaus suvokiamia realybė, (“žemėlapiai“) niekada nebus tokia tiksli ir išsami kaip pats pasaulis ar pati realybė, nes tada žmogus paprasčiausiai paskęstų detalėse ir „žemėlapis“ būtų toks didelis, kokia ir pati realybė. Vieni turi geresnių „žemėlapių“, kiti – prastesnių, vieni mato daugiau perspektyvų ir galimybių, daugiau maršrutų, kiti jų nebemato visai.

Neurolingvistiniame programavime sutrikimas suvokiamas, kaip netinkamas, nepageidaujamas, ar iškreiptas pasaulio suvokimas, kuris trukdo orientuotis realybėje. Galima matyti jausti ir girdėti viena, bet suvokti tai visiškai kitaip, dėl ko gaunasi realybės iškraipymas. Iškraipymą lemia dar ankstyvoje vaikystėje suformuluotos suaugusiųjų, kitų vaikų, tėvų, mokyklos idėjos, apibendrinimai, reikalavimai, arba po trauminių įvykių, kurie įtringa kaip neigiama patirtis. Vaikas priima tai, kas jam pasakoma, patiki tuo, laikui bėgant nebepatikrinant jų teisingumo, vadovaujasi tais principais ir suaugęs. Tai automatizuojasi ir nusėda pasąmonėje, ko žmogus nebegali kontroliuoti. Žmogus tampa suvaržytas savo paties suvokimo, pvz:. fobijų, blogų prisiminimų, priklausomybių. NLP-padeda pamatyti tuos mechanizmus ir suprasti suvokimo pasirinkimo laisvę, tapimą smalsiu. NLP siūlo peržiūrėti, patikrinti tuos nustatytus principus, ar jie veiksmingi, efektyvūs. Neveiksmingos formuluotės performuluojamos, kad gyvenimui suteiktų daugiau pozityvumo (www.redakcija.lt).

NLP psichoterapija

NLP pagrindas – stebėjimas, savęs ir kito žmogaus. Realybė yra plati, didelė, visko aprėpti neįmanoma ir tik nuo žmogaus priklauso, ką jis nori girdėti ir matyti. NLP – lingvistinis procesas, parodantis, kad kartais užtenka pakeisti formuluotę, jog visa nervinė, psichinė ir fizinė struktūra persitvarkytų ir pradėtų veikti naujai. Žodžiai atspindi vidinį nusiteikimą, kurį galima keisti. NLP žmogui padeda rasti naujas formuluotes, savo strategiją.

Hipnozės ir NLP bazinis požiūris tas pats: viską, kas slypi pasąmonėje, reikia iškelti į sąmonę, suprasti ir panaudoti. Hipnozė apeliuoja į pasąmonę, neurolingvistika – į sąmonę. Esmė yra ta, kad nuolat kalbėdamas abstrakčiai, dviprasmybėmis, terapeutas leidžia pacientui pačiam pasirinkti prasmes, kurios jam labiausiai priimtinos, psichoterapeutas neprimeta savo nuomonės, nesako- reikia padaryti tą ir aną. Vadovaudamasis tokia metodika neurolingvistas užduoda konkrečius klausimus, puikiai išmanydamas, į ką reikia kreipti dėmesį, kad problema būtų išspręsta.

Neurolingvistinis terapeutas tarsi susitapatina su vidiniu kliento pasauliu ir koreguoja jį, taip asmenybę „užprogramuodamas“ kitokiam veiklos, santykio ir problemos suvokimo „algoritmui“ (www.bernardinai.lt)

NLP, kaip metodologija, turi labai konkrečių bÅ«dų ir jais galima paveikti save bei kitus. Tai ir daugybÄ— jau klasikinÄ—mis tapusių technikos rÅ«Å¡ių, tokių kaip “Laiko juostos terapija” (Time Line Therapy), SWISH modelis (SWISH Pattern) ir greita fobijos iÅ¡gydymo technika-reakcijos persimokymas (Fast Phobia Cure).

SWISH modelis yra NLP vizualizacinio poveikio metodika skatinti greitÄ…, sensoriÅ¡kai pagrįstÄ… pasikeitimÄ…, kuris keičia žmonių neigiamÄ… sutelktÄ… mÄ…stymÄ…. ÄŒia, klientai “nukelia į Å¡onÄ…” neigiamÄ…, nepageidaujamÄ… vizualizacijÄ… ar vaizdus (pavyzdžiui, vaiko savižudybÄ—), tuo pačiu metu iÅ¡ naujo susitelkdami ties teigiama, pageidaujama vizualizacija (pavyzdžiui, malonÅ«s prisiminimai su vaiku, prieÅ¡ savižudybÄ™). Pirmiausiai reikalinga, kad klientas ir konsultantas identifikuotų netinkamÄ… ar neigiamÄ… bÅ«senÄ…, kuri yra probleminÄ—(pvz.: neviltis, pyktis, gÄ—da, baimÄ—). VÄ—liau jÄ… „iÅ¡blukintų“ ir pakeistų stipria teigiama bÅ«sena, pasitelkiant vaizduotÄ™, isivaizduojant tuos pojūčius( Gerald A. Juhnke, Kenneth M. Coll, 2008).

Steve’as Bavister’is ir Amanda Vickers, NLP treneriai iÅ¡ Didžiosios Britanijos, tikina, kad NLP įgalina:

• suvokti, ko iÅ¡ tikrųjų nori gyvenime ir kaip tai pasiekti;
• sukurti gilesnius ir stipresnius ryÅ¡ius su aplinkiniais;
• gerokai padidina pasitikÄ—jimÄ… savimi ir matyti save daug Å¡viesiau;
• iÅ¡ties vairuoti savo gyvenimÄ…, o ne bÅ«ti keleiviui;
• kalbÄ—ti ir komunikuoti daug įtaigiau ir efektyviau;
• pakeisti stabdančias nuostatas apie save ir pasaulį;
• iÅ¡laisvinti kÅ«rybiÅ¡kumÄ… (http://lt.wikibooks.org).

Literatūra

1. Gerald A. Juhnke, Kenneth M. Coll, Michael F. Sunich, Ronda R. Kent, „Using a Modified Neurolinguistic Programming Swish Pattern With Couple Parasuicide and Suicide Survivors“, The Family Journal OnlineFirst, 2008.
2. Paul Tosey, Jane Mathison and Dena Michelli, „Mapping Transformative Learning: The Potential of Neuro-Linguistic Programming“, Journal of Transformative Education, 3, 2005.
3. Lietuviškų Vikiknygų projekto puslapis, apie NLP http://lt.wikibooks.org/wiki/Nlp (žiūrėta 2008-09-20)
4. Interneto dienraštis Bernardinai, apie NLP ir jo kritika http://www.bernardinai.lt/index.php?url=qna/q/330066 (žiūrėta 2008-09-20)
5. NLP svetainė lietuvių kalba http://www.mindgasmic.com (žiūrėta 2008-09-20)
6. Straipsnis apie NLP http://www.redakcija.lt/main.aspx?show=article&id=4060 (žiūrėta 2008-09-20)