Neurolingvistinis programavimas (NLP)
Alina BirbalaitÄ—, 2008-09-25Neurolingvistinis programavimas (NLP) – turbÅ«t kontroversiÅ¡kiausia ir garsiausia taikomosios elgesio psichologijos atmaina. Teorinis neurolingvistinio programavimo modelis buvo suprojektuotas JAV R. Bandler‘io (programuotojo) ir J. Grinder‘io(lingvistikos profesoriaus) 1975metais, kad atskleistų struktÅ«ras, egzistuojanÄias kiekvieno žmogaus elgesyje, ir padÄ—tų jį keisti. Pavadinimas, pagal Bandler ir Grinder, reiÅ¡kia, kad asmuo yra minties-kÅ«no sistema su ryÅ¡iais tarp vidinÄ—s patirties (neuro), kalbos (lingvistikos), ir elgesio (programavimo). Taigi NLP yra mokslas gauti tai, ko nori, naudojant savo protÄ…, kalbÄ… ir elgesį.
Remdamiesi Chomsky (1957) transformacinės gramatikos teorija, Bandler ir Grinder NLP aprašo žingsnis po žingsnio kliento kalbos analizę (kaip terapiniame procese), „paviršines“ ir „giliasias“ reikšmes šitų struktūrų, ir specifines klinikines technikas dirbant su jomis.
PanaÅ¡iai kaip Husserl’io filosofijoje, Bandler ir Grinder aptaria „realaus“ pasaulio ir „suprasto“ pasaulio temų atskyrimÄ… . Abu teigia, kad suprastas pasaulis atspindi tik dalį realaus pasaulio modelio (Jane Bradley and Heinz-Joachim Biedermann,1985).
1976 metais sukurto NLP esmė išlieka nepakitusi – tai ir požiūris, ir metodologija, leidžianti tirti žmogaus subjektyvią patirtį ir ją modeliuoti. NLP susiformavimui turėjo įtakos: geštalt terapija, į asmenį orientuotas konsultavimas, transformacinė gramatika, elgesio psichologija, kibernetika, Palo Alto trumpos terapijos mokykla, Ericksoninė hipnoterapija (Paul Tosey, Jane Mathison and Dena Michelli, 2005).
NLP kÅ«rÄ—jai, pasitelkÄ™ garsiausių psichoterapeutų, psichologų ir hipnoterapeutų patirtį, įrodÄ—, kad kiekvienas elgesys, kiekviena bÅ«sena turi struktÅ«rÄ…. Jos galima iÅ¡mokti, jÄ… galima pakeisti ir įmanoma atkartoti. NLP nÄ—ra visuotinai pripažįstamas, dÄ—l jo iki Å¡iol kyla ginÄų. Taip pat Å¡i metodika kritikuojama dÄ—l jos pritaikymos galimybÄ—s manipuliavimui.
Taip pat neurolingvistikai labai svarbus principas: žemÄ—lapis – tai dar nÄ—ra teritorija. „ŽemÄ—lapis – ne teritorija“ nÄ—ra originali NLP kÅ«rÄ—jų mintis, pati idÄ—ja kilo dar bendrosios semantikos kÅ«rÄ—jui Alfredui Korbzybskiui. Jis pirmasis 1933 metais sukÅ«rÄ— terminÄ… “neurolingvistika”. Nuostatos esmÄ—: mes nežinome, kas yra realybÄ—. MÅ«sų pojÅ«Äiai, įsitikinimai ir patirtis leidžia tik susidaryti realybÄ—s “žemÄ—lapį”, bet tai nÄ—ra realybÄ—.
Å iomis dienomis NLP metodika taikoma įvairiose srityse: versle (efektyvi vadyba ir pardavimai, derybos, darbuotojų motyvacija ir lavinimas), politikoje (įtaka žmonÄ—ms, derybos, oratorystÄ—, politinių programų rengimas), karyboje (elgesio modeliavimas, karių motyvacija ir rengimas, mokymo programos, streso kontrolÄ—), sporte (psichologinis pasirengimas), žvalgyboje, pedagogų, medikų, advokatų, ir kitų. NLP, kaip hipnotinÄ—s kalbos, metodai ypaÄ aktyviai taikomi, kai reikia daryti įtakÄ… pavieniams žmonÄ—ms arba didelÄ—ms grupÄ—ms, taip pat, kai bÅ«tina įgyti pasitikÄ—jimÄ….
PagrindinÄ— modelio prielaida yra ta, kad žmogaus patirtis yra užkoduota individualizuotoje serijoje sistemų, kurios atitinka sensorines sistemas, naudojamas kiekvieno žmogaus, kad užmegztų ryšį su aplinka, daugiausia naudojantis-regimaisiais, girdimaisiais, ir kinestetiniais modalumais. Tai, į kÄ… yra nukreiptas žmogaus dÄ—mesys, tai yra, tai kÄ… jis regi, girdi ir jauÄia determinuoja jo individualiÄ… patirtį,( „žemÄ—lapį“), suvokimÄ… apie aplinkÄ….
Sutrikimų aiškinimas
Žmogaus suvokiamia realybÄ—, (“žemÄ—lapiai“) niekada nebus tokia tiksli ir iÅ¡sami kaip pats pasaulis ar pati realybÄ—, nes tada žmogus paprasÄiausiai paskÄ™stų detalÄ—se ir „žemÄ—lapis“ bÅ«tų toks didelis, kokia ir pati realybÄ—. Vieni turi geresnių „žemÄ—lapių“, kiti – prastesnių, vieni mato daugiau perspektyvų ir galimybių, daugiau marÅ¡rutų, kiti jų nebemato visai.
Neurolingvistiniame programavime sutrikimas suvokiamas, kaip netinkamas, nepageidaujamas, ar iškreiptas pasaulio suvokimas, kuris trukdo orientuotis realybėje. Galima matyti jausti ir girdėti viena, bet suvokti tai visiškai kitaip, dėl ko gaunasi realybės iškraipymas. Iškraipymą lemia dar ankstyvoje vaikystėje suformuluotos suaugusiųjų, kitų vaikų, tėvų, mokyklos idėjos, apibendrinimai, reikalavimai, arba po trauminių įvykių, kurie įtringa kaip neigiama patirtis. Vaikas priima tai, kas jam pasakoma, patiki tuo, laikui bėgant nebepatikrinant jų teisingumo, vadovaujasi tais principais ir suaugęs. Tai automatizuojasi ir nusėda pasąmonėje, ko žmogus nebegali kontroliuoti. Žmogus tampa suvaržytas savo paties suvokimo, pvz:. fobijų, blogų prisiminimų, priklausomybių. NLP-padeda pamatyti tuos mechanizmus ir suprasti suvokimo pasirinkimo laisvę, tapimą smalsiu. NLP siūlo peržiūrėti, patikrinti tuos nustatytus principus, ar jie veiksmingi, efektyvūs. Neveiksmingos formuluotės performuluojamos, kad gyvenimui suteiktų daugiau pozityvumo (www.redakcija.lt).
NLP psichoterapija
NLP pagrindas – stebėjimas, savęs ir kito žmogaus. Realybė yra plati, didelė, visko aprėpti neįmanoma ir tik nuo žmogaus priklauso, ką jis nori girdėti ir matyti. NLP – lingvistinis procesas, parodantis, kad kartais užtenka pakeisti formuluotę, jog visa nervinė, psichinė ir fizinė struktūra persitvarkytų ir pradėtų veikti naujai. Žodžiai atspindi vidinį nusiteikimą, kurį galima keisti. NLP žmogui padeda rasti naujas formuluotes, savo strategiją.
HipnozÄ—s ir NLP bazinis požiÅ«ris tas pats: viskÄ…, kas slypi pasÄ…monÄ—je, reikia iÅ¡kelti į sÄ…monÄ™, suprasti ir panaudoti. HipnozÄ— apeliuoja į pasÄ…monÄ™, neurolingvistika – į sÄ…monÄ™. EsmÄ— yra ta, kad nuolat kalbÄ—damas abstrakÄiai, dviprasmybÄ—mis, terapeutas leidžia pacientui paÄiam pasirinkti prasmes, kurios jam labiausiai priimtinos, psichoterapeutas neprimeta savo nuomonÄ—s, nesako- reikia padaryti tÄ… ir anÄ…. Vadovaudamasis tokia metodika neurolingvistas užduoda konkreÄius klausimus, puikiai iÅ¡manydamas, į kÄ… reikia kreipti dÄ—mesį, kad problema bÅ«tų iÅ¡sprÄ™sta.
Neurolingvistinis terapeutas tarsi susitapatina su vidiniu kliento pasauliu ir koreguoja jį, taip asmenybę „užprogramuodamas“ kitokiam veiklos, santykio ir problemos suvokimo „algoritmui“ (www.bernardinai.lt)
NLP, kaip metodologija, turi labai konkreÄių bÅ«dų ir jais galima paveikti save bei kitus. Tai ir daugybÄ— jau klasikinÄ—mis tapusių technikos rūšių, tokių kaip “Laiko juostos terapija” (Time Line Therapy), SWISH modelis (SWISH Pattern) ir greita fobijos iÅ¡gydymo technika-reakcijos persimokymas (Fast Phobia Cure).
SWISH modelis yra NLP vizualizacinio poveikio metodika skatinti greitÄ…, sensoriÅ¡kai pagrįstÄ… pasikeitimÄ…, kuris keiÄia žmonių neigiamÄ… sutelktÄ… mÄ…stymÄ…. ÄŒia, klientai “nukelia į Å¡onÄ…” neigiamÄ…, nepageidaujamÄ… vizualizacijÄ… ar vaizdus (pavyzdžiui, vaiko savižudybÄ—), tuo paÄiu metu iÅ¡ naujo susitelkdami ties teigiama, pageidaujama vizualizacija (pavyzdžiui, malonÅ«s prisiminimai su vaiku, prieÅ¡ savižudybÄ™). Pirmiausiai reikalinga, kad klientas ir konsultantas identifikuotų netinkamÄ… ar neigiamÄ… bÅ«senÄ…, kuri yra probleminÄ—(pvz.: neviltis, pyktis, gÄ—da, baimÄ—). VÄ—liau jÄ… „iÅ¡blukintų“ ir pakeistų stipria teigiama bÅ«sena, pasitelkiant vaizduotÄ™, isivaizduojant tuos pojÅ«Äius( Gerald A. Juhnke, Kenneth M. Coll, 2008).
Steve’as Bavister’is ir Amanda Vickers, NLP treneriai iÅ¡ Didžiosios Britanijos, tikina, kad NLP įgalina:
- suvokti, ko iš tikrųjų nori gyvenime ir kaip tai pasiekti;
- sukurti gilesnius ir stipresnius ryšius su aplinkiniais;
- gerokai padidina pasitikėjimą savimi ir matyti save daug šviesiau;
- išties vairuoti savo gyvenimą, o ne būti keleiviui;
- kalbėti ir komunikuoti daug įtaigiau ir efektyviau;
- pakeisti stabdanÄias nuostatas apie save ir pasaulį;
- išlaisvinti kūrybiškumą (http://lt.wikibooks.org).
Literatūra
- Gerald A. Juhnke, Kenneth M. Coll, Michael F. Sunich, Ronda R. Kent, „Using a Modified Neurolinguistic Programming Swish Pattern With Couple Parasuicide and Suicide Survivors“, The Family Journal OnlineFirst, 2008.
- Paul Tosey, Jane Mathison and Dena Michelli, „Mapping Transformative Learning: The Potential of Neuro-Linguistic Programming“, Journal of Transformative Education, 3, 2005.
- Lietuviškų Vikiknygų projekto puslapis, apie NLP http://lt.wikibooks.org/wiki/Nlp (žiūrėta 2008-09-20)
- Interneto dienraštis Bernardinai, apie NLP ir jo kritika http://www.bernardinai.lt/index.php?url=qna/q/330066 (žiūrėta 2008-09-20)
- NLP svetainė lietuvių kalba http://www.mindgasmic.com (žiūrėta 2008-09-20)
- Straipsnis apie NLP http://www.redakcija.lt/main.aspx?show=article&id=4060 (žiūrėta 2008-09-20)