Nerimas ir nerimo sutrikimai

Aistė Pranckevičienė, 2008-09-30

Nerimas yra emocinė būsena, kuriai būdingi fizinės įtampos simptomai ir samprotavimai apie ateitį. Nerimą pažįsta dauguma sveikų žmonių. Esame jį patyrę laukdami egzaminų, reikšmingų žinių, jaudindamiesi dėl santykių ir t.t. Vis dėlto tiksliai apibrėžti, kas yra nerimas yra sunku, nes jis gali apimti subjektyvų neramumo jausmą, specifinį elgesį (pavyzdžiui, negalėjimas nusėdėti vietoje) ar fiziologines reakcijas (pavyzdžiui, širdies plakimas, prakaitavimas). Nerimo patyrimas yra reikalingas – nerimas skatina fizinį ir intelektinį aktyvumą, tai į ateitį nukreipta emocinė būsena, kuri padeda planuoti elgesį. Būtent dėl to nerimas yra vadinamas intelekto šešėliu. Tačiau per didelis nerimas daro mąstymą iracionalų, per didelis dėmesys ateičiai trukdo priimti sprendimus čia ir dabar.

Nerimo sutrikimai

Nerimo sutrikimai apima būsenų grupę, kurioms yra būdingas labai intensyvus nerimas. Nerimas atsispindi sutrikusioje nuotaikoje, taip pat mąstyme, elgesyje ir fiziologiniame aktyvume. Sutrikimai, kurie šiandien priskiriami nerimo sutrikimams, ilgą laiką buvo vadinami tiesiog neurozėmis. Tačiau pastaruoju metu šio termino stengiamasi atsisakyti, nes jis tapo per daug apibendrintas ir stigmatizuojantis. Yra įvairių nerimo sutrikimų:

  • Panikos sutrikimas
  • Agorafobija
  • Generalizuotas nerimo sutrikimas
  • Specifinės fobijos
  • Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
  • Ūmios reakcijos į stresą
  • Potrauminis streso sutrikimas

Panikos sutrikimas

Panikos sutrikimui yra būdingas priepuoliais užeinantis labai intensyvus nerimas, kuris stiprėja, kol virsta stipria baime. Priepuolio metu apima stiprus fizinis distresas – stiprėjantis širdies plakimas, greitėjantis kvėpavimas, prakaitavimas, jausmas, kad tuoj ištiks širdies smūgis ar mirtis. Greta to lydi psichologinis diskomfortas – jausmas, kad netenkama proto arba prarandama kontrolė

Panikos sutrikimą dažnai lydi agorafobija. Kartą patyręs netikėtą panikos ataką žmogus ima vengti situacijų, kuriose gali įvykti naujas panikos priepuolis, stengiasi būti saugioje aplinkoje arba su žmonėmis, kuriais pasitiki. Dažniausios situacijos, kurių vengiama: prekybos centrai, automobiliai, autobusai, greitkeliai, plačios gatvės, tuneliai, teatrai, restoranai, lėktuvai, liftai, išvykimas toli nuo namų, laukimas eilėje ir kt. Dažnai vengiama ne tik tam tikrų vietų, bet ir specifinio elgesio, kuris sukeltų panikos priepuolį primenančią savijautą. Elgesys, kurio dažniausiai vengiama: bėgimas laiptais, buvimas troškiose patalpose ar transporto priemonėse, aerobika, šokiai, sunkaus maisto valgymas, įsitraukimas į pokalbį, supykimas, buvimas saunoje, maudymasis duše užsidarius duris ir kt. Būtent vengimo elgesys, o ne pačios atakos sukelia daugiausia diskomforto ir yra sunkiausiai koreguojamos terapijos metu.

Panikos sutrikimas yra gana paplitęs. Apie 3,5% žmonių atitinka panikos sutrikimų kriterijus bent kartą gyvenime. Apie 75% sergančių yra moterys. Manoma, kad tai yra dėl to, kad moterims baimę rodyti yra priimtiniau, o vyrai su nerimu kovoja kitais kultūriškai įprastais būdais (pavyzdžiui, alkoholio vartojimu). Sutrikimas dažniausiai prasideda apie 25-29 metus. Apie 20% patiriančių panikos atakas bando žudytis.

Panikos sutrikimų priežastys. Panikos sutrikimams vystytis yra svarbūs biologiniai ir psichologiniai faktoriai bei jų sąveika.Kai kurie žmonės yra jautresni stresui nei kiti, ir biologiškai stipriau reaguoja į kasdienius gyvenimo įvykius. Atsidūrus stresinėje situacijoje, psichikoje ji susiejama su išorinėmis ar vidinėmis priežastimis, kurios buvo tos situacijos metu. Tokiu būdu organizmas išmoksta atpažinti grėsmingas situacijas.

Tačiau svarbus ne vien biologinis jautrumas, bet ir psichologinės nuostatos. Ne visi žmonės, kurie patiria biologines reakcijas į stresą vėliau suserga panikos sutrikimais. Šie žmonės yra linkę susieti įvykį su momentine situacija. Žmonės, kurie vėliau suserga panikos sutrikimu pasižymi aukštesniu į ateitį nukreiptu nerimastingumu, didesniu jautrumu savo fizinėms reakcijoms ir yra linkę interpretuoti įvykius kaip grėsmingus.

Panikos sutrikimų gydymas. Panikos sutrikimai gali būti gydo o tiek medikamentais, tiek psichoterapija. Manoma, kad geriausių gydymo rezultatų galima pasiekti kombinuotu gydymo metodu. Tyrimai rodo, kad nors trumpalaikiai medikamentinio ir psichologinio gydymo rezultatai yra panašūs, tačiau ilgalaikiai rezultatai yra geriausiai, jei buvo taikomas kombinuotas gydymas, nes būtent šis gydymo metodas padeda pasiekti stabiliausių rezultatų.

Medikamentiniam gydymui dažniausiai naudojami bendzodiazepinai ir antidepresantai. Gydymas medikamentais yra naudingas tuo, kad padeda gana greitai pasiekti teigiamų rezultatų, būsenos gerėjimas stebimas nuo pat pirmųjų gydymo savaičių. Tačiau medikamentai turi šalutinius poveikius, benzodiazepinai gali sukelti tiek fizinę, teik psichologinę priklausomybę. Ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas gali sutrikdyti kognityvines ir motorines funkcijas. Labai rimtas medikamentų trūkumas, kad panikos priepuoliai atsinaujina nutraukus gydymą (20-50% pacientų, jei buvo gydyta antidepresantais, iki 90%, jei buvo gydyta benzodiazepinais.

Panikos sutrikimų įveikimui gali būti naudojamos įvairios psichologinės intervencijos. Sėkmingiausia yra laikoma kognityvinė-elgesio terapija. Vienu iš esminių dalykų, į ką reikia atkreipti dėmesį dirbant su panikos sutrikimais sergančiais žmonėmis – mažinti vengimą. Dauguma klientų suvokia savo baimės nepagrįstumą, bet negali jos įveikti. vengimą padeda mažinti įvairios strategijos, kurios padeda žmogui atsidurti situacijose, keliančiose grėsmę. Pvz.: nerimas reikšmingai mažėja, jei į nesaugią vietą lydi psichoterapeutas. Jei nesinori išeiti už konsultacijos ribų, galima naudoti įvairius kognityvinius metodus, padedančius sukurti situacijas, panašias į tas, kurių bijoma. Tokios terapijos pavyzdžiu galėtų būti panikos kontrolės gydymas – gydymo sesijos metu specialiais pratimais bandoma išprovokuoti mini panikos priepuolį, lygiagrečiai atliekamas kognityvinis konsultavimas, mokoma atsipalaidavimo, siekiama nerimo, užplūstančio priepuolio metu, kontrolės.

Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS)

Skirtingai nuo panikos sutrikimo, kuriam būdingas protarpiais užeinantis stiprus nerimas, GNS būdingas pastovus, niekada neapleidžiantis nerimo jausmas. Pagrindiniai nusiskundimai: nekontroliuojamas ir neproduktyvus nerimavimas dėl kasdieninių įvykių; nesėkmės ar nelaimės nuojauta net tada, kai viskas gerai; negalėjimas valdyti nerimo. Išskirtinis GNS bruožas – pastovi raumenų įtampa.

GNS yra vienas iš dažniausių nerimo sutrikimų. Vidutiniškai 4% gyventojų atitinka GNS kriterijus metų bėgyje, tačiau pagalbos kreipiamasi gana retai. Moterims GNS diagnozuojamas 2 kartus dažniau nei vyrams. GNS dažniausiai prasideda jauno suaugusiojo amžiuje, kaip reakcija į stresines gyvenimo situacijas. Tačiau sutrikimas taip pat labai paplitęs tarp pagyvenusių žmonių, nes susiduriama su daugeliu neigiamų įvykių: blogėjančia sveikata, siaurėjančiu socialiniu ratu, blogėjančia gyvenimo kokybe. Manoma, kad GNS požymiai būdingi iki 70% vyresnio amžiaus žmonių, būtent vyresni žmonės yra dažniausi raminamųjų vartotojai – juos vartoja apie 17-50% vyresnio amžiaus žmonių.

GNS priežastys. Kaip ir panikos sutrikimas, GNS siejamas su biologiniu polinkiu susirgti. Dažnai sutrikimas kartojasi keliose kartose, tačiau paveldimas manoma ne pats sutrikimas, o polinkis susirgti. Taip sutrikimas siejamas su ta tikru psichologiniu polinkiu. Žmonės sergantys GNS yra labai jautrūs grėsmei, ypač jei tais susiję su asmenine verte. Tai gali būti susiję su neigiama ankstyvąją patirtimi, kad pasaulis yra nesaugus ir sunkiai kontroliuojamas. Toks įsitikinimas yra automatinis ir nesąmoningas. Smegenų aktyvumo studijos rodo, kad žmonės sergantys GNS pasižymi dideliu kaktinių skilčių kairiajame smegenų pusrutulyje aktyvumu. Autorių nuomone, tai rodo, kad GNS sergantys žmonėms yra būdingas intensyvus neramių minčių procesas, tačiau vengiama kurti realius su situacija susijusius vaizdinius (nes tuomet būtų stebimas aktyvumas ir dešiniame pusrutulyje). Tai trukdo efektyviai nagrinėti problemą, tiesiogiai susidurti su sunkumais ir surasti išeitį. Neramių minčių tiesiog vengiama, jos netampą sąmoningomis ir tuo pačiu neišsprendžiamos.

GNS gydymas. Kaip ir panikos sutrikimo atveju gydymas gali būti medikamentinis, psichologinis ar kombinuotas. Medikamentiniam gydymui naudojami benzodiazepinai ir antidepresantai. Benzodiazepinai naudingi trumpalaikiam nerimo įveikimui, tačiau nėra rekomenduojami ilgam vartojimui. Antidepresantai – saugesni už benzodiazepinus.

GNS atveju manoma, kad psichologinė pagalba yra tiek pat efektyvi, kaip ir medikamentai, ir net efektyvesnė, jei vertinamas ilgesnis laikotarpis. GNS gydymui naudojamos įvairios psichologinės intervencijos, iš kurių efektyviausiais laikoma kognityvinė terapija ir įvairūs relaksacijos mokymai. Relaksacijos mokymas padeda įveikti raumenų įtampą ir kontroliuoti savo įtampos lygį. Kognityvinė elgesio terapija padeda klientui išmokti kontroliuoti nerimastingas mintis, bei tikrinti jų pagrįstumą. Klientas mokomas priimti, o ne vengti nerimastingų minčių. Dirbant su vaikais greta kognityvinės terapijos siūloma kartu ir šeimos terapija. Tyrimai rodo, kad toks pagalbos būdas vaikams yra efektyvus net 95% atvejų.

Specifinės fobijos

Specifinės fobijos yra stiprios baimės, kurias sukelia specifiniai objektai ar situacijos. Stiprus baimės jausmas atsiranda tik tuomet, kai susiduriama su baimę keliančiu objektu (pavyzdžiui baimė skristi lėktuvu). Manoma, kad stiprių baimių turi apie 7% vyrų ir 16% moterų. Tačiau dauguma nuo fobijų kenčiančių žmonių pagalbos nesikreipia, jei tik sugeba vengti grėsmę keliančių objektų.

Viena iš labiausiai paplitusių fobijų – socialinė fobija, kuriai būdinga stipri baimė susijusi su kitų žmonių buvimu. Dažniausiai bijoma parausti, prakaituoti, naudotis tualetu, valgyti viešoje vietoje, kalbėti prieš auditoriją. Socialinės fobijos būdingos 11% vyrų ir 15% moterų.

Fobijų priežastys. Manoma, kad su fobijų vystymųsi gali būti susiję genetiniai faktoriai ir autonominės nervų sistemos ypatumai. Pavyzdžiui, žmonės, kurių autonominė nervų sistema yra perdėtai jautri, greitai rausta ir prakaituoja, o tai sudaro riziką vystytis socialinei fobijai. Tačiau ne visi fobijomis sergantys žmonės pasižymi perdėtu reaktyvumu. Iš psichologinių teorijų, fobijos dažniausiai aiškinamos remiantis išmokimo teorija. Remiantis šiuo požiūriu fobijos gali būti išmokstamos per:

  • Vengimo sąlygojimą – žmogus išmoksta bijoti tam tikrų stimulų, jei juos lydi skausmingi ar grėsmingi įvykiai. Išmokimas dar labiau užsitvirtina, jei pabėgimas iš tos situacijos buvo naudingas. Pavyzdžiui, šunų baimė gali atsirasti po to, kai žmogus buvo užpultas šuns. Tačiau tyrimai nepatvirtina, kad visas baimes galima sąlygoti, ar kad tokiu būdu įgytos baimės išlieka ilgai. daugelis fobijomis sergančių žmonių negali jų susieti su konkrečiais įvykiais.
  • Modeliavimą – bijoti galima išmokti stebint kitų elgesį ir patyrimą. Pavyzdžiui, jei mama bijo pelių, ji gali išmokyti jų bijoti ir savo vaikus.
  • Pasirengtą išmokimą – žmonės bijo tam tikrų objektų: vorų, gyvačių, šikšnosparnių, bet nė ėriukų, kačiukų ir t.t. taigi yra tam tikras pasiruošimas bijoti, kurį tik pastiprina įvykiai ar aplinka.
  • Socialinių įgūdžių trūkumą- socialinės fobijos vystymuisi svarbūs asmens bendravimo įgūdžiai. Kuo blogesnis asmens bendravimo įgūdžiai, tuo didesnė tikimybė, kad jis pats savo elgesiu išprovokuos situacijas, kuriose jausis blogai ir bus ir kritikuojamas.

Fobijų gydymas. Stiprios fobijos gali būti gydomos medikamentais. Tam dažniausiai naudojami antidepresantai ir trankviliantai. Tačiau fobijos dažniausiai atsinaujina nutraukus gydymą. Plačiausiai naudojamos įvairiūs elgesio terapijos metodai: sisteminis nujautrinimas, užtvindymas (flooding), modeliavimas, socialinių įgūdžių ugdymas socialinei fobijai. Taip pat efektyvia laikoma kognityvinė terapija, pagrįsta minčių, susijusių su baimės objektu, analize.

Obsesinis – kompulsinis sutrikimas (OBS)

 OBS būdingos įkyrios, beprasmės mintys arba poreikis kartoti specifinius veiksmus.

  • Obsesijos – įkyrios mintys, vaizdiniai, impulsai, kurie ateina į galvą, yra nekontroliuojami. dažnai šios mintys yra beprasmės ar socialiai nepriimtinos. Pavyzdžiui, nurodoma, kad apie 50% obsesijų yra agresyvios, 35%s seksualinio turinio, dažnai įkyrumai būna keiksmažodžiai. Apie 60% sergančiųjų turi daigiau nei vieną obsesiją.
  • Kompulsijos – įkyrūs veiksmai, aktai, kuriuos asmuo jaučiasi privaląs atlikti, kad sumažintų įtampą. Dažniausios kompulsijos: valymas ir tvarkymas, specifinių objektų vengimas, specifiniai, magiški ritualai, tikrinimas, specifinis elgesys (pavyzdžiui, labai lėtas kramtymas).

Specifinės obsesijos dažnai yra susijusios su specifinėmis kompulsijomis. Pavyzdžiui agresyvios obsesijos yra susijusios su tvarkymosi ar prausimosi kompulsijomis. Įkyrumai ypač aktyvėja, jei žmogui nuobodu ir silpnėja aktyviai įsitraukiant į veiklą. OBS yra gana retas, būdingas maždaug 2,5% populiacijos. Prasideda dažniausiai vaikystėje ar paauglystėje.

OBS priežastys. Daugelis iš mūsų atlieka tam tikrus ritualus, kai nerimauja. Pavyzdžiui žvaigždučių paišymas, vaikščiojimas pirmyn atgal ir t.t. Tačiau dažniausiai šie įkyrumai nėra labai stiprūs ir praeina, kai situacija pasikeičia. OBS psichologinis paaiškinimas yra daugiausia siejamas su tam tikrų nerimą keliančių impulsų slopinimu. Manoma, kad OBS gali imti vystytis, kai vaikas ima galvoti, kad tam tikros mintys yra netinkamos ir neatleistinos. Tokį elgesį lydi kaltės jausmas, o vėliau net ir pačios mintys ima atrodyti siaubingos ir nepriimtinos. Pavyzdžiui mintys apie homoseksualumą yra laikomos taip pat netinkamomis kaip ir elgesys. Asmuo atsiduria sudėtingoje situacijoje, nes išvengti savo paties minčių yra labai sunku. Tuomet belieka jas slopinti ir bandyti kontroliuoti. Tam susigalvojami įvairūs ritualai, kurie turėti nukreipti mintis ir atpirkti kaltę. Nors dažniausiai ritualai tik paskatina mintis.

OBS gydymas. Tai sunkiai gydomas sutrikimas. Tyrimai rodo, kad tik 20% pacientų pasveiksta visiškai. Medikamentiniam gydymui dažniausiai naudojami antidepresantai. Gydymo ciklas dažniausiai yra ilgas. Iš psichologinių metodų plačiausiai naudojamos elgesio terapijos. Siekiama neleisti atlikti ritualo, kad pacientas įsitikintų, jog neatliktus ritualo neigiamų pasekmių nebūna. Sunkių sutrikimų atvejais terapija vykdoma ligoninėse. Taikomos 15-20 sesijų po 90 minučių, kurių metu griežtai kontroliuojama, kad asmuo neatlikinėtų ritualų. Kitas gydymo metodas – paradoksinė intencija. Paradoksinės intencijos tikslas padėti klientui kiek pasišaipyti iš savo problemos. Siūloma įsivaizduoti patį blogiausią variantą. Pavyzdžiui, jei klientas turi rankų plovimo įkyrumą ir bijo, kad neatlikus šio ritualo jis užsikrės mikrobais ir susirgs, tai siūloma įsivaizduoti, kaip jis visas aplimpa mikrobais, kaip tai jį žudo ir kas jam dabar atsitiks. Kai realiai nieko blogo neatsitinka, klientas pajunta savo baimės absurdiškumą ir nuo jos išsivaduoja. Tačiau, kad tai pavyktų, reikia tam tikros patis kliento nuostatos.

Potrauminis streso sutrikimas (PSS)

PSS- tai nerimo sutrikimas, kuris atsiranda po specifinio traumuojančio įvykio. Būdingiausi požymiai:

  • įkyrios mintys apie traumuojantį įvykį, situacijos atsikartojimas košmariškuose sapnuose;
  • vengimas situacijų, stimulų ar net minčių, kurios galėtų priminti traumuojantį patyrimą;
  • sujaudinimo požymiai: miego problemos, dėmesio koncentracijos sunkumai, dirglumas, padidintas jautrumas;

Sutrikimą taip pat dažnai lydi kiti nerimo požymiai, pablogėjusi nuotaika, fizinės sveikatos problemos, pykčio, kaltės jausmai, alkoholio vartojimas, sumažėjęs darbingumas, sutrikę tarpasmeniniai santykiai, padidėjusi savižudybės rizika.

PSS priežastys. Ar po traumuojančio įvykio išsivystys PSS priklauso nuo daugelio veiksnių. Rizikos veiksniais šiam sutrikimui vystytis laikoma: grėsmė sveikatai ir gyvybei įvykio metu; moteriška lytis; neigiama ankstyvoji patirtis, ankstyvas atskyrimas nuo tėvų; įvairios psichikos ligos šeimos istorijoje, kurios lemia bendrą mažesnį atsparumą; disociaciniai simptomai (derealizacija, depresonalizacija, amnezija, atsiskyrimo nuo kūno patirtis) įvykio metu; atsakomybės už įvykį prisiėmimas sau; problemos išgyvenimas akcentuojant emocijas (pvz.: aš norėčiau taip nesijausti).

PSS gydymas. Kaip ir kitų nerimo sutrikimų atvejais svarbiausia pagalbos strategija – padėti klientui saugiai susidurti su baimę keliančia situacija ar prisiminimais. Vertingos savitarpio pagalbos grupės, kurios gali suteikti unikalų palaikymą ir supratimą. Medikamentiniam gydymui dažniausiai naudojami benzodiazepinai ir antidepresantai. Tačiau rekomenduojama, kad lygiagrečiai būtų teikiama ir psichologinė pagalba, nes vien medikamentai pilnai išgyventi trauminės patirties nepadeda. Labai svarbi sudedamoji pagalbos dalis – socialinis palaikymas. Reikalinga šeimos, draugų, vertinga religinės grupės pagalba, todėl labai svarbu, kad psichologinės intervencijos apimtų ir darbą su šeima, jos edukaciją.

5 Comments so far ↓

  1. 2008
    Sep
    30
    12:20
    Ingrida

    Labas vakaras,
    turiu sioki toki prasyma. Labai noreciau suzinoti kur butu galima gauti daugiau informacijos apie elgesio kognityvines terapijos ir seimos terapijos taikyma kartu. Siandien per paskaita destytoja minejo, kad net 95% vaiku, patiriantiem nerima, siu terapiju taikymas realiai padeda. Butu labai idomu susidaryti tikslesni vaizda kaip praktikoje tai atrodo ir kur slypi tokiu geru rezultatu paslaptis.

  2. 2008
    Oct
    03
    1:53
    Aistė Pranckevičienė

    Apie šeimos terapiją daugiau bus kalbama paskaitoje, skirtoje vaikų psichologinėms problemoms. Kitą semestrą jūsų laukia visas kursas “Šeimos konsultavimas”, kuris tikrai suteiks daug žinių, nes jį dėstys dr.Viktorija Čepukienė, kuri turi didelę vaikų ir šeimų konsultavimo patirtį.
    Kognityvinė terapija vaikams paprastai vykdoma naudojantis specialiais vadovais. Vienas iš žymiausių yra P.Stallard “Think Good – Feel Good: A Cognitive Behaviour Therapy Workbook for Children and Young People”. Tai tiesiog užsiėmimų planai, užduotys, kuriomis psichologas naudojasi struktūruodamas užsiėmimus. Žinau, kad Lietuvos KET asociacija planavo šį vadovą` versti ir išleisti, tačiau neturiu žinių, kaip jiems sekasi tai daryti.
    Lygiagrečiai vaiko konsultavimui paprastai vykdomas šeimos (tėvų) konsultavimas ar edukacija. To reikia, nes šeima yra sistema, o vaiko problemos dažnai yra žymiai sudėtingesnių santykių problemų atspindys. Kai keičiamas ne vien vaiko elgesys bet ir visa šeimos sistema, gaunamas geriausias rezultatas.

  3. 2009
    May
    09
    3:26
    Gintaras K.

    sveiki,
    jau kuris laikas kenciu nuo nerimo sutrikimo (pusantro menesio,jei kalbant tiksliau),kokiam kriterijui butu galima priskirt mano nerima ir baimes dar nezinau nes nesenai pradejau lankytis tiek pas bendros praktikos daktarus tiek pas specialistus.man 21m.
    viskas prasidejo taip greit,tiesiog beziurint filma,kad tuo metu emiau jausti stipria ytampa,kylancia nezinia is kur,bet lyg ir is vidaus,tuomet nezinodamas kas man yra supanikavau,kas toliau ir nuleme nerimo priepuoli.prisipazinsiu maniau kad mirsiu,nes nieko panasaus neesu jautes.drebulys,pakilus temperatura,stiprus sirdies plakimas,delnu ir apskritai kuno prakaitavimas kuris lioves tik po kokio gero pusvalandzio.kita diena po to viskas vel pasikartojo nakti.pora savaiciu jauciau pastovu nerimo ir baimes jausma kuris vare is proto,bet keiciant kasdieninia veikla,ja paivairinant,nerimas sumazejo.buvo net atvejis kai issikvieciau greitaja nes maniau jog tuoj istiks sirdies infarktas ar insultas (nors ir suvokiau kad tokiam amziui to nebuna).buvo stipriai sutrikes apetitas,nenorejau net kasnio i burna paimt,o ka nors uzvalgius neuztrugdavo kol supykindavo,kas taip pat provokuodavo priepuoli.ilgainiui pasidariau labai nerimastingas,ikyrios mintys atrodo niekad manes neapleidzia,pradejau stipriai bijot mirties ir galvot apie ja,ko seniau nebudavo (baimes atzvilgiu).apsilankiau pas spichiatre ir psichoterapeute,paskyre lexotanil ir seroxat vaistus.juos vartodamas emiau jaustis geriau,bet pradejau baimintis kad tampu nuo ju priklausomas.taigi ar lengva atsisakyti siu vaistu pasibaigus gydymo siansui ir koks salutinis poveikis gali sekti poto,ar gali viskas vel atsinaujinti?nes tarkim pamirses isgert tablete imu jaust priepolio pradzia (tiesa ismokau truputi valdytis,todel iki priepolio nebepriainu,bet esant tiem jausmam ir taip pakankamai sunku buna).
    taip pat sutriko mano sirdies darbas,buna daznokai nemalonus jausmas ant krutines ir durimas,tai man kelia nerima,nes nezinau ar tai sukelia nerimo sutrikimai ar jie jau paveike mane ir viziskai,nes teko girdet kad nerimo sutrikimai veliau atsiliepia sveikatai,ar tai tesa?
    dekui uz jusu laika.

  4. 2011
    Jul
    15
    1:33
    Andrius

    sveiki.Gintarai,pilnai tave suprantu,nes pats taip pat jauciuosi.jau savaite sedziu namie,nes bijau vaziuot su masina i darba,ka jau kalbet apie motocikla.man taip uzeina po didelio streso ir tesiasi apie menesi.vartoju antidepresantus.kaip ir tau jie siek tiek padeda.nezinau,ar vartoji alkoholi,bet man tai veiksmingiausias vaistas.pastebejau,kad po 5-6skardiniu alaus pilnai atsipalaiduoju-baimes dingsta,pasidarau darbingas,nuotaik siek tiek pakyla,atsiranda apetitas(vartoju tik sviesu,lengva alu).tai ne iseitis,bet palengvina mano busena,juk vaistai pirma savaite leidzia tik pamiegot,o nerimas nedingsta.sekmes

  5. 2011
    Jul
    15
    6:32
    Aistė Pranckevičienė

    Alkoholis tikrai ne išeitis, nes jo, kaip nerimą mažinančios priemonės poveikis, laikinas. 5-6 skardinės alaus per parą yra kiekis, kuris viršija normalaus alkoholio vartojimo normas, o tai reiškia, kad ilgiau vartojant tokį kiekį galima tikėtis jau su alkoholio vartojimu susijusių problemų. Tuo labiau, kad alkoholio ir vaistų derinys yra labai pavojingas. Tikrai yra efektyvesnių nerimo valdymo būdų. Svarbu daugiau kalbėtis ir bendradarbiauti su savo gydytojais.